sankcijos

Europos Komisija (EK) penktadienį pristatys naująjį sankcijų paketą prieš Rusiją, dėl kurio turės balsuoti Europos Sąjungos (ES) valstybės narės. ES siekia tokiu būdu spausti Maskvą dėl karo Ukrainoje. „Galime patvirtinti, kad Komisija priėmė naująjį, 19-ąjį, sankcijų paketą prieš Rusiją“, – spaudos konferencijos metu Briuselyje paskelbė EK atstovė spaudai Paula Pinho.

Po JAV pareiškimo dėl kolektyvinės atsakomybės už antrines sankcijas iš Rusijos perkančioms naftą ir dujas Indijai ir Kinijai – ES ir Japonijos lyderiai staiga susigūžė ir pareiškė, kad tokių sankcijų Rusijos naftos ir dujų pirkėjams įvesti negali.  Nuo pat karo Ukrainoje pradžios buvo žinoma, kad Rusija ilgai negalės kariauti, jeigu jos gamtiniams resursams bus įvestos sankcijos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį sakė, jog yra pasirengęs įvesti sankcijas Rusijai, bet su sąlyga, kad visos NATO sąjungininkės sutiks visiškai sustabdyti rusiškos naftos pirkimą ir įves savo sankcijas. Jis taip pat pasiūlė transatlantinio aljanso narėms apsvarstyti galimybę taikyti Kinijai nuo 50 iki 100 proc. tarifus ir taip padėti nutraukti Rusijos karą Ukrainoje.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Yvette Cooper, penktadienį viešėdama Kyjive ir pirmą kartą naujose pareigose išvykusi vizito į užsienį, paskelbė apie sankcijas Rusijai. 100 naujų sankcijų įvestos Maskvos kariniam ir energetikos sektoriams, pranešė JK užsienio reikalų ministerija. Y. Cooper penktadienio rytą atvyko į Kyjivą, kur miesto geležinkelio stotyje ją pasitiko Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.

Vienas iš rusų, kuris dėl „techninių priežasčių“ buvo išbrauktas iš Europos Sąjungos sankcijų sąrašo, yra Rusijos Valstybės Dūmos deputatas. Toks sprendimas priimtas remiantis ES Bendrojo Teismo nutartimi jo naudai, rašo „Evropeiskaja pravda“. Šaltinis nurodė, kad iš atnaujinto sankcijų sąrašo išbrauktas Rusijos pilietis yra Pavelas Ezubovas. Jo išbraukimą nulėmė 2025 m. birželio 25 d. ES Bendrojo Teismo sprendimas.

Japonija penktadienį išplėtė sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą ir įšaldė daugiau asmenų ir grupių turto bei sumažino rusiškos naftos kainos viršutinę ribą. Pasak Užsienio reikalų ministerijos, Tokijas įšaldys 14 asmenų ir 51 organizacijos, įskaitant Rusijos pareigūnus, bendrovių vadovus ir prorusiškus veikėjus Ukrainoje, turtą.

Europos lyderių koalicija įtikino JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kad Rusija neketina baigti karo Ukrainoje ir turi būti priversta sėsti prie derybų stalo. Dabar Europai tenka tartis su Baltaisiais Rūmais, kaip tai padaryti, praneša „Politico“. Per pastarąją savaitę vyko intensyvūs diplomatiniai vizitai, kurių metu aukšti pareigūnai iš abiejų Atlanto vandenyno pusių susitiko aptarti naujų finansinių apribojimų ir planų nutraukti Rusijos naftos bei dujų tiekimą.

Europos Sąjungos (ES) valstybės penktadienį susitarė dar pusei metų pratęsti sankcijas daugiau nei 2,5 tūkst. Rusijos fizinių ir juridinių asmenų, įskaitant prezidentą Vladimirą Putiną, nurodė diplomatai. Šios sankcijos Rusijos fiziniams ir juridiniams asmenims buvo įvestos po to, kai Maskva daugiau nei prieš trejus metus pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. 27 bloko valstybių narių ambasadoriai pritarė šiam žingsniui prieš pirmadienį nustatytą terminą.

Paskirtasis užsienio reikalų paskirtasis ministras Kęstutis Budrys sako, kad JAV sankcijų baltarusių oro bendrovei „Belavia“ panaikinimas bus didelis testas Europos Sąjungos (ES) sankcijų politikos stuburui. „Tai nereiškia, kad, JAV priėmus tokį sprendimą, iš karto bus ES sprendimas. Bus didelis testas ES sankcijų politikos stuburui. Man atrodo, jį reikės išlaikyti, ir Lietuva tikrai prisidės prie to, kad mes jį išlaikytume“, – LRT laidai „Dienos tema“ ketvirtadienį sakė K. Budrys.

Julija Navalnaja paragino Europos Sąjungos institucijas neįvesti visiško turistinių vizų išdavimo draudimo Rusijos piliečiams, numatyto naujame sankcijų pakete. Apie tai ji pranešė socialiniame tinkle „X“ ir nurodė, kad atitinkamą kreipimąsi išsiuntė ES vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai Kajai Kallas. „Spaudimas visiems Rusijos Federacijos piliečiams negali pakeisti Rusijos valdžios ir jos prezidento nuomonės.

Vokietija ir Prancūzija siekia, kad Rusijos naftos milžinei „Lukoil“ būtų pritaikytos naujos Europos Sąjungos (ES) sankcijos dėl karo Ukrainoje, pirmadienį pranešė diplomatai. Šis pasiūlymas pateiktas tuo metu, kai 27 valstybių blokas bando koordinuoti veiksmus su Jungtinėmis Valstijomis dėl didinamo spaudimo Maskvai, nepaisančiai Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) taikos pastangų.

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pareiškė, kad dėl JAV sankcijų Rusijai yra svarstomos „visos galimybės“, rašo CNN. Jis pastebėjo, kad netgi ir po Donaldo Trumpo susitikimo Vladimiras Putinas toliau atakuoja Ukrainą.

Europos Sąjunga svarsto galimybę įvesti antrines sankcijas, siekdama užkirsti kelią trečiosioms šalims padėti Rusijai apeiti ES taikomas sankcijas Maskvai, rašo „Bloomberg“. Tai leidiniui patvirtino su šiuo klausimu susipažinę šaltiniai. „ES rengia 19-ąjį sankcijų paketą, kuris, kaip numatoma, bus skirtas Rusijos ukrainiečių vaikų pagrobėjams.

Kinija smogė Lietuvos bankams – įvedė sankcijas „Urbo bankui“ ir „Mano bankui“, taip atsakydami Europos Sąjungai, kuri pati anksčiau įvedė sankcijas kinų finansinėms įstaigoms. Lietuvą kinai, pasak ekspertų, tikriausiai pasirinko neatsitiktinai. Lietuvos ir Kinijos santykiai šiuo metu yra vieni prasčiausių senajame žemyne.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Vilniuje įsikūręs „Urbo bankas“ tapo Kinijos taikiniu. Finansinė įstaiga sulaukė sankcijų.

 Kinijos prekybos ministerija trečiadienį pranešus apie įvestas sankcijas dviem Lietuvos bankams – Urbo bankui ir Mano bankui, Urbo bankas pareiškė neatliekantis jokių sandorių Kinijoje, todėl sankcijos jo veiklai ir paslaugoms įtakos neturės.  „Mūsų bankas Kinijoje finansinių sandorių nevykdo ir neturi jokių verslo ryšių su šios valstybės asmenimis ar organizacijomis.

Reaguodama į Kinijos bankų įtraukimą į Europos Sąjungos sankcijų Rusijai paketą, šalies prekybos ministerija paskelbė neatidėliotinas atsakomąsias priemones dviem Lietuvos bankams. UAB „Urbo Bankui“ ir AB „Mano Bankui“ nuo šiol draudžiama vykdyti sandorius su Kinijos subjektais, praneša „Bloomberg“. Į savo atsakomųjų priemonių sąrašą bankus UAB „Urbo Bankas“ ir AB „Mano Bankas“ Pekinas įtraukė trečiadienį.

Nepaisant Vakarų sankcijų, Rusijos Biysko oleumų gamykla (BOZ) Pietų Sibire, gaminanti sprogmenis kariniams tikslams, per tarpininkus Kinijoje gavo Vokietijos kompanijos „Siemens“ įrangą. Apie tai praneša naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi muitinės duomenimis ir viešųjų pirkimų dokumentais. BOZ yra dalis „Federal State Enterprise Ya.

Keturi tanklaiviai su Rusijos nafta stovi prie Indijos vakarinės pakrantės dėl sankcijų, praneša „Bloomberg“. Teigiama, kad priežastis yra didėjantis JAV ir ES spaudimas, reikalaujantis, kad Naujasis Delis atsisakytų pirkti žaliavas iš Rusijos. Pagal stebėjimo sistemų duomenis, tanklaiviai „Achilles“ ir „Elyte“ šiuo metu stovi prie Džamnagaro miesto.

Kremlius pareiškė, kad Rusija išsiugdė „imunitetą“ Vakarų sankcijoms. Tai teigė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, komentuodamas JAV prezidento Donaldo Trumpo ultimatumą, kuriame reikalaujama, kad Rusija per 10 dienų sutiktų nutraukti karą Ukrainoje, praneša Rusijos agentūra TASS.

Kinija pareikalavo panaikinti Ukrainos sankcijas, taikomas 53 asmenims ir organizacijoms, kaltinamoms Rusijos karo veiksmų Ukrainoje rėmimu, ir pavadino šį žingsnį klaida, liepos 28 d. spaudos konferencijoje pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Guo Jiakun, rašo „Kyiv Independent“. Šis pareiškimas buvo paskelbtas po to, kai liepos 27 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė dekretą, kuriuo įvedamos sankcijos Rusijos ir jos sąjungininkių asmenims bei organizacijom...

JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsimena, kad JAV gali įvesti antrines sankcijas Rusijai. Bendraujant su žurnalistais jo buvo paklausta, ar JAV ketina įvesti antrines sankcijas Vladimirui Putinui. „Mes vertiname visą situaciją kaip visumą. Mums gali tekti“, – atsakė jis. Tuomet žurnalistė paklausė jo, ar tai gali nutikti anksčiau nei per 50 dienų. „Galbūt mes tai padarysime, taip“, – nurodė D. Trumpas.

Likus kelioms dienoms iki Europos Sąjungos (ES) ir Kinijos viršūnių susitikimo, Pekinas pagrasino atsakomosiomis priemonėmis reaguoti į Briuselio sankcijų paketą. ES, nepaisydama pakartotinių prieštaravimų, įtraukė kinų įmones į 18-ąjį sankcijų Rusijai paketą ir dėl „pramanytų kaltinimų“ įvedė sankcijas dviem Kinijos finansų institutams, Pekine pareiškė Prekybos ministerija. Kinija esą tai kategoriškai atmeta ir imsis priemonių, kad apsaugotų savo įmonių ir finansų institutų teises.

Dmitrijus Medevedevas sureagavo į ES paskelbtą 18-ąjį sankcijų Rusijai paketą: jo teigimu, sankcijos „smogs patiems jų skelbėjams“, tačiau tuo pačiu jis žadėjo ateityje keršyti ir „mokytis nekęsti taip, kaip (europiečių) nekentė mūsų protėviai“.  „Taip pat būtina skatinti kuo labiau atsiriboti nuo ES ir labiausiai odiozinių Europos Sąjungos šalių, kurioms dabar priklauso ne tik nelaimingos Baltijos šalys, suįžūlėję šuchoncai (senovinis Baltijos finų, įskaitant ir Naugardo žemių gyventojus,...

Iranas neatsakingais pavadino Europos grasinimus sankcijomis, susijusius su derybomis dėl jo branduolinės programos. Paryžius, Londonas ir Berlynas turėtų „atsisakyti atitarnavusios grasinimo ir spaudimo priemonių politikos“, – tinkle „X“ rašė Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi.

Maskva penktadienį sumenkino naujų Europos Sąjungos (ES) sankcijų poveikį Rusijos ekonomikai, pavadino jas neteisėtomis ir pareiškė, kad jos duos neigiamų rezultatų. „Mes tikrai išanalizuosime naująjį paketą, kad sumažintume jo poveikį. Tačiau kiekvienas naujas paketas didina neigiamą poveikį toms šalims, kurios prie jų prisijungia“, – Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė žurnalistams.

 Penktadienį patvirtintas 18-asis Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai paketas taikosi į pačią Maskvos karo ekonomikos šerdį, sako Bendrijos sprendimą sveikinantis Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys.  „Puikios naujienos – 18-ajam sankcijų paketui pritarta! Europa imasi sankcijų, kurių Rusija negali ignoruoti – jos taikosi į pačią karo ekonomikos šerdį.

Indija yra įsitikinusi, kad galės patenkinti savo naftos poreikius iš alternatyvių šaltinių, jei Rusijos tiekimui bus taikomos antrinės sankcijos, liepos 17 d. pareiškė ministras Hardeepas Singhas Puri, rašo „Reuters“. Indija yra viena iš pagrindinių rusiškos naftos importuotojų, todėl jos reakcija į embargą Rusijos naftai gali būti viena kertinių Donaldo Trumpo sankcijų įvedimui.

Europos Sąjungos (ES) Taryba antradienį nustatė papildomas sankcijas devyniems asmenims ir šešiems subjektams, už, jos teigimu, destabilizuojančius Rusijos veiksmus užsienyje.  ES Taryba teigia, kad šie asmenys ir subjektai siekia formuoti vietos gyventojų nuomonę Rusijos politikos naudai, delegitimizuoti Ukrainos valdžią, diskredituoti Vakarų šalis, kištis į rinkimų procesus ir vykdyti kitą destabilizuojančią veiklą.

ES šalių užsienio reikalų ministrams nepavyko pasiekti persilaužimo derybose dėl naujo sankcijų Rusijai paketo. ES užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas po konsultacijų Briuselyje sakė esanti nuliūdusi, kad nebuvo pasiektas susitarimas. Dabar esą reikia tikėtis, kad sprendimas gali būti priimtas trečiadienį. K. Kallas spaudos konferencijoje ypač kritikavo Slovakiją dėl jos vykdomos blokados.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pažadėjo stiprinti paramą Rusijai, JAV prezidentui Donaldui Trumpui pagrasinus įvesti antrines sankcijas Maskvos prekybos partnerėms, rašoma „The Moscow Times“. Per susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu Pekine Kinijos vadovas sakė, kad abiejų šalių užsienio reikalų ministerijos turėtų „veiksmingai įgyvendinti svarbius susitarimus“, kuriuos jis pasiekė su prezidentu Vladimiru Putinu, taip pat „stiprinti abipusę paramą ir bendradarbiavi...

JAV prezidento Donaldo Trumpo neseniai išsakyti pareiškimai, įskaitant grasinimus taikyti sankcijas Rusijos eksporto pirkėjams, yra rimti ir reikalauja analizės, teigė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Komentuodamas JAV prezidento vakar Ovaliniame kabinete paskelbtus pareiškimus, D. Peskovas sakė, kad Vladimiras Putinas pateiks savo vertinimą, jei manys, jog tai būtina. „Prezidento Trumpo pareiškimas yra labai rimtas.

Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Maskvai nerūpi JAV prezidento Donaldo Trumpo „teatrališkas ultimatumas“, kurį Baltųjų rūmų vadovas paskelbė dieną anksčiau. D. Trumpas suteikė Rusijai 50 dienų karui Ukrainoje išspręsti.   D. Medvedevas į D. Trumpo sprendimą sureagavo kritiškai: „Trumpas Kremliui pateikė teatrališką ultimatumą. Pasaulis drebėjo, laukdamas pasekmių. Karinga Europa buvo nusivylusi. Rusijai buvo visiškai nesvarbu.

Viena ryškiausių Rusijos propagandos atstovių, RT redaktorė Margarija Simonian, komentuodama naujienas apie galimą JAV tolimojo nuotolio raketų perdavimą Ukrainai, parašė, kad „visa tai baigsis branduoliniu ultimatumu“. Rusijos prokremliški „Z kanalai“, anot „Agentstvo“, tuo pat metu jau laidoja taikos derybas ir kalba apie galimus smūgius Vakarų šalims.

Los Andžele buvo suimtas nuolat JAV gyvenantis iranietis, kuris, kaip įtariama, iš Jungtinių Valstijų į Iraną eksportavo „pažangią elektroniką“ ir taip pažeidė Vašingtono sankcijas, pranešė Teisingumo departamentas. 66-erių Bahramas Mohammadas Ostovari, gyvenantis Santa Monikoje ir Teherane, buvo suimtas ketvirtadienį po pietų, kai atvyko į Los Andželo tarptautinį oro uostą, jam pareikšti kaltinimai dėl neteisėto geležinkelio signalizacijos ir telekomunikacijų įrangos eksporto į Iraną.

Estija gali vetuoti 18-ąjį ES sankcijų paketą, jei nebus sumažinta Rusijos naftos kainų riba, teigia užsienio reikalų ministras, rašoma „Kyiv Independent“. „Mūsų pozicija yra labai aiški – naftos kainų ribos sumažinimas turi būti įtrauktas į šį paketą. Šiuo klausimu laikomės tvirtos pozicijos“, – sakė Estijos užsienio reikalų ministras Margus Tsahkna. ES dirbo prie sankcijų paketo, tačiau jo priimti nepavyko dėl Slovakijos pasipriešinimo.

Europos Sąjungos (ES) ambasadoriams trečiadienį nepavyko patvirtinti 18-ojo bloko sankcijų Rusijai paketo, nes šias priemones tebeblokuoja Slovakija, pranešė ukrainiečių portalas „Jevropejska pravda“, remdamasis trimis neįvardytais Bendrijos diplomatais. Kadangi ES sankcijoms reikia vieningo pritarimo, vienos šalies veto užkerta kelią paketo priėmimui. Birželio pabaigoje Slovakija ir Vengrija pasipriešino sankcijų paketo projektui, taip stabdydamos jų priėmimą.

Respublikonų partijai atstovaujantis senatorius Lindsey Grahamas paskelbė, kad JAV Senatas netrukus patvirtins daugiau griežtų sankcijų Rusijai, o taip pat Kinijai ir Indijai – didžiausioms Rusijos energijos pirkėjoms. Apie tai jis pranešė socialinių tinklų platformoje „X“. „Prezidentas Donaldas Trumpas puikiai supranta, kokius žaidimus žaidžia Putinas.

Baltarusijai birželio gale paleidus keliolika politinių kalinių, tarp jų – baltarusių opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos vyrą Siarhejų, amerikiečių diplomatai teiravosi Lietuvos, ar ji būtų linkusi atlaisvinti sankcijas Minsko režimui, ketvirtadienį skelbia visuomeninis transliuotojas LRT. Transliuotojo duomenimis, JAV atstovai domėjosi, ar Vilnius sutiktų atlaisvintų prekybą trąšomis.

JAV vyriausybė atšaukia sankcijas Sirijai – prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pasirašė atitinkamą dekretą, pranešė Baltieji rūmai. D. Trumpas apie šį žingsnį jau buvo paskelbęs maždaug prieš pusantro mėnesio, savo kelionės po Artimuosius Rytus metu. „Taip siekiama skatinti ir remti šalies kelią į stabilumą ir taiką“, – prieš pasirašymą pareiškė D. Trumpo atstovė spaudai Karoline Leavitt.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragina tarptautinę bendruomenę griežtinti sankcijas Rusijai, vadindamas jas svarbia priemone Maskvos karo mašinai pažaboti. „Sankcijos dabar turėtų būti vienas iš svarbiausių prioritetų – pasaulio sankcijos Rusijai“, – sekmadienį savo vakariniame vaizdo kreipimesi pareiškė V. Zelenskis.

27 Europos Sąjungos (ES) valstybių vadovai ketvirtadienį susitarė pratęsti sankcijų Rusijai galiojimą dar šešiems mėnesiams, taip išsklaidydami nuogąstavimus, kad Kremliui palanki Vengrija privers panaikinti šias priemones, pranešė pareigūnai. Briuselyje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime priimtas sprendimas reiškia, kad plataus masto ES sankcijos dėl karo Ukrainoje, įskaitant daugiau kaip 200 mlrd. eurų vertės Rusijos centrinio banko turto įšaldymą, galios bent iki 2026-ųjų pradžios.

„Nematau šviesos tunelio gale“: Lietuvos prezidentas Nausėda pareiškė, kad karas Ukrainoje nesibaigs artimiausiais metais dėl Rusijos imituojamo bei vilkinamo taikos proceso, rašoma UNIAN.  „Tikiuosi, kad iki kitos daugiametės finansinės perspektyvos priėmimo karas Ukrainoje bus baigtas. Bet kol kas nesu didelis optimistas“, – pareiškė jis ES viršūnių susitikime Briuselyje.

Seimas trečiadienį galutinai apsisprendė numatyti galimybę įvesti nacionalines ekonomines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai. Už tokią iniciatyvą balsavo 93, susilaikė – 2 parlamentarai.  Užsienio reikalų ministerijos (URM) parengtose Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo pataisose numatoma galimybė Vyriausybei sudaryti sankcionuojamų asmenų ir įmonių sąrašus, įšaldant jų turtą ar taikant sektorinius apribojimus.

Ukrainos ir Rusijos delegacijų susitikimų dar bus daug. Jų lygis gali kisti, tačiau galutinis rezultatas priklausys nuo įvairių veiksnių. Negalima atmesti galimybės, kad Rusija galiausiai ims rimtai žiūrėti į derybų procesą. Tokią nuomonę „Ukrinform“ išsakė žinomas Vokietijos ekspertas, vyresnysis mokslo bendradarbis Miuncheno saugumo konferencijoje Nico Lange‘as. Ekspertas aiškino: „Tikriausiai vyks ir trečiasis susitikimas. Ar jų bus trys, ar trisdešimt – nežinome, bet, ko gero, daug.

Seimas po svarstymo pritarė siūlymui, numatančiam galimybę Lietuvai taikyti nacionalines ekonomines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai. Už šią iniciatyvą balsavo 102 parlamentarai, o susilaikė tik vienas Seimo narys.

Seimas ketvirtadienį svarstys siūlymą, numatantį galimybę Lietuvai taikyti nacionalines ekonomines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai. Pirmadienį parlamentas po pateikimo pritarė Vyriausybės siūlomiems įstatymų pakeitimams ir nutarė juos svarstyti skubos tvarka.

Jungtinė Karalystė antradienį sugriežtino sankcijas vadinamajam šešėliniam Rusijos laivynui, įvesdama draudimus dar 20-čiai laivų ir įtraukdama į juodąjį sąrašą 10 kitų asmenų ar įstaigų, susijusių su energetika ir laivyba. Saugumo analitikai teigia, kad senstančių laivų parką Rusija naudoja siekdama apeiti tarptautines sankcijas, kuriomis jai draudžiama parduoti naftą.

Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad Europos Sąjungai (ES) nepavykus pratęsti ekonominių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai ir dėl jų nesutarus regione, Lietuvai vienai nustatyti tokias sankcijas nėra prasmės. „Dėl sektorinių (sankcijų – BNS) reikalingas regioninis sprendimas. Jeigu regioninio sprendimo nėra, sektorinės sankcijos prasmės neturi“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.

Seimui ketvirtadienį planuota teikti siūlymą, numatantį galimybę Lietuvai taikyti nacionalines ekonomines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Visgi, prieš parlamento posėdį vykusioje seniūnų sueigoje nuspręsta šį klausimą išbraukti iš ketvirtadienio Seimo darbotvarkės.