Sveikata

Gyvenimą be išmaniųjų įrenginių ir kitų technologijų šiandien vargiai įsivaizduojame, tačiau įsitraukimas į virtualų pasaulį sukelia ir vis daugiau iššūkių. Ar išties jau daromės priklausomi ir kaip tai keičia mūsų smegenis? Nors iš mokslinės pusės tyrimai daugiausiai rodo neigiamą ekranų poveikį besivystančioms smegenims, paklausti, ko iš technologijų norime ir kaip jas naudojame, turbūt turėtų kiekvienas.

Tėvų baimės akys didelės – ant vaiko odos vos pastebėję kokį iškilusį gumbelį ar apčiuopę guzelį jie iškart puola į paniką. Dažniausiai imama nuogąstauti, kad be chirurgo išsiversti nepavyks. Tačiau gydytojas Arūnas Strumila ramina, kad pjūvio reikia tikrai ne visada ir vardija, kada išties reikėtų sunerimti. Santaros klinikų Vaiko sveikatos klinikinės grupės vadovas gydytojas vaikų chirurgas dr. A. Strumila pasakojo, kad apskritai vaikų chirurgija yra labai plati sritis.

Atšilę orai, atostogų nuotaika ir viliojantys, drabužiais vos pridengti kūnai neretai pastūmėja žmones į pikantiškus nuotykius. Tačiau gydytojai įspėja, kad neatsakingai panirus į kurortinį romaną galima prisidaryti rimtų bėdų – ne tik pasigauti lytiškai plintančią infekciją, bet ir sukti galvą, kaip pasiaiškinti antrajai pusei. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Dermatovenerologijos centro vadovas dr.

Nors ilgą laiką visą veidą spuogais išberianti aknė buvo laikoma paauglių liga, gydytojai pastebi, kad ji vis dažniau kamuoja ir suaugusius žmones. Kas labiausiai paskatina aknę ir kaip ją efektyviai gydyti? Plačiau apie šią problemą papasakojusi Lazerinės dermatologijos centro gydytoja dermatovenerologė Rūta Šidlauskienė patvirtino, kad šiais laikais aknė toli gražu nebėra laikytina vien paauglių liga.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įpareigojo šalies stacionarines gydymo įstaigas savo vidaus tvarkose numatyti, kaip bus užtikrinamas artimųjų orus atsisveikinamas su mirštančiu pacientu. Iki šiol prievolė stacionarines paslaugas teikiančioms gydymo įstaigoms užtikrinti galimybę mirštančio paciento artimiesiems oriai atsisveikinti su mirštančiuoju nebuvo reglamentuota, skelbiama pranešime spaudai.

Vasara – metas, kai dauguma mūsų nori būti fiziškai aktyvesni. Daugiau vaikščiojame, važinėjame dviračiais, bėgiojame ar griebiamės daržo darbų. Tačiau ar visada aktyvumas reiškia puikią sveikatos būklę? Ką daryti tiems, kurie yra patyrę insultą ar infarktą – ar jiems išvis galima sportuoti? TV3 laidoje „Sveikatos DNR“ kineziterapeutas ir asmeninis treneris Paulius Leskauskas atskleidė, kad fizinis aktyvumas ne tik gali būti saugus po sunkių ligų, bet ir būtinas sveikimui.

Šiltuoju metų laiku įprastai Europoje fiksuojamas padidėjęs sergamumas legionelioze (legionierių liga). Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, pastaraisiais metais didžiausias ligos atvejų skaičius bendrai Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalyse registruojamas šiltuoju metų laiku – birželio–spalio mėnesiais.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), atlikusi Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos veiklos auditą, nustatė trūkumų. Institucija konstatavo, kad tarnyba neatsakingai naudoja turto valdymo lėšas, trūkumų turi vidaus kontrolė ir viešųjų pirkimų veikla bei gyventojams teikiama pavėžėjimo paslauga.

Į Lietuvą grįžo keturi Ukrainoje stažavęsi Kauno klinikų medikai. Tai jau ketvirtoji Lietuvos medikų misija šioje šalyje. Kaip trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), misijoje dalyvavo trys Kauno klinikų traumatologai ir anesteziologė, dirbę už 10 km nuo fronto linijos. „Kartu su Ukrainos karo medikais jiems teko dirbti vos už 10 kilometrų nuo fronto linijos ir padėti iš ten evakuojamiems sunkiai sužeistiems kariams.

Vienuolika metų sarkomą besigydantis uteniškis sako, jog kreipėsi į gydytojus tik tada, kai auglys ėmė trukdyti ir blauzda nebetilpo kelnių klešnėje. „Jei navikas formuojasi galūnėse, pacientai dažnai jį aptinka patys, dar ankstyvos stadijos. Tokiems paviršiniams navikams įvertinti pakanka ultragarso tyrimo: svarbu, kad žmogus nedelstų ir ateitų pas gydytoją. Laiku nustačius sarkomą žymiai geresni gydymo rezultatai“, – sako Nacionalinio vėžio centro (NVC) gydytojas pilvo chirugas dr.

Kai kalbame apie nugaros skausmus, išvaržas ar net kreivą stuburą – vasaros sezonu ypač svarbu žinoti, kada būtina sustoti, o kada kaip tik aktyviai judėti. TV3 laidoje „Sveikatos DNR“ kineziterapeutas ir asmeninis treneris Paulius Leskauskas nuramina – daugelis baimių dėl fizinio aktyvumo sergant įvairiomis stuburo ligomis yra perdėtos. „Nugaros, stuburo išvaržos dažnesnis dalykas negu mums atrodo“, – sako P. Leskauskas.

Kepenų vėžiu sergančių žmonių skaičius pasaulyje iki 2050 metų išaugs beveik dvigubai, jei nebus imtasi daugiau priemonių siekiant pašalinti išvengiamas jo priežastis, tokias kaip nutukimas, alkoholio vartojimas ir hepatitas, teigiama antradienį paskelbtame tyrime. Jei dabartinės tendencijos išliks, naujų kepenų vėžio – šeštos pagal dažnumą ligos formos – atvejų kasmet padaugės nuo 870 000 iki 1,52 mln., rodo medicinos žurnale „Lancet“ paskelbti Pasaulinės vėžio stebėsenos platformos duomenys.

Vasara daugeliui asocijuojasi su atostogomis, saule ir poilsiu, tačiau net ir šiltuoju metų laiku peršalimo ligos niekur nedingsta. Gerklės skausmas, sloga, kosulys ar temperatūra gali užklupti ir liepą, ypač jei nusilpsta imunitetas ar staigiai pasikeičia aplinkos temperatūra. Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Kristinos Šnirpūnienės, peršalimo ligos neišnyksta net ir esant šiltam orui – tam palankios ne tik aplinkos sąlygos, bet ir kai kurie mūsų pačių įpročiai.

Kai kuriomis lėtinėmis ligomis sergantys privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti pacientai gali išsinuomoti ir namuose naudoti medicinos priemones: deguonies ir dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatus, paprastas ar išmaniąsias insulino pompas, infuzines ir enterinio maitinimo pompas. Kai ši pagalba žmogui būtina, ligonių kasa gali padengti nuomos išlaidas.

Šiltuoju sezonu dažnas žmogus gali pastebėti, kad kraujas iš nosies pradeda bėgti tarsi be aiškios priežasties – kartais po intensyvesnio fizinio krūvio, o kartais tiesiog ilgiau pabuvus saulėje. Nors dažniausiai tai nesukelia rimtų padarinių, kai kuriais atvejais kraujavimas iš nosies gali signalizuoti apie sisteminius sveikatos sutrikimus, tarp jų – ir kraujo krešėjimo problemas.

Neurologiniai sutrikimai tampa vis aktualesne visuomenės sveikatos problema – jie jau dabar sudaro daugiau nei 15 proc. viso ligų masto pasaulyje, lenkdami širdies ir kraujagyslių ar onkologines ligas. Prognozuojama, kad iki 2050 metų su tam tikrais smegenų veiklos sutrikimais pasaulyje gyvens beveik 5 milijardai žmonių. Pasak Kauno klinikų Neurologijos klinikos Periferinės nervų sistemos ir neuroraumeninių ligų sektoriaus vadovo prof.

Menopauzė – neišvengiamas moters gyvenimo etapas, apie kurį kalbėti gali būti nedrąsu, o pirmuosius požymius daugelis moterų priima kaip „kažką, kas praeis“. Kada šis procesas prasideda, kaip pasiruošti ir ką svarbu žinoti šiuo gyvenimo laikotarpiu – apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja gydytoja akušerė-ginekologė Justina Gailiušienė.

Kasmet liepos 28 d. Tarptautinės sveikatos priežiūros organizacijos ragina visuomenę atkreipti dėmesį į virusinio hepatito pavojų – per metus visame pasaulyje ši klastinga liga nusineša daugiau nei 1,3 mln. gyvybių. Sveikatos ekspertai akcentuoja, kad šios infekcijos simptomai ilgą laiką būna nejuntami, todėl daugelis žmonių apie ligą sužino per vėlai.

30 Lietuvos greitosios medicinos pagalbos tarnybos (GMPT) darbuotojų liepos mėnesį dalyvavo dviejų savaičių trukmės mokymuose, kur patirties sėmėsi iš Ukrainos karo mediko, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).  Ministerijos organizuoti taktinės medicinos mokymai vyko Puvočių kaime, Varėnos rajone esančioje Vilniaus universiteto Mokymo ir praktikų bazėje. „Šie mokymai yra efektyvus institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir pilietinės visuomenės bendradarbiavimo rezultatas.

Naujausias kompanijos „Spinter research“ atliktas tyrimas rodo, jog dauguma gyventojų nepritaria Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymui panaikinti priemokas už valstybės kompensuojamas sveikatos priežiūros paslaugas.  „Absoliuti dauguma neigiamai vertina pacientų teisių suvaržymą savo iniciatyva pasirinkti brangiau kainuojančius ar papildomus tyrimus, medžiagas, medicinos paslaugas, už tai prisimokant“, – rašoma pranešime.

Nacionalinis kraujo centras (NKC) 2024 metais šalies gydymo įstaigoms pristatė daugiau nei 75 tūkst. kraujo komponentų maišelių, iš kurių daugiau nei 5200 buvo kraujo plazma. Ji yra itin svarbi, nes padeda gydyti traumų sukeltus sužalojimus ar kraujavimą, įvykstantį sudėtingų operacijų metu. Vien Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) pernai jos prireikė keliems šimtams pacientų.

Susidūrusiems su pelėsiu vargu ar reikia aiškinti, koks tai nemalonus ir sunkiai išnaikinamas dalykas. Ne mažiau nerimo gyventojams kelia tai, ar šis grybas nekelia pavojaus sveikatai. Vis dėlto gydytojai ramina, kad alergijos pelėsiui sukelti simptomai gali pasireikšti itin retais atvejais. Savo nerimu su naujienų portalu tv3.lt pasidalinusi vilnietė Rūta (vardas pakeistas ir redakcijai žinomas, red. past.

Naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Tėvai paprastai“ vedėjas Simonas Urbonas kartu su reabilitacijos centro „Naujas gyvenimas“ įkūrėju, tėčiu Marium Balčiūnu aptarė šiomis dienomis itin aktualias temas: kvaišalai, šiuolaikiniai paaugliai, vartojimas Lietuvoje. Tinklalaidėje Marius pasidalijo savo patirtimi vartojant narkotikus. Jis atvirai papasakojo, kad svaigalų liūne paskendęs buvo 8 metus.

Sveika mityba – tai ne kalorijų skaičiavimas ar madingų produktų vaikymasis. Pasak šeimos gydytojos ir endobiogenikos specialistės Yuliyos Asovskajos, didžiausia klaida manyti, kad yra vienas mitybos planas visiems. Laidoje „Sveikatos DNR“ gydytoja kviečia atsigręžti į paprastus, o ne prabangius maisto produktus. „Kas yra tvarkinga mityba? Tikrai yra tam tikrų ypatumų kiekvienam žmogui, kuriuos galima taikyti, bet bendrai tai nėra kažkoks labai sudėtingas dalykas.

Lietuva pagaliau kompensuos itin brangų gydymą – genų terapiją spinaline raumenų atrofija sergantiems vaikams. Pirmąją injekciją gavo dar pusmečio nesulaukęs kūdikis, kuriam ligą medikai nustatė vos tik gimus, visuotinės naujagimių patikros metu. Tokią diagnozę kasmet išgirsta iki 2 mažųjų pacientų.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Pusšešto mėnesio berniukas, sergantis spinaline raumenų atrofija, gauna gydymą genų terapija.

Nuovargis, plaukų slinkimas, svorio augimas, virškinimo bėdos – dažnai apie šiuos simptomus pernelyg nesirūpinama. Tačiau tai gali būti aiškus ženklas, kad jūsų skydliaukei reikia pagalbos. Endobiogenikos specialistė ir šeimos gydytoja Yuliya Asovskaja laidoje „Sveikatos DNR“ atvirai pasakoja, kodėl būtent skydliaukė tampa pažeidžiamiausiu taikiniu mūsų organizme, ypač moterims.

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode vyko kvapų šventė. Ir nors ten ore tvyro gausybė svaiginančių aromatų, specialistai pabandė sukurti kvapą, kuris reprezentuotų botanikos sodą. Šiemet lankytojai kviečiami atrasti dar ir uogų kvapus. Vienų uogų kvapas, kaip aviečių ar žemuogių, itin malonus, o kitų, kaip štai putino, priverčia susiraukti. Tačiau, pasak specialistų, dėl to uogų nauda nemažėja. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Mirtinai narkotinėmis medžiagomis apsinuodijusio paauglio iš Jonavos istorija atskleidė itin opią problemą – medikai elektroninėmis cigaretėmis apsinuodijusius ir sąmonės netekusius paauglius gaivina nuolat. Pasak specialistų, baisiausia tai, kad naujos cheminės medžiagos, maišomos į elektroninių cigarečių skysčius, kuriamos nuolat, todėl tampa praktiškai neįmanoma visų jų nustatyti. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Nors šiųmetės gana lietuviškos vasaros orai džiugina ne visus, pastaraisiais metais alinančios karščio bangos tampa vis dažnesniu reiškiniu. Daug iššūkių sukėlė ir šiemet Europą užplūdę didžiuliai karščiai. Kokios yra pagrindinės klaidos per karščius ir kaip jų išvengti? Karšti orai, o juo labiau užklumpančios karščio bangos – ne tik iššūkis komfortui, bet ir tikrai rimta grėsmė sveikatai. Ypač pavojus kyla mažiems vaikams, senjorams ir sergantiems lėtinėmis ligomis.

Tikriausiai ne vienam teko pastebėti, kad šią vasarą bene kasdien mus pasitinka ne tik lietus, bet ir didesni būriai uodų. Pastarieji gali sugelti ne tik ilsintis gamtoje, bet ir miesto centre, didesnis jų aktyvumas stebimas pavėsyje, taip pat saulei kylant bei leidžiantis ar vėliau vakare.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Kraujo centras pirmasis Lietuvoje pradėjo taikyti pažangią viso kraujo perpylimo praktiką – metodą, kuris jau išgelbėjo gyvybę pirmajai pacientei ir žymi svarbų pokytį šalies kraujo donorystės srityje. Verta paminėti, kad viso kraujo perpylimas nėra visiškai naujas metodas, o veikiau sugrįžimas prie praeityje naudotos praktikos, tačiau su šiuolaikiniais inovatyviais patobulinimais, leidžiančiais užtikrinti didesnį saugumą ir efektyvumą.

Pagrindinę Zarasų gydymo įstaigą vėl purto neramumai. Pacientai griebiasi už galvos, kad Zarasų sveikatos centre nelieka 3 patyrusių šeimos gydytojų, kurie, jų tvirtinimu, dabartinės vadovybės esą buvo tiesiog prispirti išeiti. Dar vienas gydytojas dėl neva patiriamos įtampos sako taip pat besiruošiantis palikti darbą. Tuo metu įstaigos vadovė bet kokius įtarimus neigia.

Jau 7 000 žingsnių per dieną, remiantis tyrimu, mažina kai kurių sunkių ligų riziką. Specializuotas žurnalas „Lancet Public Health“, įvertinęs ligšiolines rekomendacijas, ketvirtadienį rašo, jog nebūtina per dieną nužingsniuoti 10 000 žingsnių, kad būtų pasiektas teigiamas poveikis sveikatai. 10 000 žingsnių rekomendacija nėra pagrįsta moksline studija. Ji veikiausiai susijusi su vienos japonų įmonės, septintajame dešimtmetyje pristačiusios žingsniamatį, reklamine kampanija.

Per pirmąjį metų pusmetį Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) donorystės kelionė prasidėjo net 20 kartų – tiek pacientų buvo identifikuoti kaip potencialūs donorai. Net 14 kartų artimieji pasakė „taip“, ir net 10 jų tapo efektyviais donorais, o net 8 – multiorganiniais, rašoma Klaipėdos universiteto ligoninės pranešime.

Vis daugiau tyrimų patvirtina: ilgaamžiškumas nėra paveldėtas „bilietas“, o mūsų kasdienių įpročių atspindys. Pradėti keistis, pasak ilgaamžiškumo ekspertės, verta ne nuo kraujo tyrimų ar dietų – o nuo paprasto, bet labai svarbaus leidimo sau pailsėti be kaltės jausmo.

Į Ukmergės ligoninę trečiadienį buvo pristatyta moteris, kuriai stipriai kraujavo iš makšties. Pacientė pasakojo, kad Anglijoje jai buvo atliktas abortas. Ją apžiūrėję medikai įtariam, kad jis galėjęs būti atliktas neteisėtai ir pranešė apie tai policijai.  Įtarimų moterį apžiūrėjusiems gydytojams sukėlė radiniai bei pažeidimai gimdoje, skelbia portalas lrt.lt.

Šiemet vasara nelepina pernelyg maloniais orais, todėl dažnas Lietuvos gyventojas savo atostogų planus perkelia į užsienio šalis. Tačiau skubant pasprukti nuo lietingų orų, gali pasimiršti svarbūs daiktai, o tarp jų – Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK). Ligonių kasos specialistai primena, kad pamiršus kortelę, galima savarankiškai susiformuoti ir į mobilųjį įrenginį parsisiųsti ją pakeičiantį sertifikatą.

Vasarą pakilus jūros paviršiaus temperatūrai, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ELPKC) atkreipia dėmesį į sezoninę riziką, kurią kelia Vibrio bakterijos. Šios bakterijos natūraliai gyvena pakrantės sūrokame vandenyje, kur susimaišo druskingas jūros ir gėlas vanduo, ypač kai vandens temperatūra aukšta, o druskingumas – mažesnis. Tokios sąlygos Europoje dėl klimato kaitos tampa vis dažnesnės.

Šiaulių apygardos teismas nuteisė gydytoją Z. R., neteisėtai išrašinėjusią receptus psichotropiniams vaistams įsigyti, pranešė prokuratūra. Radviliškietė gydytoja Z. R. teismo pripažinta kalta dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, lenkimo vartoti jas, dokumentų klastojimo ir disponavimo jais bei piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.

Vasaros karščiai dažnai atneša ne tik saulę, bet ir nemalonius fizinius pojūčius. Vienas iš jų – tinimas. Apsunkusios kojos, pabrinkusios kulkšnys, patinęs veidas ar net rankos – tai pojūčiai, kuriuos daugelis žmonių nurašo sūriam maistui ar tvankiai dienai. Tačiau tinimas – ne tik sezoninis diskomfortas. Jis gali būti pirmasis signalas apie širdies, inkstų, venų sistemos ligas ar net netinkamai parinktų vaistų poveikį.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pradėjo susitikimų sesiją su inovatyvios farmacijos pramonės atstovais, siekiant pagerinti Europos Sąjungos (ES) vidurkio nesiekiantį naujų vaistų prieinamumą Lietuvoje. Prasidėjus diskusijoms konstatuota, kad inovacijų prieinamumui šiuo metu skiriamas nepakankamas finansavimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) išplatino pranešimą, kuriuo įspėja neužkibti ant sukčių kabliuko – siūlomo „stebuklingo“ preparato, kurio nurodyta veiklioji medžiaga tik skamba panašiai į egzistuojantį realybėje. „Dėmesio! Neužkibkite ant sukčių kabliuko.

Nacionalinis kraujo centras (NKC) praneša, kad vasarai įpusėjus kritiškai senka beveik visų kraujo grupių atsargos. Šiuo metu ypač trūksta I+(O+), I- (O-), II+(A+), II-(A-), III+ (B+), IV (AB-) grupių kraujo. Tad NKC kviečia gyventojus, esant galimybei, kuo skubiau atvykti į artimiausius NKC donorystės padalinius paaukoti kraujo.

Gedulas Kupiškio ligoninėje – eidamas 73-uosius metus mirė gydymo įstaigoje dirbęs gerbiamas gydytojas Romas Truncė (1953–2025). Liūdną žinią VšĮ Kupiškio ligoninė pranešė socialiniame tinkle „Facebook“. Ligoninėje – gedulas dėl gydytojo mirties Kaip skelbiama socialiniuose tinkluose, gydytojo gyvybė užgeso liepos 18 dieną. Ligoninės kolektyvas viešai pareiškė užuojautą. „Pranešame apie skaudžią netektį.

Po svoriui skirtų vaistų kurso daugumai pacientų numesti kilogramai sugrįžta, atskleidžia tyrimas. Žurnale „BMC Medicine“ antradienį paskelbtame tyrime daroma išvada, kad vartodami vaistus nuo nutukimo žmonės išties netenka daug svorio. Svoris po vaistų ima grįžti Tačiau tyrėjai nustatė tendenciją, kad praėjus aštuonioms savaitėms po vaistų kurso numestas svoris ima grįžti ir toliau auga vidutiniškai 20 savaičių – tol, kol nusistovi.

Plaučių uždegimas ir toliau išlieka reikšminga mirties priežastimi Lietuvoje – nors 2024 metų duomenyse ši liga nėra išskirta atskirai, ji patenka į kvėpavimo sistemos ligų grupę, kurios mirtingumas išlieka stabiliai aukštas. 2022 m. kvėpavimo ligos sukėlė apie 41 mirties atvejį 100 000 gyventojų. Nors plaučių uždegimas gali pasirodyti kaip gerai žinoma liga, jos klastingumas lemia, kad ne visada pavyksta laiku diagnozuoti ar sėkmingai išgydyti pacientą.

Po žinios apie lietuvių atostogų pamėgtose šalyse fiksuojamos pirmus Vakarų Nilo karštligės atvejus specialistai neskuba sėti panikos, tačiau ragina ir neprarasti budrumo. Nuo šios uodų platinamos ligos nėra nei skiepų, nei specifinio gydymo, beje, teoriškai jai plisti sąlygos yra ir Lietuvoje. Neseniai Graikijos nacionalinė visuomenės sveikatos organizacija (EODY) pranešė apie pirmuosius šiemet užsikrėtimo Vakarų Nilo virusu atvejus Graikijoje.

Vasara yra puikus metas profilaktiškai pasitikrinti dantis, pasirūpinti vaikų burnos sveikata ir gauti privalomas sveikatos pažymas, reikalingas lankant ugdymo įstaigas. Valstybinė ligonių kasa (VLK) primena, kad vaikų profilaktinės odontologinės paslaugos ir reikalingos pažymos yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, todėl tėvams už jas mokėti nereikia.  Šiais metais valstybė dar labiau sustiprino burnos ligų profilaktikos priemones.

Kauno apygardos teismas antradienį atmetė pacientų filmavimu slapta kaltinamo ginekologo Vytauto Abraičio advokato skundą, kuriuo jis ginčijo sprendimą laikinai uždrausti jam užsiimti gydytojo veikla.  Kauno apylinkės teismo birželio 19 d. nutartimi nuspręsta trims mėnesiams (iki rugsėjo 20 d.) uždrausti V. Abraičiui užsiimti gydytojo akušerio-ginekologo veikla. Šis sprendimas buvo apskųstas Kauno apygardos teismui.