Kalbant apie metinę infliaciją, „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas tikina, kad veikiausiai ji sieks apie 10 proc. – mat maisto kainos, skirtingai nei kitose Europos šalyse, Lietuvoje vis dar nemažėja. Krentančių kainų parduotuvėse nepastebi ir gyventojai.
„Luminor“ banko naujausia prognozė žada 8,5 proc. siekiančią metinę infliaciją. Kai dar kovą ją prognozavo pusantro proc. mažesnę. Esą vienas lemiamų rodiklių – nemažėjančios maisto produktų kainos, nors Europoje infliacija jau ėmė trauktis.
„Nekrentančios maisto kainos. Jos jau krenta dalyje ES valstybių – Vokietijoje, Suomijoje, kur didesnė konkurencija. Lietuvoje kainų augimas sustojo, bet kritimo dar nematome“, – sako „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Kainų pakilimas, taip, jaučiasi. Nebūdavo tikrai kainos ir pieno, ir mėsos, tokios tikrai“, – teigia gyventoja.
„Matyt, viena iš priežasčių yra nelabai didelė konkurencija, vis dar pakankamai nemažas vartojimas, reikia pripažinti, kad jis nors šiek tiek pakritęs, bet nėra didelio spaudimo iš vartotojų pusės“, – sako Ž. Mauricas.
Tačiau dalis TV3 kalbintų gyventojų tikina, kad dėl rekordiškai aukštų kainų jie priversti taupyti arba daugiau dirbti.
„Keliaujam mažiau, mažiau pramogų leidžiam, nes reikia galvoti, kad paskui ateis vėl ruduo, žiema ir bus šakės visiems“, – tvirtina moteris.
„Jaučiasi, kad kai kurie dalykai pabrangę, tai gal ne taupyti tenka, o dirbti daugiau“, – sako gyventojas.
O štai kiti – apskritai jokios krizės nejaučia.
„Man atrodo, kad nuolat apie tai kalbam, kad ekonomika smunka, keliasi ir taip toliau. Bet ką matom aplinkui – žmonės perka brangius dalykus, butus“, – pabrėžia moteris.
„Aš krizės nejaučiu. Nusiperku, ką noriu valgyti, lišnų nėra“, – sako gyventoja.
„Iš kur čia krizė? Jei aš nenoriu pirkt brangesnės kavos, tai palaukiu, kai būna 5,90 – nusiperku“, – teigia vyras.
O kad recesiją tiek gyventojai, tiek skirtingos ekonomikos sritys jaučia nevienodai, sako ir naujausia „Luminor“ ekonomikos prognozė. Ž. Mauricas situaciją vadina dvilype.
„Šiuo metu ekonomikoje Lietuvos yra labai specifiniai procesai vykstantys, nes dalis sektorių patiria tikrai sunkius laikus, dalis tikrai nejaučia jokios krizės. Tai aš apibūdinčiau šią situaciją – mes turime „K“ raidės formos krizę. Kam krizė – o kam ne“, – sako ekonomistas.
Esą paslaugų, prekybos, laisvalaikio ir pramogų sektoriai demonstruoja labai neblogus rezultatus. Tuo metu daugelis pramonės įmonių priverstos mažinti gamybos apimtis dėl smarkiai sumažėjusios paklausos.
„Buvęs pagrindiniu ekonomikos rodikliu pramonės sektorius šiais metais nutemps visą ekonomiką į recesijos zoną. Bet labai didelės recesijos neprognozuojame – apie 0,5 proc. nes dalis kitų sektorių demonstruoja aukštus rezultatus“, – teigia Ž. Mauricas.
O pernai pramonės sektorius buvo pagrindinis šalies BVP variklis, mat pramonė kopė į olimpines aukštumas – augo net 34 proc. lietuviškos produkcijos apimtyje.
„Šiandien dienai tas smukimas pirmojo ketvirčio yra virš 10 proc., manau, ir antras toks gali būti. Iki rudens tas susitraukimas tęsis. Ir mums kritinis laikas bus – ruduo ir žiema. Mes skaičiuojame, kad ruduo ir žiema bus sudėtingesni. Tikimės lipimo į olimpines aukštumas kitų metų pavasarį“, – sako Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Anot Janulevičiaus, dabar labiausiai kenčia apdirbamoji pramonė, bei transporto sektorius. O baldų pramonė smarkiai sumažinusi gamybos apimtis, jau atleidžia tūkstančius darbuotojų.
„Iš 25 tūkst. dirbančių medienos apdirbimo pramonėje šiandien dienai atleista beveik 2 tūkst. darbuotojų. Skaičiuojama per praėjusį ketvirtį. Kol kas kituose sektoriuose to nematome, bet jei situacija sudėtingės, paklausa kris, nes žmonės turės daugiau aptarnauti paskolas, palūkanas. Vadinasi, kritus paklausai, mažės ir gamyba“, – aiškina V. Janulevičius.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad verslus gelbės skolindamasi lėšas iš Europos komisijos, Ekonomikos gaivinimo fondo. Iš viso 1,8 mlrd. eurų.
„Tos lėšos bus skirtos tiek verslams, tiek gyventojams, ir, tikėtina, prisidės prie spartesnio investicinio proceso bei atsinaujinančios energetikos plėtros“, – teigia ministrė.
„Luminor“ prognozuoja, jog šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas trauksis 0,5 proc. Kovą bankas prognozavo, kad šalies ekonomika šiemet augs 1 proc.
O štai lengviau atsikvėpti ir sulaukti mažesnių kainų, pasak Maurico, galėsime jau kitąmet. Esą turėtume nerti į defliaciją.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.