Lietuvos bankas ramina, kad dabar sparčiai mažėja infliacija ir kitąmet ji jau bus mažesnė nei 3 procentai. Taip pat gyventojų atlyginimai esą auga sparčiau nei kainos parduotuvėse. Vis dėlto ekonomistai įspėja per greit nesidžiaugti, esą blogiausio scenarijaus galime sulaukti ir netolimoje ateityje.
„Krizės nenumatome. O prognozes aptarsime birželio viduryje“, – gegužės 23 d. sakė Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.
Birželio viduryje ir dabar Lietuvos banko vadovas jau blogina šalies ekonominę prognozę, kadangi situacija apsivertė aukštyn kojomis. Dar kovo mėnesį Lietuvos bankas prognozavo, kad Lietuvos ekonomika augs. O dabar jau sako, kad kris.
„Šių metų augimo prognozė, deja, buvo peržiūrėta žemyn... ir skaičiuojame, kad ekonomika turėtų susitraukti 1,3 procento“, – teigia G. Šimkus.
O tam įtakos turi šių metų pradžios pirmojo ketvirčio ekonominiai rezultatai. Pirmojo ketvirčio BVP nuosmukis buvo didžiausias nuo duomenų skelbimo pradžios. Tik ar tai jau galima vadinti krize?
„Mes galime ieškoti įvairių pavadinimų: techninė recesija, recesija, krizė.. Neminėsiu dar baisesnių žodžių, kuriuos tenka išgirsti“, – sako Lietuvos banko vadovas.
„Yra ekonomikos nuosmukis, bet ne krizė. Krizė paprastai yra neprognozuota ir netikėta situacija“, – tvirtina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Tik nepanašu, kad Lietuvos bankas tokių ekonominių rezultatų tikėjosi. Visus šiuos metus buvo stebima ypač prasta situacija Lietuvos pramonėje, drastiškai sumažėjęs eksportas į Vakarų valstybes. Pramonininkai ir dabar situaciją apibūdina kaip stabiliai blogą.
„Daugelis sektorių jau atleidinėja darbuotojus, kalbame apie medienos sektorių. Kol kas tai nepersimetė į kitus sektorius, tai tikimės apie nulį buvimo“, – teigia pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
O žmonių gyvenimą sunkina vis dar per didelė infliacija. Šiuo metu vidutinė metinė infliacija viršija 18 procentų.
„Taip nejaukiai jaučiamės eidami į parduotuvę, pavyzdžiui, nežiūrime į tas geras etiketes. Žiūrime – aha, šitas pigiau, šitą ir paimsime“, – sako gyventojai.
„Kai šeimos išlaidos padidėja gerokai ir to negalima paslėpti nei skaičiuose, nei fainuose ekonomistų lūkesčiuose. Tai, be abejo, aš manau, kad didelis dalykas ateina“, – mano vyras.
Centrinis bankas prognozuoja, kad šiemet infliacija pasieks vienaženklį skaičių. O kitąmet ji bus mažesnė nei trijų procentų. Vis dėlto, pasak Šimkaus, tai tikrai nereiškia, kad ir kainos mažės.
„Visumoje... Deja, bet kainų lygis nežymiai, bet augs“, – sako Lietuvos banko vadovas G. Šimkus.
Nors infliacija ir mažėja, niekur nesitraukia ir toliau didinamos paskolų palūkanų normos. Praėjusią savaitę Europos centrinis bankas aštuntą kartą iš eilės padidino bazinę palūkanų normą 25-iomis šimtosiomis procentinio punkto iki 4 procentų. Vidutiniškai paskolos turėtojui nuo praėjusios vasaros būsto paskola per mėnesį pabrango keliais šimtais eurų.
„Palūkanų normoms pikas turėjo būti pasiektas jau šių metų pradžioje. Ir dabar jos jau yra perteklinės, nes ir pats Europos centrinis bankas pripažįsta, kad pinigų politika veikia su dideliu pavėlavimu“, – teigia N. Mačiulis.
Ar jau gana didinti paskolų palūkanų normas, Lietuvos banko vadovas atsakymo neturi. Taip pat centrinio banko vadovas nėra užtikrintas, kad kitąmet Europos centrinis bankas palūkanų jau nedidins.
„Gali būti, gali ir nebūti“, – sako G. Šimkus.
„Kai jie kovoja su infliacija, ypač su tokia, prie kurios ir prisidėjo praeityje, jie nesustoja didinti palūkanų tol, kol nebus per vėlu. Tai labai tikėtina, kad ir šį kartą bus per vėlu. Kai bus bankrotų banga, bus smarkiai išaugęs nedarbo lygis. Tuomet jau centrinis bankas apvers plokštelę į kitą pusę ir sakys, kad reikia skatinti ekonomiką ir mažinti palūkanų normas“, – tikina N. Mačiulis.
Vis dėlto Lietuvos bendra ekonominė situacija, pasak Lietuvos banko, gana paradoksali. Pavyzdžiui, net neaugant ekonomikai, auga gyventojų atlyginimai. Šiemet prognozuojama, kad atlyginimai vidutiniškai kils 11 procentų.
„Iš vienos pusės mes turime ekonomikos susitraukimą, iš kitos pusės mes turime aktyvią darbo rinką, mažėjančią infliaciją ir finale – augančias realiąsias pajamas“, – teigia G. Šimkus.
Dėl to Lietuvos banko vadovas įsitikinęs, kad, nepaisant šių metų ekonominio nuosmukio, kitąmet ekonomika turėtų augti.
„Kitiems metams mes numatome, kad šalies ekonomika turėtų augti 2,7 procento“, – sako G. Šimkus.
„Labai tikėtina, kad blogiausias ekonomines tendencijas mes pamatysime ateityje. Ir kol kas nėra priežasčių, kodėl mes galėtume tikėtis labai šviesaus rytojaus 2024 metais“, – tvirtina N. Mačiulis.
Vieną didžiausių smūgių Lietuvos ekonomikai sudavė šiuo metu krizę išgyvenantis medienos sektorius. Per metus medienos gamyba sumažėjo net trečdaliu. Pasak ekonomistų, tai didžiausias nuosmukis per keturiolika metų.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
NT kainos pakilo nuo 2019m daugiau nei dvigubai.
Ne krizė ateina, o labai sunkus metas, kas turi paskolas.
