etnologas

Raudonos rožės, širdelės formos saldainių dėžutės, gražūs žodžiai ir kitos romantiškos smulkmenos – šv. Valentino dienos atributika. Vieni pasakytų, jog tai ypatinga šventė, kurios metu žmonės gali išreikšti savo meilę, draugystę ir romantiškus jausmus, o kitiems ji nepriimtina. Visgi, mažai kas žino, kad lietuviai meilės dieną gali švęsti dažniau. Lietuvoje šv.

Lietuviai garbino ugnies deivę Gabiją ir kasdieninį maistą – duoną. Atėjus krikščionybei senoji lietuvių šventė sutapatinta su šv. Agotos varduvėmis. Duona šią dieną pradėta šventinti bažnyčiose. Profesorius, etnologas Libertas pasakoja, kad iki dabar Šv. Agotos duona „saugo nuo visko, kas nutvilko kaip ugnis“.  L. Klimka sako, kad Šventoji Agota buvo ugnimi kankinta. Ji – krikščionybės kankinė pirmaisiais eros amžiais.

Senolių išmintis byloja, kad Pusiaužiemio arba Viduržiemio metu diena jau būna pailgėjusi per avinuko šuolį, o gamta jau yra žengusi pirmąjį žingsniuką pavasariop. Sakoma, kad būtent šią dieną iš žiemos miego prabunda barsukas ir išlenda iš savo olos, o nuo jo elgesio ir priklauso, ar greit ateis taip laukiamas pavasaris.

Lapkričio 11-ąją vyksta paskutinė rudens šventė – šv. Martyno diena. Ji lietuvių liaudies gyvenime buvo itin reikšminga. Jos metu gyventojai galėdavo prognozuoti, kokių orų galima laukti per šv. Kalėdas. Apie šių metų spėjamus Kalėdų orus bei reikšmingas datas kitų metų orų spėjimui  papasakojo etnologas Libertas Klimka. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl ši šventė ypatinga – orų prognozavimas. Šiuo laikotarpiu lietuviai galėdavo nuspėti, kokių orų švenčių metu galima laukti.

Lapkričio 11-ąją, minint paskutinę rudens – šv. Martyno – šventę, galime numatyti, kokių orų tikėtis. Tad etnologas Libertas Klimka pasakoja, kodėl ši diena svarbi, kokios jos tradicijos ir kaip galime nuspręsti, kokie orai laukia. L. Klimka sako, kad norint sužinoti, kokie bus šaltojo laikotarpio orai, turėjome palaukti iki šv. Martyno dienos – paskutinės rudens šventės.

Rugpjūčio 24 d. daugelyje Lietuvos regionų minima šv. Baltramiejaus diena, su kuria, kaip teigiama, iš Lietuvos išskrenda gandrai. Ši diena taip pat praneša ir apie artėjantį rudenį, jo orus.  Profesorius Libertas Klimka pasakoja, kad sulig šv. Baltramiejaus diena išskrenda ne tik gandrai, tačiau ir pastebimai sutrumpėja dienos, o svarbiausi vasaros darbai jau būna nudirbti.

Rugpjūčio 10-ąją minima Paskutinioji perkūno diena, vėliau, į šalį atkeliavus krikščionybei, sutapatinta su šv. Lauryno varduvėmis. Profesorius, etnologas Libertas Klimka sako – tai pirmoji šventė su rudens užuominomis.  Perkūnas protėviams buvo itin svarbus – jis globodavo šiltąjį metų pusperiodį, o štai nuo rugpjūčio 10 dienos jo jėgos ima silpti.

Birželio 29 dieną minima šv. Petro ir Pauliaus diena. Etnologas prof. Libertas Klimka sako, kad su šia diena baigiasi vasarvidžio pasitiktuvės. Be to, tai yra taip pat iškili vasaros šventė po saulėgrįžos. Sakoma, kad dabar prasideda ir lietingesnis periodas, tad atkreipkite dėmesį į vieną ženklą – jis išduos, kokie orai laukia.

Prasidėjusi vasara neleidžia atsipūsti – pliskina kaitri saulė, o taip reikiamo lietaus vis nesulaukiame. Etnologo, profesoriaus Liberto Klimkos teigimu, sulauksime lengvo lietaus, tačiau juo galės džiaugtis ne visi.  L. Klimka turi džiugią žinią – sulauksime bent kiek lietaus, tiesa, dar porą dienų nusimato sausos ir saulėtos. Vis tik, net palijus labai džiaugtis nebus kuo, nes šiemet gamta krečia išdaigas.  „Deja, lietus bus ne visur ir negausus, nes naktys šaltos.