nato
NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacija)
Tarptautinė karinė-politinė organizacija, kurią sudaro 31 valstybė (nuo 2023 m.), daugiausia iš Šiaurės Amerikos ir Europos. Ji buvo įkurta 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone, siekiant užtikrinti kolektyvinę gynybą prieš galimas grėsmes, ypač Šaltojo karo laikotarpiu Sovietų Sąjungai.
Pagrindiniai NATO tikslai:
Kolektyvinė gynyba: NATO remiasi pagrindiniu principu, kad puolimas prieš vieną iš Aljanso narių laikomas puolimu prieš visas nares (pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį).
Taikos palaikymas ir stabilumo skatinimas: NATO vykdo misijas ir operacijas visame pasaulyje, siekdama užtikrinti taiką ir stabilumą.
Konsultavimas ir bendradarbiavimas: Organizacija skatina politinį dialogą ir bendradarbiavimą tarp narių, taip pat su kitomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis.
Šokiruojantis Rusijos „saugumo garantijų“ siūlymas: NATO turėtų trauktis ir iš Lietuvos teritorijos
Rusija paviešino savo siūlymą JAV ir NATO aljansui, kuriame atskleidė „saugumo garantijos“, kurių esmė – iš esmės NATO pasitraukti iš Kremliaus įsivaizduojamų „įtakos zonų“, įskaitant ir visą Rytų Europą.
Rusijos užsienio reikalų ministerija publikavo sutarčių projektus, kuriuose akcentuojamas atsisakymas dislokuoti branduolinį ginklą ir reikalavimas nebesiplėsti į Rytus, minint kaip pavyzdžius Ukrainą ir Gruziją.
Stoltenbergas: NATO nesileis į kompromisus su Rusija dėl Ukrainos
NATO nesileis į jokius kompromisus dėl Ukrainos galimos narystės, ketvirtadienį pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Niekada nesileisime į kompromisus dėl pagrindinio principo – pagarbos visų Europos šalių, įskaitant Ukrainą, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“, – pabrėžė J. Stoltenbergas, Maskvai reikalaujant garantijų, kad NATO nesiplės rytų kryptimi.
Stoltenbergas: NATO stebės padėtį Ukrainoje, perspėja Rusiją dėl agresijos
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad Kijevas ir Tbilisis turi teisę rinktis sau sąjungininkus, taip pat pažymėjo, kad Aljansas stebės padėtį Ukrainoje.
Kalbėdamas per bendrą spaudos konferenciją su Sakartvelo premjeru Irakliu Garibašviliu, J. Stoltenbergas pabrėžė, jog Rusija neturi teisės daryti jokios įtakos šių šalių pasirinkimui.
„Šiandien kalbėjomės apie padėtį regione, įskaitant situaciją Ukrainoje.
Putinas nori nedelsiant pradėti derybas su NATO dėl saugumo garantijų
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Suomijos vadovui Sauli Niinisto antradienį pareiškė norįs „nedelsiant“ pradėti derybas su JAV ir NATO dėl saugumo garantijų, pranešė Kremlius.
Rusija reikalauja oficialiai atšaukti kvietimus Ukrainai ir Sakartvelui stoti į NATO
Rusija penktadienį pareiškė, kad NATO turėtų oficialiai atšaukti 2008 metais priimtą sprendimą atverti duris Sakartvelo ir Ukrainos stojimui į Aljansą, tvirtindama, kad suteikdamos Maskvai garantijų, jog karinis blokas nebus plečiamas į rytus, Vakarų šalys užsitikrintų savo „fundamentalius“ interesus.
Užsienio reikalų ministerijos pranešime taip pat reikalaujama, kad NATO liautųsi rengti karines pratybas arti Rusijos sienų.
Gitanas Nausėda: Rusijos agresijos tikimybė labai didelė, gali išsipildyti blogiausias scenarijus
Prezidentas Gitanas Nausėda po pokalbio su JAV prezidentu Joe Bidenu teigia, kad Rusijos įsiveržimo į Ukrainą tikimybė yra reali, tačiau reikia imtis visų veiksmų, kad juodžiausias scenarijus neišsipildytų.
Pasak prezidento, pokalbis su J. Bidenu tęsia ciklą pokalbių apie saugumo situaciją prie Ukrainos sienos su kitų šalių vadovais, pavyzdžiui, su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, kitą savaitę ketinama susitikti su Lenkijos ir Ukrainos prezidentais.
Estijos premjerė: ES ir NATO pasiruošusios griežtai reaguoti į Rusijos veiksmus Ukrainoje
Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas pareiškė, kad Europos Sąjunga ir NATO pasirengusios reaguoti į Rusijos veiksmus Ukrainoje taip pat griežtai, kaip reagavo į Minsko režimo veiksmus.
„Europos Sąjunga ir NATO atidžiai stebi įvykius. Mes pasirengę reaguoti į agresiją prieš mūsų šalis partneres: Rusijos veiksmai Ukrainoje neliks be mūsų ir mūsų sąjungininkų atsako“, – sakė premjerė trečiadienį per Baltijos šalių vyriausybių vadovų susitikimą Vilniuje.
Bidenas: siųsti JAV karių ginti Ukrainos – neplanuojama
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė, kad siūlymų siųsti amerikiečių karių ginti Ukrainą galimo Rusijos įsiveržimo atveju „nėra planuose“, nes ši šalis nėra NATO narė.
„Idėjos, jog Jungtinės Valstijos imsis vienašališkai naudoti jėgą, kad pasipriešintų Rusijos įsiveržimui į Ukrainą, šiuo metu planuose nėra, – sakė J. Bidenas. – Turime moralinę pareigą ir teisinį įsipareigojimą savo NATO sąjungininkams pagal (Aljanso sutarties] 5-ąjį straipsnį. Šis įsipareigojimas netaikomas.
Putinas: Rusija turi teisę ginti savo saugumą tvyrant įtampai su NATO
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, trečiadienį pirmą kartą kalbėdamas viešai po didelio atgarsio sulaukusių derybų su JAV prezidentu Joe Bidenu, pareiškė, kad Maskva pasilieka teisę „ginti savo saugumą“, tačiau nesutiko pasakyti, ar Maskva planuoja įsiveržti į Ukrainą.
Antradienį per abiejų lyderių susitikimą saugiu vaizdo ryšiu J. Bidenas perspėjo V. Putiną apie „stiprų“ Vakarų ekonominį atsaką, jei Maskva užpultų savo kaimynę.
Lietuvos kariuomenės vadas Rupšys: NATO įdėmiai stebi situaciją rytiniame regione ir pasaulyje
NATO įdėmiai stebi situaciją rytiniame regione ir pasaulyje, teigia Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys, antradienį dalyvavęs Nyderlanduose ir nuotoliniu būdu vykusioje neeilinėje NATO karinio komiteto konferencijoje.
„Buvo pristatytas bendras saugumo supratimas arba paveikslas. Situaciją matome vienodai – tiek Europoje, tiek plačiau“, – BNS telefonu iš NATO vadavietės Briunsiume sakė V. Rupšys.
REKLAMA
REKLAMA
JAV pasiruošusi padėti sąjungininkams, jei tik būtų prašymas stiprinti pajėgas Rytų Europoje
Vienas aukšto rango JAV pareigūnas pirmadienį sakė, kad Vašingtonas pateiktų „teigiamą atsaką“, jeigu sąjungininkai paprašytų amerikiečių sustiprinti savo pajėgų dalyvavimą Rytų Europoje Rusijos atakos prieš Ukrainą atveju.
Jeigu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „įsiveržtų [į Ukrainą], gausėtų raginimų iš sąjungininkų [NATO] rytiniame sparne ir [būtų pateiktas] teigiamas Jungtinių Valstijų atsakas“, sakė pareigūnas.
Nausėda: turime išlaikyti sutelktą ES ir NATO dėmesį į Minsko režimo hibridinę ataką
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį vykusiame nuotoliniame susitikime su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda pabrėžė, jog būtina išlaikyti sutelktą ES ir NATO dėmesį į Minsko režimo vykdomą hibridinę ataką prieš Lenkiją, Lietuvą ir Latviją bei tinkamą solidarumą ir vieningą atsaką į hibridinę ataką.
Landsbergis: Lietuva siekia sutarimo dėl papildomų saugumo garantijų NATO rytiniame flange
Lietuva siekia sutarimo dėl papildomų saugumo garantijų NATO rytiniame flange, pasibaigus NATO užsienio reikalų ministrų susitikimui Rygoje sako šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis.
„Esame dėkingi sąjungininkams už solidarumą ir indėlį į Lietuvos bei regiono saugumą.
NATO ragina Rusiją atnaujinti dialogą
Rusija per anksti nusprendė nutraukti diplomatinis ryšius su NATO, bet Aljansas ragina Maskvą atšaukti šį sprendimą ir dėl taikos bei saugumo vėl dalyvauti NATO ir Rusijos taryboje, antradienį vakare spaudos konferencijoje Rygoje sakė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
NATO šalys Rygoje ruošia griežtą atsaką Rusijai: žada nepalikti Ukrainos bėdoje
NATO šalys Rygoje ruošia griežtą atsaką Rusijai, telkiančiai pajėgas prie Ukrainos ir okupuotose jos teritorijose. Žada užvirus karui ginti sąjungininkes ir nepalikti bėdoje Ukrainos, kurios Rusija nenori paleisti iš savo įtakos sferos. Putinas prabilo apie Rusijos raudonąsias linijas Ukrainoje.
Pagalbą Putinui kare su Ukraina jau žada ir Lukašenka. Plataus masto karo grėsmę jaučia ir Ukrainos kariai, pasakoja apie Rusijos remiamų separatistų provokacijas.
Gitanas Nausėda susitiko su Prancūzijos prezidentu ir bando užsitikrinti paramą dėl migrantų krizės
Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. Nausėda bando užsitikrinti papildomą Paryžiaus paramą kovoje su Baltarusijos režimo organizuojama migrantų krize. Prezidentams rūpestį kelia ir Rusijos pajėgų telkimas prie Ukrainos. Antradienį Rygoje atsaką Rusijai svarsto ir NATO šalių atstovai.
Lenkijos premjeras ragina NATO „pabusti“ dėl Rusijos pastangų destabilizuoti regioną
Lenkijos premjero Mateuszo Morawieckio teigimu, NATO sąjungininkėms reikia „sujungti taškus, pabusti“ ir pamatyti Rusijos bandymus destabilizuoti regioną, pranešė britų transliuotojas BBC.
M. Morawieckis BBC sakė pastarojo meto įvykius rodant, kad Kremlius ir jo sąjungininkai nori „pakeisti geopolitinę sistemą“ ir suardyti Europos Sąjungos vienybę.
Jis paminėjo Rusijos pajėgų telkimą netoli Ukrainos, labai aukštas dujų kainas ir krizę prie Lenkijos sienos su Baltarusija.
Kojala: iš Lukašenkos režimo galime tikėtis pačių brutaliausių veiksmų
Vėstant orams krizė prie Lietuvos ir Latvijos pasienio gali tapti dar tragiškesnė, teigė politologas Linas Kojala. TV3 žinių „Dienos komentare“ L. Kojala sakė, kad Aleksandras Lukašenka turi pakankamai priemonių toliau tęsti šią hibridinę ataką.
Jei Vakarų pozicija išliks principinga, iš Lukašenkos režimo galime tikėtis pačių brutaliausių veiksmų.
Lietuvoje – skubus NATO ir ES vadovų vizitas: Baltarusijos veiksmus pavadino tyčiniais ir ciniškais, žada atsaką
Baltarusijai inicijavus beprecedentį migrantų antplūdį, o Rusijai telkiant karines pajėgas prie rytinių Ukrainos sienų į Lietuvą sekmadienį atvyko NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Jie su prezidentu Gitanu Nausėda ir premjere Ingrida Šimonyte aptarė saugumo situaciją regione bei padėtį Europos Sąjungos ir Baltarusijos pasienyje.
Į Lietuvą atvyksta NATO ir EK vadovai: su Nausėda aptars migrantų krizę, situaciją regione
Į Lietuvą sekmadienį atvyksta NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen
Jie su prezidentu Gitanu Nausėda aptars saugumo situaciją regione bei padėtį Europos Sąjungos ir Baltarusijos pasienyje.
Susitikime su J. Stoltenbergu Lietuvos vadovas planuoja kelti 4-ojo NATO straipsnio aktyvavimo klausimą – kokioms aplinkybėms esant galėtų prasidėti bloko narių konsultacijos.
Stoltenbergas: NATO aptars padėtį Baltarusijoje, Rusijos veiklą prie Ukrainos sienų
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį pareiškė, kad kitą savaitę Aljanso užsienio reikalų ministrai Rygoje aptars migrantų krizę ES rytiniame pakraštyje bei Rusijos karinę veiklą prie Ukrainos sienų.
„Užsienio reikalų ministrai... palies padėtį Baltarusijos pasienyje“, – per spaudos konferenciją kalbėjo J. Stoltenbergas.
Jis pridūrė, jog Minskas elgiasi „ciniškai“ migrantų srautais spausdamas NATO sąjungininkes – Latviją, Lenkiją ir Lietuvą.
Grėsmės iš Rytų nemažėja: siūlo ruoštis blogiausiam, tartis atvyksta NATO ir ES lyderiai
Baltarusija pirmyn ir atgal stumdo iš Artimųjų Rytų suplūdusius migrantus, o Rusija prie Ukrainos rytinių sienų yra sutelkusi apie 100 tūkst. karių ir gausybę karinės technikos vienetų. Ekspertai neatmeta galimybės, kad tai koordinuotas procesas. Esant šioms aplinkybėms į Lietuvą ir Latviją sekmadienį skubiai atvyksta NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas bei Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, kur susitiks su abiejų šalių vadovais.
NATO vadovas: Rusijos karinės jėgos panaudojimas Ukrainoje sukeltų pasekmių Maskvai
Rusija sulauktų pasekmių, jeigu panaudotų karinę jėgą Ukrainoje, penktadienį pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, išreiškęs susirūpinimą dėl Maskvos pajėgų telkimo prie sienos su Ukraina.
„Aišku, jog jeigu Rusija panaudos jėgą prieš Ukrainą, tai užtrauks kainą, tai sukels pasekmių“, – per spaudos konferenciją perspėjo Aljanso vadovas.
DIENOS PJŪVIS. Svarbus NATO vadovo atvykimas į Lietuvą: ar dėl Baltarusijos bus prašoma aktyvuoti 4-ąjį straipsnį?
Sekmadienį Vilniuje su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu ir Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen susitiks Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Ar dėl Baltarusijos bus prašoma aktyvuoti 4-ąjį straipsnį, tv3.lt naujienų portalo laidoje diskutuoja prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė, buvęs kariuomenės vadas, Seimo narys Arvydas Pocius ir VDU docentas, politologas Andžejus Pukšto.
Nausėda su EK ir NATO vadovais aptars galimą 4-ojo NATO straipsnio aktyvavimą
Sekmadienį Vilniuje su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu ir Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen susitiksiantis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda planuoja kelti 4-ojo NATO straipsnio aktyvavimo klausimą, sako šalies vadovo patarėja.
„Žinoma, kad neišvengiamai kalbėsime ir apie visas tas aplinkybes, kurios gali vesti prie ketvirtojo straipsnio aktyvavimo.
Į Lietuvą atvyksta Lenkijos kariai: vykdys NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse
Lapkričio 30 d. Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose vyks NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija.
Kada dėl migrantų Lietuvai prireiktų 4-ojo straipsnio ir NATO pagalbos: ekspertai įvertino galimus scenarijus
4-asis NATO sutarties straipsnis. Lapkritį apie jo aktyvavimą dėl migrantų krizės kalba vis daugiau Europos šalių, tarp jų – ir Lietuva, Latvija ir Lenkija.
ES ir NATO pasmerkė Rusijos raketos bandymą, per kurį buvo sunaikintas palydovas
NATO ir ES penktadienį pasmerkė šią savaitę Rusijos atliktą raketos bandymą, kai buvo sunaikintas Sovietų Sąjungos laikų palydovas ir dėl to susidarė daugybė nuolaužų, galinčių kelti pavojų orbitinėms stotims.
„Šiaurės Atlanto Taryba griežtai smerkia 2021 metų lapkričio 15 dieną Rusijos Federacijos įvykdytą neapgalvotą ir neatsakingą priešpalydovinio ginklo bandymą“, – rašoma Aljanso pareiškime.
NATO pabrėžė, kad susidariusios nuolaužos padidino pavojų kosmose dirbantiems žmonėms ir įrangai.
Prezidentas NATO šalių ambasadoriams: reikia išvengti situacijos pasienyje eskalacijos
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog reikia panaudoti visas priemones, kad būtų išvengta situacijos pasienyje su Baltarusija eskalacijos.
„Baltarusijos režimo orkestruojama hibridinė ataka toliau intensyvėja, tad reikia atidžios situacijos stebėsenos ir pasirengimo. Būtina panaudoti visas įmanomas priemones tam, kad būtų išvengta tolesnės eskalacijos“, – ketvirtadienį susitikime su NATO ambasadoriais sakė prezidentas.
JAV bendrovė pateikė ataskaitą: Baltarusija vykdo ardomąją kibernetinę veiklą prieš Rytų Europos NATO nares
Baltarusija nuo 2016 metų yra įsitraukusi į hibridinę kibernetinio įsilaužimo ir dezinformacijos kampaniją prieš Rytų Europos NATO šalis, rodo antradienį paskelbta JAV kibernetinio saugumo bendrovės „Mandiant“ ataskaita.
Joje sakoma, kad šia kampanija siekiama pasėti nesantaiką Aljanse, vogti konfidencialią informaciją ir šnipinėti disidentus.
Su NATO vadovu susitikęs Anušauskas: Aljansas pasirengęs reaguoti į migracijos krizę
Su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu susitikęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako išgirdęs patikinimą, kad Aljansas išlieka budrus ir pasirengęs reaguoti į migracijos krizę Europos Sąjungos pasienyje.
Anušauskas: raginame ES imtis greitų ir ryžtingų veiksmų Baltarusijos atžvilgiu
„Esame dėkingi Europos Sąjungai už iki šiol parodytą solidarumą. Raginame imtis tolesnių greitų ir ryžtingų veiksmų Baltarusijos atžvilgiu. Priešingu atveju, Baltarusijos režimo vykdomų provokacijų ir išpuolių tik daugės“, – teigė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, kuris lapkričio 15-16 dienomis Briuselyje dalyvavo Užsienio reikalų tarybos gynybos klausimais posėdyje.
Gitanas Nausėda: Lietuva yra pasirengusi palaikyti Lenkijos sprendimą aktyvuoti 4-ąjį NATO straipsnį
Jei situacija dėl migrantų krizės komplikuosis, bet kada gali būti prašoma pradėti NATO konsultacijas pagal 4-ąjį straipsnį, po susitikimo su Latvijos ir Estijos kolegomis paskelbė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Lietuvos vadovas per spaudos konferenciją pirmadienį taip pat patvirtino, kad Lietuva yra pasirengusi palaikyti Lenkijos sprendimą aktyvuoti 4-ąjį straipsnį, jei to prireiktų.
NATO naikintuvai du kartus kilo atpažinti ir lydėti karinių Rusijos orlaivių
NATO naikintuvai praėjusią savaitę du kartus kilo atpažinti ir lydėti karinių Rusijos orlaivių, skridusių tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros.
Trečiadienį buvo atpažintas į Karaliaučių skridęs Tu-134, taip pat du naikintuvai Su-27, pakilę iš Karaliaučiaus, pasitikę Tu-134 ir jį lydėję į Karaliaučių.
Nausėda: NATO pareiškimas – svarbus sąjungininkų vienybės ženklas
Prezidentas Gitanas Nausėda sveikina Šiaurės Atlanto tarybos penktadienį priimtą pareiškimą dėl situacijos Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje. Jo teigimu, tai svarbus sąjungininkų vienybės ir solidarumo ženklas, remiantis Lenkiją, Lietuvą ir Latviją.
Europos parlamentų komitetų vadovai ragina inicijuoti teismo procesą Lukašenkai: tarp jų ir Lietuva
Lietuvos ir 16 kitų Europos parlamentų komitetų pirmininkai kreipėsi į Europos Sąjungos ir NATO vadovus, siūlydami inicijuoti tarptautinį teismo procesą prieš Aliaksandrą Lukašenką dėl režimo elgesio su migrantais.
„Raginame inicijuoti tarptautinį teismo procesą, kuris suteiktų pagrindą universaliai jurisdikcijai nuteisti asmeniškai Aliaksandrą Lukašenką ir jo režimo dalyvius už plataus masto nusikaltimus prieš Baltarusijos žmones“, – teigiama penktadienį paskelbtame pareiškime.
NATO vadovas reiškia paramą Lenkijai dėl krizės pasienyje su Baltarusija
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad per pokalbį su lenkų prezidentu Andrzejumi Duda išreiškė paramą Varšuvai dėl migracijos krizės Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje.
„Pasikalbėjau su prezidentu Andrzejumi Duda apie rimtą padėtį Lenkijos pasienyje. Baltarusijos naudojimasis migrantais kaip hibridine taktine [priemone] yra nepriimtinas“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė J. Stoltenbergas.
NATO: Baltarusijos taktinis migrantų naudojimas – „nepriimtinas“
NATO pirmadienį pasmerkė „nepriimtinas“ numanomas Baltarusijos pastangas naudoti migrantus taktiniais tikslais, siekiant didinti spaudimą Europos Sąjungai, ir nurodė, kad Aljansas susirūpinęs padėties prie sienos su Lenkija „eskalavimu“.
Baltarusijos režimo pastangas siųsti daugybę migrantų prie sienos su Lenkija, kad jie mėgintų neteisėtai prasiveržti į ES narės teritoriją, Aljansas oficialiai įvardijo „hibridine ataka“, turėdamas omenyje kombinuotą karinę ir politinę operaciją.
NATO vadovas perspėja: Rusijos elgesys kelia didelį nerimą
Rusija šiuo metu nekelia tiesioginės karinės grėsmės Baltijos šalims, trečiadienį pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Nepaisant reikšmingo Rusijos agresyvumo didėjimo, šiuo metu tiesioginės karinės grėsmės Baltijos šalims nėra“, – duodamas interviu Estijos visuomeniniam transliuotojui ERR sakė Aljanso vadovas.
Vis dėlto jis perspėjo, kad Maskvos elgesys kelia didelį nerimą ir turi būti atidžiai stebimas.
NATO planai iš „mokslinės fantastikos“ srities: norima pasitelkti Saulę
NATO planuoja kurti ir ginkluotėje naudoti saulės energiją naudojančias baterijas. Tai ne tik turėtų sumažinti žalą gamtai ir kariuomenės išlaikymo kaštus, tačiau ir paverstų karinę techniką ne tokią priklausomą nuo atsargų papildymo, kas ypač aktualu sunkiai prieinamuose „karštuosiuose taškuose“.
Dar šių metų pradžioje NATO vadovas Jensas Stoltenbergas karinių inovacijų forume pareiškė, kad jau iki 2030-ųjų aljansas gali sukurti „ekologiškus“ laivus, lėktuvus ir tankus, varomus saulės energija...
Signalas Maskvai: NATO sutarė dėl naujo plano
NATO šalių gynybos ministrai pritarė naujam planui, kaip sustabdyti galimą Rusijos puolimą įvairiomis kryptimis. Baltijos šalims svarbiu susitarimu buvo patvirtinta, kad nepaisant augančios Kinijos grėsmės Rusijos agresijos užkardymas išlieka prioritetu.
Konfidenciali strategija yra skirta šalims pasiruošti bet kokiems vienu metu vykdomiems išpuoliams Baltijos ir Juodosios jūros regionuose, įskaitant ir branduolinio ginklo panaudojimą, įsilaužimą į kompiuterinius tinklus ar puolimą iš kosmoso.
Nausėdai nerimą kelia karinė Rusijos ir Baltarusijos integracija: tai keičia mūsų poreikius
Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad Baltijos šalims reikia stiprinti bendradarbiavimą gynybos ir saugumo srityje, o pastangos stiprinti Europos saugumą turi ne pakeisti, o stiprinti NATO. Šalies vadovas pažymėjo, kad nerimą kelia ir karinė Rusijos ir Baltarusijos integracija, kuri iš esmės keičia Baltijos regiono saugumą ir gynybos poreikius.
Tai šalies vadovas kalbėjo trečiadienį po susitikimo su naujuoju Estijos prezidentu Alaru Karisu, kuris lankosi Lietuvoje.
NATO gynybos stiprinimas Rytų Europoje: ar Vakarai galutinai perprato Kremliaus manevrus?
Neseniai vykęs NATO gynybos ministrų susitikimas patvirtino išplėstinį gynybos planą, kuriame numatyta gerokai sustiprinti pajėgas ir veiksmus rytiniame flange – nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Taip pat bus stiprinama priešraketinė gynyba, žvalgyba ir kitos reikalingos priemonės.
Tuo tarpu prieš ministrų susitikimą JAV gynybos ministras Lloydas Austinas apsilankė Gruzijoje, Ukrainoje ir Rumunijoje pabrėždamas šių valstybių NATO narių ir kandidatų svarbą pietiniame flange.
Ukraina pirmąkart dalyvaus NATO pasitarime dėl ginkluotės
Kijevas pirmą kartą pakviestas į Nacionalinių ginkluotės direktorių konferenciją, rengiamą antradienį NATO būstinėje Briuselyje, pranešė Ukrainos gynybos viceministras Oleksandras Nosovas.
„Pirmą kartą per daugiau nei pusę šimtmečio trunkančią komiteto veiklą Ukrainos atstovas buvo pakviestas dalyvauti sprendžiant klausimus, kurie anksčiau buvo tik NATO valstybių narių prerogatyva“, – Gynybos ministerijos pranešime cituojamas O. Nosovas.
NATO vadovas: ES naudinga stiprinti gynybos pajėgumus, bet nereikėtų dubliuoti Aljanso
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas patikino neprieštaraująs idėjai dėl glaudesnės Europos Sąjungos integracijos gynybos srityje, tačiau įspėjo, jog europinės struktūros neturi dubliuoti Šiaurės Atlanto aljanso funkcijų.
„Europai reikia naujų galimybių gynybos srityje, o ne naujų struktūrų“, – sakė J. Stoltenbergas per spaudos konferenciją po NATO gynybos ministrų susitikimo.
NATO gynybos ministrai sutarė stiprinti atgrasymą ir gynybą reaguojant į Rusijos grėsmę
NATO gynybos ministrai ketvirtadienį sutarė stiprinti atgrasymą ir gynybą reaguojant į Rusijos grėsmę, pranešė Krašto apsaugos ministerija.
„NATO turi turėti patikimus gynybos planus, parengtas ir galinčias laiku reaguoti pajėgas. Sąjungininkų pajėgos privalo būti pasirengusios reaguoti greitai“, – teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Jis Briuselyje drauge su NATO gynybos ministrais aptarė Aljanso atgrasymo ir gynybos politikos planavimą reaguojant į Rusijos grėsmę.
Stoltenbergas: NATO pasirengusi dialogui su Rusija, taip pat per bendrą Tarybą
Šiaurės Atlanto aljansas išlieka atviras dialogui su Maskva, taip pat ir per Rusijos ir NATO Tarybą, nepaisant Maskvos sprendimo uždaryti savo misiją prie NATO, trečiadienį pareiškė organizacijos generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Mes apgailestaujame dėl to sprendimo, kuris neprisideda prie dialogo ir tarpusavio supratimo“, – sakė J. Stoltenbergas NATO gynybos ministrų susitikimo išvakarėse.
„Tačiau NATO politika išlieka nepakitusi.
Šoigu: NATO didina kovinį potencialą prie Rusijos ir Baltarusijos sienų
NATO stiprina savo karinę infrastruktūrą prie pat Rusijos ir Baltarusijos sąjunginės valstybės sienų, yra susiklosčiusi sudėtinga karinė politinė padėtis, trečiadienį pareiškė rusų gynybos ministras Sergejus Šoigu.
Anušauskas susitiks su NATO ministrais: aptars atgrasymo, gynybos klausimus
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas trečiadienį išvyksta į Briuselį, kur dalyvaus NATO gynybos ministrų susitikime.
A. Anušauskas su ministrais diskutuos apie Aljanso atgrasymo ir gynybos politiką, bendradarbiavimą su Europos Sąjunga bei kitus tarptautinius saugumo ir gynybos klausimus, pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Susitikimas vyks vėl išaugus diplomatinei įtampai tarp NATO ir Rusijos.
Kremlius: Maskva įformino savo santykių su NATO būklę „de jure“
Maskva, sustabdydama savo misijos prie NATO darbą, įformino savo santykių su Aljansu būklę de jure, ir toks sprendimas buvo būtinas ir neišvengiamas, antradienį pareiškė Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas.
„Kalbant apie situaciją bendrai, tai de facto padėtis buvo įforminta de jure – štai kaip tai galima apibūdinti: iš tikrųjų nebuvo jokių santykių, nebuvo dialogo“, – sakė jis žurnalistams.
