Konservatorių partijos atstovai spaudos konferencijoje, skirtoje prievartiniam vaikų ir suaugusiųjų gabenimui į Rusiją, tikino, kad pirmiausia ką jie darys – kreipsis į tarptautines organizacijas, turinčias daugiau galių ir ryšių, ragins šio klausimo nepalikti likimo valiai.
Deportacijoms buvo ruoštasi
Pasak konservatorių atstovės Paulės Kuzmickienės, kalbėdama su žmogaus teisių gynėja iš Ukrainos Liudmila Denisova, ji sužinojo, kad šiuo metu į Rusijos pusę išvežta apie 1 mln. Ukrainos piliečių, tarp jų nemažai vaikų, kai kurie jų – visiški našlaičiai.
„Turima duomenų, kad iš žmonių yra atimti dokumentai, Rusijoje leidžiami specialūs įstatymai, siekiama supaprastinti iš Ukrainos atvežtų vaikų įvaikinimą. Šiai akcijai Rusija ruošėsi iš anksto, buvo numatytos vietos, kur atvežti žmonės bus laikomi“, – kalbėjo P. Kuzmickienė.
Anot jos, yra žinomi ir žmonės, vykdantys deportacijas, todėl jiems reiktų taikyti sankcijas.
Pasak istoriko Norberto Černiausko, tai, kas vyksta dabar primena įvykius, vykusius daugiau nei prieš pusę amžiaus, nes ir tada, ir dabar buvo perbraižomos sienos žmonių gyvybių sąskaita.
„Tai kažkas tarp prievartinio iškeldinimo ir deportacijų, siekiama atlaisvinti teritorijas, kad jos lengviau būtų įjungtos į kažkokius darinius, gal vadovaujamasi diktatoriaus posakiu apie žmones ir problemas. Vyksta socialinės inžinerijos veiksmas, neaišku, kuo viskas baigsis, bet tūkstančiai likimų bus sulaužyti.
Žinome iš ankstesnių istorijų, kad šios problemos lengvai neišsisprendžia, jos lieka visam gyvenimui. <...> Svarbu kreiptis į tarptautines organizacijas, kad šis veiksmas būtų kuo greičiau stabdomas. Dalykai, kuriuos matome veda į totalitarines patirtis, tai kiek pasikeitė, bet esmė liko panaši. Jau kelintą kartą sakome, kad vyksta kažkas neįmanomo, bet ir vėl pamatome, kad tai vyksta“, – kalbėjo istorikas.
Istorija kartojasi
Politinių kalinių ir tremtinių atstovas Gvidas Rutkauskas patikino, kad stebėdamas, tai, kas vyksta Ukrainoje galvoja apie lietuviškas patirtis, nes vien 1941 metais iš Lietuvos buvo ištremta virš 4 tūkst. vaikų.
„Iš viso iš Lietuvos buvo ištremta daugiau, kaip 55 tūkst. vaikų, tremtyje gimė apie 16 tūkst. Žinoma, Ukrainoje mastai didesni, bet ir šalis didesnė“, – sakė G. Rutkauskas.
Anot jo, gaila, bet net Rusijos gilumoje gyvenantys tremtinių ainiai, giminaičiai šiuo metu yra įtikėję rusiškąją propaganda, todėl mano, jog JAV ir Europa puola Rusiją.
Istorikas N. Černiauskas tikina, kad visus socialinės inžinerijos projektus visada lydi propaganda, tad telieka su tuo susitaikyti.
„Dalis visuomenės galvodavo, kad tokie dalykai jau negali pasikartoti, bet matosi, kad taip nėra, o dėl laisvės reikia kovoti kasdien. Istoriniu žvilgsniu galime užčiuopti, kad ten vyksta, bet moksliniu žvilgsniu apie tai kalbėti bus galima tik vėliau“, – svarstė istorikas.
Konservatorė P. Kuzmickienė tikino, kad dabar reikia dėti viltis į tarptautines organizacijas, tikėtis jų pagalbos.
Ji taip pat pridūrė, kad nėra žinių apie ištremtųjų kankinimus, bet pasiekia informacija apie specialiąsias integracines programas, našlaičių įvaikinimą pagreitinta tvarka.
„Yra apie 2 tūkst. našlaičių tremtyje, tiesa, dėka ten savanoriaujančių žmonių pavyksta sužinoti, kas vyksta, kaip žmonėms sekasi“, – pasakojo konservatorė, informaciją gavusi iš ukrainiečių žmogaus teisių gynėjų.
Sugrąžinti deportuotus žmones į tėvyne gali pavykti tik pasibaigus karui, bet tai gali būti sunkus ir ilgas procesas.
