V. Dumbliauskas

Artėjant Vasario 16-osios minėjimo renginiams, viešojoje erdvėje girdėti nuogąstavimas, kad pasikartos Sausio 13-osios minėjimo scenarijus, kuomet minia prie Seimo nušvilpė valstybės vadovus. Politologai ir viešųjų ryšių specialistai neatmeta, kad kils neramumai, ir tam ragina ruoštis ne tik policiją, bet ir valstybės vadovus. Jie skatinami leistis į dialogą su besipiktinančiais tautiečiais, tačiau tik tokiu atveju, jei šie bus sukalbami.

Ekspremjero Sauliaus Skvernelio sprendimas palikti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą bei įkurti savo politinę jėgą įnešė nemažai sumaišties į Lietuvos politinę padangę. Vienas po kito savo partijas iškeičiantys į naują S. Skvernelio kūrinį pranešė vis daugiau partijų skyrių regionuose.

Kad netenkina vieni ar kiti Ingridos Šimonytės vadovaujamo ministrų kabineto nariai, kalbama jau nuo pat jų paskyrimo, o gal net ir anksčiau. Apie tai kalba ir prezidentas, ir opozicija, ir net vienas kitas valdantysis. Ir nors daugiausiai kritikos sulaukia vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrai, politologai abejoja, ar I. Šimonytė imsis juos keisti, mat tai dviejų krizių akivaizdoje būtų pavojinga.

Seimas rugsėjį po pertraukos kibs į antruosius darbo metus, kurie, politologų įsitikinimu, bus kupini įtampos ir triukšmo. Pandemija, migrantų srautai, vienas kitą sekantys mitingai, o kur dar valdančiųjų siekis priimti su partneryste, alkoholiu ir narkotikų dekriminalizavimu susijusius įstatymus – visa tai neleis Seimo nariams atsikvėpti, tvirtina ekspertai. Seimas rudens sesiją pradės rugsėjo 10 dieną.

Valdantieji jau ne pirmą kartą visuomenei pasiuntė žinutę – jei nepatinka, ką daro dabartinė Vyriausybė, po kelerių metų galėsite išsirinkti tuos, kurie jums patiks. Komunikacijos ekspertai ir politologai sako, kad tokia valdžios retorika gali būti pateisinama, tačiau menkina žmonių pasitikėjimą valdančiaisiais ir kuria arogantiškos Vyriausybės paveikslą.

Ne pačius geriausius laikus išgyvenantiems socialdemokratams Lietuvoje skubiai reikia atsinaujinimo. Dėl to politologai sutaria vieningai. Klausimas, ar tikrai naujas lyderis sugebės įpūsti taip reikalingo permainų vėjo. O dar didesnė dilema – ar tarp keturių kandidatų į partijos lyderius yra bent vienas tinkamas šiai užduočiai. Politologų nuomonė išsiskiria tik dėl vieno iš pretendentų. Gegužės 3–9 dienomis Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pradės savo pirmininko rinkimus.

Per metus prezidento Gitano Nausėdos komanda išgyveno jau du didelius pokyčius. Būrys pasikeitusių patarėjų nieko gero nereiškia, sako politologai. Tačiau šio pasitraukimo priežastys, jų teigimu, gali būti įvairios. Nuo didesnio atlygio privačiame sektoriuje – iki Covid-19 pandemijos keliamos įtampos ir paprasčiausio pervargimo.

Būtų naivu tikėtis, kad centro-dešinės valdančiąją koaliciją sukūrusios partijos visą kadenciją dirbs vieningai ir išvengs pykčių. Jau partijoms pristačius programas buvo aišku, kad dėl kai kurių vertybinių ir ekonominių klausimų net ir bendrapartiečiams teks suremti ietis. Kol kas ekspertai pripažįsta, kad koaliciją vienija Covid-19 pandemijos iššūkiai. Tačiau jai nuslūgus galime pamatyti visko. Apie netrukus laukiančius barnius pripažįsta ir patys partijų atstovai.

Socialdemokratų optimizmui dėl puikių rezultatų Seimo rinkimuose buvo lemta išblėsti. Suskaičiavus balsus, partija liko ketvirta su viso labo aštuoniais mandatais. Ir nors socdemai turėjo ambicingų planų netrukus po to, kai garsiai kalbėjo apie savo atsinaujinimą, šios svajonės subliuško.

Pastaruoju metu miestų ir miestelių merai aktyviai bendrauja su žmonėmis socialiniuose tinkluose, nacionalinio masto politikus kasdien matome televizijos ekranuose. Ilgą laiką vienu populiariausių šalies politikų buvusį Kauno merą Visvaldą Matijošaitį karantino metu išgirsti galima itin retai. Jo atstovai tvirtina, kad V. Matijošaitis nenori reklamuotis šios krizės fone, o naujienų portalo tv3.lt kalbinti ekspertai svarsto, kad meras arba neturi ką pasakyti, arba baiminasi užsikrėsti virusu.

Reitinguose lyderiaujantys kandidatai į prezidentus Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda dažnai įvardijami kaip labai panašūs politikai, kurių požiūriai dažnai sutampa ir vidaus, ir politikos klausimais. Tačiau tv3.lt kalbinti politologai pastebi, kad šie kandidatai turi daug daugiau skirtumų nei lytis ar mėgstami literatūros personažai.

Iki šiųmečių savivaldos rinkimų galėjo atrodyti, kad Darbo partija po visų ją lydėjusių skandalų nukeliavo į politikos paraštes ir niekada iš jų nebegrįš. Tačiau rinkimuose pelnyti 5 proc. rinkėjų balsų signalizuoja, kad, jei ir toliau stengsis, „darbiečiai“ gali grįžti į Seimo koridorius. Tokį scenarijų 2020 metų Seimo rinkimams paišo ir politologai, nors pats Viktoras Uspaskichas planų atskleisti neskuba.

Viešas premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimas, kad jis ketina siekti prezidento posto, nustebino retą, bet suglumino ne vieną. Viešojoje erdvėje politikai, apžvalgininkai ir žurnalistai garsiai svarsto, kaip premjero rinkiminė kampanija atsilieps Vyriausybės darbui. S. Skvernelis užtikrina – niekaip, bet su tuo sutinka ne visi. Ministras pirmininkas S. Skvernelis ketvirtadienį paskelbė, kad dalyvaus gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose.

„Turėti pakankamai daug laisvo laiko ir norėti gauti 1000 eurų ir daugiau atlyginimą – tikrai tokios galimybės nėra“ – tokią mintį apie pedagogų streikus dėl etatinio apmokėjimo modelio žiniasklaidoje išsakė premjeras Saulius Skvernelis. Ją mėsinėti ėmėsi ir apžvalgininkai, ir dalis visuomenės. Pats premjeras teigia, kad ši mintis iškreipta, bet politologai ir viešųjų ryšių specialistai pastebi, kad šiurkštūs S. Skvernelio pasisakymai – ne naujiena.

Parlamentui antrą kartą atmetus prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlytą kandidatą į generalinius prokurorus, politologai pateikia skirtingas versijas, kas lėmė tokį Seimo sprendimą, tačiau sutaria dėl vieno – tai liudija apie besitęsiantį konfliktą tarp tautos išrinktųjų ir šalies vadovės, kuris gali turėti ir artėjančių parlamento rinkimų prieskonį.

LRT Radijo laida „Lietuvos diena“, LRT.lt Darbo partijos (DP) pirmininkė Loreta Graužinienė po tokių prastų rinkimų rezultatų neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik pasitraukti iš partijos vadovės pareigų, mano Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytojas politologas Vytautas Dumbliauskas.

Dėl galimybės pirmą kartą tiesiogiai rinkti savo miestų ir rajonų merus galime tikėtis ir didesnio nei 50 proc. rinkėjų aktyvumo artėjančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose, portalui LRT.lt teigia politologas Vytautas Dumbliauskas. Bendrovės „Baltijos tyrimai“ generalinė direktorė Rasa Ališauskienė, savo ruožtu, tvirtina, kad įdomiausi lietuviams – prezidento, mažiausiai įdomūs – savivaldos ir Europos Parlamento (EP) rinkimai.

Vertindamas ketvirtadienį pasklidusią žinią, kad vienas iš galimų pretendentų susirungti dėl Vilniaus miesto mero posto – buvęs krepšininkas, o dabar verslininkas prodiuseris Rolandas Skaisgirys, politologas Vytautas Dumbliauskas sako dėl to nesistebintis. „Jis dabar verslininkas, vadinasi, žmogus rimtas. Aš R. Skaisgirio nepažįstu, bet jis jau senokai prodiuseris. Tai yra verslas, pinigai sukasi, investuojami , juos reikia uždirbti. Todėl aš nenustebau.

Pataisos keisti Konstituciją ir mažinti Seimo narių skaičių autorius konservatorius Antanas Matulas sako turintis vilties, kad šįkart pagaliau pavyks tai padaryti. Tačiau politologas Vytautas Dumbliauskas įsitikinęs, kad mažesniosios partijos sau duobės nekas.

Deividas Jursevičius, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Kadangi buvo pakeista Darbo partijos vadovybė ir Seimo pirmininkas, nebus sudėtinga pakeisti ir ministrus, mano Mykolo Romerio universiteto docentas Vytautas Dumbliauskas. „Tai tam tikra Darbo partijos tapatybės paieška. Jie, matyt, nenori susitapatinti su socialdemokratais“, – svarsto jis.

 Jevgenijus Bardauskas, LRT televizijos laida „Savaitė“ Politologai ir politikos apžvalgininkai sako, kad valdančiojoje koalicijoje galima laukti permainų. Manoma, kad ji turi galimybių išsilaikyti, tačiau mažai abejojama, jog Darbo partija ateityje išliks vieninga, praneša LRT televizijos laida „Savaitė“. Darbo partijos lyderiui nepavyko įrodyti, kad jo byla politinė. Ir dabar jau teismas turės progą įrodyti, kad tai politinės korupcijos byla.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė po susitikimo su Lietuvos socialdemokratų (LSDP) pirmininku Algirdu Butkevčiumi, paskelbė, kad teikia jį kandidatu į Ministrus pirmininkus. Nepaisant to, šalies vadovė neišvengė galimybės pabrėžti, kad iš kelių galimų koalicijos sudarymo variantų socialdemokratai pasirinko bendradarbiavimą būtent su teisiamųjų suole sėdinčia Darbo partija bei, nesilaikydami viešai duoto žodžio, į Seimo vadovybę išrinko finansiniu sukčiavimu įtariamą asmenį.