Opozicijos atstovai kreipėsi į teisėsaugą, kuri atsakymus žada pateikti per porą savaičių, tačiau sprendimų Antikorupcijos komisija priimti negalėjo, nes valdantieji nusprendė posėdį sabotuoti jame tiesiog nedalyvaujant.
Šventinė nuotaika valdančiuosius aplankė prieš savaitę. Ekonomikos ir inovacijų ministerija tada gyrėsi, kad taivaniečiai 10 milijonų eurų investuoja į aukštųjų technologijų grupę „Teltonika“.
„Tai nėra tik apie pinigus. Tai yra žinios, technologijos perdavimas tai yra ir dalyvavimas specialistų, ir mokymai“, – sausio 18-ąją kalbėjo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
„Taivanas irgi nelabai noriai norėjo dalintis, bet ačiū mūsų politikams, kurie sugebėjo įtikinti“, – tuomet sakė „Teltonikos“ prezidentas Arvydas Paukštys.
Taivano pagalbos sulaukusių įmonių atstovai ne tik dėkoja, kilnoja šampano taures, bet ir tiesiogiai pinigais padeda mūsų valdantiesiems politikams.
Pusketvirto milijono eurų iš Taivano gavusio startuolio „Oxipit“ 4 akcininkai per prezidento rinkimus Ingridai Šimonytei 2019-aisiais pervedė 18 tūkstančių eurų. Tiesa, tuo metu jie dar nebuvo „Oxipit“ akcininkai, jais tapo vėliau, 2021-aisiais. Vienas akcininkas beveik 300 eurų buvo pervedęs prieš Seimo rinkimus ir „Laisvės partijai“, bet ši parama nebuvo priimta.
„Galėjo padėti jūsų verslo sėkmei pritraukiant šitą investiciją, ar ne, kaip atrodo? – Ne, nemanau. Aš pirmą kartą girdžiu ir pas mus įmonė kaip ir atskirai nuo politikos“, – sausio 18-ąją tvirtino „Oxipit“ vadovas Gediminas Pekšys.
O 8 milijonų eurų paskolą gavęs „Solitek“ vadovas asmeniškai Šimonytei per prezidento rinkimus pervedė tūkstantį eurų. Per Seimo rinkimus dar 3 tūkstančius pervedė Užsienio reikalų komiteto pirmininkui Žygimantui Pavilioniui, kuris ypač aktyvus draugystės su Taivaniu klausimais.
„Konservatorius tiesiog esu rėmęs asmeniškai, nes visą gyvenimą esu šios partijos fanas, tai tik dėl to“, – tuomet tikino „Solitek“ vadovas Julius Sakalauskas.
Šie pavyzdžiai užkliuvo Seimo opozicijai, kuriai įdomu, kaip Lietuvos įmonės gavo investicijas iš Taivano. Seimo antikorupcijos komisija šiandien dėl šio klausimo organizavo posėdį, tačiau nė vienas valdančiųjų atstovas čia nepasirodė. Dėl to komisija sprendimų priimti negalėjo.
Opozicija nori pradėti tyrimą, sudaryti grupę, kuri aiškintųsi investavimo aplinkybes ir ar tai negalima laikyti korupcija. Pinigais iš Taivano domisi ir teisėsauga.
„Esam gavę prokuratūroje Seimo nario Luko Savicko prašymą įvertinti, ar šiuose įvykiuose nėra nusikalstamos veikos požymių, sprendimą priimti esame pavedę Specialiųjų tyrimų tarnybai. Maždaug savaitės, dviejų bėgyje tas vertinimas turėtų būti pateiktas“, – teigia generalinės prokuratūros atstovas Martynas Jovaiša.
Pasak Specialiųjų tyrimų tarnybos, Luko Savicko prašymą nagrinėti bus sunku.
„Sudėtinga teisine prasme tuo požiūriu, kad reikšminga dalis tų sprendimų panašu, kad buvo priimta daugiau už Lietuvos Respublikos ribų, pačių investuotojų“, – sako STT direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė.
„Įvertinti tą situaciją, kuri Lietuvoje yra susiklosčiusi tarp politikų rėmimo ir galimo jų reakcijų, įvairiomis investicijomis, įvairiomis kitomis iniciatyvomis, kaip finansiškai atsidėkoti už tą parėmimą. Įmonė paremia dešimtimis tūkstančiais politiką konkretų ir nuo to politikos valios priklauso kaip galimai visgi šitai įmonei truputį galimai suteikti pirmenybę gauti investicijas“, – kalba Seimo narys Algirdas Stončaitis.
Klausimų kyla ne vienai Seimo opozicijos frakcijai.
„Kai apskritai remiama, galbūt tas asmuo yra tokių politinių įsitikinimų ir jis dėsningai remia tos politinės jėgos atstovus aš nematau nieko blogo, bet kai jau prasideda atsidėkojimas, tada tikrai nieko gero“, – sako Seimo narys Julius Sabatauskas.
„Patikėti, kad tokie sutapimai galimi, kuomet ne viena įmonė, kelios įmonės, kurios susijusios su politiniais rėmėjais ir kurios tikrai gavo nemažą naudą skaičiuojamą dešimtimis milijonų eurų. Tikrai sunku patikėti, kad tai yra tik sutapimai“, – tvirtina Seimo narė Agnė Širinskienė.
Klausimų opozicija turi daugiau nei atsakymų.
„Kokia atranka buvo? Kokiu būdu įmonės atsirado tose rekomenduojamų įmonių sąrašuose? Kodėl jos buvo pasirinktos? Ar galėjo pretenduoti kitos įmonės, kurios neturi politinių rėmėjų, akcininkų savo tarpe?“, – kalba A. Širinskienė.
Seimo antikorupcijos komisijos posėdyje nedalyvavę valdantieji problemų nemato. Opozicijos norą tirti galimai korupcines schemas sieja su artėjančiais rinkimais. Esą galima korupcijos schema per daug sudėtinga, kad būtų reali.
„Man atrodo, kad čia nėra kažkokios schemos iš anksto sutartos, kad jūs paremkite Šimonytę 2019-ais metais, tada 2021-aisiais mes nutrauksime santykius su Kinija, užmegsime santykius su Taivanu, Taivanas duos pinigų ir Armonaitė tuos pinigus duos toms įmonėms, kurių vadai kažkada parėmė Šimonytę. Jeigu kolegoms kyla neaiškumų, jie tikrai gali kreiptis į teisėsaugą iš išsiaiškinti“, – sako Seimo narys Eugenijus Gentvilas.
„Ne į kiekvieną „agrokoncderną“ gali ateiti tos investicijos, ir patys investuotojai renkasi, kur jiems investuoti“, – tikina Seimo narys Mindaugas Lingė.
O konservatorius Mindaugas Lingė priduria, kad dalis jo kolegų šiandienos posėdį ignoravo, nes tiesiog nepasitiki Algirdu Stončaičiu. Mat praėjusią savaitę valdančiosios koalicijos parlamentarai pareiškė nepasitikėjimą komisijos pirmininku.
„7 iš 12 narių nepasitikėjimas pirmininku, tai kol neišspręstas šis klausimas Seime, nevyksta Seimo sesija, tai negalim užbaigti procedūros. Tai suprantame, kad tos komisijos darbas nebegali vykti normaliomis aplinkybėmis“, – teigia M. Lingė.
Pora Seimo antikorupcijos komisijos narių – konservatorius Andrius Vyšniauskas ir Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas – negalėjo dalyvauti posėdyje, nes yra išvykę į komandiruotę Indijoje.
Bent jau patylėti susiprastumei, konservo gabale.
