Štai Jungtinė Karalystė (JK) dar sekmadienį paskelbė apie papildomas priemones, kuriomis siekiama sustabdyti naujos koronaviruso atmainos omikron plitimą.
Šalies premjeras Borisas Johnsonas įspėjo dėl gresiančios didžiulės koronaviruso omikron varianto bangos ir vienu mėnesiu sutrumpino terminą, iki kurio bus siekiama paskiepyti visus asmenis nuo 18 metų sustiprinančiąja vakcinos doze. Taip pat siūloma grįžti prie darbo iš namų ir galbūt įvesti reikalavimą tam tikrose vietose turėti COVID-19 skiepų pasą.
Sveikatos apsaugos sekretorius Sajidas Javidas tuo metu pareiškė, kad omikron atmaina sparčiai plinta JK ir, manoma, kad iki gruodžio vidurio ji taps dominuojančia.
Laiko klausimas, kada bus Lietuvoje
Nors naujoji koronaviruso omikron atmaina Lietuvoje jau įtariama, bet dar nepatvirtinta, specialistai neslepia, kad kada jis bus rasta, tėra laiko klausimas. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) jau yra numačiusi griežtesnes izoliavimosi sąlygas, jei šalyje būtų įtartas ar nustatytas omikron atmainos atvejis.
Tiesa, nauji suvaržymai platesnei visuomenei nėra ruošiami, nors ir neatmetama, kad jie gali būti, reaguojant į epidemiologinę situaciją. Portalas tv3.lt teiraujasi ekspertų, ar gali dėl omikron atmainos kilti nauja pandemijos banga?
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė konstatavo, kad omikron atmaina išties kelia nerimą ir verčia palaikyti padidintą budrumą.
„Omikron atmaina jau yra patvirtinta 70 pasaulio šalių, jau yra registruoti 6,5 tūkst. naujų atvejų. Taip pat ji jau yra 23 Europos šalyse ir čia atvejai siekia beveik 2 tūkst. Mūsų kaimynai latviai turi 5 atvejus, estai – virš 20. Lietuvoje jau yra įtarimai kelių atvejų, bet dar reikia sulaukti patvirtinimų. Vis tik būtų keista, jei atmainos dar neturėtume“, – sakė ji.
Savo ruožtu Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas prof. Saulius Čaplinskas pažymėjo, jog tai, kas dabar vyksta su virusu, yra normalūs ir numatyti procesai.
„Paprasčiausiai vyksta natūrali viruso evoliucija. Kas ir buvo prognozuota ir yra žinoma, kai virusas peršoka rūšinį barjerą, randa naują šeimininką, jo tikslas yra kuo plačiau išplisti. Tai tos naujos atmainos rodo, kad ta linkme ir eina evoliucija, kad virusas įgavo savybes greičiau patekti iš vieno šeimininko į kitą.
Taip pat užsikrėtusio žmogaus ląstelės padaugina daugiau viruso, reikia mažesnio kiekio, kad įvyktų užsikrėtimas. Ir tai sąlygoja, kad tokios atmainos plinta greičiau. Ir kaip savo laiku pradėjo vyrauti ir išstūmė delta atmaina prieš tai buvusias, bet omikron atmaina, tikėtina, jei įsitvirtins, palaipsniui ir pakeis delta štamą. Nes tą pastebime jau ten, kur jis plačiai pradėjo plisti“, – komentavo jis.
Plinta dar greičiau
Virusologas priminė, kad jei plintant originaliam viruso variantui vienas žmogus užkrėsdavo vidutiniškai tris, delta atmainos atveju – 7 žmones, omikron variantas, panašu, užkrečia 50–60 proc. daugiau nei delta.
„Taigi jei jo plitimo greitis bus toks kaip vėjaraupių ir dar didesnis, tai, kaip atsimename, vėjaraupiais praktiškai visi esame persirgę. Taigi iš to ir seka prognozės, kad turėsime pakilimo bangą, kai virusas įsitvirtins vienoje ar kitoje teritorijoje“, – aiškino S. Čaplinskas.
Genominio epidemiologo dr. Gyčio Dudo aiškinimu, tiksliau šiuo atveju būtų vartoti ne terminą „užkrečiamumas“, bet dėl omikron yra pakankamai pagrįstas įtarimas, kuris po ir truputį tvirtinasi, kad atmainos perdavimo pranašumas sąlygotas antigeninės pažangos.
„Kitaip sakant, dėl gebėjimo sėkmingiau užkrėsti imunizuotus asmenis. Ar omikron taip pat turi įgimtą perdavimo pranašumą, t. y. gebėjimą greičiau užkrėsti užsikrėtusiojo kontaktus kaip alfa, nežinosime ilgiau“, – sakė jis.
Pagrindinis klausimas – dėl ligoninių užimtumo
Paklaustas, ar gali omikron atmaina sukelti naują susirgimų COVID-19 bangą, genominis epidemiologas dr. Gytis Dudas patvirtino, kad toks scenarijus tikrai galimas. Tačiau, kaip pabrėžė jis, esminis klausimas dabar – ar ši banga sugebės paguldyti pakankamą kiekį žmonių į ligonines, kad sukeltų problemų.
„Palyginimui galime pažiūrėti, kiek delta atmaina sugebėjo padaryti žalos Lietuvoje prie mūsų skiepytos populiacijos lygio – mirtingumas nesiekė praeitų metų piko, nors atvejų skaičius buvo labai panašus ar net didesnis – su Rusija, kurioje skiepijimo lygis buvo apgailėtinas, o mirčių pikas pradėjo leistis tik paskutinėmis savaitėmis, tačiau išlieka aukštas. Tai, manau, spaudimas sveikatos apsaugos sistemai dėl omikron atsiras, tačiau nežinau, ar jis pasieks kritinį lygį“, – komentavo jis.
Reaguodamas į JK sveikatos apsaugos sekretoriaus prognozes virusų tyrinėtojas taip pat nesiryžo drąsiai teigti, kad jau per kelias savaites omikron galėtų pakeisti dominuojančią delta atmaina.
„Manau, tai daugiausiai bus nulemta skirtingose šalyse esančios situacijos. Kur delta šiuo metu cirkuliuoja plačiai, omikron užtruks ją pakeisti. Kur atvejai kritę, greitai tapti dominuojančia omikron seksis geriau“, – teigė G. Dudas.
Skiepų apsauga garantuotai kris
Kalbėti apie tai, kad omikron atmaina sukelia lengvesnę klinikinę eigą, S. Čaplinsko teigimu, dar drąsiai neišeitų.
„Preliminarūs duomenys rodo, kad taip, bet labai kategoriškai tai pasakyti dar būtų anksti. Tam patvirtinti dar reikia sulaukti realaus pasaulio duomenų, kai omikron pradės plačiai plisti Vakarų pasaulyje, kur gyvena gana didelis senjorų procentas, priklausomai nuo šalies skiriasi bendra žmonių sveikatos būklė. Lygiai taip pat skiriasi persirgusių ar pasiskiepijusių asmenų nuošimtis“, – dėstė jis.
Anot virusologo, bet kuriuo atveju šiandien laboratorinių tyrimų duomenys rodo, kad vis tik persirgusių ar skiepytų žmonių serumas neutralizuoja omikron virusą, bet mažesniu pajėgumu.
Tai, kad skiepų apsauga vos ne garantuotai kris, patvirtino ir G. Dudas: „Tačiau nėra iki galo aišku, kiek procentų ta apsauga krenta.“
Kartu jis pridūrė, kad neutralizacijos tyrimai nėra skiepų efektyvumo tyrimai: „Tai yra tyrimas, parodantis, ar egzistuoja antigeniniai skirtumai tarp atmainų. Tas pasitvirtino, tačiau brėžti tiesią liniją tarp šių tyrimų paprasčiausiai negalima.
Pavyzdžiui, galime paimti delta atmainą, kur neutralizacijos titrai po skiepų krenta keturis kartus, tačiau skiepų efektyvumas krito tik 20 proc., jei kalbame tiktai apie apsaugą nuo užsikrėtimo.
Apsaugos nuo hospitalizacijos ir mirties efektyvumas krenta žymiai lėčiau, todėl skiepytis iki šiol apsimoka, nors žinoma, dabartiniai duomenys rodo, kad pasiskiepijus trečia doze apsauga net nuo infekcijos vėl pakyla“, – pabrėžė jis.
Portalas tv3.lt primena, kad Pietų Afrikos Respublikoje atlikta didelio masto analizė jau parodė, kad pasiskiepijus dviem „Pfizer-BioNTech“ vakcinos nuo COVID-19 dozėmis nuo užsikrėtimo omikron atmaina apsisaugoma tik 33 procentais, bet nuo hospitalizacijos užsikrėtus – 70-ia procentų.
Raktas – sustiprinamoji skiepo dozė
Pasak S. Čaplinsko, tai, kad skiepai, tikėtina, veiks, tik mažesniu efektyvumu, yra dar vienas iš argumentų, kad būtina žinoti savo kovido „statusą“.
„Jei imunitetas yra nusilpęs, praėjęs laikas po skiepo ar persirgimo, sustiprinanti skiepo dozė yra reikalinga tam, kad pakeltų imuninės apsaugos lygį. Kitas klausimas, kad ląstelinis imunitetas, nežiūrint į tai, kad bus nusilpęs neutralizuojančių antikūnų poveikis, vis tiek išliks. Bet jo koreliacija su neutralizuojančiais antikūnais yra aiški.
Todėl kuo daugiau bus antikūnų, tuo stipresnis, tikėtina, bus ir ląstelinis imunitetas. Kitaip sakant, jei antikūnų užteks virusui įveikti, žmogus paprasčiausiai nesusirgs ar net nepradės viruso platinti kitiems. Jei antikūnų bus mažai, bet greitai įsijungs imuninės atminties ląstelės, žmogus užsikrės, tam tikrą laiką gali platinti virusą, tik trumpiau nei visai imuninės atminties ląstelių neturintis žmogus. Ir, tikėtina, kad jis sirgs žymiai lengvesne forma, nei tas žmogus, kuris neturi jokio imuniteto“, – aiškino profesorius.
Kaip komentuodama naujausius duomenis sakė NVSC epidemiologė D. Razmuvienė, preliminarūs duomenys rodo, kad po trečios „Pfizer“ vakcinos dozės skiepų efektyvumas nuo omikron siekia 75 proc.
„Aišku, tai dar nėra recenzuoti duomenys, bet preliminariai jie yra tokie. Šiuo metu sustiprinamąja vakcinos doze yra pasiskiepiję kažkur apie 50 proc. gyventojų, tai vėlgi nėra daug, žinant, kad omikron atmainai reikėtų, jog būtų skaitlingesnis antikūnų titras, kuris galėtų vienaip ar kitaip suvaldyti tą naują atmainą.
Todėl būtų pat laikas dabar, kai tikriausiai jau turime omikron Lietuvoje, suskubti pasiskiepyti sustiprinamuoju skiepu, nepriklausomai nuo amžiaus. Kol kas neaišku, kaip „elgsis“ omikron atmaina, ar vyresniems žmonėms didės rizika dėl hospitalizacijos, bet jau žinoma, kad atmaina labai greitai plinta“, – sakė gydytoja.
Omikron atmaina atitolins pandemijos pabaigą?
Ne kartą pabrėžęs, kad pandemijos pabaiga realiai jai prasidėjusi, G. Dudas teigė, kad dėl pandemijos prognozių niekas nesikeičia.
„Jau daugelį kartų buvo kartota, kad nuo 2021 m. vasaros, didėjant paskiepytos visuomenės daliai, vien atvejais niekas vakarų pasaulyje nesiremia vertinant situaciją. Tik atvejai rūpėjo pandemijos pradžioje, kuomet dėl to, kad nebuvo jokios visuomenės imunizacijos, atvejus buvo galima tiesiogiai sieti su ligoninių užimtumu su poros savaičių vėlavimu.
Visuomenėse, kurios yra plačiai imunizuotos – persirgus ar pasiskiepijus – dalį naujų atvejų sudaro imunizuoti žmonės, kurie, kaip akivaizdžiai matosi vien Lietuvos statistikoje jau pusę metų, dauguma serga lengvai ir miršta itin retai, išskyrus senyvo amžiaus asmenis. Pandemijos didžiausia žala visuomet buvo ir bus perpildytos ligoninės negalinčios pasirūpinti net ganėtinai lengvais ligos atvejais, jau nekalbant apie planines paslaugas“, – komentavo epidemiologas.
DIENOS PJŪVIS. Nauja atmaina sėja baimę pasaulyje: kokių dar veiksmų imsis Lietuva? Visą pokalbį žiūrėkite čia:
Atsirado Omikron
Po Naujų atsiras *Makaron*
p..protą kol kožnam įdurs po 8skiepus.
Kitaip žmonių nenugalabys.
