Svarbiausi įvykiai:
20:48 | Vladimiras Putinas: Rusija negalvoja apie branduolinį smūgį
Rusija, pasak prezidento Vladimiro Putino, konflikte su Vakarais dėl Ukrainos negalvoja apie branduolinį smūgį. Jo šalis branduolinius ginklus naudotų tik ekstremaliose situacijose, tačiau jų kol kas nėra, pareiškė V. Putinas penktadienį Tarptautiniame ekonomikos forume Sankt Peterburge.
„Nėra būtinybės apie tai galvoti“, – kalbėjo prezidentas. Rusija, anot jo, galėtų atlikti branduolinius bandymus, tačiau ir tam kol kas nėra jokios būtinybės.
Vis dėlto, pasak V. Putino, Rusijos branduolinė doktrina yra „gyvas instrumentas“, kuris atsižvelgiant į aplinkybes gali kisti.
20:45 | Per Rusijos atakas Nikopolio regione žuvo moteris
Rusijos daliniai penktadienį 14 kartų apšaudė Nikopolio regioną. Per atakas žuvo moteris, feisbuke pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.
Priešas, jo duomenimis, tris kartus naudojo artileriją ir daugiau kaip dešimt dronų kamikadzių. Atakuotas Nikopolio miestas, Myrovės ir Marhaneco kaimai. Apgadinti šeši gyvenamieji namai, penki ūkiniai pastatai, religinis pastatas bei elektros linija.
20:14 | Margas Ukrainos ginkluotąsias oro pajėgas papildys ne tik JAV gaminami „F-16“, bet ir „Mirage“ iš Prancūzijos
Ukrainiečių pilotams besimokant skraidyti Amerikoje pagamintais naikintuvais „F-16“, Prancūzija ketvirtadienį paskelbė suteiksianti Kyjivui naikintuvų „Mirage“, papildysiančių Vakarų jau suteiktos ginkluotės asorti.
Penktadienį prezidentas Emmanuelis Macronas pranešė, kad Prancūzija suteiks Ukrainai naikintuvų „Mirage 2000-5“, stosiančių į rikiuotę greta „F-16“ ir jau naudojamų rusų gamybos naikintuvų „MIG-29“ bei „Suchoj“.
„Naikintuvų „F-16“ ir „Mirage“ integracijos dilema Ukrainos ginkluotosiose pajėgose tęsiasi nuo 2022 m... Ukrainai sunkiai sekasi integruoti ir adaptuoti naujai gautas gynybos sistemas“, – pasakojo Ivanas Klyszczius iš Estijoje veikiančio Tarptautinio gynybos ir saugumo centro.
Pasaulyje yra nemažai kariuomenių, eksploatuojančių skirtingų modelių naikintuvus.
Tačiau Kyjevo atveju viskas yra gerokai sunkiau, nes jam naujas sistemas įsisavinti bei modernią vakarietišką ginkluotę su sovietmečiu pagaminta technika derinti tenka pačiame jau trečius metus trunkančios rusų invazijos įkarštyje.
„Ukrainos karo inžinieriai demonstravo aukšto lygio lankstumą ir kompetenciją pritaikant ir integruojant naująsias sistemas“, – teigė I. Klyszczius.
Kalbėdamasis su sąjungininkais, prezidentas Volodymyras Zelenskis jau ne vieną mėnesį vis akcentuoja tai, kad jo šaliai yra reikalingi geresni oro gynybos pajėgumai.
Jis tikisi, kad, modernizavus oro pajėgas, ukrainiečiams pavyks atstumti priešų artileriją nuo fronto linijos ir neutralizuoti didesnį kiekį raketų ir dronų, kuriais Rusija bombarduoja Ukrainos teritoriją.
„Dauguma Rusijos antskrydžių vykdoma iš Rusijos teritorijos“, – teigė Pierre‘as Razoux iš Viduržemio strateginių tyrimų fondo.
„Turėdami (Vakarų) leidimą apšaudyti Rusiją, ukrainiečiai galbūt sugebės pasiekti, kad rusų orlaiviams saugiai šaudyti tektų iš toliau“, – pridūrė jis.
19:39 | JT: gegužę Ukrainoje žuvo mažiausiai 174 civiliai, dar 690 buvo sužeista
Gegužę Ukrainoje mažiausiai 174 civiliai žuvo ir 690 buvo sužeista – tai didžiausias per vieną mėnesį JT žmogaus teisių stebėjimo misijos Ukrainoje (HRMMU) užfiksuotas civilių aukų skaičius nuo 2023 m. birželio, teigiama penktadienį paskelbtoje misijos ataskaitoje.
Žuvusių civilių skaičius nuo 2024 m. balandžio išaugo 31 proc.
Ataskaitoje nurodoma, kad didesnį civilių aukų skaičių visų pirma lėmė Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų gegužės 10 d. pradėtas Charkivo regiono puolimas. Per atakas Charkivo regione žuvo 53 proc. visų gegužę pražudytų civilių.
Nuo plataus masto Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios jau žuvo iš viso 11 126 civiliai, dar 21 863 gyventojai buvo sužeisti, teigiama ataskaitoje.
19:00 | Apklausa: ukrainiečių pasitikėjimas Volodymyru Zelenskiu žemiausias nuo Rusijos invazijos pradžios
Ukrainiečių pasitikėjimas prezidentu Volodymyru Zelenskiu pirmą kartą po Rusijos invazijos pradžios 2022 metais nukrito žemiau 60 proc. rodo penktadienį paskelbti visuomenės apklausos rezultatai.
Pernai Ukrainos prezidentas susidūrė su daugybe iššūkių, įskaitant nesėkmingą kontrpuolimą, nesutarimus keliančius debatus dėl mobilizacijos ir garsiai nuskambėjusius korupcijos skandalus.
Kyjivo tarptautinis sociologijos institutas (KIIS) nurodė, kad 2022-ųjų gegužę visuomenės pasitikėjimas V. Zelenskiu siekė 90 proc., o šių metų gegužę sumažėjo iki 59 procentų.
„Norėtume pabrėžti, kad Ukrainos visuomenės akyse Volodymyras Zelenskis tebėra teisėtas ir dauguma ukrainiečių juo pasitiki“, – nurodė KIIS.
„Tačiau pasitikėjimo mažėjimo tendencija išlieka ir, kaip matyti iš rezultatų, pagrindinės paprastų ukrainiečių kritikos priežastys yra ne visada sėkminga kadrų politika ir teisingumo klausimai (ypač kovos su korupcija ir teisingos karo naštos visiems)“, – pridūrė institutas.
Praėjusį mėnesį baigėsi V. Zelenskio penkerių metų kadencija, tačiau jis liko eiti pareigas dėl karo padėties.
18:30 | Vladimiras Putinas teigia, kad Rusija nuo 2024 metų pradžios užėmė 47 Ukrainos ir kaimus
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pranešė, kad nuo 2024 metų pradžios Kremliaus pajėgos užėmė 47 Ukrainos ir kaimus.
„Vien nuo šių metų pradžios išlaisvintos, manau, 47 gyvenvietės“, – Sankt Peterburgo tarptautinio ekonomikos forumo (SPIEF) dalyviams sakė V. Putinas, kuris 2022 metų vasarį pasiuntė kariuomenę į Ukrainą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau šią savaitę sakė, kad įnirtingiausios kovos vyksta Donecko srityje.
Praėjusį mėnesį Rusija pradėjo didelį sausumos puolimą Charkivo regione, esančiame maždaug už 300 km į šiaurę.
Analitikai teigė, kad Maskvos strategija gali būti bandymas susilpninti Ukrainos gynybą, kad Rusijos pajėgos galėtų prasiveržti kitose mūšio lauko vietose.
17:53 | Bidenas, susitikęs su Zelenskiu, viešai atsiprašė
JAV prezidentas Joe Bidenas, penktadienį Paryžiuje susitikęs derybų su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu, pažadėjo toliau remti jo šalį ir paskelbė, kad Kyjivui bus skirta dar 225 mln. dolerių (253,69 mln. eurų) karinė parama.
„Jungtinės Valstijos jus palaikys“, – sakė J. Bidenas V. Zelenskiui.
Kalbėdamas Prancūzijoje, kur abu dalyvavo iškilmėse, skirtose 80-osioms D dienos metinėms, J. Bidenas atsiprašė Ukrainos žmonių už ilgas savaites, kai JAV Kongresas nepatvirtino Kyjivui labai reikalingos pagalbos.
61 mlrd. dolerių (56,2 mlrd. eurų) karinės pagalbos Ukrainai paketas galiausiai buvo patvirtintas balandį.
Vis dėlto JAV prezidentas tvirtino, kad Amerikos žmonės palaikys Ukrainą tiek ilgai, kiek reikės.
„Mes vis dar esame [su jumis]. Visiškai. Visapusiškai“, – sakė jis.
V. Zelenskis ragino visus amerikiečius paremti jo šalies kovą su Rusijos invaziją ir dėkojo įstatymų leidėjams, kad galiausiai susivienijo ir patvirtino ginklų paketą.
„Labai svarbu, kad šioje vienybėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, visi amerikiečiai liktų su Ukraina, kaip kad buvo Antrojo pasaulinio karo metais, – sakė V. Zelenskis. – Kaip Jungtinės Valstijos padėjo gelbėti žmonių gyvybes, išgelbėti Europą. Ir mes tikimės, kad ir toliau palaikysite mus petys į petį.“
15:15 | J. Stoltenbergas: nė vienai NATO narei nėra tiesioginės karo grėsmės
Praėjusią savaitę Kremlius apkaltino Vakarų šalis pradėjus „naują įtampos eskalavimo raundą“ po to, kai JAV prezidentas Joe Bidenas panaikino apribojimus Ukrainai naudoti Jungtinių Valstijų tiekiamus ginklus prieš taikinius Rusijos teritorijoje, tačiau tik siekiant apginti apšaudomą Charkivo sritį.
„Kol pavyks išvengti nesusipratimų ar nesusikalbėjimų su Maskva arba kitomis potencialių šalių, kurios galėtų mus užpulti, sostinėmis, karo grėsmės NATO šalims nėra“, – teigė naujausioje Aljanso narėje Švedijoje viešintis J. Stoltenbergas.
Paklaustas, ar Rusija gali bandyti patikrinti Aljanso sutarties 5-u straipsniu prisiimtą šalių įsipareigojimą ginti vienoms kitas, J. Stoltenbergas atsakė, kad „nematome jokios tiesioginės karo grėsmės nė vienai NATO šaliai“.
„Todėl dabar nemanome, kad gali būti patikrintas mūsų 5 straipsnis“, – bendroje spaudos konferencijoje su Švedijos premjeru Ulfu Kristerssonu sakė NATO vadovas.
U. Kristerssonas taip pat paskelbė, kad Švedijos karinės oro pajėgos prisijungs prie NATO oro policijos misijos, o Švedijos naikintuvai „Gripen“ daugiausia patruliuos Baltijos šalių oro erdvėje.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį taip pat paragino Vakarų šalis daryti daugiau, kad Rusijos pradėtas karas Ukrainoje būtų užbaigtas teisingomis sąlygomis.
Kyjivas ragina Europą padidinti karinę paramą, Rusijai pastaraisiais mėnesiais mūšio lauke įgaunant vis didesnę persvarą.
14:49 | Masinis Luhansko apšaudymas: nugriaudėjo mažiausiai 7 sprogimai, dešimtys žmonių sužeisti
Penktadienio popietę rusų okupuotame Luhanske nugriaudėjo mažiausiai septyni sprogimai, skelbia Ukrainos ir Rusijos „Telegram“ kanalai.
Per Luhansko apšaudymą raketomis sužeistų žmonių skaičius jau išaugo iki 22, teigia valdžios institucijos. Vietos žiniasklaida praneša, kad kai kuriose vietovėse dingo elektra.
Smūgio epicentre – naftos bazėje – kilo gaisras. Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis partizaninio judėjimo „Ateš“ informacija „Telegram“ kanale.
14:09 | Medvedevas, Simonian ir Solovjovas prisikalbėjo – jiems prašoma tarptautinio arešto orderio
Tarptautinė žmogaus teisių federacija (FIDH) pareikalavo, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) Hagoje išduotų Rusijos saugumo tarybos pirmininko Dmitrijaus Medvedevo ir Rusijos propagandistų Vladimiro Solovjovo bei Margaritos Simonian arešto orderius.
13:45 | Zacharovai nepatiko Landsbergio atsakymas: tai būtų Rusijos puolimas, su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, paprašyta pakomentuoti G. Landsbergio praėjusią savaitę išsakytą „neatmetamą galimybę“, jog Ukraina gali smogti Baltarusijos teritorijoje esantiems Rusijos agresijos kariniams objektams, pareiškė, kad tai būtų Rusijos teritorijos puolimas.
13:19 | Kremlius kaltina Prancūziją rengiantis tiesioginiam vaidmeniui kare Ukrainoje
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas penktadienį pareiškė, esą naujausi Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimai kursto įtampą Europoje ir rodo, kad jis ruošia Paryžių tiesioginiam vaidmeniui Ukrainoje.
Prancūzijos vadovas tvirtai remia Ukrainą ir ketvirtadienį pažadėjo perduoti kovojančiai šaliai naikintuvus „Mirage“ ir padėti apmokyti ukrainiečių pilotus.
„E. Macronas demonstruoja absoliučią paramą Kyjivo režimui ir deklaruoja pasirengimą tiesioginiam Prancūzijos dalyvavimui kariniame konflikte“, – Rusijos naujienų agentūros citavo D. Peskovo žodžius Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume.
„Manome, kad šie pareiškimai yra labai, labai provokuojantys, didinantys įtampą žemyne ir neskatinantys nieko pozityvaus“, – pridūrė D. Peskovas.
12:54 | Okupuotame Kryme dronai apgadino dvi radiolokacijos stotis, sužeistas Rusijos kariškis
Laikinai okupuotame Kryme per naktinę dronų ataką buvo apgadintos dvi radiolokacijos stotys, sužeistas Rusijos kariškis. Tai pranešė „Telegram“ kanalas ASTRA, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Per naktinę bepiločių orlaivių ataką prieš karinį dalinį Krymo Lenino rajono Mysovės kaime buvo šiek tiek apgadintos dvi radiolokacijos stotys. Sužeistas vienas Rusijos ginkluotųjų pajėgų kariškis. Tai pranešė šaltiniai aneksuoto regiono avarinėse tarnybose“, – sakoma pranešime.
12:11 | Ukrainoje – juodos dienos: rusai pakeitė taktiką, atakuoja gyvybiškai svarbius objektus
Ukrainoje kasdien trūkinėja elektros energijos tiekimas. Kai kuriuose sostinės rajonuose išjungti net šviesoforai, o naktį ištisi kvartalai paskęsta tamsoje, rašo „The Washington Post“.
Pranešama apie nuolatinius Rusijos bepiločių orlaivių ir raketų smūgius į Ukrainos elektrines. Valstybinis elektros energijos skirstytojas „Ukrenergo“ pareiškė, kad dėl naujausios atakos prieš elektros sistemą visoje šalyje nustatyti elektros energijos vartojimo apribojimai. Praėjusį savaitgalį įvykęs apšaudymas buvo jau šeštoji tokia Rusijos Federacijos ataka nuo kovo.
„Elektros energijos tiekimo nutraukimas padalijo Kyjivą į turtuolius ir vargšus, ir net kai kurių elitinių pastatų gyventojai staiga atsidūrė pastarojoje kategorijoje“, – pažymi leidinys.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį okupantai bombardavo Ukrainos energetikos sektorių, ypatingą dėmesį skirdami elektros tinklams. Dėl atakų 2022–2023 m. žiemą sistema atsidūrė ties žlugimo riba, o didelė šalies dalis ilgą laiką liko be elektros, šilumos ir vandens.
Elektros tinklą atkurti gana lengva, todėl šį kartą Kremlius pakeitė taktiką. Dabar Rusijos kariai raketomis nusitaikė į Ukrainos šilumines elektrines ir hidroelektrines, o elektros perdavimo sistemą atakuoja bepiločiais orlaiviais.
Ukrainos pareigūnai sako, kad jiems trūksta priešlėktuvinių sistemų, o priešlėktuvinei gynybai trūksta amunicijos – visų pirma dėl to, kad Vakarų šalys vėluoja tiekti ginklus.
11:29 | Praėjusią parą rusai pražudė vieną Donecko srities gyventoją, dar keturi buvo sužeisti
Praėjusią parą, birželio 6-ąją, okupantai rusai pražudė vieną Donecko srities gyventoją ir dar keturis žmones sužeidė. Tai feisbuke pranešė Donecko srities valstybinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Birželio 6 d. rusai pražudė vieną Donecko srities gyventoją – Časiv Jare. Dar keturi žmonės srityje buvo sužeisti“, – pažymėjo jis.
10:52 | Kompanijos „Ukrhydroenerho“ direktorius: viskas krypsta į energetinę katastrofą
Situacija Ukrainoje krypsta į energetinę katastrofą, elektros tiekimo nutraukimai tęsis. Tai pareiškė kompanijos „Ukrhydroenerho“ direktorius Ihoris Syrota, praneša UNIAN.
„Jų (partnerių) neryžtingumas mėnesį ar du turės skaudžių padarinių. Mes neįstengsime taip greitai atkurti pajėgumų, nes, deja, ne visa sugadinta įranga gaminama Ukrainoje. Įrangos gamybos trukmė – nuo 6 iki 16 mėnesių. Mes suprantame, kur link viskas krypsta. Viskas krypsta tiesiai į energetinę katastrofą. Ir todėl pasaulis turi labai greitai reaguoti į šiuos dalykus“, – sakė žurnalistams I. Syrota.
Anot jo, žiemą situacija bus kur kas sunkesnė nei vasarą. Elektros tiekimo išjungimai tęsis iki žiemos.
10:26 | Žiniasklaida: V. Zelenskis kitą savaitę lankysis Vokietijoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį, birželio 11-ąją, atvyks į Vokietijos sostinę Berlyną. Vizito metu jis turėtų pasakyti kalbą Bundestage. Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Vokietijos leidiniu FAZ.
Pažymima, kad antradienį ir trečiadienį Berlyne vyks konferencija Ukrainos atstatymo klausimais. Tarp šio renginio organizatorių yra ir Vokietijos užsienio reikalų ministerija. Žiniasklaidoje buvo daroma prielaida, kad Ukrainos prezidentas gali dalyvauti konferencijoje.
Jeigu Ukrainos prezidentas kalbės Bundestage, tai bus pirmoji jo kalba Vokietijos parlamente. 2022 metų kovo 17 d. jis kreipėsi į deputatus nuotoliniu būdu.
10:00 | Pareigūnai: JAV išsiųs naują 225 mln. dolerių vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą
JAV pareigūnai ketvirtadienį pranešė, kad Vašingtonas atsiųs Ukrainai apie 225 mln. dolerių (206,6 mln. eurų) vertės karinės pagalbos paketą, į kurį įeina ir amunicija, kurią Kyjivo pajėgos galėtų naudoti smogdamos taikiniams Rusijoje ir gindamos Charkivo miestą nuo smarkaus rusų puolimo.
Su anonimiškumo sąlyga kalbėję pareigūnai teigė, kad pagalbą sudaro HIMARS šaudmenys, taip pat minosvaidžių sistemos ir įvairūs artilerijos sviediniai.
09:29 | Putinas pirmą kartą prabilo apie Rusijos nuostolius kare: ekspertai įvertino jų tikslumą
Karą Ukrainoje pradėjęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigia, jog kiekvieną mėnesį kare žūsta apie 5 000 Rusijos karių, o tai reiškia, kad maždaug 15 000 Rusijos karių yra sužeisti, remiantis standartiniu trijų sužeistųjų ir vieno žuvusiojo santykiu, rašo „Ukrainska Pravda“.
JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai negali patvirtinti V. Putino paskelbto žuvusiųjų skaičiaus, tačiau šis skaičius sutampa su apatine Ukrainos pranešimų apie rusų nuostolius riba.
Gegužės 2 d. Ukrainos sausumos pajėgų vadas generolas leitenantas Oleksandras Pavliukas pareiškė, kad Rusijos kariai kas mėnesį praranda nuo 25 000 iki 30 000 žuvusiųjų ir sužeistųjų. Ukrainos karo žvalgyba skaičiuoja, kad Rusija kas mėnesį užverbuoja apie 30 000 žmonių.
Gegužės pradžioje O. Pavliukas taip pat pareiškė, kad Rusijos kariuomenė ketina parengti dar apie 100 000 karių, kurie dalyvaus puolamosiose operacijose šių metų birželį ir liepą, o iki 2024 m. pabaigos – dar 300 000 karių.
Tačiau, anot ISW analitikų, prastai apmokyti ir aprūpinti Rusijos operatyviniai ir strateginiai rezervai vargiai bus pajėgūs vykdyti didelio masto puolimo operacijas šiemet, jei Ukrainos pajėgos turės priemonių gintis.
09:02 | Ukrainos oro pajėgos skelbia sunaikinusios 48 rusų dronus ir 5 raketas
Ukrainos oro pajėgos penktadienį paskelbė per praėjusią naktį sunaikinusios 48 rusų dronus ir penkias sparnuotąsias raketas.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ teigiama, kad rusai atakavo Ukrainą 53 atakos dronais „Shahed“ ir penkiomis sparnuotosiomis raketomis Ch-101/Ch-555.
48 dronai ir visos penkios raketos numuštos virš Dnipropetrovsko, Zaporižios, Kirovohrado, Mykolajivo, Chersono, Odesos, Charkivo, Kyjivo ir Chmelnyckio sričių.
08:41 | Juodojoje ir Azovo jūrose yra 11 rusų laivų, tarp jų – trys raketnešiai
Penktadienio, birželio 7 d., 6 val. 30 min. duomenimis, Juodojoje jūroje yra vienas Rusijos karinis laivas, Azovo jūroje – 10 rusų laivų, iš kurių trys yra sparnuotųjų raketų „Kalibr“ nešėjai.
Tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Juodojoje jūroje yra 1 priešo laivas. Azovo jūroje yra 10 priešo laivų, tarp kurių 3 sparnuotųjų raketų „Kalibr“ nešėjai, jų bendra salvė – iki 24 raketų“, – rašoma pranešime.
08:06 | Kyjivo srityje po rusų atakos dega pramonės objektas
Dėl rusų atakos viename iš Kyjivo srities pramonės objektų kilo gaisras. Tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Kyjivo srities valstybinės administracijos vadovas Ruslanas Kravčenka, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Visą naktį priešas atakavo sritį dronais ir raketomis. Oro pavojus truko 4 valandas. Regione dirbo oro gynybos pajėgos. Dėl oro atakos viename iš srities pramonės objektų kilo gaisras. Nukentėjusiųjų nėra. Gaisro padariniai likviduojami“, – rašoma pranešime.
07:36 | Įtempta naktis Lenkijai: dėl rusų šūvių Ukrainai skubiai pakėlė naikintuvus
Lenkija kartu su sąjungininkėmis penktadienio naktį pakėlė į orą naikintuvus dėl Rusijos išpuolio prieš Ukrainą. Apie tai X paskelbė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadovybė.
07:00 | E. Macronas: Prancūzija perduos Ukrainai naikintuvus „Mirage-2000“
Prancūzija perduos Ukrainai naikintuvus „Mirage-2000“ ir apmokys ukrainiečių pilotus, vykdydama naują karinio bendradarbiavimo programą su Kyjivu, kurio pajėgos ginasi nuo Rusijos invazijos, ketvirtadienį paskelbė prezidentas Emmanuelis Macronas.
„Rytoj pradėsime naują bendradarbiavimą ir paskelbsime apie Prancūzijos gamintojo „Dassault“ naikintuvų „Mirage 2000-5“ perdavimą Ukrainai ir ukrainiečių pilotų apmokymą Prancūzijoje“, – Prancūzijos televizijai sakė E. Macronas.
Jis teigė, kad Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kai jiedu penktadienį susitiks derybų Eliziejaus rūmuose Paryžiuje, pasiūlys, kad pilotai būtų mokomi nuo šios vasaros.
„Paprastai reikia penkių–šešių mėnesių. Taigi iki metų pabaigos bus pilotų. Pilotai bus rengiami Prancūzijoje“, – sakė E. Macronas.
