Deja, realybė kur kas proziškesnė nei deklaruoti siekiai. Užsienio reikalų ministerijoje surengtame valstybės institucijų susitikime su verslo asociacijomis buvo atskleista reali padėtis, kurios esmė paprasta: kai kurios įmonės apeidinėja sankcijas pasitelkdamos Vidurio Azijos šalis, kurios netaiko ribojimų Rusijai.
„Užsienio reikalų ministerijoje įvyko pasitarimas dėl sankcijų Rusijai ir iš dalies Baltarusijai taikymo situacijos vertinimo. Buvo konstatuota, kad iš esmės jos kol kas neduoda rezultatų, kadangi prekių srautai vykdomi ne tiesiogiai, o didesne apimtimi per vidurinės Azijos šalis – Kazachstaną, Kirgiziją ir kitas. Nerimą kelia tai, jog kai kurių prekių grupių apimtys netgi padidėjo, lyginant su prieškariniu laikotarpiu. Ypač tokios, kurios laikomos dvigubos paskirties. Pavyzdžiui, įvairūs puslaidininkių gaminiai, stebėjimo kameros ir netgi guoliai, kurie plačiai naudojami raketų mazguose“, – po susitikimo referavo vienas dalyvių.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 metų sausio-lapkričio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2021 metais, prekių eksportas iš Lietuvos į Rusiją sumažėjo 26,2 proc., o į Baltarusiją paaugo 38 proc. (taip galėjo nutikti, nes sankcijos Baltarusijai švelnesnės). Lietuviškos kilmės prekių dalis eksporte į Rusiją sudarė 7,6 proc., o į Baltarusiją – 5,8 proc.
Tačiau agentūros duomenys taip pat rodo, jog prekių eksportas į Vidurio Azijos šalis paaugo itin ryškiai. Eksportas į Kazachstaną padidėjo 2,4 karto, į Kirgiziją – 8,9 karto, į Uzbekiją – 2 kartus, į Tadžikistaną – 1,7 karto, į Sakartvelą – 2,3 karto, į Armėniją – 7,6 karto, į Azerbaidžaną – 1,4 karto, o į Turkmėniją šiek tiek sumažėjo.
Kai kurios Lietuvos įmonės sankcijas apeidinėja
Užsienio reikalų ministerijoje prieš keletą savaičių vykusiame susitikime valstybės institucijų atstovai pristatė, kaip Lietuvos įmonėms sekasi laikytis Europos Sąjungos nustatytų sankcijų Rusijai ir Baltarusijai. Pažymėtina, kad sankcijos Rusijai yra griežtesnės nei Baltarusijai, bet, neoficialiais duomenimis, Europos Sąjungos lygmeniu jau sutarta griežtinti ribojimus Baltarusijai dešimtuoju sankcijų paketu.
Verslo atstovai sako, kad pagal pristatytą informaciją atrodo, jog sankcijos neduoda rezultatų, nes prekių srautai keliauja ne tiesiogiai, o per Vidurio Azijos šalis, pavyzdžiui, Kazachstaną, Kirgiziją ir panašiai.
Valstybės duomenų agentūros duomenys irgi rodytų panašią tendenciją, nes per vienuolika praėjusių metų mėnesių eksportas iš Lietuvos į Vidurio Azijos šalis išaugo, ypatingai išskiriant Kazachstaną, Uzbekiją ir Kirgiziją. Detalesni duomenys pateikiami grafike.
Pasikeitusias tendencijas fiksuoja ir Muitinės departamentas, pabrėždamas padidėjusį medienos granulių ir kai kurių kitų medienos gaminių importą į Lietuvą iš Vidurio Azijos šalių. Muitinės atstovai neatmeta, kad taip gali būti apeinamos sankcijos Rusijai ir Baltarusijai.
„Pastebime kai kurių ilgamečių tendencijų pokyčius. Pavyzdžiui, šaltuoju metų laiku medienos granulių ir kai kurių kitų medienos gaminių importas iš Vidurio Azijos šalių, kuris ankstesniais metais praktiškai nevykdavo, dabar išaugo šimtus kartų: iš Kazachstano šiais metais nuo rugpjūčio 1 d iki lapkričio 30 d. yra importuota 11 242 784 kg medienos granulių ir briketų. Panašus kiekis iš Kirgizijos 11 455 770 kg. Atitinkamai per tą patį 2021 metų laikotarpį, nei iš Kazachstano, nei iš Kirgizijos tokių prekių importuota nebuvo visai“, – teigia Muitinės departamento atstovė ryšiams su žiniasklaida Lina Laurinaitytė-Grigienė.
Pasak muitinės atstovės, pradėjus taikyti ribojamąsias priemones Rusijai ir Baltarusijai bei uždraudus medienos granulių ir kitų medienos gaminių importą, šalių poreikis tokiai produkcijai nesumažėjo, todėl verslas, tikėtina, gali ieškoti naujų rinkų.
„Tačiau, negalima atmesti, kad kai kuriais atvejais iš trečiųjų šalių, kurioms Europos Sąjungos ribojimo priemonės netaikomos, gabenama rusiška ar baltarusiška produkcija“, – sako L. Laurinaitytė-Grigienė.
Muitinės departamentas teigia pastebintis, kad tarp bandančių apeiti Europos Sąjungos sankcijas esama ir Lietuvos įmonių: „Pateikti informacijos apie konkrečius ūkio subjektus be jų sutikimo mes negalime, tačiau, taip, mes pastebime, kad tarp bandančių apeiti Europos Sąjungos ribojančias priemones yra ir Lietuvos verslo subjektų“.
Anot L. Laurinaitytės-Grigienės, muitinės pareigūnai identifikuoja įvairius būdus, kaip bandoma apeiti sankcijas: nuo bandymų klastoti prekių kodus pateikiant sankcionuojamas prekes, kaip galimas įvežti, iki akivaizdžių prekės kilmės šalies klastojimo pavyzdžių.
Muitinės departamento duomenimis, 2022 m. spalio-gruodžio mėnesiais Lietuvos muitinė 671 kartą neleido atlikti importo, 4351 kartą – eksporto procedūrų, taip pat 2288 kartus neleido atlikti tranzito procedūrų. Teritorinės muitinės per 2022 m. ketvirtą ketvirtį pradėjo ir vykdo apie 40 tyrimų dėl galimai sankcijomis nustatytų draudimų pažeidimų. Už nustatytų ribojamųjų priemonių nesilaikymą muitinė asmenų atžvilgiu pradėjo 300 administracinio nusižengimo teisenų.
Nerimą kelia dvigubos paskirties prekės
Susitikime Užsienio reikalų ministerijoje valstybės institucijų atstovai taip pat indikavo, kad valstybės institucijoms nerimą kelia prekyba dvigubos paskirties prekėmis, ypač kai kalbama apie puslaidininkių gaminius, stebėjimo kameras ar guolius, kurie naudojami raketų mazguose. Verslo atstovai pasakojo, kad valstybės institucijos ketina griežčiau kontroliuoti prekybą dvigubos paskirties prekėmis.
„Jie pasakė, kad dabar dvigubos paskirties prekės bus griežčiau kontroliuojamos, kitaip tariant, įmonė turės įrodyti, kad tai ne dvigubos paskirties prekė“, – pasakojo vienas verslo atstovas.
„Atsakomybę identifikuojant, ar prekė gali būti dvigubos paskirties, perkeliama verslui. Jeigu anksčiau muitinė įvertindavo, ar prekė gali būti panaudojama karo tikslams, tai dabar įmonė turės įrodinėti, jog tokios galimybės nėra. Mes griežtai sukritikavome tokį sprendimą, kadangi muitinė gali nuolat teigti, jog duomenų neužtenka. Kitaip tariant, jeigu anksčiau muitinė turėjo įrodyti, jog esi kaltas, dabar norima pasukti taip, kad pačiam reikės įrodyti savo nekaltybę. Panašus reikalas ir su sankcionuotais asmenimis. Įmonės turės garantuoti, jog jų komerciniuose ryšiuose nefigūruoja tiesiogiai ir netiesiogiai sankcionuoti asmenys. O ar galima būti garantuotais, kad koks nors Kirgizijos partneris nėra susijęs kažkaip su tais sąrašiniais sankcionuotais?“, – svarstė vienas susitikime dalyvavęs verslininkas.
Lietuvos muitinė apie prekybą dvigubos paskirties prekėmis duomenų nepateikė, bet patikino, kad „tokio pobūdžio prekių gabenimams pastaruoju metu skiriamas padidintas dėmesys, aktyviai bendradarbiaujama tiek su kitomis šalies institucijomis, tiek su įvairiais užsienio partneriais“.
„Turimais duomenimis 2022 metais Lietuvoje neišduota nė viena licencija dėl dvejopo naudojimo prekių eksporto į Rusiją, Baltarusiją ar Vidurinės Azijos šalis“, – teigia Lietuvos muitinė.
Užsienio reikalų ministerija sankcijų įgyvendinimo klausimais pasiūlė kreiptis į tiesiogiai už tai atsakingas institucijas, pažymėdama, jog ministerija tik suorganizavo susitikimą, bet nėra pirminės informacijos valdytoja.
Izgorodinas: veikiausiai tai nėra masinis reiškinys
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas vertina, kad Lietuvos eksporto struktūroje Vidurio Azijos šalys užima gana nedidelę dalį, todėl galima manyti, kad sankcijos gali būti apeinamos, bet tai nėra masinis reiškinys. Lietuvai kur kas svarbesnės yra Europos Sąjungos šalys, Jungtinė Karalystė, JAV.
„Kazachstano dalis per vienuolika mėnesių sudarė 9 proc., Uzbekistano – 0,7 proc., Kirgizijos – 0,6 proc. Tai čia kalbant apie tas šalis, per kurias labiausiai eina tas eksportas. Bet fundamentaliai tų šalių dalis bendroje Lietuvos eksporto struktūroje yra pakankamai maža. Kazachstanas yra 16-a didžiausia Lietuvos eksporto rinka, Uzbekistanas – 25, Kirgizija – 27”, – teigia ekonomistas.
Pasak A. Izgorodino, reikia vertinti ir tai, kad eksporto augimą galėjo sąlygoti ne tik kontraktų skaičiaus padidėjimas, bet ir kainų augimas, nes mūsų eksporto duomenys skaičiuojami to meto kainomis, kas reiškia, kad eksporto rodikliams poveikį turi infliacija.
„Bet, manau, realu, jog prekyba su Rusija vyksta per šias rinkas, todėl situacija dviprasmiška. Iš vienos pusės įmonės kaip ir nepažeidžia sankcijų, nes prekiauja su šalimis, kurioms sankcijos nėra taikomos, bet visi puikiai supranta, kad tokios įmonės pažeidžia etikos standartus. Deja, bet tokius dalykus, mano supratimu, nėra lengva sukontroliuoti, nebent kažkokių veiksmų imtųsi Europos Sąjunga. Nes iš esmės susekti, per kokias aplinkines šalis prekiaujama su Rusija, gana lengva, o duomenys leidžia pasakyti, kokia produkcija juda į tas aplinkines rinkas. Čia gal reikėtų įsikišimo Europos Komisijos lygmeniu“, – teigė ekonomistas.
„Ypatingai svarbu, kad yra rizika, jog per šias rinkas gali keliauti dvigubos paskirties prekės. Tai yra tos prekės, kurios naudojamos ir paprastame gyvenime, ir karinėje pramonėje. Todėl irgi labai svarbu, kad Europos Komisijos lygmeniu šie dalykai būtų kontroliuojami. Manau, kad tokių pažeidimų rizika egzistuoja ir vienintelis būdas šią riziką sustabdyti – labai griežta Europos Sąjungos šalių ir Rytų rinkų prekybos kontrolė“, – pridūrė A. Izgorodinas.
Įdomu ir tai, kad per vienuolika 2022 metų mėnesių 38 proc. išaugo eksportas į Baltarusiją. Ekonomistas teigia, kad taip galėjo nutikti dėl švelnesnių Europos Sąjungos sankcijų Baltarusijai nei Rusijai, įtakos taip pat galėjo turėti infliacija, bet Baltarusija irgi gali būti šalis, per kurią apeidinėjamos griežtos sankcijos Rusijai.