Profesorius pasakoja, kad gandrai Lietuvoje yra vadinami įvairiausiais pavadinimais – starkais, gužais, gužučiais, busilais, bacionais ir net didučiais.
Kovo 25-ąją Gandrinės minimos ne šiaip sau – tikėtina, kad maždaug šiuo metu į Lietuvą sugrįžta peržiemoję paukščiai. Visgi, šiemet kai kuriose sodybose šie pasirodė ir gerokai anksčiau, dar praėjusį savaitgalį.
„Tikėtina, kad Gandrinės, kovo 25-oji, kitados laikytos ir metų pradžia. Prasideda šiltasis pusmetis, kuomet ne tik, kad jau visi paukščiai parskrido, bet ir meška iš savo irštvos išsiritusi pradeda karaliauti miške. Visai natūralu nuo pavasario metus skaičiuoti“, – juokauja prof. Libertas Klimka.
Kokie orai laukia?
Be to, kadangi pirmieji gandrai šalyje jau pasirodė, žmonės tikisi ir gerų orų. Vis dėlto, stebėdamas tokį reiškinį, gamtos ženklus stebintis profesorius sako, kad gandrai galėjo ir apsigauti, pagauti pirmojo šiltos oro srovės gūsio:
„Manau, kad jie šiek tiek apsigavo, mat panašu, jog į Lietuvą šiltos dienos sugrįš dar negreitai, nėra dar tikrojo pavasario. Šiltų orų teks palaukti, kadangi ateityje dar galime sulaukti ir šalnų, ir lietaus. Tai rodo ir kiti ženklai.“
Kaip ir senovėje, taip ir dabar sakoma, kad sugrįžę iš tolimų kraštų gandrai parneša pavasarį, nes po savo didžiuliais sparnais priglaudę parskraidina kielę, kuri ir išspardo paskutinius ledus nuo balų:
„Todėl vadinama ne tik kiele, bet ir „ledspira“. Belaukiant mielųjų gandrų, būtina apžiūrėti gandralizdžius, pataisyti, sutvirtinti jų pagrindus. Seniau žmonės gandrams įkeldavo aplūžusį vežimo ratą ar senas akėčias į audros nulaužtą medžio viršūnę arba ant daržinės stogo. Dabar tuo pasirūpina Ornitologų draugija.“
Gandras – visko pranašas
Anot pašnekovo, gandrui senovėje buvo teikta ir mitologinė reikšmė. Būtent todėl visuomenėje yra visa gausa posakių, ką gali išduoti gandrai.
Štai buvo manyta, kad jeigu pirmąsyk gandrą žmonės pamato skrendantį, tuomet galima džiaugtis, kadangi visi metų darbai bus spėriai nudirbti.
„Jei tupintį – tada vangiai eisis darbai. Dar tikėdavo, kad geriau gandrą pamatyti dešinėje pusėje, mat tai yra sėkmingų metų ženklas. Be to, žmonės sako, kurioje sodyboje peri gandras – tas ūkis bus sėkmingesnis, namus aplenks gaisrai. Jeigu gandras dažnai lanko ir tą sodybą, kurioje neperi, tai šeimyna susilauks vaikų.
Jeigu į sodybą atskrenda gandrų pora, reikia netrukus laukti piršlių. Dar tikėta, kad gandras galįs žmonių ligas ar bėdas paimti bei nudanginti į neįžengiamas pelkes ir ten palikti. Gandrinės laikytos labai svarbia švente – sakydavo, kad tądien sunkių darbų nevalia imtis, nes ir „paukščiai tądien lizdų nesuka“, – nusišypso pasakodamas pašnekovas.
Žvelgdami į gandrus, senovėje žmonės spėdavo ir bendrą metų sėkmę. Jei gandrai iš lizdo išmeta kiaušinį – laukia sunkmetis. Šie taip pat žmones įspėdavo ir apie būsimus orus:
„Per šienapjūtės darbų įkarštį gandras praneša šienpjoviui, koks bus oras – lis ar giedra. Ir žmonės iki šiol tebesako: jeigu gandras murzinas – prieš lietų, jeigu baltumu šviečia – prieš giedrą. Jei paukštis į lizdą neša šiaudus ar velėnas – tikrai bus lietaus, o jei žabus – bus giedra.
O jei gandras tupi ant šieno kupetos, tai tą šieną lietus supūdys. Jeigu pradėjus lyti gandras vis dar purvinas – lis ilgai. Visai kaip ir toje vaikiškoje dainelėje: „Lietus, lietus lyja, lyja, gandras varles ryja, ryja. Kur didesnės – į terbikę, kur mažesnės – į gerklikę.“