sankcijos

Iranas neatsakingais pavadino Europos grasinimus sankcijomis, susijusius su derybomis dėl jo branduolinės programos. Paryžius, Londonas ir Berlynas turėtų „atsisakyti atitarnavusios grasinimo ir spaudimo priemonių politikos“, – tinkle „X“ rašė Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi.

Maskva penktadienį sumenkino naujų Europos Sąjungos (ES) sankcijų poveikį Rusijos ekonomikai, pavadino jas neteisėtomis ir pareiškė, kad jos duos neigiamų rezultatų. „Mes tikrai išanalizuosime naująjį paketą, kad sumažintume jo poveikį. Tačiau kiekvienas naujas paketas didina neigiamą poveikį toms šalims, kurios prie jų prisijungia“, – Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė žurnalistams.

 Penktadienį patvirtintas 18-asis Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai paketas taikosi į pačią Maskvos karo ekonomikos šerdį, sako Bendrijos sprendimą sveikinantis Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys.  „Puikios naujienos – 18-ajam sankcijų paketui pritarta! Europa imasi sankcijų, kurių Rusija negali ignoruoti – jos taikosi į pačią karo ekonomikos šerdį.

Indija yra įsitikinusi, kad galės patenkinti savo naftos poreikius iš alternatyvių šaltinių, jei Rusijos tiekimui bus taikomos antrinės sankcijos, liepos 17 d. pareiškė ministras Hardeepas Singhas Puri, rašo „Reuters“. Indija yra viena iš pagrindinių rusiškos naftos importuotojų, todėl jos reakcija į embargą Rusijos naftai gali būti viena kertinių Donaldo Trumpo sankcijų įvedimui.

Europos Sąjungos (ES) Taryba antradienį nustatė papildomas sankcijas devyniems asmenims ir šešiems subjektams, už, jos teigimu, destabilizuojančius Rusijos veiksmus užsienyje.  ES Taryba teigia, kad šie asmenys ir subjektai siekia formuoti vietos gyventojų nuomonę Rusijos politikos naudai, delegitimizuoti Ukrainos valdžią, diskredituoti Vakarų šalis, kištis į rinkimų procesus ir vykdyti kitą destabilizuojančią veiklą.

ES šalių užsienio reikalų ministrams nepavyko pasiekti persilaužimo derybose dėl naujo sankcijų Rusijai paketo. ES užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas po konsultacijų Briuselyje sakė esanti nuliūdusi, kad nebuvo pasiektas susitarimas. Dabar esą reikia tikėtis, kad sprendimas gali būti priimtas trečiadienį. K. Kallas spaudos konferencijoje ypač kritikavo Slovakiją dėl jos vykdomos blokados.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pažadėjo stiprinti paramą Rusijai, JAV prezidentui Donaldui Trumpui pagrasinus įvesti antrines sankcijas Maskvos prekybos partnerėms, rašoma „The Moscow Times“. Per susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu Pekine Kinijos vadovas sakė, kad abiejų šalių užsienio reikalų ministerijos turėtų „veiksmingai įgyvendinti svarbius susitarimus“, kuriuos jis pasiekė su prezidentu Vladimiru Putinu, taip pat „stiprinti abipusę paramą ir bendradarbiavi...

JAV prezidento Donaldo Trumpo neseniai išsakyti pareiškimai, įskaitant grasinimus taikyti sankcijas Rusijos eksporto pirkėjams, yra rimti ir reikalauja analizės, teigė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Komentuodamas JAV prezidento vakar Ovaliniame kabinete paskelbtus pareiškimus, D. Peskovas sakė, kad Vladimiras Putinas pateiks savo vertinimą, jei manys, jog tai būtina. „Prezidento Trumpo pareiškimas yra labai rimtas.

Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Maskvai nerūpi JAV prezidento Donaldo Trumpo „teatrališkas ultimatumas“, kurį Baltųjų rūmų vadovas paskelbė dieną anksčiau. D. Trumpas suteikė Rusijai 50 dienų karui Ukrainoje išspręsti.   D. Medvedevas į D. Trumpo sprendimą sureagavo kritiškai: „Trumpas Kremliui pateikė teatrališką ultimatumą. Pasaulis drebėjo, laukdamas pasekmių. Karinga Europa buvo nusivylusi. Rusijai buvo visiškai nesvarbu.

Viena ryškiausių Rusijos propagandos atstovių, RT redaktorė Margarija Simonian, komentuodama naujienas apie galimą JAV tolimojo nuotolio raketų perdavimą Ukrainai, parašė, kad „visa tai baigsis branduoliniu ultimatumu“. Rusijos prokremliški „Z kanalai“, anot „Agentstvo“, tuo pat metu jau laidoja taikos derybas ir kalba apie galimus smūgius Vakarų šalims.

Los Andžele buvo suimtas nuolat JAV gyvenantis iranietis, kuris, kaip įtariama, iš Jungtinių Valstijų į Iraną eksportavo „pažangią elektroniką“ ir taip pažeidė Vašingtono sankcijas, pranešė Teisingumo departamentas. 66-erių Bahramas Mohammadas Ostovari, gyvenantis Santa Monikoje ir Teherane, buvo suimtas ketvirtadienį po pietų, kai atvyko į Los Andželo tarptautinį oro uostą, jam pareikšti kaltinimai dėl neteisėto geležinkelio signalizacijos ir telekomunikacijų įrangos eksporto į Iraną.

Estija gali vetuoti 18-ąjį ES sankcijų paketą, jei nebus sumažinta Rusijos naftos kainų riba, teigia užsienio reikalų ministras, rašoma „Kyiv Independent“. „Mūsų pozicija yra labai aiški – naftos kainų ribos sumažinimas turi būti įtrauktas į šį paketą. Šiuo klausimu laikomės tvirtos pozicijos“, – sakė Estijos užsienio reikalų ministras Margus Tsahkna. ES dirbo prie sankcijų paketo, tačiau jo priimti nepavyko dėl Slovakijos pasipriešinimo.

Europos Sąjungos (ES) ambasadoriams trečiadienį nepavyko patvirtinti 18-ojo bloko sankcijų Rusijai paketo, nes šias priemones tebeblokuoja Slovakija, pranešė ukrainiečių portalas „Jevropejska pravda“, remdamasis trimis neįvardytais Bendrijos diplomatais. Kadangi ES sankcijoms reikia vieningo pritarimo, vienos šalies veto užkerta kelią paketo priėmimui. Birželio pabaigoje Slovakija ir Vengrija pasipriešino sankcijų paketo projektui, taip stabdydamos jų priėmimą.

Respublikonų partijai atstovaujantis senatorius Lindsey Grahamas paskelbė, kad JAV Senatas netrukus patvirtins daugiau griežtų sankcijų Rusijai, o taip pat Kinijai ir Indijai – didžiausioms Rusijos energijos pirkėjoms. Apie tai jis pranešė socialinių tinklų platformoje „X“. „Prezidentas Donaldas Trumpas puikiai supranta, kokius žaidimus žaidžia Putinas.

Baltarusijai birželio gale paleidus keliolika politinių kalinių, tarp jų – baltarusių opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos vyrą Siarhejų, amerikiečių diplomatai teiravosi Lietuvos, ar ji būtų linkusi atlaisvinti sankcijas Minsko režimui, ketvirtadienį skelbia visuomeninis transliuotojas LRT. Transliuotojo duomenimis, JAV atstovai domėjosi, ar Vilnius sutiktų atlaisvintų prekybą trąšomis.

JAV vyriausybė atšaukia sankcijas Sirijai – prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pasirašė atitinkamą dekretą, pranešė Baltieji rūmai. D. Trumpas apie šį žingsnį jau buvo paskelbęs maždaug prieš pusantro mėnesio, savo kelionės po Artimuosius Rytus metu. „Taip siekiama skatinti ir remti šalies kelią į stabilumą ir taiką“, – prieš pasirašymą pareiškė D. Trumpo atstovė spaudai Karoline Leavitt.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragina tarptautinę bendruomenę griežtinti sankcijas Rusijai, vadindamas jas svarbia priemone Maskvos karo mašinai pažaboti. „Sankcijos dabar turėtų būti vienas iš svarbiausių prioritetų – pasaulio sankcijos Rusijai“, – sekmadienį savo vakariniame vaizdo kreipimesi pareiškė V. Zelenskis.

27 Europos Sąjungos (ES) valstybių vadovai ketvirtadienį susitarė pratęsti sankcijų Rusijai galiojimą dar šešiems mėnesiams, taip išsklaidydami nuogąstavimus, kad Kremliui palanki Vengrija privers panaikinti šias priemones, pranešė pareigūnai. Briuselyje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime priimtas sprendimas reiškia, kad plataus masto ES sankcijos dėl karo Ukrainoje, įskaitant daugiau kaip 200 mlrd. eurų vertės Rusijos centrinio banko turto įšaldymą, galios bent iki 2026-ųjų pradžios.

„Nematau šviesos tunelio gale“: Lietuvos prezidentas Nausėda pareiškė, kad karas Ukrainoje nesibaigs artimiausiais metais dėl Rusijos imituojamo bei vilkinamo taikos proceso, rašoma UNIAN.  „Tikiuosi, kad iki kitos daugiametės finansinės perspektyvos priėmimo karas Ukrainoje bus baigtas. Bet kol kas nesu didelis optimistas“, – pareiškė jis ES viršūnių susitikime Briuselyje.

Seimas trečiadienį galutinai apsisprendė numatyti galimybę įvesti nacionalines ekonomines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai. Už tokią iniciatyvą balsavo 93, susilaikė – 2 parlamentarai.  Užsienio reikalų ministerijos (URM) parengtose Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo pataisose numatoma galimybė Vyriausybei sudaryti sankcionuojamų asmenų ir įmonių sąrašus, įšaldant jų turtą ar taikant sektorinius apribojimus.

Ukrainos ir Rusijos delegacijų susitikimų dar bus daug. Jų lygis gali kisti, tačiau galutinis rezultatas priklausys nuo įvairių veiksnių. Negalima atmesti galimybės, kad Rusija galiausiai ims rimtai žiūrėti į derybų procesą. Tokią nuomonę „Ukrinform“ išsakė žinomas Vokietijos ekspertas, vyresnysis mokslo bendradarbis Miuncheno saugumo konferencijoje Nico Lange‘as. Ekspertas aiškino: „Tikriausiai vyks ir trečiasis susitikimas. Ar jų bus trys, ar trisdešimt – nežinome, bet, ko gero, daug.

Seimas po svarstymo pritarė siūlymui, numatančiam galimybę Lietuvai taikyti nacionalines ekonomines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai. Už šią iniciatyvą balsavo 102 parlamentarai, o susilaikė tik vienas Seimo narys.

Seimas ketvirtadienį svarstys siūlymą, numatantį galimybę Lietuvai taikyti nacionalines ekonomines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai. Pirmadienį parlamentas po pateikimo pritarė Vyriausybės siūlomiems įstatymų pakeitimams ir nutarė juos svarstyti skubos tvarka.

Jungtinė Karalystė antradienį sugriežtino sankcijas vadinamajam šešėliniam Rusijos laivynui, įvesdama draudimus dar 20-čiai laivų ir įtraukdama į juodąjį sąrašą 10 kitų asmenų ar įstaigų, susijusių su energetika ir laivyba. Saugumo analitikai teigia, kad senstančių laivų parką Rusija naudoja siekdama apeiti tarptautines sankcijas, kuriomis jai draudžiama parduoti naftą.

Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad Europos Sąjungai (ES) nepavykus pratęsti ekonominių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai ir dėl jų nesutarus regione, Lietuvai vienai nustatyti tokias sankcijas nėra prasmės. „Dėl sektorinių (sankcijų – BNS) reikalingas regioninis sprendimas. Jeigu regioninio sprendimo nėra, sektorinės sankcijos prasmės neturi“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.

Seimui ketvirtadienį planuota teikti siūlymą, numatantį galimybę Lietuvai taikyti nacionalines ekonomines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Visgi, prieš parlamento posėdį vykusioje seniūnų sueigoje nuspręsta šį klausimą išbraukti iš ketvirtadienio Seimo darbotvarkės.

Seimui ketvirtadienį ketinama teikti siūlymą, numatantį galimybę Lietuvai taikyti nacionalines ekonomines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.   Užsienio reikalų ministerijos (URM) parengtose Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo pataisose numatoma galimybė Vyriausybei sudaryti sankcionuojamų asmenų ir įmonių sąrašus, įšaldant jų turtą ar taikant sektorinius apribojimus.

Kyjivas penktadienį paragino sąjungininkus užsienyje didinti spaudimą Maskvai, kad priverstų ją nutraukti invaziją po gyvybių pareikalavusios naktinės Rusijos dronų ir raketų atakos prieš Ukrainą. „Rusijos naktinis išpuolis prieš civilius gyventojus dar kartą įrodo, kad tarptautinis spaudimas Maskvai turi būti kuo greičiau padidintas“, – sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministro Andrijaus Sybihos pareiškime.

JAV vyriausybė įvedė sankcijas keturioms Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) Hagoje teisėjoms. To priežastis – teismo pradėtas tyrimas dėl spėjamų Izraelio  karo nusikaltimų kare prie islamistinį „Hamas“ judėjimą Gazos Ruože ir Vakarų Krante, ketvirtadienį Vašingtone pranešė JAV valstybės departamentas, kuriuo remiasi agentūra AP. Pritaikius sankcijas, įšaldomas visas galimas iš Benino, Peru, Slovėnijos ir Ugandos kilusių teisėjų turtas JAV.

Vyriausybė nori numatyti galimybę taikyti nacionalines ekonomines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai. Trečiadienį Ministrų kabinetas patvirtino Seimui teikiamas įstatymų pataisas, numatančias galimybę įvesti ekonominius ribojimus Rusijai ir Baltarusijai tuo atveju, jeigu nebebūtų taikomos europinės sankcijos. Užsienio reikalų ministerijos (URM) siūlomose pataisose Vyriausybei numatoma galimybė sudaryti sankcionuojamų asmenų ir įmonių sąrašus, įšaldant jų turtą ar taikant sektorinius apribojimus.

Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį pritarė muitų įvedimui trąšoms iš Rusijos ir Baltarusijos, nepaisydamas Europos ūkininkų nuogąstavimų, kad šis žingsnis gali smarkiai pakelti kainas. Muitai įvesti ir kai kuriems žemės ūkio produktams iš Rusijos ir Baltarusijos. EP įstatymo projektą priėmė 411 balsų, „prieš“ balsavus 100-ui europarlamentarų. Pagal šį projektą numatoma liepą įvesti 50 proc.

Ukraina kitą savaitę paprašys Europos Sąjungos (ES) apsvarstyti naujus žingsnius, siekiant izoliuoti Maskvą, rašo „Reuters“. Jie turėtų apimti Rusijos turto konfiskavimą ir sankcijų įvedimą kai kuriems Rusijos naftos pirkėjams, kadangi JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsisako sugriežtinti sankcijas. Dokumente, kurį ketinama pateikti ES, raginama bloką užimti agresyvesnę ir nepriklausomą poziciją sankcijų atžvilgiu, nes neaišku, kokį vaidmenį ateityje vaidins Vašingtonas.

Reaguodama į intensyvias Rusijos dronų atakas Ukrainoje, Didžioji Britanija įvedė naujas sankcijas Maskvai. Jos apima priemones, nukreiptas prieš įmones, kurios remia rusų kariuomenę ir informacinį karą, taip pat prieš finansų institucijas ir vadinamojo šešėlinio laivyno laivus, pranešė britų Užsienio reikalų ministerija. Rusija sekmadienį, po pirmųjų per trejus tiesioginių derybų, paleido į Ukrainą didžiausią bepiločių skaičių nuo karo pradžios.

Europos Sąjungos (ES) ministrai antradienį patvirtino bloko 17-ąjį sankcijų paketą Rusijai, paskelbė ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas. Naujosios baudžiamosios priemonės yra nukreiptos prieš beveik 200 Rusijos vadinamojo „šešėlinio laivyno“ laivų, teigė K. Kallas. Šie dažnai neapdrausti ir neaiškios nuosavybės laivai padeda Maskvai apeiti Vakarų įvestas naftos kainų „lubas“. „Ruošiama daugiau sankcijų Rusijai, – pridūrė ji. – Kuo ilgiau Rusija kariaus, tuo griežtesnis bus mūsų atsakas.

Kelios Lietuvos įmonės, tarp kurių „TRANSIT-LT“ ir „Rytų projektai“, gabeno į Rusiją sankcionuotas prekes. Sankcijas apėjusius šalies verslus išaiškino tyrimą atlikusi Kauno teritorinė muitinė (KTM), rašo portalas „15min“. Nustatytos įmonės gabeno gėlių svogūnėlius ir gumbus. Nors buvo deklaruota, kad prekės gabenamos į Armėniją, Turkiją ir Kirgiziją, pastarosios buvo iškrautos Rusijoje.

Užsienio reikalų ministerijai (URM) įregistravus pataisas dėl galimybės įvesti nacionalines ekonomines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Lietuva neįvedinėtų ribojimų viena, o tai darytų tik susitarusi su partnerėmis regione.

Augant abejonėms, ar iki liepos mėnesio Europos Sąjunga (ES) pratęs Rusijai taikomas sankcijas, Užsienio reikalų ministerija papildė balandį pratęstą ribojamųjų priemonių Rusijos ir Baltarusijos piliečiams projektą. Trečiadienį registruotose pataisose numatyta galimybė taikyti nacionalines sankcijas. Pataisose numatyti nacionaliniai ribojimai Rusijai ir Baltarusijai įsigaliotų tuo atveju, jei nebūtų taikomos europinės sankcijos.

Seimas apsispręs, ar praplėsti baudžiamąją ir administracinę atsakomybę už bet kokius tarptautinių ribojamųjų priemonių pažeidimus ir apėjimus.  Seimas ketvirtadienį balsuos dėl atitinkamų Tarptautinių sankcijų įstatymo pataisų, numatančių, kad nusikalstamas elgesys būtų pripažįstamas ir tais atvejais, kai pažeidimas būtų padarytas dėl neatsargumo.

Japonijos drabužių prekės ženklas „Uniqlo“ negrįš į Rusijos rinką, nes bendrovės vadovas Tadashi Yanai davė atitinkamą pažadą, skelbiama Rusijos žiniasklaidoje. Vienas turtingiausių pasaulio žmonių „Verslo Rusija“ organizacijos pirmininkui Aleksejui Repikui paaiškino, kad „davė žodį ir jo laikysis“, nepaisant besikeičiančių nuotaikų pasaulyje. „Dešinieji Japonijos ekstremistai rengė riaušes prie jo biurų, praktiškai masines vandalizmo akcijas. Iš esmės jį privertė duoti tokį pažadą.

Užsienio reikalų ministerija (URM) trečiadienį registravo pataisas, kuriomis siekiama įstatymuose numatyti galimybę įvesti nacionalines ekonomines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai. Tokio žingsnio Lietuva imasi, jeigu vasarą nepavyktų pratęsti dėl Rusijos invazijos Ukrainoje įvestų europinių sankcijų.

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį patvirtino naują sankcijų paketą, kuriuo ribojamas Rusijos šešėlinis laivynas, o Europa grasina tolesnėmis bausmėmis, jei Maskva nepadarys pažangos siekiant paliaubų Ukrainoje. Naujos baudžiamosios priemonės Kremliui – 17-asis ES sankcijų etapas nuo 2022 metų, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, – buvo rengiamos dar prieš Europos vadovams pateikiant naujausią ultimatumą Maskvai.

Vokietijos vyriausybė, koordinuodama veiksmus su Europos partneriais, parengs naujas sankcijas, jei šiandien nebus pasiektas ugnies nutraukimas, pareiškė jos oficialus atstovas Stefanas Kornelius per spaudos konferenciją Berlyne. „Laikas tiksi, mums liko 12 valandų iki dienos pabaigos“, – cituojamas jis „Bild“. Didžiausios Europos ekonominės galios atstovas mano, kad dabar atsakomybė už taikos procesą Ukrainoje tenka Rusijai.

Klaipėdos apygardos prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje Rusijos pilietis kaltinamas tarptautinių sankcijų pažeidimu. Įtariama, kad kaltinamasis į Rusija, pažeisdamas sankcijas, siekė nuskraidinti lėktuvą ir sraigtasparnį.

JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris penktadienį paskelbė ligi šiol didžiausią Rusijai įvedamų sankcijų paketą. Apie tai premjeras pranešė socialinių tinklų platformoje „X“. „Grėsmės, kurią Rusija kelia mūsų nacionaliniam saugumui, negalima nuvertinti. Siekdamas padidinti spaudimą Putinui, skelbiu didžiausią ligi šiol įvestų sankcijų paketą. Visada darysiu viską, ko reikia, kad apsaugočiau dirbančiuosius. Saugūs namuose. Stiprūs užsienyje“, – pabrėžė K. Starmeris.

Europos Sąjungai (ES) diskutuojant apie 17-ajį sankcijų Rusijai paketą, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ragina kalbėti ir apie dar vieną paketą, į jį įtraukti energetikos bendroves. „Jau dabar, matydami, kad gegužės mėnuo skirtas 17-ajam paketui, (turėtume – BNS) kalbėti apie 18-ąjį paketą, ir pagaliau įdėti tas didžiąsias energetikos kompanijas“, – Varšuvoje ketvirtadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

 Europos Sąjungai (ES) ruošiant 17-ąjį sankcijų Rusijai paketą, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikisi, kad sprendimas dėl jų įvedimo bendrijos lygiu bus priimtas dar gegužę.

Užsienio reikalų ministerija (URM) žada siūlyti Lietuvos įstatymuose numatyti galimybę įvesti nacionalines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, sako ministras Kęstutis Budrys. Tokius planus Lietuva ir dalis kitų Europos Sąjungos (ES) šalių rengia, jeigu vasarą nepavyktų pratęsti dėl Rusijos invazijos Ukrainoje įvestų europinių sankcijų. Sankcijos Bendrijoje pratęsiamos bendru šalių sutarimu, tačiau šįkart nerimaujama dėl galimo Vengrijos veto.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad vertinimas, jog regioninės sankcijos yra daug efektyvesnės už įvestas nacionaliniu lygiu, yra teisingas, tačiau Lietuva turi turėti įrankius, kurie leistų tas sankcijas įvesti.

Jungtinės Valstijos, anot „Bloomberg“, savo sąjungininkėms Paryžiuje pateikė pasiūlymą, kaip pasiekti taikos susitarimą tarp Rusijos ir Ukrainos. Pasiūlymas numato faktinį karo įšaldymą; šiuo metu Rusijos okupuotos Ukrainos teritorijos liktų Maskvos kontrolėje, rašo „Bloomberg“, remdamasi šaltiniais. Kyjivo narystė NATO nebūtų svarstoma. Be to, plane kalbama apie sankcijų Maskvai sušvelninimą ilgalaikių paliaubų atveju.