pramonininkai

Atlyginimai šalį dalija į dvi Lietuvas: Vilniuje vidutiniškai vienas gyventojas uždirba daugiau nei 1400 eurų į rankas, o Zarasuose beveik 500 eurų mažiau. Ekonomistai tokiais dideliais algų atotrūkiais nesistebi, nes didmiesčiuose atlyginimai ir turi būti didesni, tačiau priduria, kad prarają tarp atlyginimų reikia bandyti lopyti.  Kretingiškiui renginių vedėjui Artūrui priklauso vaikams skirtas žaidimų kambarys. Artūras šį šeimos verslą pradėjo prieš penkerius metus.

Lietuvos bankas blogina Lietuvos ekonomikos prognozę – pripažįsta, kad šiemet šalis patirs ekonominį nuosmukį. O prie to labiausiai prisidės šiuo metu krizę išgyvenanti Lietuvos pramonė. Pramonininkai jau atleidinėja darbuotojus, uždaro įmones, nes nesulaukia pakankamai užsakymų iš užsienio. Lietuvos bankas ramina, kad dabar sparčiai mažėja infliacija ir kitąmet ji jau bus mažesnė nei 3 procentai. Taip pat gyventojų atlyginimai esą auga sparčiau nei kainos parduotuvėse.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius su premjere Ingrida Šimonyte ketvirtadienį tikisi aptarti Baltijos šalių valdžios ir verslo bei asocijuotų struktūrų bendradarbiavimą.  „ Anksčiau būdavo labai, sakyčiau, pozityvus (bendradarbiavimas – BNS), kai Baltijos šalių premjerai susitikdavo, būdavo ir didžiausių verslo struktūrų susitikimai tarp Estijos, Latvijos ir Lietuvos“, – BNS teigė V. Janulevičius.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Vidmantas Janulevičius ragina Vyriausybę steigti konsulatus trečiosiose šalyse, iš kurių pastaruoju metu į Lietuvą atvykta daugiausia įsidarbinti norinčių žmonių. Pasak jo, tai padėtų greičiau įsivežti reikalingų darbuotojų. Užsienio reikalų ministerijos atstovas sako, kad atstovybių fizinės galimybės jau išnaudotos.

Vyriausybei svarstant didinti minimalią mėnesio algą (MMA) nuo kitų metų sausio, Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Ričardas Sartatavičius sako, kad tai neigiamai paveiktų ekonomiką, padidintų bankrotų skaičių, todėl siūlo MMA kol kas nedidinti.  „Dabartinėje situacijoje, kokia yra šiandien geopolitinė ir kur dabar esame atsižvelgiant į infliaciją, siūlome nedidinti viso MMA kol kas, nes tai būtų paskutinis veiksnys, kuris lemtų įmonių bankrotą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Arūnas Laurinaitis teigia, jog Lietuva nesulauks oficialaus Vokietijos palaikymo santykiuose su Kinija.  Tai jis sakė supratęs po susitikimų su Vokietijos verslo bei už importą ir eksportą atsakingų ministerijų atstovais.  „Vokietija turi per daug interesų Kinijoje, kad ji aiškiai paremtų Lietuvą toje situacijoje, kurioje dabar Lietuva yra.

Lietuvos pramonininkų konfederacija išsirinko naują prezidentą. Juo tapo Vidmantas Janulevičius, pakeitęs šiame poste Robertą Dargį. Kokie iššūkiai stambiajam ir vidutiniam verslui kyla šiais – koronaviruso pandemijos – metais? Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi Vladimiras Laučius naujasis pramonininkų konfederacijos vadovas Vidmantas Janulevičius. Jūsų konfederacija skelbia aprėpianti Lietuvos ekonomikos sektorių, kuris kuria apie 22 proc. BVP.

Koronavirusas paveikė visus. Dar prieš prasidedant karantinui buvo galima stebėti, kaip viruso stabdymo priemonės paveikė ir verslo sritis – labiausiai turizmą, pervežimą, viešbučių verslą. Jau praėjusią savaitę buvo pastebima, kad šių sričių apyvartos sumažėjo. Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus praėjusią savaitę teigė, kad apyvartos yra sumažėjusios. Labiausiai tai pastebima turizmo sektoriuje, čia užsakymai buvo sumažėję 20-30 proc.

Lietuvos pramonininkų konfederacija pateikė Vyriausybei siūlymus, kaip reikėtų gerinti Lietuvoje verslo aplinką. Nors žvilgtelėti į naująją mokesčių reformą pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis dar negalėjo, tačiau jį patikino, kad į kai kuriuos siūlymus atsižvelgta.  R. Dargio teigimu, kalbėta apie darbo jėgos apmokestinimo mažinimą. Pasak jo, finansų ministras reflektavo, kad į tai atsižvelgta naujoje mokesčių reformoje.

Pramonininkai, prieš Seimo rinkimus išklausantys didžiausių politinių partijų programų, pasigenda politikų dėmesio energetikai, biurokratijos mažinimui, darbo apmokestinimo bei demografijos problemoms. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vadovas Robertas Dargis sako, kad jis pasigenda dėmesio svarbiausioms ekonomikos sritims. „Matosi, kad programos iš esmės orientuotos į plačiuosius rinkėjus, daug dėmesio skiriama socialinėms programoms, minimaliam atlyginimui, įvairioms paramoms.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vadovas neskuba vertinti teisėsaugos pradėto tyrimo dėl galimo vieno didžiausių šalies koncernų „MG Baltic“ kyšio Liberalų sąjūdžio vadovui Eligijui Masiuliui. „Per daug mes turime „jeigu“. Kol kas yra anksti ką nors komentuoti dėl tos priežasties, kad apart informacijos, kad kažkas yra įvykę, jokių nėra aplinkybių papasakota.

Šią savaitę Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis dalyvauja susitikimuose su ES institucijų ir pramonės organizacijų atstovais, siekdamas aptarti Lietuvos pramonei aktualius klausimus pramonės ir švietimo srityse, kylančius trukdžius Lietuvos įmonių veiklai Europos valstybėse.

Lietuvos pramonininkai mano, kad minimalios algos (MMA) kėlimas 25 eurais neturės didelės įtakos didelėms įmonės, tačiau gali paveikti smulkųjį verslą, ypač paslaugų įmones, esančias rajonuose. „Didelės įtakos finansams, ekonomikai nepadarys, kalbant apie didžiausias įmones, kurios yra susitvarkiusios gamybos linijas, kur nedaug yra žmonių, gaunančių mažiausias išmokas už darbą.

LRT Televizijos laida „Labas diena, Lietuva“, LRT.lt Prezidentė Dalia Grybauskaitė po Rusijos įvestų papildomų ribojimų sušaukė ilgai neposėdžiavusią Valstybės gynimo tarybą (VGT), tačiau be jokio išskirtinio reikalo, mano buvęs ambasadorius Ukrainoje, signataras Vytautas Plečkaitis. Politologė Dovilė Jakniūnaitė kritikuoja Lietuvos pramonininkų konfederaciją (LPK), kuri, nesugebėdama pasiūlyti Lietuvos politikams konstruktyvių sprendimų, tiesiog siunčia juos į Maskvą.

Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujineų tarnyba, LRT.lt Pirmą šių metų pusmetį Lietuvos tekstilės, odos ir drabužių eksportas, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, išaugo beveik aštuoniais procentais. Pramonininkai sako, užsakymų netrūksta, darbo vietų būtų, tik kvalifikuotų darbuotojų sunku rasti. Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos prezidentas sako, kad situacija Ukrainoje ir Rusijos sankcijos mūsų lengvosios pramonės beveik nepalietė.

 Lietuvos pramonininkų konfederacija norėtų aktyviau dalyvauti, kuriant šalies migracijos politiką. Vyriausybė trečiadienį patvirtino Migracijos politikos gaires. Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Vyriausybėje Vytautas Kudzys posėdyje teigė, jog projektą pamatė tik prieš savaitę. "Lietuvos pramonininkų konfederacija seniai kalba tiek apie emigracijos, tiek apie migracijos svarbą, kiek jinai yra svarbi visam Lietuvos verslui, pramonei ir ateityje darys įtaką ekonomiką.

Giedrė Sankauskaitė Nepriklausomai nuo to, ar Ukraina pasirašys asociacijos sutartį su Europos Sąjunga (ES) ar ne, tiek bendrija, tiek Lietuva sieks išlaikyti gerus santykius su Ukraina. Taip mano ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, ketvirtadienį dalyvavęs „Verslo forumo“ spaudos konferencijoje.

Spalio 8 d. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Vykdomosios direkcijos generalinio direktoriaus pavaduotoju pradeda dirbti Osvaldas Čiukšys. Ekonomisto išsilavinimą ir ambasadoriaus rangą turintis Osvaldas Čiukšys Konfederacijoje dirbs pavaduotoju administraciniais ir užsienio ryšių klausimais. O. Čiukšys taip pat yra UAB „MGP Investicija“ įmonių grupės plėtros vadovas.

Premjeras Algirdas Butkevičius nustebo išgirdęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) komentarus, esą 25 proc. padidėjusi minimali alga skatins verslą kelti produkcijos kainas, ir ragino pagaliau pakeisti savo požiūrį bei žvelgti į ilgalaikę perspektyvą.

Lietuvoje viešintis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius trečiadienį susitikęs su Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovais teigė, kad Lietuvos ir Ukrainos verslininkai suras kelią link glaudesnio abiejų valstybių bendradarbiavimo. „Esame suinteresuoti, kad mūsų verslas galėtų patekti į Lietuvos rinką, kad mūsų prekės būtų čia realizuojamos. To paties linkime ir Lietuvos verslininkams Ukrainoje, - sakė Ukrainos prezidentas.

Premjeras Algirdas Butkevičius sako neabejojantis dėl koalicijos sprendimo didinti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) iki 1000 litų. Pasak jo, tai suteikė žmonėms viltį, kad ir Lietuvoje galima dirbti. "Galiu pasakyti, kad 100 proc.

Nuo vasario 1 d. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Vykdomosios direkcijos generalinio direktoriaus pavaduotoju energetikos politikos klausimas pradeda dirbti prof. Vidmantas Jankauskas. V. Jankauskas yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius, habilituotas technikos mokslų daktaras, ES energetikos projektų, skirtų ES Vidurio-Rytų Europos valstybių energetikos reformoms įgyvendinti, ekspertas.

Šešioliktoji Vyriausybė, pristačiusi savo naująją programą, ryžtasi ir visiškai „šviežiam“ žingsniui – skatinti gyventojų privačių santaupų investavimą į ekonomiką. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Roberto Dargio manymu, tai gali būti labai pažangus dalykas. „To nebuvo anksčiau. Matyt, čia bus kuriami nauji mechanizmai, kaip pritraukti milžiniškas žmonių santaupas, kurios guli bankuose, į ekonomiką.

Pramonininkų manymu, naujoji vyriausybės programa aiškiai ir skaidriai siekia formuoti šalies ūkį. Didelis dėmesys skiriamas viešajam sektoriui, švietimui, kultūrai finansuoti yra pagirtinas, tačiau tai neišvengiamai iššauks mokestinių programų pertvarką. Dėl to lieka neaišku, ar tapsime patrauklesni užsienio investuotojams. Pramonininkai teigiamai vertina vyriausybės programoje numatytą skolinimosi skatinimą ir augimą, siekį didinti pajamas ir darbo vietų skaičių.

Gruodžio 3 dieną prie Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prisijungė keturios naujos organizacijos: Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacija, Lietuvos Turizmo Rūmų asociacija, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, advokato Irmanto Norkaus ir partnerių kontora „Raidla Lejins & Norcus“ ir UAB „K2LT“. Jų vadovai dalyvaus LPK prezidiumo darbe.

Formuojama Seimo valdančioji koalicija pasiryžusi nuo sausio 1 d. didinti minimalią algą iki 1 000 Lt, bet pramonininkai ragina politikus neįsijausti į Kalėdų Senelio vaidmenį. Kol kas neatsisakoma planų nuo 2013 m. sausio 1 d. didinti minimalią mėnesio algą (MMA), bet vis dar svarstoma, kiek ji didės – iki 1 000 ar 1 100 Lt. Statistiniai duomenys rodo, kad verslo įmonių pelnai priartėjo prie 2008 m. lygio, todėl skųstis verslininkams nėra dėl ko.

Antradienį sostinės meras Artūras Zuokas LPK Prezidiumo posėdyje pramonininkams pristatė investicijų galimybes ir verslo sąlygas Vilniaus mieste 2013 metais. Susitikimo metu buvo aptartos žemės mokesčio, nekilnojamojo turto, investicijų klausimai. Pramonininkų iškeltas principas – šalies konkurencingumo didinimas kaip pagrindinis valstybės prioritetas, anot A. Zuoko, turėtų būti šiek tiek pakoreguotas ir didžiausias dėmesys atkreiptas į gyventojų atlyginimų didinimą.

Antradienį sostinės meras Artūras Zuokas LPK Prezidiumo posėdyje pramonininkams pristatė investicijų galimybes ir verslo sąlygas Vilniaus mieste 2013 metais. Susitikimo metu buvo paliestas žemės mokesčio ir nekilnojamojo turto klausimas. Žemės mokestis, kuris iki šiol buvo simbolinio dydžio, pasak mero, nuo kitų metų sausio mėnesio neišvengiamai bus didinamas, atsižvelgiant į tam tikrus parametrus.

Ir prieš savivaldos, ir prieš Seimo rinkimus politiniuose debatuose, kuriuos surengė Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai drauge su Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija, netrūko klausimų apie neįvykdytus pažadus.

Ekonominių vertinimų rodiklis rugpjūtį smuko dar 2 proc. ir siekia – 4 proc., praneša Statistikos departamentas. Labiausiai krito pramonės pasitikėjimo rodiklis (7 proc.), palyginti su praėjusiais metais, jis sumažėjo dešimtadaliu: produkcijos atsargos padidėjo, pablogėjo jos paklausos vertinimas. Tai didžiausias nuosmukis nuo praėjusių metų spalio mėnesio. Pramonininkai ramina, kad žymaus pokyčio sureikšminti nereikia, o pramonės eksporto ir gamybos apimtys augs.

Apie ateinančius investuotojus kalbama daug ir noriai, tačiau išeinantieji dažnai gaubiami paslapties šydo. Varžo teisinis netikrumas Turbūt bene garsiausia iš Lietuvos bandomų išprašyti užsienio investuotojų istorija – danų kompanijos „Saerimner“. Kalvarijos savivaldybėje kiaulių fermas įsirengę danų verslininkai jau penkerius metus kovoja su vietos valdžia, norinčia ją išprašyti namo. Konflikto priežastis – iš fermų sklindanti didžiulė smarvė, su kuria negali apsikęsti vietiniai.

Kaunas, 2012-06-22. „Kauno grūdų“ įmonių grupei priklausančiai įmonei AB „Vilniaus paukštynas“ pirmą kartą suteikiamas „Lietuvos metų eksportuotojo – 2011“ vardas. Šį konkursą rengianti Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) apdovanojo bendrovę per metinę konferenciją. Bendrovė eksporto mastus pernai padidino 40 proc. bei atvėrė naujas eksporto rinkas. Bendrovė nugalėtoja išrinkta didelių, 250 ir daugiau darbuotojų turinčių, įmonių kategorijoje ir pateko tarp 22 bendrovių laureačių.

Kažkaip profsąjungų – pramonininkų – Vyriausybės uždaras ratas diskusiją pasuko keista ir neproduktyvia linkme. Diskutuojama ar (kiek) valdžia turi kelti minimalų atlyginimą ir ar (kiek) reikia liberalizuoti darbo santykius. Sukuriamas vaizdas, kad tai ir yra diskusijos esmė, vienos ar kitos pusės tikslas. Vaizdelis lyg būtų aptarinėjamas ne darbas ir atlyginimas, o nusikaltimas ir bausmė. Siūlau pradėti nuo pradžių, ir žiūrėk, gal bus mažiau prieštaros, daugiau bendrumo.

Augančios  degalų kainos lietuviams turės didesnį poveikį nei estams ir latviams, teigia pramonininkai. To priežastis – Lietuvoje taikomas didesnis akcizo tarifas nei kaimyninėse šalyse. Kone pusė degalų kainos – mokesčiai valstybei Kaip pastebi Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) analitikas Aleksandras Izgorodinas, Lietuvoje beveik pusę benzino kainos (48 proc.) sudaro mokesčiai valstybei. „Lietuvoje išlaidos degalams sudaro 6,6 proc.

Svarstymai dėl minimalios mėnesinės algos (MMA), deja, negali būti paremti patikima teorija. Atrodo keista, tačiau mokslas dėl MMA poveikio užimtumui ir verslo sąlygoms nieko konkretaus pasakyti negali – kaip ir dėl gyvybės Marse. Galbūt todėl ginčai dėl MMA politinėje plotmėje primena neryžtingą apsistumdymą, o negausiose ekonomistų diskusijose pilna išlygų. Lietuvoje dėl MMA didinimo vėl imta diskutuoti artėjant rinkimams.

„ Pranešimas vadinasi „2011 metų vyriausybės ataskaita“, bet apie tai beveik nieko neišgirdome. Kalba man labiau priminė ne ataskaitą, o tam tikrus pasvarstymus apie tai, ką turėtų daryti Europa ir ką turėtų daryti ateinanti valdžia po rinkimų“, – kritiškai vertino premjero A. Kubiliaus antradienį Seime pristatytą Vyriausybės veiklos ataskaitą Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.

Sekmadienį Rusijoje vykusiuose prezidento rinkimuose akivaizdžia persvara nugalėjo partijos „Vieningoji Rusija“ lyderis Vladimiras Putinas. Buvęs valstybės saugumo komiteto (KGB) karininkas, du kartus išrinktas prezidentu (nuo 2000 m. kovo 26 d. iki 2008 m. gegužės 7 d.), paskutinius 4 metus ėjęs federacijos ministro pirmininko pareigas, V. Putinas sugrįžta valdyti didžiausios pasaulio valstybės. Rusija – svarbiausia Lietuvos prekybos partnerė.

Kai Lietuvoje kas antras gyventojas yra išlaikomas iš biudžeto, labai svarbu uždaryti bet kokias landas, leidžiančias nemokėti mokesčių, teigia Jonas Guzavičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, įmonės „Kauno liftai“ generalinis direktorius. „Lietuvoje 410 tūkst. žmonių yra išlaikomi iš biudžeto, 265 tūkst. darbuotojų gauna atlyginimą, mažesnį už minimalią algą, kuri į rankas sudaro 670 litų.

Ketvirtadienį Lietuvos pramonininkų konfederacijoje viešėjęs Audronius Ažubalis diskutavo su verslininkais dėl  bevizio režimo su Karaliaučiumi ir Baltarusija. Lietuvos pramonininkų konfederacijos nariai išreiškė savo poziciją, kad sienos pralaidumo klausimai riboja jų verslo galimybes. Tuo metu Užsienio reikalų ministras ginčijosi, kad tokie apribojimai apsaugo Lietuvos narystę Šengeno zonoje ir užtikrina saugumą.

Lietuvos pasirengimas pirmininkavimui ES vyksta sklandžiai, tikina Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis. „Pirmininkavimas nėra privilegija, tai yra pareiga. Įstojome į šią sąjungą ir turime pirmininkauti. Pirmininkavimo tikslas ne pasidaryti bizniuką, o padaryti viską, kad ES motoras, variklis, teisėkūros procesai 240 darbo grupių veiktų sklandžiai, minkštai ir nesustojamai.

Klaipėdos pramonininkų asociacija nepritaria Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimui, kuris gali komplikuoti šiandien gerai veikiančią atliekų tvarkymo sistemą ir sudaryti sąlygas atsirasti vienai nevaldomai verslo monopolijai ypač jautrioje visuomeninio gyvenimo srityje. Pramonininkų teigimu, siūlomas projektas sukuria realias prielaidas visos regioninės atliekų tvarkymo sistemos griovimui Lietuvos mastu.

Savo elektrines turinčios pramonės įmonės kitąmet už elektrą mokės pigiau, praneša LTV „Panorama“. Energetikos ministras pasirūpino, kad joms nebereikėtų mokėti dalies viešuosius interesus atitinkančių paslaugų mokesčio. Kainų komisija pagal ministro įsakymą   patvirtino naują šio mokesčio mokėjimo tvarką. Tačiau nesurenkamą elektros kainos dalį kiti vartotojai kompensuos tik po dvejų metų.

Lietuvos pramonininkai neketina atitraukti savo lėšų iš lapkričio 16 dieną nacionalizuoto banko SNORAS ir tikisi pagerėjus padėčiai toliau naudotis banko paslaugomis.

Statistikos departamento duomenimis, antrąjį 2011 m. ketvirtį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis Lietuvoje padidėjo 2,5%. Atlyginimai viešajame sektoriuje ūgtelėjo 3%, o privačiame sektoriuje – 2,6%. Per metus darbo užmokestis padidėjo visuose ūkio sektoriuose, išskyrus vandens tiekimą ir nuotekų valymą (-1,2%) bei meninę, pramoginę ir poilsio organizavimo veiklą (-0,3%). „Tokios tendencijos rodo, kad tvirtėjantis šalies ūkio atsigavi...

Įmonių grupės, veikiančios keliose valstybėse, netrukus galės pelno mokestį mokėti ne kiekvienoje šalyje atskirai, o valstybės, kurioje yra patronuojanti įmonė, mokesčių administratoriui. Pramonininkai, į talką pasitelkę advokatus, auditorius, asocijuotų verslo struktūrų atstovus, praėjusią savaitę aptarė pelno mokesčio konsolidavimo direktyvos projektą ir pateiks savo siūlymus Finansų ministerijai, kuri bendrus Lietuvos siūlymus teiks Europos Komisijai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paruoštas naujasis įstatymo projektas dėl nelegalaus darbo papiktino kai kuriuos verslininkų atstovus. Anot jų, įstatymas yra būtinas, tačiau dabartinis jo projektas visą atsakomybę „užkrauna“ darbdaviams, nors atsakyti turėtų ir nelegaliai įsidarbinantys darbuotojai. „Nematau, kad už nelegalų darbą būtų atsakingas darbuotojas, numatyta neadekvati atsakomybė darbdaviui, ir jokios atsakomybės darbuotojui.

Pramonininkai siūlo Vyriausybei formuojant kitų metų biudžetą taupymo priemonių ieškoti ne didinant mokesčius, o skatinant ekonomikos augimą. Rezervų siūloma pasidairyti ir motinystės išmokose.

Kauno miesto meras pirmadienį vykusiame susitikime su miesto pramonininkais pasiūlė bendromis jėgomis "nupūsti dulkes" nuo strateginių dvimiesčio projektų. Mat tarp jų, anot miesto savivaldybės vadovo, yra nemažai Kauno plėtrai ir investicijoms reikšmingų idėjų. Diskusija su meru Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija pradėjo susitikimų ciklą su Kauno miesto vadovais, kas abiem pusėms labai aktualu artėjant savivaldybių tarybų rinkimams.

Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija nepritaria dalies Kauno savivaldybės politikų siūlymui gelbėjant biudžetą nuo skolų parduoti savivaldybei pavaldžią gatvių apšvietimo įmonę. Pirmiausia todėl, kad ji sunkmečiu sugeba dirbti pelningai, nors pati savivaldybė už paslaugas atsiskaito labai vėluodama, o pastaruoju metu stabiliai lieka skolinga. Gatvių apšvietimo tinklų privatizavimui nepritarė ir Trišalė taryba, kuriai dabar pirmininkauja savivaldybės atstovas.