Šiandieną, balandžio 25-ąją – Daržų diena, po šalies krikšto sutapatinta su šv. Morkaus švente. Tai – daržo sėjos pradžios metas.
„Sakydavo, kad jau laikas pradėti rūpintis daržais. Bet, matyt, senovėje tai buvo su mitologija susijusi diena. Ūkiškai sako, kad šią dieną labai gerai pasėtos morkos auga, tai, turbūt, vardų asociacija – Morkus ir morka“, – pasakojo etnologas.
Lysvės gale būtina įkalti kuolą
Vos prieš porą dienų minėta šv. Jurgio diena, kai žemės negalima nė piršteliu judinti, o štai nuo šiandien prasideda didysis darbymetis:
„Morkaus dieną moterys ypatingai rūpindavosi, kad šią dieną reikia pradėti daržus sėti, tada viskas bus gerai, viskas laiku užaugs, bus geras derlius.
O kai morkas pasėja, sako, lysvės gale reikia kuolą įkalti, tada morkos užaugs tokio ilgumo ir drūtumo, kaip tas kuolas.“
Būta ir sąsajų su mitologija ir Sietyno žvaigždynu. Legenda pasakoja, kad Sietyną danguje pakabinusi švč. Mergelė Marija – jos sietą pavogę velniai, tad išsiuntė šv. Morkų jį atsiimti. Velniai sieto atiduoti nenorėjo, tad teko jėga išplėšti.
„Besivaržant dėl sieto, jis buvo sudraskytas. Nors Marija atgavo sietą, jis nebetiko naudojimui ir pakabino jį danguje. Mitologai aiškina šią sakmę, kuri aiškiai turi krikščioniškus veikėjus, betgi personažai yra pridengę ikikrikščioniškų dievybių įvaizdžius.
Morkus – Perkūnas, o Mergelė Marija, turbūt, yra Žemės deivė, pas mus vadinama Žemyna. Marija pagal funkciją susijusi su žemės darbais, o Perkūnas žemdirbių kultūroje, sako, apvaisina žemę – pirmas jo griaustinis pavasarį pranešdavo, kad jau galima įdirbinėti žemę – išarti, daržus sodinti“, – aiškino L. Klimka.
Saulę keis krituliai
Paklaustas, ką gi gamta ir jos ženklai rodo apie orus, profesorius pažymi – pastarosios šiluma lepinusios dienos, ko gero, dar nerodo tikrojo pavasario veido:
„Šiluma, kuri pastarąsias dienas lepino greičiausiai yra susijusi su Saulės aktyvumu ir pavasaris dar nelabai skubės.“
Dabar geriausiai laukiančius orus nusakys vienas ženklas gamtoje – gegutės kukavimas.
„Dabar reikės laukti gegužės pradžios ir žiūrėti, gegutė užkukuos ar ne. Tiesa, lapeliai jau išsiskleidė nuo šilumos, o, sakydavo, labai svarbu, kad gegutė užkukuotų ne ant nuogų šakų.
Jeigu ant sulapojusių šakelių nutupia gegutė ir užkukuoja, tai yra normalios vasaros požymis“, – pasakojo etnologas L. Klimka.
Džiugina tai, kad į kaimus jau parskrido paskutiniai į šalį sugrįžtantys migruojantys paukščiai – kregždutės. Tai rodo, kad šilumos pakanka ir ji labai toli trauktis neturėtų.
Vis tik, greitu metu dangų užtrauks debesys ir pasipils krituliai, kurie kurį laiką neturėtų trauktis. Tačiau gausūs krituliai reiškia mažesnę šalnų tikimybę:
„Atrodo, kad bent jau dabar, paskutinę savaitę, turėsime nemažai kritulių, jų gali būti ir gegužės pradžioje. Tikėkimės, kad kai sodai žydės, šalnų didelių nebus.
