Socialiniuose tinkluose vis pasirodo nepatenkintų tautiečių pasidalinami vaizdai iš Lietuvos poliklinikų ir ligoninių, kur neva jie vieni tevaikšto koridoriais, nors eilėje pas gydytoją, atrodo, laukė tikrai netrumpą laiką.
Kartu vis nuskamba skundai, kad gydytojai nenoriai priima gyvai konsultacijai, kad pas juos apskritai sunku patekti ar net prisiskambinti į registratūrą. Gydymo įstaigų vadovai konstatuoja, kad situacijų išties būna visokių, tačiau kartu pastebi, jog lietuviai kartais per aukštai išsikelia lūkesčių kartelę.
Tušti koridoriai – srautų valdymo pasekmė
Anot poliklinikų vadovų, tušti koridoriai rodo, kad pagaliau atsiradusi tvarka ir gydymo įstaigoje niekas nebelipa vienas kitam per galvą, kitą kartą net gal bandant užlįsti be eilės.
„Ką galiu pasakyti tokiems žmonėms, kurie sako, kad medikai nustojo dirbti? Išties jie niekus šneka. Mūsų statistika rodo, kad padarome tiek pat ir daugiau konsultacijų, nei buvo prieš karantiną.
Antras dalykas, atsirado tušti koridoriai, bet atsidaro tvarka, kai buvo sugriežtintas patekimas į poliklinikas, kada neužsiregistravus vizitui negali patekti į gydymo įstaigą“, – komentavo Kauno miesto poliklinikos vadovas Paulius Kibiša.
Anot jo, tai tik leido akivaizdžiai pamatyti, kiek išties buvo tų žmonių, kurie tik dirbtinai sukurdavo eiles ir eidavo į įstaigą be didelio reikalo.
„Kai kurie jų ateidavo į gydymo įstaigą šiaip pabūti, kai kas eidami pas vieną gydytoją ir pamatę praviras duris pas kitą sugalvodavo kartu užeiti ir pas jį. Yra gi tokia grupė žmonių, kurie ateina pasikonsultuoti „dėl visa ko“. Tą rodo ir statistika, palyginus su kitomis šalimis – pas mus yra žymiai daugiau vizitų“, – komentavo jis.
Tą patvirtina ir Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenys – jei pagal apsilankymus pas gydytojus per metus kiekvienam gyventojui Europos Sąjungos šalyse vidutiniškai tenka apie 7, pas mus – apie 10, taigi Lietuva atsiduria gerokai virš vidurkio.
Krūvis išauga dėl sezoninių ligų
Kupiškio rajono savivaldybės Pirminės asmens sveikatos priežiūros centro (PASPC) vyriausiasis gydytojas Raimundas Martinėlis taip pat teigė, kad ypač šeimos gydytojams dabar – tikras darbymetis, kai plūsta sezoninėmis peršalimo ligoms sergantys pacientai.
„Gydytojai dirba, krūviai nemažėja, net didėja – dabar sezoninės infekcinės ligos prasidėjo, protrūkiai. Tie, kurie kreipiasi dėl skubios pagalbos, ji, be abejo būna suteikiama, tam ir talonėliai išskirti. O bendrai dėl planinių konsultacijų yra labai įvairi situacija – pas vienus gydytojus ir trys dienos, pas kitus – 7.
Patekimo greitis nemažai priklauso ir nuo apylinkės dydžio, ar ten daugiau vyresnių, labiau sergančių žmonių, bet eilės nėra labai didelės. Tiek metų dirbant sveikatos sistemoje, nepamenu, kad kada nors nebūtų tų eilių“, – pastebėjo jis.
Įstaigos vadovas atkreipė dėmesį, kad nemažai yra nuotolinių konsultacijų, neretai žmonės jų ir pageidauja.
„Nes tik medikamentams išrašyti ar pasitarti dėl vaistų vartojimo, tyrimų pakomentavimo to tikrai pakanka. Tai gal dėl to toks ir įspūdis susidaro, kad nėra pacientų. Kitas, jei yra gera tvarka ir registratūroje, gydytojų darbo grafikuose, tai užtai ir nėra žmonių poliklinikoje – jie nesusirenka vienu metu ir nesėdi. Taigi koridorių tuštumas nėra argumentas, kad niekas nedirba – kaip tik yra tvarkingai planine tvarka teikiama pagalba“, – komentavo R. Martinėlis.
Jis pabrėžė, kad pandemijos metu tai net yra labai sveikintina, žmonės patys turėdami simptomų neina į gydymo įstaigą, nesibūriuoja: „Bet šiaip jokiu būdu nemažiname kontaktinių konsultacijų ir skatiname jas.“
Nuotolinių konsultacijų reikėjo seniai
Nors nuotolinės konsultacijos sulaukia nevienareikšmių tiek pačių pacientų, tiek politikų nuomonių ir kritikos, Kauno miesto poliklinikos vadovas pažymi, kad poreikio tam būta jau seniai.
„Pandemija pagaliau padėjo įteisinti nuotolines konsultacijas. Paradoksalu, kad dabar kurį laiką pas šeimos gydytoją buvo ilgesnė eilė konsultacijai nuotoliniu būdu. Dalis žmonių nenori eiti į gydymo įstaigas, kad neužsikrėstų ir tai tikrai protingas elgesys.
„Atsirado tušti koridoriai, bet atsidaro tvarka, kai buvo sugriežtintas patekimas į poliklinikas, kada neužsiregistravus vizitui negali patekti į gydymo įstaigą.“
Taigi nuotolinės konsultacijos nors patuštino koridorius, bet sutvarkė mūsų darbą. Dabar viskas grįžo į normalias vėžes ir visi norintys gauna kontaktinę konsultaciją“, – pasakojo P. Kibiša.
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos (LPOAT) pirmininkė Vida Augustinienė pasakojo, kad paskutinį kartą gyvoje šeimos gydytojos konsultacijoje buvo tik praėjusių metų vasario mėnesį.
„Registruojantis internetu dabar jau atsiranda galimybė ir užsirašyti gyvam vizitui, bet vis dar neišėjo apsilankyti, nes kol kas reikėjo tik vaistus išrašyti ir siuntimą. Dabar vėl turiu vizitą užsirašiusi, bet gal vėl tik pakaks telefonu, nors šiaip įmanoma būtų patekti gyvai“, – komentavo ji.
Užimdavo ne savo laiką
Nors pacientų organizacijos atstovė sutiko, kad tušti koridoriai gal ir nėra taip blogai, kai atrodo iš pirmo žvilgsnio, patekti pas gydytojus vis tik išlieka ne taip paprasta.
„Kad tuose koridoriuose tuščia, tai suprantama, nes prie kabineto gali nueiti, tik jei esi prisiregistravęs, šiaip ten niekas nesėdi. Pati neseniai buvau pas neurologą, tai atėjus užrašytu laiku tave išėjus iš kabineto žmogui tave automatiškai pakviečia. Tad tikrai koridoriuose nemačiau, kad būtų eilės.
Tai dėl to labai gerai, nes anksčiau ateidavai užregistruotas konkrečiu laiku, o prie durų sėdi 5–6 žmonės ir tenka laukti daug ilgiau. Galbūt dabar išties skundžiasi tie žmonės, kurie buvo įpratę iš neturėjimo ką veikti ir susirinkdavo prie gydytojo kabineto daug anksčiau. O dabar net nepraeisi, prie įėjimo patikrina, kokiu laiku esi užsiregistravęs“, – komentavo ji.
Prie gydytojo durų – ir pusė metų
Visgi užsiregistruoti pas gydytoją dar nepavyksta taip sklandžiai ir greitai, kaip norėtųsi.
„Visaip būna, štai turėjau siuntimą pasidaryti kompiuterinės tomografijos tyrimui, tai užsiregistravau vienoje klinikoje, kur galėjau patekti kad ir kitą dieną. Bet pas šeimos gydytoją ar specialistą didžiuosiuose miestuose tikrai tenka palaukti.
Mažesniuose miestuose gal kiek paprasčiau, pas šeimos gydytoją gali patekti tą pačią savaitę, Centro poliklinikoje laukiu apie mėnesį. Aišku, rajone kai kur išvis nėra specialistų, reikia vykti į kitą miestą, reikia palaukti kelias savaites ar mėnesį. Ilgiausios eilės yra pas kardiologus – net iki pusės metų“, – pasakojo V. Augustinienė.
Tiesa, dažniausiai tokios ilgos eilės būna prie konkrečių gydytojų, pas kuriuos veržiasi pacientai, durų: „Dabar galima registruotis pas specialistą ne tik savo mieste, o bet kur Lietuvoje, bet kitą kartą prisiklauso, kad kažkur yra labai geras specialistas ir laukia tiek laiko.“
Laisvė rinktis gydytojo pavardę atsigręžia kitu kampu
P. Kibiša sutiko, kad jei specialistą renkamasi pagal pavardę, tada laukimo laikas išties gali išaugti. Be kita ko, jis priminė, kad kitose šalyse net nėra pasileidžiama pasirinkti gydytojo, konsultacija paskiriama pas tą, kada yra artimiausias laikas.
„O pas mus gydytoją pasirinkti leidžiama. Tai analizuodami matėme didžiulius skirtumus tarp gydytojų – pas vieną konkrečios srities gydytoją gali patekti rytoj – pas kitą tik po 1,5 mėnesio.
Manau, kad pas mus palaikomos nepagrįsti itin aukšti tiek politikų, tiek viešosios nuomonės lūkesčiai ir kartu yra kiek keliaklupsčiaujama ir ta sistema daroma tokia, kad ji būtų prabangi, lyg tai turime patį brangiausią sveikatos draudimą, kad gali pasirinkti gydytoją specialistą, bet koks netinka. Taip ir susidaro eilės, tad kai vertiname vidutinę laukimo eilę, matome rezultatą“, – komentavo jis.
Anot P. Kibišos, natūralu, kad pripratus prie vieno gydytojo, jo keisti nesinori, bet klausimas, ar mokesčių mokėtojai gali išlaikyti tokią prabangią sistemą ir dar ja skųstis.
Drausmintų simbolinis mokestis pas gydytoją?
Anot P. Kibišos, anksčiau įprasta praktika tapęs perteklinis vaikščiojimas pas gydytojus tik parodo, kaip apskritai nėra vertinamas patekimas pas gydytoją.
„Pas mus, visų pirma, yra neadekvatūs lūkesčiai. Reikia suprasti, kad kitose šalyse – Anglijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje tikrai nėra taip, kad planinei konsultacijai pas specialistą patektum per mėnesį, kaip pas mus, ten laukimo laikas yra 6–9 mėnesiai“, – pastebėjo jis.
Pašnekovas pažymėjo, kad vertinant statistiką prieinamumas pas gydytojus pas mus yra fantastiškas, blogas jis atrodo lyginant per savo lūkesčių prizmę.
„Reikia suprasti, kad kitose šalyse – Anglijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje tikrai nėra taip, kad planinei konsultacijai pas specialistą patektum per mėnesį, kaip pas mus, ten laukimo laikas yra 6–9 mėnesiai.“
P. Kibiša pasakojo, kad kitose šalyse egzistuoja net vizitų limitas, o už tolesnius taikomas bent simbolinis mokestis.
„Yra šalių, kurios yra apribojusios skaičių vizitų, kiek apmoka draudimas arba sveikatos draudimas – pavyzdžiui, penkis per metus, o kitus turi apsimokėti arba bent įnešti kažkokį simbolinį mokestį. Tai labai drausmina.
Ir pas mus irgi buvo kalbų, kad galbūt reikia įvesti simbolinį mokestį, kad pacientai nesikreiptų, kai išties nėra reikalo. Kitas dalykas – kad pagarbiau žiūrėtų į gydytojo darbą ir jei užmiršo, persigalvojo, neatėjo, ta įmoka būtų negrąžinama. Tokiu būdu būtų disciplinuojama ir būtų sprendžiama problema dėl neatvykstančių žmonių“, – komentavo poliklinikos vadovas.
O čia nueini net nesugeba tikros ligos išsiaiškinti, pripaišo kitą. Ir reikia kreiptis privačiai..
