„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis pabrėžė prezidento kalboje neišgirdęs gairių, ką daryti stiprinant Lietuvos ekonomiką.
„Išklausius tą kalbą būtų sunku pasakyti – ką dabar reikėtų daryti Lietuvoje ir ko nedaryti Lietuvoje, kad mes gyventume geresnėje ir teisingesnėje, konkurencingesnėje valstybėje (...) Ar yra kažkokios fiskalinės politikos priemonių, kurias būtų galima įdarbinti, pritaikyti, sušvelninti ekonominį nuosmukį, sušvelninti galimą neigiamą poveikį tam tikroms socialinėms grupėms, aš to neišgirdau“, – BNS sakė N. Mačiulis.
Jo teigimu, prezidentas išsakė „didelę puokštę“ rekomendacijų, kaip toliau rūpintis pajamų nelygybe, žmonių gerove, o tai kartojama kiekvieno prezidento kiekviename metiniame pranešime.
„Bet kalbant apie tai, ką gi čia konkretaus būtų galima padaryti, ypač tame kontekste, kai mes esame recesijoje, kuri turbūt artimiausiu metu gali ir nesibaigti, to šiek tiek pritrūko. Apskritai, sakyčiau, kad ekonominiams klausimams buvo gana mažai skirta vietos“, – pridūrė analitikas.
Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako pastebėjusi, kad ekonomikos aspektai prezidento kalboje labiau pabrėžti iš socialinės pusės, tačiau ji taip pat pasigedo siūlymų, kaip reikėtų užtikrinti tvarų valstybės vystymąsi norint įgyvendinti visus gerovės valstybės prioritetus.
„Akcentuojama ir pagalba, ir pajamų bei socialinės atskirties mažinimas, regionų plėtra, viešųjų funkcijų, švietimo, sveikatos apsaugos prieinamumas bei kokybė, bet valdžios sektoriaus pajamų pusė ir kaip užtikrinti, kad pajamų srautas ir ekonomikos plėtra toliau būtų konkurencinga ir generuotų galimybę užtikrinti šituos prioritetus, tų akcentų pritrūko“, – BNS sakė bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė.
N. Mačiulis teigė nematantis ekonominės prasmės prezidento pasiūlyme minimalias šeimų pajamas prilyginti neapmokestinamajam pajamų dydžiui (NPD).
„Neaišku, kokia jo paskirtis, nes Lietuva turėjo NPD, siejamą su vaikų skaičiumi šeimoje, bet perėjo nuo jo prie tiesioginių išmokų už kiekvieną vaiką ir vienas iš pagrindinių argumentų buvo tas, kad išmokas gautų ir tie, kurie neturi pajamų ar nedirba samdomo darbo, jiems netaikomas NPD“, – sakė jis.
„Pasiūlymas šeimos NPD, kuris būtų taikomas visoms šeimoms, nepriklausomai nuo to, kokį jos dirba darbą, būtų tam tikra prasme grįžimas prie to, ką turime, dubliavimas dabartinės sistemos – tikrai sunku surasti ekonominę tokio pasiūlymo prasmę. Vertinčiau tai kaip politinį reveransą, sutelkiant dėmesį į šeimas ir judėjimus, kurie skiria daug dėmesio šeimoms bent jau savo kalbose“, – kalbėjo N. Mačiulis.
„Swedbank“ ekonomistas įžvelgė šalies vadovo nenuoseklumą Vyriausybės siūlomos mokesčių reformos atžvilgiu – prezidentas norėtų, kad būtų didesnis mokesčių teisingumas ir naikinamos lengvatos, kurios suteikia galimybę mokėti mažesnius pajamų mokesčius dėl pasirinktos veiklos formos, bet tuo pačiu metu kritikuoja siūlymus, kurie šiuos skirtumus panaikintų.
„Pasiūlymas kritikuojamas argumentuojant tuo, kad nukentės mažiausias pajamas gaunantys asmenys. Čia, man atrodo, yra tam tikras nesusipratimas, nes, kiek aš gilinausi į tą reformą, tai net ir savarankiškai dirbantys ir uždirbantys iki 3,5 tūkst. eurų per mėnesį, jiems mokestinė našta nesikeičia. Man atrodo, kad tai nėra mažiausias pajamas uždirbantys asmenys ir jie tikrai nenukentėtų“, – teigė N. Mačiulis.
Prieštaravimų jis mato ir prezidentui kritikuojant NPD prilyginimą minimaliai mėnesio algai, kurio siekia ir Prezidentūra.
„Jau pakoreguotos mokesčių reformos tikslas yra sulyginti NPD su minimaliu mėnesiniu atlyginimu, kas daugiausiai ir duotų naudos mažiausiai uždirbantiems asmenims Lietuvoje. Tam lyg ir pritaria prezidentas, bet reformai, kuri tai įgalintų – nepritaria. Tam tikrą nenuoseklumą matyčiau šiame požiūryje“, – kalbėjo N. Mačiulis.
I. Genytė-Pikčienė nesutiko su prezidento kritika valdžios išlaidų efektyvinimui, kurio siekia Vyriausybė.
„Čia tikrai norėtųsi pasiginčyti, nes Lietuva per pastarąjį dešimtmetį labai pasikeitė, tiek emigracijos srautas, kurį patyrėme, tiek vidinė migracija, urbanizacijos procesai, telkimosi į miestus procesai stipriai pakeitė Lietuvos paveikslą, tai natūralu, kad viešųjų paslaugų struktūra, tiek kalbant apie švietimo paslaugas, tiek sveikatos apsaugos paslaugas, privalo reaguoti į pokyčius, būti peržiūrėtos, optimizuotos ir atitikti dabartinį Lietuvos regioninį ir demografinį paveikslą“, – teigė ji.
Ekonomistė pastebėjo, kad geopolitinės aplinkybės lemia, jog metinio pranešimo akcentai skirti Rusijos karo Ukrainoje keliamoms realijoms, o žvelgiant iš ekonominės pusės – pabrėžiamos didesnės investicijos, didesnis saugumo tikslai.
„Iš ekonominės pusės vertinant buvo svarbūs akcentai sudėlioti dėl besikeičiančio geoekonominio konteksto, dėl geopolitinės poliarizacijos telkimosi į vieną bloką vakarinių, demokratinių valstybių ir čia Europos Sąjungos ir JAV bendradarbiavimo gilinimo“, – BNS sakė I. Genytė-Pikčienė.
„Šiuo atveju Lietuvai, matyt išties teisingai pabrėžta, kad reikės persiorientuoti, kad tai vyksta, tiek transporto srityje, Rytų-Vakarų bendradarbiavimu, matyt, ateities negalima bus grįsti, labiau orientuotis į Šiaurės-Pietų ir čia pabrėžta trikdžiai „Rail Baltica“ vystymui ir planų vėlavime, kad iš principo svarbus aspektas, nes Lietuva yra užsiauginusi labai stambų santykinai transporto sektorių (...) ir tas geopolitinis smūgis šitam sektoriui labai reikšmingas“, – pridūrė ji.
Prezidentui užsiminus apie pramonės svarbą ir jos transformaciją I. Genytė-Pikčienė teigė, kad dabar Lietuvoje vyrauja tradicinė pramonė, todėl ji pasigedo idėjų, kaip užtikrinti jos tvarumą.
„Transformacija dar tik vyksta, norėtųsi gilesnio pažvelgimo į tuos ekonomikos lokomotyvus ir kaip užtikrinti jų vystymosi tvarumą ateinančiais metais, nes laikotarpis sudėtingas, verslo cikle žengiame į vangesnės raidos fazę ir akcentų šiai problematikai norėtųsi daugiau“, – sakė analitikė.
