Sugrįžusios kregždutės ir gegučių kukavimo aidas dar nesusprogus medžiams miškuose pranašauja, kokia vasara bus Lietuvoje.
„Sakydavo žmonės, kad sugrįžtančios kregždutės atneša tikrąją šilumą, kad orai atšyla kregždutėms sugrįžtant“, – teigia etnologas Libertas Klimka.
Vis tik jei pirmiau gegutė užkukuoja nei kregždutės sugrįžta, gero laukti nereikėtų – pasirodys dar daug šalnų, o vasara bus lietinga.
„Gerai, kad gegutė nespėjo užkukuoti“,– sako gamtos žinovas.
Sekant orus svarbu atkreipti dėmesį ir į medžių žydėjimą. Senovėje kaimo žmonės sekdavo, kas anksčiau pražys – beržas ar juodalksnis.
„Jeigu pirmas juodalksnis pražysta, vadinasi, vasara bus drėgna, lietinga, nelabai šilta. Na, o jeigu berželis pirmas, tai viskas tvarkoje. O šiemet berželis pirmas sprogo. Tad galime tikėtis, kad vasara nebus labai šlapia“, – nurodo L. Klimka.
Taip pat svarbu pastebėti, kada šermukšnis pražysta. Jei kartu su alyvomis, tai vasara nedžiugins – bus šalta ir drėgna.
„Aišku, šio momento reikia palaukti, nes dar alyvoms anksti“, – nurodo etnologas.
Vasaros orus gali išduoti ir į skirtingas puses sukami paukščių lizdai. Jei lizdai sukami į pietus – vasara lauks šalta ir reikės šilumos palaukti. O jei į šiaurinę pusę – vasara bus tokia karšta, kad geriau vėsiau paukščiams vaikelius auginti.
„Taip ir su skruzdėlynais. Prieš lietingą vasarą skruzdėlynai dažniau „auga“ aukštesnėse vietose, kuriose gausios liūtys neužlietų“, – sako L. Klimka.
Senovėje žmonės taip pat stengdavosi pastebėti, iš kurios pusės pirmasis griaustinis sugriaudžia. Jeigu jis griaudžia iš vakarų, tai ženklas, kad vasara bus lietinga, jeigu iš rytų – saulėta, bet žvarbi, vėjuota vasara, o iš pietų – maloni ir šilta.
„Sakydavo, kad pirmas griaustinis atrakina žemę ir išleidžia žolę. Viskas gamtoje pradeda viešėti, galima pavasarinius darbus pradėti daryti“, – teigia gamtos žinovas.
Praėjusios savaitės pabaiga ir šios pradžia buvo itin šilta – termometrų stulpeliai vietomis šoktelėjo ir iki 20-ies laipsnių, o jau dabar – vienaženklė temperatūra. Kodėl balandžio orai tokie kontrastingi?
„Balandžio temperatūrų skirtumai siekia iki 20 laipsnių ir čia nėra išskirtinumas. Gali būti tiek šalnų, tiek vasariškų dienų. O šiemet ypatingai temperatūros kontrastingos, nes saulės aktyvumas yra smarkiai padidėjęs. Jis sutrikdo įprastinius mums reiškinius, tad ir tie kontrastai gali pasireikšti.
Tai truputį apsunkina ilgalaikius orų prognozavimus, nes saulės dėmės yra sunkiai nuspėjamos. Mes tik žinome, kad aktyvumo ciklas kas 12 metų išauga, bet kada tos saulės dėmės bus orientuotos žemės atžvilgiu yra labai sunku nuspėti“, – sako L. Klimka.
Kokia lauks gegužė?
Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas Gintautas Stankūnavičius jau žino, kokią gegužę pasitiksime.
Anot jo, tikėtis sugrįžtančių vasariškų orų greitai nereiktų, nes visoje Rytų, Vidurio Europoje ir Juodosios jūros regione pirmas dešimtadienis įprastai vėsesnis už normą. Jis sudaro nuo 1 iki 3 laipsnių mažiau daugiamečių duomenų.
Gegužės vidurys taip pat prognozuojamas šiek tiek vėsesnis už normą. O trečioji dekada Rytų Europoje žemesnė už normą, Vakarų Europoje aukštesnė, o Baltijos regione – apie klimatinę normą.
„Nieko tokio labai džiuginančio negaliu pasakyti“, – teigia G. Stankūnavičius.
Permainingi balandžio orai
Kai kuriose vietovėse paskutinių dienų vidutinė temperatūra siekė 12 laipsnių. Tai labiau būdinga gegužės viduriui.
„Kadangi buvo labai ankstyvas atšilimas, tai turi kažkaip gamtoje susibalansuoti. Nes vienu metu Viduržemio jūros regione buvo šalčiau negu pas mus“, – nurodo klimatologas.
Jis pažymi, kad šių metų balandžio orai buvo itin permainingi: „Pradžia buvo vėsi, vidurys apie normą, o pabaiga – šiltesnė už normą. Vidurkį gausime tikriausiai truputėlį šiltesnį negu daugiamečiai temperatūros duomenys. Kritulių buvo daugiau, balandis buvo drėgnesnis nei įprastai“.
Ankstyvų atšilimą lėmė oro masė, ateinanti iš žemesnių platumų.
„Sausos, šiltos oro masės pas mus atkeliavo nuo Šiaurės Kaukazo. O Vakarų Europoje, net kai kur Viduržemio jūros regione atkeliavo iš Šiaurės Atlanto ar net europinės arkties dalies. Dabar ta skiriamoji riba yra ties Lenkija, Vengrija.
<…> Dabar pas mus atėjo poliarinis oras, žymiai vėsesnis. Gal net labiau būdingas balandžio mėnesiui nei buvo“, – sako G. Stankūnavičius.
Artimiausių dienų orai
Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos duomenimis, penktadienio naktį vietomis, dieną daug kur trumpas, daugiausia nedidelis lietus. Vėjas pietvakarių, vakarų, 7–12 m/s.
Temperatūra naktį 0–5 laipsniai šilumos, ore vietomis, dirvos paviršiuje daug kur šalnos 1–6 laipsniai šalčio, dieną 8–13 laipsnių šilumos.
Šeštadienį žymesnio lietaus nenumatoma. Vėjas naktį silpnas, dieną pietų, pietvakarių, 5–10 m/s. Naktį daug kur šalnos 1–6 laipsniai šalčio, vietomis temperatūra 0–5 laipsniai šilumos, dieną 10–15 laipsnių šilumos.
