Sveikata

Nemažėjant eilėms pas gydytojus, grįžtama prie diskusijų, ar nereikėtų apmokestinti vizitų pas gydytojus. Svarstoma, kad tai ne tik labiau drausmintų pacientus, bet ir įlietų papildomų pinigų į sveikatos sistemą. Nepaisant pačių medikų pasvarstymų apie vizito net pas šeimos gydytoją mokestį (tokios ar panašios praktikos taikomos ir kitose šalyse, tarp jų – kaimyninėse Latvijoje, Estijoje), realybė tokia, kad jau dabar sveikatos sistema nėra nemokama.

Pacientų laukia pokyčiai – nuo balandžio 15 d. gydymo įstaigos privalės atverti keturių mėnesių vizitų pas gydytojus laikus. Kol pačios įstaigos neslepia, kad darbo įgyvendinant naują tvarką bus, pacientai viliasi, kad jei eilės ir nesumažės, skaidrumo bus daugiau.  Nuo šiol gydymo įstaigos bus įpareigotos e.sveikatoje skelbti ne mažiau kaip keturių mėnesių gydytojų konsultacijų grafikus.

Mūsų smegenys nuolat kinta ir, kaip liūdnai beskambėtų, ne visada į gerąją pusę. Mokslininkai konstatuoja, kad nenaudojant tam tikrų įgūdžių fiziškai mažėja ir už juos atsakingos smegenų sritys. Be to, mažėjantis gebėjimas koncentruoti dėmesį atneša naujų rimtų problemų. Kalbėdama apie tai, kas labiausiai padeda ir trukdo išlaikyti smegenų gyvybingumą, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr.

Nors parduotuvių lentynose galima rasti tiek rudojo, tiek baltojo cukraus, mokslininkė įspėja nepasimauti ant kabliuko. Pasirodo, rudasis cukrus tegali būti „imitacija“ – tas pats baltasis cukrus su pridėtine melasa. Portalas tv3.lt primena, kad valdžios kalbos apie cukraus mokesčio įvedimą paskatino ir diskusijas apie dirbtinius saldiklius – ar išties tai galėtų būti sveikesnė alternatyva cukrui.

Miegas labai svarbus tiek fizinei, tiek psichologinei vaiko sveikatai ir raidai, tačiau dažna šeima susiduria su padidėjusiu ypač paauglio mieguistumu. Paprastai tai nurašoma nepakankamai nakties miego trukmei, per dideliam krūviui mokykloje ar sutrikusiam dienos režimui. Tačiau kitą kartą mieguistumas gali byloti ir apie rimtą ligą.   Viena jų yra narkolepsija. VUL Santaros klinikų Pediatrijos centro gydytoja vaikų neurologė dr.

Kalbas apie tai, kad gydytojai uždirba nepakankamai, girdime dažnai. O kaip yra Lietuvoje palyginus su kitomis šalimis? Plačiau apie tai – Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidento prof. habil. dr. Juliaus Kalibato komentare. Darbo užmokestis, matyt, yra vienas iš pagrindinių rodiklių, atspindinčių kaip valstybė vertina konkrečią profesiją, jos svarbą ir reikalingumą šaliai.

Sveikatai ir jos stiprinimui skiriamas dėmesys kartais klaidingai siejamas su didelėmis išlaidomis vaistams, maisto papildams, medicinos, grožio bei kitoms prekėms. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Faustas Bertulis sako, kad pacientai tikrai gali įsigyti reikalingų preparatų, neišleidžiant tam daug pinigų. Jis pasidalijo naudingais patarimais, kurie padės pasirūpinti savo sveikata gerokai sutaupant.

Nerimas ir nemiga – vieni dažniausių skundų, kuriuos išgirsta gydytojai. Svarbu pabrėžti, kad nerimas ir nemiga dažnai keliauja „susikibę už rankyčių“, tad juos būtina kontroliuoti kartu ir spręsti šią problemą kaip vieną visumą.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) siūlant naikinti papildomas priemokas už Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas gydymo paslaugas, premjeras Gintautas Paluckas sako, jog tokios iniciatyvos yra pamatuotos ir gali palengvinti finansinę naštą šalies gyventojams. „Ministerijos pasiūlymas yra pamatuotas ir labai geras. Šiandien mes matome, kad daug žmonių yra priversti mokėti už tai, už ką yra sumokėję mokesčiais per Privalomąjį sveikatos draudimo fondą.

Viešojoje erdvėje padaugėjo drastiškų pareiškimų apie byrančią lietuviškąją sveikatos sistemą. Viena didžiausių ir pagrindinių problemų – nepakankamas sistemos finansavimas, o ekspertai pabrėžia, kad kiek pinigų į sistemą įdėsi, tiek ji ir suvartos, todėl reikia kalbėti apie efektyvų turimų pinigų panaudojimą. Be to, ragina pamiršti svajonę, kad medicina gali būti nemokama.

Alkoholis yra neatsiejama kai kurių žmonių švenčių dalis arba atsipalaidavimo būdas po sunkios darbo dienos. Visiems žinomas faktas, kad alkoholis kenkia kepenims, o nesaikingas vartojimas priveda prie priklausomybės, tačiau kartais pasigirsta teiginys, kad alkoholis gali būti ir naudingas.  Apie tai, ar alkoholis gali būti naudingas bei kokią žalą jis iš tiesų daro smegenims, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo Santaros klinikų gydytoja neurologė Rūta Mameniškienė.

Miegas – tai esminis organizmo atsistatymo etapas, leidžiantis kūnui ir protui visiškai pailsėti. Visgi ne visi žmonės gali mėgautis ramiu nakties miegu. Kai miegas tampa neramus ar sutrinka visai, verta atkreipti dėmesį į galimas sveikatos problemas, tarp jų – ir neurologinius sutrikimus. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ – pokalbis su Santaros klinikų gydytoja neurologe Rūta Mameniškiene. Daugelis lėtinių ligų gali paveikti miegą.

Po trejus metus trukusių diskusijų Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) nariai šeštadienį pasiekė „principinį“ susitarimą, kaip kovoti su būsimomis pandemijomis, naujienų agentūrai AFP sakė viena iš derybų pirmininkų. Anne-Claire Amprou, kuri taip pat yra Prancūzijos pasaulinės sveikatos ambasadorė, sakė, kad „turime principinį susitarimą“, o galutinį susitarimą turės patvirtinti valstybės narės.

Siekiant skatinti kraujo donorystę, į atmintinų dienų sąrašą siūloma įtraukti Pasaulinę kraujo donorų dieną. Ją siūloma minėti birželio 14 d.  Tai numatančias Atmintinų dienų įstatymo pataisas įregistravo Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė, konservatorė Jurgita Sejonienė.  Pasaulinės kraujo donorystės dienos pripažinimas atmintina diena, jos teigimu, atkreiptų dėmesį į donorų indėlį gelbstint gyvybes, būtų skatinama neatlygintina bei reguliari kraujo donorystė.

Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sako, kad mobiliosios vaistinės būtų gera galimybė priartinti vaistų įsigijimą gyventojams.  „Tas, kas padidina prieinamumą pacientams, gyventojams, gauti ir vaistus, ir paslaugas, visada yra sveikintina iniciatyva. Sureglamentavus tos praktikos saugų paslaugos teikimą, be abejonės, kad tai yra gera galimybė priartinti vaistų įsigijimą gyventojams“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą pareiškė ministrė.

Pacientai gali prarasti teisę rinktis, pas kurį gydytoją specialistą gydytis. Jau kitą savaitę kelios šalies gydymo įstaigos registruos ligonius ne pas konkrečius gydytojus, o į kabinetą, pavyzdžiui, endokrinologo ar kardiologo konsultacijai. Koks tai gydytojas, žmogus sužinos prieš parą iki vizito. Tokiu būdu sveikatos apsaugos ministrė sako bandanti kovoti su eilėmis, tačiau yra besipiktinančių, jog tokiu ribojimu bus pažeista teisė rinktis gydytoją.

Praėjus dviems savaitėms po nelaimės, kai mirė aušinimo skysčiu apsinuodijusi paauglė iš Prienų, pasirodė dar vienas atvejis – Druskininkuose medikai gelbėjo antifrizo išgėrusį septyniolikmetį. Jaunuolis, paragintas draugų, išgėrė aušinimo skysčio, nors jo bendraamžiai įtikinėjo, kad jam siūlo gerti kompotą. Septyniolikmetis pats kreipėsi į medikus, kurie skubiai suteikė pagalbą. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Draudimas pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu vienišoms moterims ir nesusituokusioms poroms prieštarauja Konstitucijai, ketvirtadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). „Pagalbinio apvaisinimo įstatymas tiek, kiek pagal jį teisę gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas turi tik santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudarę asmenys, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, 53 straipsnio 1 daliai,“ – sakė KT pirmininkas Gintaras Goda.

Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje atlikta pirmoji sostinėje sudėtinga endoskopinė operacija, kurios metu jaunai pacientei buvo pašalintas didelis gerybinis storosios žarnos navikas – be jokio pjūvio ir be tradicinės chirurgijos. Tai – reikšmingas proveržis minimaliai invazyvios medicinos srityje ir nauja galimybė vilniečiams gauti pažangų gydymą.

Naujieji Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymai dėl priemokų gydymo įstaigose uždraudimo įžiebė audringas diskusijas. Nuogąstaujama, kad negalėdami prisimokėti už tam tikras paslaugas pacientai bus priversti jas pilnai apsimokėti, mat bazinės valstybės paslaugos juos tenkina ne visada. Ministrė gi atkerta, kad jos yra pakankamai kokybiškos, o skaidrumo sistemoje trūksta.  Šie klausimai ketvirtadienį kelti Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdyje.

Nuo šiol odontologijos ir burnos priežiūros studijų krypčių studentai praktiką atliks sveikatos priežiūros įstaigose, prižiūrimi praktikos vadovo, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Anot jos, nauja tvarka užtikrins, kad studentų teikiamos paslaugos pacientams būtų saugios ir kokybiškos, nes jas prižiūrės patirtį turintys specialistai.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo, kad pirmąsias dvi nedarbingumo dienas žmogui nereikėtų eiti pas gydytoją išsirašyti pažymos, apie negalavimus pakaktų pranešti darbdaviui. „(Pirmąsias dvi dienas – BNS) niekas neišrašys pažymėjimo.

Pernai Lietuvoje 807 žmonės susirgo erkiniu encefalitu. Iš jų 11 asmenų mirė, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Centro duomenimis, didžiausi sergamumo rodikliai praėjusiais metais buvo užregistruoti Utenos, Marijampolės, Telšių, Tauragės ir Kauno apskrityse. Pernai šiose apskrityse užregistruotų atvejų skaičius sudarė beveik pusę (46,3 proc.) visų susirgimų erkiniu encefalitu Lietuvoje.

Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sako, kad kai kurios gydymo įstaigos išbandys praktiką registruoti pacientus ne pas konkretų gydytoją, o į tam tikros srities specialisto kabinetą. Šiuo pilotiniu projektu siekiama įsitikinti, ar jis padės sumažinti eiles, ir patikrinti gyventojų reakciją.

Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sako, kad pacientai Lietuvoje gali gauti kokybiškas klausimas ir be papildomų priemokų „Tai, ką daro valstybė, yra prastos kokybės, tai tikrai ne. Šiandien Lietuvos ekonominis pajėgumas yra tokio lygio, kad savo pacientais rūpinamės maksimaliai gerai, kaip galime.

Lietuvoje šiemet specialistai užfiksavo du tymų atvejus. Susirgo 18 ir 27 metų asmenys, įtariama, kad abu nebuvo pasiskiepiję. Vienas jų keliavo per Vietnamą, Turkiją ir grįžęs į Lietuvą buvo hospitalizuotas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, paskiepytų vaikų nuo tymų skaičius Lietuvoje kasmet mažėja – per ketverius metus skiepijimo rodikliai smuko nuo 90 iki 84 procentų. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Su erekcijos sutrikimais susiduria vyrai visame pasaulyje, tačiau vakariečiai dažniau už lietuvius šią problemą linkę spręsti visomis įmanomomis priemonėmis, net ir senyvame amžiuje. Vienas Lietuvoje mažiau žinomų efektyvių metodų – varpos implantai, grąžinantys vyrus į seksualinį gyvenimą kone bet kuriame amžiuje, rašoma pranešime spaudai.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ruošia rimtus pokyčius pacientams. Numatoma, kad gydymo įstaigos, kurios teikia valstybės apmokamas paslaugas, neturėtų teisės iš pacientų prašyti už jas prisimokėti.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro Skausmo medicinos centre pradėtas taikyti naujas minimaliai invazinis skausmo gydymo metodas – periferinė elektrinė nervų stimuliacija (sutrumpintai – PENS). Šis metodas padeda pacientams, kuriems kiti gydymo būdai nėra pakankamai veiksmingi.

Mažėjant skiepijimo apimtims, Lietuvoje daugėja kokliušo atvejų, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Pernai (2024 m.) Lietuvoje užregistruota kur kas daugiau kokliušo atvejų nei ankstesniais metais – 898 (2023 m. – 7 atvejai, 2022 m. – 3 atvejai). Sergamumui šia liga būdingas bangavimas, t. y. kas keletą metų sergančiųjų žymiai padaugėja, po to sergamumas vėl nuslūgsta (registruojama iki 100 atvejų per metus). Iš statistinių duomenų matome, kad pastaruosius keletą metų vyr...

Sveikatos apsaugos ministerija pristato teikiamus įstatymų pakeitimus, kurie turėtų užtikrinti, kad iš pacientų nebūtų reikalaujama papildomų priemokų už PSDF lėšomis apmokamas paslaugas. Plačiau pokyčius pristato sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, Valstybinės ligonių kasos direktorius Gytis Bendorius, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė Neringa Čiakienė.

Prieš dvejus metus kaunietė Ieva įsisuko į nesibaigiančių ligų verpetą. Įprastai mažai sirgusią 39 metų moterį pradėjo varginti nuolatiniai peršalimai, virusai, aukšta temperatūra. „Buvau suplanavusi kelionę pas vyrą į Vokietiją. Nors prastai jaučiausi, bet išvykau. Ten man labai pablogėjo, grįžusi į Lietuvą iškart pasidariau kraujo tyrimus. Tą pačią dieną paskambino gydytoja ir pasakė, jog kraujo tyrimai blogi ir kad iškart kviesčiausi greitąją pagalbą“, – prisimena Ieva.

Balandžio 7-ąją minint Pasaulinę sveikatos dieną gyventojai kviečiama dar kartą susimąstyti apie tai, ką galime padaryti šiandien, kad rytoj būtume sveikesni. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) šią dieną mini pabrėždama: vėžio prevencija prasideda nuo mūsų pačių kasdienių sprendimų.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis nuo šiol bus kompensuojami nauji vaistai, skirti įvairių formų vėžiui gydyti. „Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Valstybine ligonių kasa ir Valstybine vaistų kontrolės tarnyba deda visas pastangas, kad nauji veiksmingi vaistai nuo vėžio kuo greičiau pasiektų pacientus.

Maudynės lediniame vandenyje – visame pasaulyje sparčiai populiarėjanti sveikatingumo praktika, kurią renkasi vis daugiau žmonių, ieškančių būdų stiprinti fizinę ir emocinę savijautą. Nesvarbu, ar tai būtų ežeras, upė, jūra ar net kieme įrengta ledo vonia – šaltas vanduo žmonių nebeatbaido. Priešingai – vis daugiau jų šaltį pasitinka sąmoningai.

Mokslininkai atrado paprastą, bet itin tikslų rodiklį, kuris padeda ne tik įvertinti mūsų dabartinę sveikatos būklę, bet ir prognozuoti organizmo senėjimo tempą bei lėtinių ligų riziką. Kas nenorėtų gyventi ilgai ir sveikai? Šiandien jau aišku, kad tai ne vien sėkmės reikalas, bet vis labiau pasiekiama reali galimybė, kurios pagrindas – naujausi mokslo pasiekimai.

Praėjusių metų rudenį 50–55 metų amžiaus gyventojus nuo erkinio encefalito pradėjus skiepyti nemokamai, per penkis mėnesius šia vakcina pasinaudojo daugiau kaip 28 tūkst. asmenų, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Per pirmuosius 5 mėnesius nemokama vakcina pasiskiepijo daugiau nei 28 tūkst. gyventojų“, – šią savaitę paskelbta SAM feisbuko paskyroje.

Grupė Seimo narių iš valdančiųjų ir opozicinių frakcijų siūlo įteisinti abortus įstatymu, tuo pačiu numatant, kad ši paslauga būtų teikiama nemokamai. Reprodukcinės sveikatos įstatymo projekte siūloma, kad nėštumo nutraukimo paslauga moteriai teikiama nemokamai, išlaidas kompensuojant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.

Lietuvoje kovo 31 d.–balandžio 6 d. (14-ąją šių metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis sumažėjo iki 1423,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų (13-ąją savaitę buvo 1593,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų), skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Praėjusį sezoną tuo pačiu metu (2024 m. 14-ąją savaitę) sergamumas buvo kur kas mažesnis – 815,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Širdies permušimus bent kartą gyvenime yra pajutęs kiekvienas. Juos gali nulemti pervargimas, ilgalaikis stresas, nesaikingas kavos, alkoholio vartojimas ir įvairios kitos aplinkybės. Tačiau kada tai tėra jokio pavojaus nesukeliantis pojūtis, o kada – įspėjimas apie rimtas širdies ligas ar kitas sveikatos problemas? Apie širdies permušimus, jų priežastis, diagnostiką ir gydymą pasakoja klinikos „Nefrida“ gydytojas kardiologas medicinos mokslų daktaras Arūnas Maksvytis.

Balandžio 7-oji – Pasaulinė sveikatos diena, kurios metu žmonėms primenama, kaip svarbu pasirūpinti savimi. Šeimos gydytoja Jurga Dūdienė, kurios viena iš ekspertinių sričių yra ligų prevencija, teigia, kad mūsų šalyje vis dar per daug žmonių pasyviai reaguoja į galimybę dalyvauti ligų prevencijos programose, vyrauja požiūris: „Kam man tikrintis, jei gerai jaučiuosi?“ Reikėtų šuolio Ligų prevencijos programos, apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, Lietuvoje vykdomos jau apie ...

Ir vėl artėja šventės, ir vėl atėjo baimė, kad persivalgysite? Pateikiame Jums visiškai paprastų, bet labai veiksmingų patarimų, kurie, neabejojame, padės nepersivalgyti per didžiausias pavasario šventes. Jokiais būdais nepraleiskite pusryčių. Pirma taisyklė, kurią turite žinoti – net ir šventinėmis dienomis būtina maitintis reguliariai.

Lietuva nuo šiol e. recepto duomenimis keisis su Suomija bei Čekija, tad šiose šalyse bus galima įsigyti vaistų su Lietuvoje išrašytais elektroniniais receptais, pirmadienį pranešė Registrų centras. E. recepto duomenų mainai tarp Lietuvos ir kitų ES valstybių leidžia Lietuvos gyventojams, keliaujantiems į kitas šalis, įsigyti reikalingus vaistus pagal Lietuvoje išrašytus elektroninius receptus.

Ilgėjant gyvenimo trukmei ir vis daugiau kalbant apie ilgaamžiškumą, vienas itin svarbių elementų – aštraus proto išsaugojimas. Kas padeda tą padaryti, o kas – trukdo? Plačiau apie tai papasakojusi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr. Urtė Neniškytė konstatavo, kad visų pirma neišvengiamos įtakos tam, kiek ilgai išsaugosime aštrų protą, turi paveldimumas. „Dažnai tie žmonės, kurie išlaiko šviesų protą labai ilgai, turi tam genetinį pagrindą.

Pasak gydytojų, siekdami ilgo ir sveiko gyvenimo dalis žmonių tiek įsijaučia, kad kartais sau pasidaro meškos paslaugą. Vieni modernius tyrimus atlieka ir visai be reikalo, kiti tuo metu vaikosi įvairių madų – leidžiasi vitaminus, be saiko vartoja papildus, kas nėra visiškai nekaltas dalykas.

Gyventojai nuolat girdi raginimus ne tik laiku kreiptis į gydytojus vos pajutus neįprastus simptomus, bet ir tirtis profilaktiškai, kai dar nieko nejaučia. Nors veikia tiek specialios prevencinės programos, atliekami pagrindiniai kraujo, šlapimo tyrimai, vis tik galimybės nemokamai išsitirti vidaus organų būklės valstybė negarantuoja. Naujienų portalo tv3.lt skaitytoja Vaiva pasakojo girdėjusi, kaip patys gydytojai ragina profilaktiškai kartą į metus pasidaryti organų echoskopiją.

Turbūt daugelis yra susidūrę su situacija, kai susirgus pas šeimos gydytoją norime patekti „čia ir dabar“, ypač kai reikia gauti „biuletenį“. Vis pačius gydytojus glumina ir stebina atvejai, kai, nuskamba paradoksaliai, nedarbingumo skubiai gauti ateina bedarbiai. Įprastai turint sveikatos bėdų užsirašome artimiausiam laisvam vizitui pas šeimos gydytoją. Tačiau kai sveikata sušlubuoja ūmiai – pakilo temperatūra, atsirado smarkus skausmas, pas gydytoją bandome patekti tą pačią dieną.

Nuo šiol prisijungti prie E. sveikatos portalo galima ir mobiliąja programėle. Anot sveikatos apsaugos ministrės, mobili programėlė leis patogiau registruotis pas gydytojus, matyti tyrimų rezultatus ir kitą informaciją, kuri yra e. svekatos portale. Tačiau dažnai stringančio e.sveikatos portalo prakeiksmas, panašu, persidavė programėlei – jau pirmą dieną per elektroninę bankininkystę prie jos prisijungti žmonėms nepavyko.

„Mūsų valstybė dabar primena pacientą, kuris turi didelio ligotumo požymių – dar nežinome tam tikrų ligų, bet požymių turi aibę. Tad turime sąžiningai pasakyti, kad atėjo laikas atlikti sistemos visapusišką ištyrimą – kraujo tyrimus, rentgeną, pasidaryti echoskopiją, pasiskirti lašelinę, dializę, išsivalyti, ir į rytojų eiti kitokiais žingsniais“, – kalbėdamas apie šiandienos sveikatos sistemos skaudulius tiesiai šviesiai sako gyvybės mokslų teisės ekspertas Andrejus Rudanovas.