importas

Vyriausybei nutarus uždrausti Rusijoje pagautos žuvies importą į Lietuvą, tačiau Europos Sąjungos (ES) mastu nesant tokio ribojimo ir į Lietuvą toliau patenkant rusiškai žuviai, žemės ūkio ministras sako, kad sprendimą turėtų priimti Europos Komisija.  Žvejų ir žuvies perdirbėjų asociacija „Baltijos žvejas“ neseniai kreipėsi į ministeriją prašydama imtis veiksmų, kad Rusijoje sugautos žuvys nepatektų į Lietuvą – anot jų, ji patenka per kitas ES valstybes.

Rusijos vyriausybė 50 proc. padidino muitus kai kurių prekių importui iš Baltijos valstybių, skelbia Rusijos žiniasklaida. Anot pranešimų, į šį importą stabdančių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje pagamintų prekių sąrašą įtraukta kakavos turinti produkcija, paltai, tapetai, užtrauktukai. Be to, 2,5 karto didinami muitai alaus importui iš visų „nedraugiškoms“ priskiriamoms valstybių.

Penktadienio trišaliame susitikime tarp Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos parlamento ir ūkininkų delegacijų šalių atstovai buvo sutarta dėl deklaracijos, kurioje numatoma siekti rusiškų ir baltarusiškų maisto produktų eksporto ir tranzito draudimo, teigia Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius. „Priėmėme penkis svarbius punktus, kuriuos dar nušlifuosime. Pirmas punktas dėl rusiškų ir baltarusiškų maisto produktų, grūdų eksporto ir tranzito draudimo.

Daržovių augintojai reikalauja skubiai uždrausti žemės ūkio produktus iš Rusijos. Ūkininkai skundžiasi, kad keletą kartų pigesni agurkai ir pomidorai plūsta į Lietuvą su lenkiškomis etiketėmis. Žemės ūkio ministras teisinasi Lietuvoje draudimo įvesti negalįs ir ragina laukti europinio sprendimo. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Briuselio siūlomi įvesti importo muitai rusiškiems ir baltarusiškiems grūdams iš esmės reikštų jų importo į Bendriją draudimą, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. „Muitas yra vienas iš instrumentų, kuriuo valdomi prekybos srautai. Kadangi bendras sutarimas yra eiti per muitų politiką, jis pasieks tuos pačius rezultatus“, – penktadienį BNS sakė K. Navickas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sveikina Europos Komisijos (EK) siūlymą taikyti didesnius muitus rusiškų grūdų importui. Tačiau jis ragina nesustoti ir įvesti tarifus taip pat kitiems žemės ūkio produktams iš minėtų šalių. „Jeigu tarifai patys savaime yra dideli, jie padaro produkciją nebeįperkama, nebekonkurencinga ir tai iš esmės reiškia, kad jie tampa draudžiamais.

Baltarusija nusprendė Lietuvai įvesti savo sankcijas, stabdo dalies nesankcionuotų prekių: maisto, drabužių, buitinės technikos – importą iš Lietuvos. Tiesa, Lietuvos ekonomistai ir politikai juokiasi iš tokių Lukašenkos sprendimų. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Esą lietuviškos kilmės prekės sudaro labai nedidelę dalį Lietuvos eksporto į šią šalį. Nuo kovo pirmosios Lietuva uždarė dar du pasienio kontrolės punktus pasienyje su Baltarusija: Lavoriškių ir Raigardo.

Latvijos parlamentui praėjusią savaitę laikinai uždraudus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produkcijos ir pašarų importą, Žemės ūkio ministerija pirmadienį žada paskelbti naujus grūdų importo ribojimus, tačiau visiškai uždrausti jų įvežimo neketina, pranešė nacionalinis transliuotojas.  „Draudimas iš principo nėra paprastas pratimas, čia tiek Pasaulio prekybos organizacija (PPO), tiek visos tarptautinės organizacijos daro didelį spaudimą dėl pasaulinio bado.

Lietuvos eksportas per metus smuko 11 procentų, kai užpernai augo net 14. Labiausiai traukėsi chemijos, baldų, medienos eksporto apimtys. Pramonininkų konfederacijos vadovas 11 proc. smukimą vadina skausmingu. Dalis ekonomistų tikina, kad skaičiai neatspindi realybės – pernai mažėjo infliacija, todėl esą ir prekybos sumos atrodo mažesnės.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis tvirtina, kad Europos Sąjunga (ES) turėtų svarstyti rusiškų ir baltarusiškų grūdų importo įtraukimą į sankcijų reglamentą. Pasak jo, ES sankcijos turėtų maksimalų poveikį kovojant prieš šios produkcijos gabenimą.

Lietuvoje trečiąjį ketvirtį visų rūšių transportu vežta 42,5 mln. tonų krovinių – 19,8 proc. daugiau nei 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu. Krovinių vežimas kelių transportu padidėjo 29,1 proc., vidaus vandenų transportu sumažėjo 23,5 proc., geležinkelių transportu – 4,1 proc., jūrų transportu – 0,3 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Visų rūšių transporto krovinių vežimo apyvarta padidėjo 17,2 proc. Kelių transporto apyvarta sudaro 90,6 proc.

Eksportuotų prekių kainos spalį, palyginti su rugsėju, sumažėjo 0,4 proc., importuotų – 0,7 proc. Iš eksportuotų prekių labiausiai – 25,5 proc. – atpigo elektra. Rafinuoti naftos produktai atpigo 6,7 proc., stiklas ir stiklo gaminiai – 3,7 proc., bet pabrango kitos cheminės medžiagos – 19,9 proc., pieno gaminiai – 7,9 proc., konstrukciniai metaliniai gaminiai – 5,5 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Importuotų prekių kainos per metus sumažėjo virš 11 proc.

Latvija miško pramonės produkcijos, kuri pirmauja pagrindinių šalies eksporto prekių sąraše, tiekimą pirkėjams užsienyje per tris metų ketvirčius, palyginti su pačiu laikotarpiu pernai, finansine išraiška galiojusiomis kainomis sumažino 22,8 proc. iki 2,51 mlrd. eurų, pranešė Žemės ūkio ministerijos Miškų departamentas. Šių prekių importas į Latviją sumenko 30 proc. iki 789 mln. eurų. Mediena ir jos gaminiai sudarė 87 proc. viso eksporto ir 56,4 proc. importo. Eksportas sumažėjo 22,7 proc.

F. Kishida pareikalavo, kad Xi Jinpingas panaikintų jūros gėrybių importo draudimą. Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida (Fumijas Kišida) ketvirtadienį pareiškė, kad per pirmąjį per metus susitikimą su prezidentu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu) primygtinai pareikalavo, kad Kinija nedelsiant panaikintų jūros gėrybių importo iš Japonijos draudimą, įvestą po to, kai japonai pradėjo į Ramųjį vandenyną išleisti apdorotą užterštą vandenį iš avarijos ištiktos elektrinės.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija paragino Lenkiją nesivadovauti emocijomis ir dialogą dėl grūdų eksporto pasukti konstruktyvia linkme. Tai rašoma Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovo spaudai Oleho Nikolenkos komentaruose feisbuke, praneša „Ukrinform“. O. Nikolenka pažymėjo, kad Ukrainos URM buvo išsamiai informuota apie Ukrainos ambasadoriaus susitikimą Varšuvoje su Lenkijos užsienio reikalų viceministru.

Bulgarija ketvirtadienį nusprendė nepratęsti draudimo importuoti ukrainietiškus grūdus, kuris turėjo baigtis šią savaitę. Rusijai įsiveržus į Ukrainą, buvo uždaryti iki karo naudoti Juodosios jūros laivybos keliai, todėl Europos Sąjunga tapo pagrindiniu ukrainietiškų grūdų tranzito ir eksporto maršrutu.

Vokietijos prekių eksportas liepą, palyginti su ankstesniu mėnesiu, įvertinus kalendorinį ir sezoninį veiksnius, sumažėjo 0,9 proc., tuo tarpu importas paaugo 1,4 proc., pirmadienį skelbia Federalinė statistikos tarnyba (Destatis), remdamasi negalutiniai duomenimis. Didžiausios Europoje ekonomikos prekių eksportas liepą įvertintas 130,4 mlrd. eurų, importas – 114,5 mlrd. eurų. Anot „Destatis“, eksportas vien tik į kitas Europos Sąjungos valstybes nares per mėnesį padidėjo 0,5 proc.

Ukrainos užsienio reikalų ministras pirmadienį užsipuolė kaimynines šalis dėl planų apriboti grūdų importą iš jo šalies po to, kai nustos galioti Europos Sąjungos draudimas, ir pažadėjo „įnirtingai ginti savo teises“. Lenkija, Rumunija, Slovakija, Vengrija ir Bulgarija, kuri nėra tiesioginė Ukrainos kaimynė, praėjusią savaitę pareiškė norinčios, kad Europos Sąjunga iki metų pabaigos pratęstų draudimą, kurio galiojimas baigsis rugsėjo 15-ąją.

Eksportuotų prekių kainos birželį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, sumažėjo 8,7 proc., importuotų prekių – 13,3 procento. Per mėnesį – birželį, palyginti su geguže – eksportuotų prekių kainos padidėjo 0,3 proc., importuotų – sumažėjo 0,9 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Iš eksportuotų prekių labiausiai – 26,5 proc. – per mėnesį pabrango elektra. Transporto priemonių kėbulai, priekabos ir puspriekabės pabrango 12 proc., betono, cemento ir gipso gaminiai – 9,1 proc.

Kinijos importas iš Rusijos liepą sumažėjo ir tai buvo pirmasis mėnesio smukimas nuo 2021 metų vasario. „Reuters“ skaičiavimais, kuriuose agentūra remiasi Kinijos muitinės duomenimis, Kinijos importas iš Rusijos praėjusį mėnesį, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, sumažėjo 8 proc. iki 9,2 mlrd. JAV dolerių (8,4 mlrd. eurų), nors dar birželį jo metinis prieaugis siekė 15,7 procento.  Kinija su nuolaida perka rusišką naftą, anglis, kai kuriuos metalus.

Eksportuotų prekių kainos gegužę, palyginti su balandžiu, sumažėjo 0,8 proc., importuotų prekių kainos – 1,8 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Iš eksportuotų prekių labiausiai – 6,8 proc. – atpigo rafinuoti naftos produktai. Plaušiena, popierius ir kartonas atpigo 6,7 proc., kitos cheminės medžiagos – 6,5 proc., bet pabrango elektra – 16 proc., atliekos ir atliekų surinkimo produktai – 8,3 proc., avalynė – 7,1 procento. Iš importuotų prekių labiausiai – 18,4 proc.

Kinija praėjusį mėnesį rusiškos naftos importavo daugiausiai nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios pernai vasarį ir ją sekusių Vakarų sankcijų, rodo antradienį paskelbti Kinijos muitinės duomenys. Gegužę Kinija iš Rusijos nupirko 9,71 mln. tonų naftos – net 1,8 karto daugiau negu praėjusių metų vasarį. Šie duomenys atitinka anksčiau šį mėnesį skelbtus bendrus Kinijos užsienio prekybos duomenis, iš kurių matyti, kad prekyba su Rusija pasiekė nuo 2022-ųjų vasario neregėtą lygį.

Uzbekistanas pirmadienį pranešė pasirašęs dvejų metų trukmės sutartį su Kremliaus kontroliuojamu „Gazprom“ dėl gamtinių dujų tiekimo, Rusijai ieškant naujų rinkų nuo Vakarų sankcijų nukentėjusiam energijos eksportui. Nuo šių metų spalio „Gazprom“ kasmet perduos apie 2,8 mlrd. kubinių metrų dujų, pranešė Uzbekistano energetikos ministerija, pabrėždama, jog rusiškas dujas šalis importuos pirmąkart. Jos bus perpumpuojamos sovietmečiu iš Rusijos į Vidurio Aziją nuteistu vamzdynu.

Baltarusija ryžosi vadinamajam „pilkajam“ importui – jos vyriausybė nutarė sudaryti sąrašą prekių, kurias būtų leidžiama importuoti iš „nedraugiškų“ šalių be intelektinės nuosavybės savininko sutikimo, skelbia valstybinė naujienų agentūra „Belta“. „Į išankstinį importuotinų prekių sąrašą bus įtraukiamos tos, kurias būtina įvežti į Baltarusijos teritoriją ir išleisti į viešąją apyvartą, neatsižvelgiant į intelektinės nuosavybės teises, be leidimų tokių teisių turėtojų iš valstybių, vykdančių ned...

Italijos eksporto atotrūkis nuo importo kovo mėnesį buvo didžiausias nuo 2021 metų liepos – 7,5 mlrd. eurų, rodo nacionalinės statistikos tarnybos ISTAT trečiadienį paskelbti duomenys. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, eksportas padidėjo 4,7 proc. iki 59,4 mlrd. eurų, o importas sunyko 9,8 proc. iki 51,8 mlrd. eurų.

Rusijos prekių eksportas pirmąjį šių metų mėnesį, palyginti su pernai sausiu, sumenko 28 prc. iki 32,936 mlrd. JAV dolerių, importas – 4,7 proc. iki 22,204 mlrd. dolerių, skelbia Rusijos žiniasklaida, remdamasi Federalinės muitinės tarnybos duomenimis. Prekybos apyvarta sunyko 20 proc. iki 55,14 mlrd. dolerių, o prekybos perviršis aptirpo 52 proc. iki 10,732 mlrd. dolerių.

Latvijos prekių eksportas pirmąjį šių metų mėnesį įvertintas 1,629 mlrd. eurų – galiojusiomis kainomis 8,9 proc. daugiau nei pernai sausį. Importas augo 14,5 proc. iki 1,846 mlrd. eurų, pirmadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Užsienio prekybos balansas pablogėjo, nes eksportui tenkanti visos prekybos apyvartos dalis sumažėjo nuo 48,1 proc. iki 46,9 procento. Per mėnesį (sausį, palyginti su gruodžiu) Latvijos eksportas sumenko 5,1 proc., importas – 22 procentais.

Estijos prekių eksportas pirmąjį šių metų mėnesį, palyginti su pernai sausiu, galiojusiomis kainomis sunyko 9 proc., o importas sumažėjo 1 proc., pirmadienį paskelbė nacionalinė statistikos tarnyba. Eksportas galiojusiomis kainomis įvertintas apytikriai 1,5 mlrd. eurų, importas – 1,8 mlrd. eurų. Prekybos deficitas išaugo 88 proc. iki 272 mln. eurų. Svarbiausios eksporto rinkos buvo Suomija (18 proc. viso eksporto), Latvija ir Švedija (po 11 proc.), daugiausiai importuota iš Suomijos (14 proc.

Ginkluotės importas į Europą 2022 metais beveik padvigubėjo, o jį augino didžiulės siuntos į Ukrainą, tapusia trečia pagal dydį ginklų eksporto vieta pasaulyje, pirmadienį pranešė Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) tyrėjai. Parengtoje ataskaitoje teigiama, kad, palyginti su 2021 metais, importas padidėjo 93 proc., o jį spartino ir didėjančios Europos valstybių, įskaitant Lenkiją ir Norvegiją, karinės išlaidos. Be to, prognozuojama, kad importo tempai dar labiau greitės.

Šiemet sausį iš Lietuvos prekių eksportuota už 3,30 mlrd. eurų – 4,9 proc. daugiau nei pernai sausį, o importuota už 3,76 mlrd. eurų – 10 proc. daugiau. Be mineralinių produktų, eksportas padidėjo 5,1 proc., importas – 8,1 procento. Lietuviškos kilmės prekių eksportas eksportas sumažėjo 4,5 proc. iki 2,02 mlrd. eurų (be mineralinių produktų – 6,3 proc.). Užsienio prekybos deficitas siekė 461,1 mln. eurų, pranešė Valstybės duomenų agentūra.

Baltarusijos trąšų gamintojams ir tarpininkams apeinant Europos Sąjungos (ES) sankcijas finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad siūloma keisti dabartinę tvarką – produkciją importuojančios įmonės turėtų įrodyti, kad ji nėra pagaminta sankcionuojamoje įmonėje. Be to, pasak ministrės, siūloma keisti įstatymą ir didinti baudas juridiniams asmenims bei įgaliojimus muitinei konfiskuojant prekes.

2021 metų rudenį apribojimus Lietuvos prekių importui įvedusi Kinija ir toliau švelnina savo poziciją, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas. Anot Vidmanto Janulevičiaus, prekybos situacija laisvėja, įtampa po truputį atslūgsta. Tikimasi, jog ateityje prekybos suvaržymų visai neliks.  „Kinijos pozicija Lietuvos verslo atžvilgiu švelnėja, tai akivaizdu, nes yra duodami siūlymai vėl gauti eksporto garantijas, jei norime importuoti iš Kinijos tam tikras žaliavas.

Baldų bei tekstilės gamintojus ir importuotojus jau kitąmet norima įpareigoti tvarkyti jų gaminių atliekas bei pakuotes. Tai pirmadienį pranešė Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Vilma Slavinskienė.    „Kitais metais pradėsime tos didesnės gamintojų atsakomybės principo srities praplėtimą. Bus nustatyta gamintojų atsakomybė baldams ir tekstilei.

Lietuvos prekių eksportas, išankstiniais duomenimis, per visus 2022 metus siekė 44 mlrd. eurų – 27,5 proc. daugiau nei 2021 metais, o importas – 52 mlrd. eurų ir augo 38 procentais. Užsienio prekybos deficitas pernai siekė 8 mlrd. eurų, išankstinius duomenis skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pernai sausį–lapkritį Lietuva daugiausia eksportavo į Latviją, Lenkiją, Vokietiją. Palyginti su 2021 metų tuo pačiu laikotarpiu, eksportuotų prekių į ES valstybes vertė išaugo 40,5 proc. iki 62,5 proc.

Rusijos suskystintų naftos dujų eksportuotojai pernai daugiau nei padvigubino tiekimą Baltijos valstybėms, kurios dalį jų perpardavė Ukrainai, skelbia „Reuters“, remdamasi savais šaltiniais. Suskystintų naftos dujų importo iš Rusijos šuolis įvyko nepaisant to, kad trys Baltijos šalys ir visos NATO bei Europos Sąjungos narės, griežtai pasmerkė Maskvos veiksmus Ukrainoje, o Europa stengiantis rasti naujų angliavandenilio tiekimo šaltinių įtemptoje pasaulinėje rinkoje, pažymi agentūra.

Rusijai ir Baltarusijai užpuolus Ukrainą, Europos Sąjungos šalys pritaikė daugybę importo ir eksporto sankcijų – Rusijai daugiau, Baltarusijai mažiau. Pats sankcijų principas yra paprastas – režimai turi kentėti dėl technologijų, prekių ir lėšų trūkumo, sankcijos turėtų trukdyti tęsti žudantį karą prieš ukrainiečių tautą. Deja, realybė kur kas proziškesnė nei deklaruoti siekiai.

Pirkėjams skubant apsirūpinti atsargomis prieš įsigaliojant Europos Sąjungos draudimui importuoti rusiškus naftos produktus, gruodį Europos šalys importavo precedento neturintį dyzelinio kuro kiekį. Remiantis rinkos duomenų bendrovės „Refinitiv“ analize, kuria įmonė pasidalino su „Politico“, dyzelino importas į Europą gruodį išaugo iki rekordinių 8,2 mln. tonų.

Lietuvos prezidentui pareiškus, kad apribojimus importui iš Lietuvos įvedusi Kinija keičia savo poziciją, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, jog iš tiesų jau kurį laiką jaučiama švelnesnė Kinijos pozicija Lietuvos įmonių atžvilgiu. Anot jo, pagrindinių prekių eksportas neatsinaujino, tačiau pradedamas dialogas.  „Pastaruoju metu jaučiamas tam tikras sušvelnėjimas lietuviškų prekių eksportui į Kiniją.

Estijos prekių eksportas lapkritį, palyginti su tuo pat mėnesiu metais anksčiau, galiojusiomis kainomis nepakito, tačiau importas padidėjo 12 proc., parodė nacionalinės statistikos tarnybos pirmadienį paskelbti duomenys. Prekių eksportas galiojusiomis kainomis lapkritį sudarė 1,7 mlrd. eurų, o importas – 2,1 mlrd. eurų. Užsienio prekybos deficitas sudarė 352 mln. eurų ir buvo 220 mln. eurų didesnis negu 2021 metų lapkritį. „Importas iš Europos Sąjungos (ES) šalių padidėjo 21 proc.

Lietuvos eksportas pernai sausį-lapkritį, palyginti su tuo pačiu laiku 2021 metais, augo  29,6 proc. iki 40,4 mlrd. eurų, o importas – 40,9 proc. iki 47,8 mlrd. eurų. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 18,9 proc., importas – 20,5 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 28,9 proc., be mineralinių produktų – 19,2 proc., o užsienio prekybos deficitas buvo –7,4 mlrd. eurų, skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Eksportuotų prekių kainos Lietuvoje spalį, palyginti su rugsėju, sumažėjo 0,7 proc., importuotų prekių – 4,7 proc., skelbia Statistikos departamentas. Iš eksportuotų prekių labiausiai – 47,4 proc. – atpigo elektra. Cementas, kalkės ir gipsas atpigo 14 proc., bendrosios paskirties mašinos – 3,5 proc., bet pabrango žalia nafta – 9,3 proc., sodinamieji gyvi augalai, svogūnėliai, gumbai ir šaknys – 8,5, rafinuoti naftos produktai – 7,4 procento. Iš importuotų prekių labiausiai – 47,4 proc.

Estijos paslaugų eksportas trečiąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, ūgtelėjo 32 proc., importas – 33 proc., pirmadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Eksportas šių metų liepos-rugsėjo mėnesiais įvertintas apytikriai 2,8 mlrd. eurų, importas – maždaug 2,2 mlrd. eurų. Prekybos paslaugomis perviršis išaugo 29 proc. iki 568 mln. eurų.

Rusijos naftos tanklaivis bandė nuslėpti savo buvimo vietą ir taip veikiausiai siekė išvengti sankcijų. Tai tik dar vienas iš daugybės įrodymų, kad su Maskva susiję verslai siekia sušvelninti naftos eksporto apribojimus, įvestus atsakant į Vladimiro Putino režimo agresiją Ukrainoje, rašo „Financial Times“. Nevyriausybinės organizacijos „Global Fishing Watch“ išvados, kurias nepriklausomai patikrino „Financial Times“, buvo paskelbtos, kai laivybos brokeriai perspėjo, kad Rusija tu...

Lietuvos eksporto apimtis spalį siekė 4,21 mlrd. eurų – 4,7 proc. mažiau nei rugsėjį ir 30,6 proc. daugiau nei prieš metus, pranešė Statistikos departamentas Tuo metu importas siekė 5,06 mlrd. eurų – atitinkamai 3,7 proc. mažiau ir 42,6 proc. daugiau. Užsienio prekybos deficitas siekė 850,1 mln. eurų. Lietuviškos kilmės prekių eksportas spalį siekė 2,43 mlrd. eurų – per mėnesį jis sumažėjo 4,7 proc., o be mineralinių produktų – 8,9 proc. Per metus jis augo atitinkamai 20,1 proc.

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį paprašė Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) sudaryti dvi arbitrų kolegijas Bendrijos ginčuose su Kinija  – vienas jų susijęs su šios šalies apribojimais importui iš Lietuvos, pranešė Europos Komisija (EK).  Kitas ginčas susijęs su vasarį ES inicijuota byla prieš Kiniją dėl trukdymo Europos aukštųjų technologijų įmonėms pasinaudoti galimybe Bendrijos teismuose ginti savo patentus.

Europos Sąjunga (ES) antradienį pasiekė susitarimą uždrausti prie miškų naikinimo labiausiai prisidedančių kelių produktų, įskaitant kavą, kakavą ir sojas, importą, pranešė Europos Komisijos. „Naujuoju teisės aktu bus užtikrinta, kad tam tikros pagrindinės prekės, tiekiamos į [Europos Sąjungos] rinką, nebeprisidės prie miškų naikinimo ir alinimo ES ir likusiame pasaulyje“, – pareiškė Komisija, pasveikinusi bloko valstybių narių ir Europos Parlamento pernakt pasiektą sprendimą.

Vasarį prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, atrodė, kad Rusijos ekonomikai buvo lemta smigti žemyn. Tarptautinės sankcijos grasino pasmaugti ekonomiką, dėl to smarkiai smuko rublio vertė ir Rusijos finansų rinka. Paprasti rusai pradėjo ruoštis kęsti nepriteklių, rašo „Foreign Affairs“. Bet praėjus daugiau nei aštuoniems karo mėnesiams, tampa akivaizdu, kad šis scenarijus neišsipildė.

Šiemet rugsėjį prekių eksportuota už 4,41 mlrd. eurų – 2,1 proc. daugiau nei rugpjūtį ir 41 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Tuo metu importas siekė 5,24 mlrd. eurų – atitinkamai 5 proc. ir 56,1 proc. daugiau. Užsienio prekybos deficitas siekė 830 mln. eurų. Lietuviškos kilmės prekių rugsėjį eksportas siekė 2,52 mlrd. eurų – per mėnesį jis sumažėjo 3,6 proc., be mineralinių produktų – padidėjo 4,1 proc. Per metus jis augo 24,9 proc., be mineralinių produktų – 20,4 proc.

  Estijos ministrų kabinetas ketvirtadienį priėmė nutarimą dėl Rusijos naftos bei jos produktų importo ir tranzito uždraudimo. Užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu anksčiau šią savaitę sakė, kad draudimas įsigaliotų gruodžio pradžioje.