Etnologas Libertas Klimka pasakoja, kad anksčiau daugybė gaisrų kildavo dėl vienos paprastos priežasties – daugelis žmonių neturėjo jokių žaibolaidžių, namų stogai buvo dengiami šiaudais, drebulės skiedromis ir panašiai.
Todėl, jeigu kažkur ir kildavo gaisras, jis netrukus pasklisdavo visame miestelyje: „Saugodamiesi gaisrų ir bijodami perkūno žaibo, žmonės pradėjo šalia namų statyti Šv. Florijono skulptūrėles. Tikėdavo, kad jis apsaugos miestą nuo gaisro grėsmės.“
Įdomu ir tai, kad minint Šv. Florijono dieną, savo profesinę šventę švenčia ugniagesiai-gelbėtojai. Šią dieną netrūksta jų organizuojamų renginių, pasirodymų. Dažnai skamba ir netikėčiausios darbe pasitaikiusios istorijos.
Kokie orai mūsų laukia?
L. Klimka teigia, kad yra ir dar vienas įdomus šios dienos aspektas – anksčiau gegužės 4 d., minint Šv. Florijono dieną, žmonės sekdavo artėjančius orus.
„Jeigu diena bus visiškai giedra – reikės ateinančius metus ypač saugotis nuo gaisrų. Tačiau, jeigu iš dangaus nukris bent keli lietaus lašai – viskas bus gerai“, – paaiškina etnologas. – Neretai lietuviai šią dieną siedavo su tam tikrais gamtos požymiais, žemės darbų pradžia, daržų sodinimais, sėja.“
Pasiteiravus, kokių orų galime tikėtis likusią gegužę, etnologas ir gamtos ženklų stebėtojas sako, kad tam tikri požymiai leidžia manyti, kad orai bus permainingi.
„Gali pasitaikyti ir lietaus, ir gražių dienų. Tikslesnius orus, visgi, spėdavo atsižvelgę į šeštines arba sėkmines. Kaip tik būsiu kaime, galėsiu pažiūrėti į gamtos ženklus iš arčiau, tačiau dabartines prognozes rodo ir skruzdėlių daromi lizdai, ir paukščių lizdų sukimas pagal tam tikras kryptis“, – tikina jis.