nato
NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacija)
Tarptautinė karinė-politinė organizacija, kurią sudaro 31 valstybė (nuo 2023 m.), daugiausia iš Šiaurės Amerikos ir Europos. Ji buvo įkurta 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone, siekiant užtikrinti kolektyvinę gynybą prieš galimas grėsmes, ypač Šaltojo karo laikotarpiu Sovietų Sąjungai.
Pagrindiniai NATO tikslai:
Kolektyvinė gynyba: NATO remiasi pagrindiniu principu, kad puolimas prieš vieną iš Aljanso narių laikomas puolimu prieš visas nares (pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį).
Taikos palaikymas ir stabilumo skatinimas: NATO vykdo misijas ir operacijas visame pasaulyje, siekdama užtikrinti taiką ir stabilumą.
Konsultavimas ir bendradarbiavimas: Organizacija skatina politinį dialogą ir bendradarbiavimą tarp narių, taip pat su kitomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis.
Papildomos pajėgos atvyksta ir į Lietuvą: NATO siunčia lėktuvų ir laivų
NATO sąjungininkai paskelbė padidintą pajėgų parengtį ir pasiuntė karinių laivų ir naikintuvų, kad sustiprintų bloko rytinio sparno gynybą, didėjant įtampai dėl Rusijos pajėgų telkimo aplink Ukrainą, pirmadienį pranešė Aljansas.
„NATO toliau imsis visų priemonių, būtinų apsaugoti ir apginti visas Sąjungininkes, įskaitant Aljanso rytinės dalies sustiprinimą, – sakoma NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pranešime. – Visuomet atsakysime į bet kokį mūsų saugumo padėties pablogėjimą.
Švedija kol kas neplanuoja prašytis narystės NATO
Švedija kol kas neplanuoja teikti prašymo priimti ją į NATO, pirmadienį prieš Europos Sąjungos diplomatijos vadovų pasitarimą sakė švedų užsienio reikalų ministrė Ann Linde.
„Iš tikrųjų šiuo metu neturime ketinimų teikti prašymą dėl narystės NATO, – nurodė ji. – Šiuo metu tokio klausimo darbotvarkėje nėra.“
Vis dėlto A. Linde pabrėžė, kad Švedija ir Suomija yra artimos NATO partnerės.
JAV ir NATO surengs dideles pratybas Viduržemio jūroje
Jungtinės Valstijos penktadienį pranešė apie ateinančią savaitę prasidėsiančias dideles NATO karinių jūrų pajėgų pratybas Viduržemio jūroje, dalyvaujant amerikiečių lėktuvnešiui „USS Harry Truman“.
Pirmadienį prasidėsiančios pratybos „Neptune Strike 2022“ („Neptūno smūgis 2022“) vyks tvyrant didelei įtampai su Rusijai, kuri irgi rengs manevrus tuo pačiu laikotarpiu.
„Neptune Strike 22“ vyks iki vasario 4 dienos.
Rumunija: Rusijos reikalavimas išvesti NATO pajėgas – „nepriimtinas“
Rumunija penktadienį pavadino „nepriimtinu“ Rusijos reikalavimą išvesti NATO pajėgas, dislokuotas Aljanso rytiniame sparne, suteikiant Maskvai saugumo garantijas mainais į Ukrainos krizės deeskalavimą.
„Toks reikalavimas yra nepriimtinas ir negali būti keliamas per derybas“, – pabrėžiama Rumunijos užsienio reikalų ministerijos pranešime spaudai.
Pasakė, kokią karinę įrangą Lietuva perduos Ukrainos specialiosioms pajėgoms
Lietuva Ukrainos specialiosioms karinėms pajėgoms planuoja perduoti nešiojamų termovizorių.
Krašto apsaugos ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte numatyta Ukrainos kariuomenei neatlygintinai perduoti 24 termovizualinius įrenginius, šiuo metu juos turi Lietuvos kariuomenė.
Jų likutinė vertė – per 342 tūkst. eurų.
Jungtinė Karalystė ruošiasi į Baltijos valstybes ir Lenkiją nusiųsti papildomų karių
Jungtinė Karalystė aiškinasi galimybes nusiųsti šimtus savo karių į Baltijos valstybes ir Lenkiją, esančias netoli Ukrainos, remdamasis šaltiniais penktadienį pranešė laikraštis „The Times“.
Gynybos ministerijoje aptarinėjami planai apima JK misijų išplėtimą nusiunčiant į šias NATO nares dar šimtus kovos veiksmuose dalyvauti parengtų karių Rusijai atgrasyti, sakoma straipsnyje.
Maskva: Rusija toliau reikalaus NATO garantijų, kad Aljansas nebesiplės į rytus
Rusija trečiadienį toliau laikėsi griežtos pozicijos, tvyrant įtampai dėl jos pajėgų telkimo prie sienų su Ukraina, o vienas aukšto rango diplomatas teigė, kad Maskva nepriims jokio kito sprendinio, išskyrus tvirtas JAV garantijas, kad Kijevui nebus leista įstoti į NATO.
JAV ir sąjungininkės žada vienybę dėl Rusijos, bet tolesni veiksmai – neaiškūs
JAV prezidentui Joe Bidenui iš esmės pavyko įtikinti sąjungininkes Europoje pasižadėti imtis griežtų priemonių prieš Rusiją, jeigu ši įsiveržtų į Ukrainą, bet lieka neaišku, kokių konkrečių žingsnių nusiteikęs imtis Vašingtonas ir Europa.
Anušauskas kreipėsi į NATO sąjungininkus: prašo plėsti karinę pagalbą Lietuvai
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas kviečia NATO sąjungininkus plėsti pagalbą Lietuvai, stiprinant buvimą tarptautiniame NATO batalione, jūroje, oro policijos misijoje.
Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, saugumo situaciją ir galimas papildomas priemones regiono gynybos stiprinimui A. Anušauskas trečiadienį aptarė su devynių NATO šalių ambasadoriais, tarp jų – Jungtinių Valstijų, Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės diplomatais.
Arvydas Anušauskas: Rusijos karių buvimas Baltarusijoje – grėsmė Lietuvai
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas trečiadienį pareiškė, kad Rusijos karių atvykimas į Baltarusiją kelia dar didesnę tiesioginę grėsmę Lietuvai.
Maskva teigia, kad Rusijos kariai dislokuoti Baltarusijoje vasarį vyksiančioms pratyboms. Tuo metu Vakaruose tvyro nerimas dėl galimo Rusijos įsiveržimo į kaimyninę Ukrainą.
REKLAMA
REKLAMA
Stoltenbergas žada netrukus pateikti Rusijai pasiūlymus dėl Europos saugumo
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį pranešė planuojantis artimiausiu laiku raštu atsakyti į Rusijos klausimus dėl Europos saugumo užtikrinimo.
„Netrukus raštu pateiksime Rusijai savo pasiūlymus, ji apie tai informuota. Šie raštiški pasiūlymai atspindi mūsų rimtą įsitraukimą į derybas.
Stoltenbergas pakvietė NATO ir Rusiją naujų derybų
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį pranešė pakvietęs Rusiją ir Aljanso šalis naujų derybų, siekiant užkirsti kelią galimam Maskvos kariniam puolimui prieš Ukrainą.
„NATO sąjungininkės pasiruošusios vėl susitikti su Rusija. Šiandien pakviečiau Rusiją ir visas NATO sąjungininkes artimiausioje ateityje sudalyvauti virtinėje NATO ir Rusijos tarybos susitikimų“, – per bendrą spaudos konferenciją Berlyne su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu sakė J. Stoltenbergas.
Į Baltarusiją atvyko pirmieji Rusijos kariai
Baltarusija antradienį pranešė, kad į šalį atvyko pirmieji rusų kariai, rengiantis karinėms pratyboms, paskelbtoms tvyrant įtampai tarp Vakarų ir Rusijos dėl kaimyninės Ukrainos.
NATO dislokavo Baltijos jūroje Nyderlandų amfibinių operacijų laivą
NATO dislokavo Baltijos jūroje Nyderlandų amfibinių atakų laivą „HNLMS Rotterdam“, pirmadienį pranešė Aljansas, tvyrant padidėjusiai įtampai tarp Vakarų šalių ir Rusijos.
Kaip rodo tinklalapio „Marinetraffic“ duomenys, laivas šiuo metu yra ties Švedijos pietine pakrante ir plaukia Danijai priklausančios Bornholmo salos link.
„Tai suplanuota pozicija.
NATO vadovas Stoltenbergas: nesutiksime išvesti karinių pajėgų
NATO nepriims Rusijos reikalavimų išvesti savo karius iš šalių, įstojusių į Aljansą nuo 1997 metų, nes negali sau leisti turėti „antrarūšių“ narių, sekmadienį pareiškė organizacijos generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Negalime sutikti su tuo, kad nuo 1997 metų prisijungusiose šalyse nebūtų NATO pajėgų. Juk tokiu atveju pusė mūsų narių liktų neapsaugotos“, – sakė jis Kanados transliuotojui CBC.
Vilniuje minimos savanorių pajėgų įkūrimo metinės
Vilniuje pirmadienį minimos Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) įkūrimo 31-osios metinės.
Ta proga vidurdienį Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo išsirikiuos visų šešių KASP rinktinių būriai su kovinėmis vėliavomis, taip pat kaimyninių šalių – Lenkijos, Estijos ir Latvijos – Savanorių pajėgų vėliavų grupės, pranešė Seimas.
Vytautas Landsbergis: jeigu bus karas, Kinija ateis į Europos ir Rusijos griuvėsius
Buvęs faktinis Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis atidžiai stebi tarptautinės politikos įvykius ir mano, kad ginkluotos Rusijos agresijos prieš Ukrainą tikimybė priklauso tik nuo Kremliaus svarstymų, ar karas padės Maskvai išvengti bankroto pas save viduje, ar vis tik gali būti išganingas. Politikas sako, kad šiuo metu Rusija visam pasauliui įrodinėja, jog buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė ją teisingai pavadino teroristine valstybe.
Gabrielius Landsbergis: Lietuvos ir Irako veiksmai sprendžiant migrantų krizę gali tapti pavyzdžiu
Irake viešintis Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad šalių bendradarbiavimas sprendžiant migracijos krizę gali tapti pavyzdžiu Europos Sajungai.
Jis Bagdade sekmadienį susitiko su Irako ministru pirmininku Mustafa Kazemiu ir užsienio reikalų ministru Fuadu Husseinu.
„Šeimyninis darbas“: Rusija NATO šnipinėjo šeimomis
Bendras kelių leidinių žurnalistų tyrimas atskleidė milžinišką Rusijos šnipinėjimo mastą NATO struktūroje. Aštuoni 2021-aisiais iš NATO būstinės išsiųsti rusų „diplomatai“ buvo kadriniai šnipai, skelbiama „EUObserver“ bei „Centr Dosje“ bendrame tyrime. Skelbiama, kad iš beveik 100 Rusijos atstovybės darbuotojų daugiau nei pusė buvo kadriniai GRU agentai.
Buvęs NATO generalinis sekretorius: negalime nusileisti Rusijai
Vladimiras Putinas tai bandė ir anksčiau, bet mes negalime nusileisti, politico.eu rašo Andersas Foghas Rasmussenas, buvęs NATO generalinis sekretorius. Toliau pateikiame jo tekstą.
Kai pirmą kartą susitikau su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu būdamas NATO generaliniu sekretoriumi, jis mūsų susitikimą pradėjo pasakydamas, kad nori išformuoti NATO.
Iš Ukrainos sugrįžęs apžvalgininkas: fronte kalba, kad karas – tik laiko klausimas
Rusija žvangina ginklais ir beldžiasi į rytines Ukrainos sienas. Tai neramina NATO ir JAV, bet labiausiai dėl tokių didžiosios kaimynės veiksmų sunerimo Baltijos šalys. Siekdama sumažinti įtampą JAV sėdo prie derybų stalo su Rusija, bet tai, pasak diplomatų ir politikos apžvalgininkų, labiau „gumos tempimo“ nei realios deeskalacijos aktas.
Europoje iškilo didžiausias per 30 metų karo pavojus – tokiu pareiškimu prasidėjo NATO ir Kremliaus derybų tęsinys
Europoje iškilo didžiausias per 30 metų karo pavojus – tokiais pareiškimais ketvirtadienį Vienoje prasidėjo trečias NATO ir Kremliaus derybų raundas. Deja, be rezultatų. Rusijos atstovai NATO agresijos pavyzdžiu net įvardija Lietuvą ir kitas Baltijos šalis ir sako nematantys prasmės artimiausiu metu vėl sėsti prie derybų stalo.
Nausėda po pokalbio su NATO vadovu: Europoje negali būti brėžiamos raudonos linijos
Europoje negali būti brėžiamos naujos raudonos linijos, po pokalbio su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
„Aljanso narių saugumo nedalomumas yra vienas esminių NATO veiklos principų. Aljanse negali būti skirtingų skirtingo saugumo zonų, kur būtų ribojami gynybai užtikrinti būtini pajėgumai ir pratybos“, – pažymi Lietuvos vadovas.
Ministerija: Danija Lietuvoje dislokuoja papildomų naikintuvų, karinę fregatą
Lietuvoje stiprinami NATO kariniai pajėgumai – į šalį bus atsiųsti keturi papildomai naikintuvai, karinė fregata, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Anot ministerijos, šią savaitę Danijos parlamentas priėmė sprendimą į Lietuvą atsiųsti keturis papildomus F-16 naikintuvus ir Baltijos jūroje dislokuoti karinę fregatą „HDMS Peter Willemoe“ su 160 karių įgula.
NATO būstinėje kalbėti su rusais atvyko atstovai iš visų Aljanso narių
Pirmadienį Ženevoje amerikiečių ir rusų diplomatams nepasiekus proveržio derybose dėl įtampos prie Ukrainos sienų, šiandien kalbos persikėlė į Briuselį. NATO būstinėje kalbėti su rusais atvyko atstovai iš visų Aljanso narių, tarp jų – ir Lietuvos.
Kremliaus derybininkai ir toliau reikalauja stabdyti Aljanso plėtrą į Rytus, tačiau Vakarai nuolaidžiauti neketina.
Rusija ragina NATO nustatyti nuolatinę „kontaktinę liniją“
Maskvos reikalaujamų saugumo garantijų nuostatos yra tarpusavyje susijusios, o norint deeskaluoti įtampą, visų pirma būtina nustatyti nuolatinę Rusijos ir NATO kontaktinę liniją, trečiadienį pareiškė rusų užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško.
„Visi mūsų pasiūlymų elementai yra absoliučiai tarpusavyje susiję“, – sakė A. Gruško po Rusijos ir NATO derybų.
Maskva: Rusija gali atsakyti NATO savąja atgrasymo politika
Maskva po trečiadienį įvykusių derybų su NATO perspėjo, kad imsis „kontratgrasymo“ politikos, jei Aljansas stengsis stabdyti Rusiją.
„Jei NATO pereis prie atgrasymo politikos, tai reikš, kad mes imsimės kontratgrasymo politikos. Jei tai bus bauginimas, vadinasi, imsimės kontrbauginimo. Jei bus ieškoma pažeidžiamų vietų Rusijos gynybos sistemoje, bus ieškoma pažeidžiamų vietų NATO pusėje“, – pareiškė rusų užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruška.
Stoltenbergas: NATO ir Rusija susitarė tęsti aukšto lygio derybas
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį nurodė, kad karinis blokas ir Rusija susitarė pasistengti surengti daugiau derybų, išliekant įtampai dėl Maskvos pajėgų sutelkimo prie sienos su Ukraina.
Stoltenbergas Rusijos ir NATO susitikimą vadina savalaikiu dialogu
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį Briuselyje vykstantį NATO ir Rusijos Tarybos posėdį pavadino savalaike galimybe dialogui.
„Šiuo metu vyksta NATO ir Rusijos Tarybos susitikimas. Tai savalaikė galimybė dialogui kritiniu Europos saugumui momentu“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė J. Stoltenbergas.
Lietuvos kariuomenės vadas su NATO kolegomis tariasi dėl įtampos prie Ukrainos sienos
Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys trečiadienį nuotoliniu būdu dalyvauja NATO karinio komiteto konferencijoje, skirtoje aptarti įtampai prie Ukrainos sienos, kur Rusija sutelkė tūkstančius karių.
Dvi dienas truksiančios konferencijos metu 30 NATO šalių kariuomenių vadai, vadovaujant komiteto pirmininkui admirolui Robui Baueriui, aptars saugumo situaciją ir Aljansui svarbius strateginius klausimus, pranešė Krašto apsaugos ministerija.
NATO sąjungininkės vienija jėgas prieš derybas su Rusija
Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės Europoje vienija jėgas prieš trečiadienio susitikimą NATO būstinėje su Rusijos pasiuntiniais, rengdamosi derėtis dėl įtampos prie Ukrainos sienos slopinimo, abiem stovykloms atsisakant bent kiek nusileisti.
Rusijai sutelkus didžiules pajėgas prie ir taip iš dalies okupuotos Ukrainos, Vašingtonas buvo priverstas kalbėtis su Maskva, kad būtų galima išsklaidyti nuogąstavimus dėl visapusiškos karinės konfrontacijos.
Kijevas: Rusija neturi balso teisės dėl Ukrainos narystės NATO
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba antradienį sakė, kad Rusija neturi žodžio teisės dėl to, ar Ukraina gali įstoti į NATO.
Ukrainos narystės Aljanse klausimas yra šią savaitę vykstančių Vakarų ir Rusijos svarbių derybų centre.
„Rusija neturi balso teisės dėl Ukrainos narystės NATO. Tai „raudona linija“ ir jos neperžengs nei Ukraina, nei mūsų partneriai“, – naujienų svetainei „RBK Ukraina“ sakė D. Kuleba.
Maskva: Rusijos ir NATO derybos – „tiesos akimirka“
Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško antradienį pareiškė, kad Maskvos ir NATO ryšiai pasiekė „tiesos akimirką“, ruošiantis svarbioms deryboms dėl Ukrainos ir Kremliaus pateiktų saugumo reikalavimų.
Ankstesnę dieną Ženevoje įvykusios JAV ir Rusijos delegacijų derybos pradėjo Maskvos ir Vakarų šalių diplomatijos savaitę, tvyrant nuogąstavimams, kad Rusija planuoja įsiveržti į provakarietišką kaimynę Ukrainą.
NATO vadovas: Rusija sumokės „didžiulę kainą“, jei užpuls Ukrainą
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pirmadienį perspėjo Rusiją, kad ji sumokės „didžiulę kainą“, jei užpuls Ukrainą, ir išreiškė viltį, kad per Ženevoje prasidėjusius derybas dėl krizės pavyks sudaryti sąlygas diplomatiniam sprendimui.
„Uoliai ieškome taikaus politinio kelio ir esame pasirengę toliau dirbti su Rusija, kad pabandytume rasti tą kelią taikaus sprendimo link“, – pabrėžė J. Stoltenbergas prieš susitikimą su Ukrainos vicepremjere.
JAV: per derybas su Maskva nebus diskutuojama dėl pajėgų NATO rytiniame sparne
Baltieji rūmai penktadienį paneigė televizijos „NBC News“ pranešimą, kad JAV prezidento Joe Bideno administracija pasiruošusi tartis su Rusija dėl abipusio pajėgų mažinimo Rytų Europoje.
„Nėra tikslu, kad administracija rengia priemones JAV pajėgų Rytų Europoje atitraukimui, ruošiantis diskusijoms su Rusija kitą savaitę – apie ką mes pranešėme NBC, kai jie paskelbė šią medžiagą“, – sakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovė Emily Horne.
Viceministras: nėra ženklų, rodančių Rusijos pastangas deeskaluoti situacija prie Ukrainos
Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas sako, kad šiuo metu nėra ženklų, rodančių Rusijos pastangas deeskaluoti situacija prie Ukrainos, kur Maskva sutelkusi 100 tūkst. karių.
Jis taip teigė po penktadienį vykusio neeilinio NATO užsienio reikalų susitikimo. Anot viceministro, rytiniame Aljanso flange siekiama papildomų saugumo garantijų.
„Šiuo metu nėra ženklų, kurie rodytų Rusijos pastangas deeskaluoti situaciją.
Arvydas Pocius apie Putino agresiją ir Ukrainos puolimą: „Tas chuliganas gali kažką vėl iškrėsti“
Vladimiro Putino grasinimai NATO ne juokais neramina šalis, kadaise buvusias Sovietų Sąjungos įtakos zonoje. Suomija jau sukluso ir svarsto galimybę jungtis prie aljanso, o Ukraina ir Sakartvelas jau seniai prašosi Vakarų pasaulio užtarimo. Dabar Rusija išsitraukė ultimatumo kortą, o tai rodo, kad ji gali bet kada „trinktelti savo chuliganišku kumščiu“, sako ekspertai. Jų teigimu, Rusija žvangina ginklais ne be priežasties, tad posovietinės šalys turėtų ruoštis galimai apgulčiai.
Edwardas Lucasas. Putino geopolitinis pokeris
Rusija laimi – iš dalies dėl savo pačios privalumų, bet daugiausiai – dėl mūsų silpnumo.
Ant kortos pastatyta ne vien Ukrainos ateitis, bet ir mūsiškė. Štai ko dauguma Vakarų lyderių neįstengia suvokti, didėjant statymams šioje bauginamoje viduržiemio geopolitinio pokerio partijoje.
Jeigu gruodžio 17-ąją Rusijos paskelbtas Rusijos reikalavimų sąrašas būtų priimtas, tai sugriautų NATO ir užbaigtų Jungtinių Valstijų kaip Europos saugumo garantės vaidmenį.
Arvydas Anušauskas: Rusijos ultimatumai neįgyvendinami, Putinas siekia nukreipti dėmesį
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad nors pokalbiai tarp Rusijos ir Vakarų švelnina įtemptą situaciją prie Ukrainos sienos, esminių problemų tai nesprendžia. Pasak jo, Rusijos ultimatumai yra sunkiai įgyvendinami, o įtempta situacija regione leidžia kalbėti apie nuolatinį amerikiečių karių dislokavimą Lietuvoje.
Suomija netikėtai įvardijo tai, nuo ko Kremliaus atstovus pila šaltas prakaitas
Net keli aukščiausi Suomijos vadovai paskelbė, kad Rusijos reikalavimai yra prieštaraujantys Europos saugumo tvarkai ir pažymėjo svarstantys stojimo į NATO aljansą variantą. Daugelį dešimtmečių neutralios pozicijos besilaikanti Suomija aktyviai bendradarbiauja su NATO, tačiau kol kas nėra jos narė.
Rusija, praėjusių metų pabaigoje suįžūlėjusi tiek, kad atviru tekstu „uždraudusi“ Ukrainai ir Gruzijai net pradėti svarstyti stojimo į NATO aljansą galimybę, sutiko kietesnį riešutėlį – Suomiją.
Suomija prakalbo apie galimą NATO narystę
Suomijos vyriausybės vadovė Sanna Marin priminė apie šalies teisę teikti paraišką narystei NATO, ypač dabar – intensyvėjančio šalies karinio bendradarbiavimo su Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija bei agresyvėjančios kaimynės Rusijos elgsenos sąlygomis.
Suomijos premjerę cituoja visuomeninė transliuotoja „Yle“.
„Mes išsaugome galimybę teikti paraišką dėl narystės NATO.
Baltieji rūmai: JAV padės Lenkijai Rusijos agresijos atveju
JAV prezidento Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas patikino Varšuvą, kad Vašingtonas pasirengęs užtikrinti paramą savo NATO sąjungininkėms rytiniame sparne pagal Aljanso sutarties 5-ąjį straipsnį, Rusijai sutelkus savo pajėgas prie sienos su Ukraina.
NATO naikintuvai du kartus kilo palydėti Rusijos karinių orlaivių
NATO naikintuvai praėjusią savaitę du kartus kilo atpažinti ir lydėti karinių Rusijos orlaivių, skridusių tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros, pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Tiek gruodžio 21, tiek 22 dienomis NATO naikintuvai atpažino šarvuotą atakos lėktuvą IL-20, skridusį iš žemyninės Rusijos dalies ir grįžusį.
Abu kartus orlaivis skrido be radiolokacinio atsakiklio, skrydžio plano neturėjo, radijo ryšį su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) palaikė.
Rusija ir NATO sausį aptars padėtį Ukrainoje
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas nusprendė ateinančių metų sausio 12 dieną sušaukti Rusijos ir NATO Tarybos posėdį, pranešė naujienų agentūrai DPA, remdamasi Aljanso spaudos tarnyba.
Kaip pažymi DPA, tai būtų pirmas Rusijos ir NATO Tarybos posėdis po pustrečių metų pertraukos.
Anksčiau pranešta, kad sausio 12-13 dienomis Briuselyje vyks NATO Karinio komiteto posėdis, kuriame dalyvaus valstybių narių ginkluotųjų pajėgų generalinių štabų viršininkai.
Maskva sako sulaukusi pasiūlymo surengti Rusijos ir NATO tarybos posėdį
Maskva gavo Aljanso pasiūlymą kitą mėnesį surengti Rusijos ir NATO tarybos posėdį ir yra pasirengusi tiesioginiam dialogui su šia organizacija, penktadienį pareiškė rusų užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
„Gavome tokį pasiūlymą, galiu patvirtinti. Dabar jis nagrinėjamas praktiškai, kaip būtų galima tai padaryti“, – kalbėjo ji per spaudos konferenciją.
Ekspertai apie ateitį: turime ruoštis artimam kontaktui su Rusijos ir Baltarusijos pajėgomis visiškai šalia Lietuvos sienų
Šiuo metu Lietuva – pačiame geopolitinių įvykių sūkuryje. Tai lėmė kelios priežastys: į šalį tebeplūsta migrantai, už sienos siautėja Baltarusijos autoritarinis režimas, o iš Rusijos pusės kyla galimas agresijos pavojus. Politologai apžvelgė scenarijus, kokie įvykiai gali sukrėsti Europą bei pasaulį kitais metais ir kaip tai atsilieps Lietuvai.
Rusija: rasime naujų priemonių užtikrinti saugumui, jei Vakarai ignoruos reikalavimus
Rusija gali imtis neįvardytų naujų priemonių savo saugumui užtikrinti, jei JAV ir jos sąjungininkės tęs „provokuojančius veiksmus“ ir ignoruos Maskvos reikalavimą suteikti garantijų, kad NATO nesiplės į rytus, šeštadienį pareiškė užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas.
S. Riabkovas apkaltino Vakarus nuolat „plečiant to, kas priimtina, ribas“ santykiuose su Rusija.
Maskva reikalauja stabdyti bet kokį NATO bendravimą su Ukraina
Ir toliau tvyrant įtampai tarp Rusijos ir NATO, Kremlius išplatino aljansui ir Jungtinėms Valstijoms keliamus savo reikalavimus, kurie esą leistų deeskaluoti įtampą Europoje. Prie Ukrainos sienų sutelkęs 100 000 karių, Putinas reikalauja, kad NATO stasbdytų plėtrą į Rytus. Ne tik, užtikrintų, kad aljanso nare netaps Ukraina, bet Vašingtono reikalauja nustoti bendradarbiauti su Rytų Europos šalimis kaip Lietuva.
Pareigūnas: JAV pasirengusios aptarti Rusijos pasiūlymus, bet su dalimi jų nesutinka
Jungtinės Valstijos yra pasirengusios aptarti Rusijos pateiktus pasiūlymus dėl saugumo, tačiau su dalimi jų nesutinka, penktadienį sakė vienas aukšto rango pareigūnas.
„Mes esame pasirengę juos aptarti. Tačiau šiame dokumente yra dalykų, kurie, kaip rusai žino, bus nepriimtini“, – žurnalistams sakė pareigūnas, pageidavęs likti anonimu.
Estijos ir Latvijos gynybos ministrai: Rusijos reikalavimus dėl NATO – nepriimtini
Estijos gynybos ministras Kalle Laanetas penktadienį pareiškė laikantis Rusijos paskelbtus NATO bei Jungtinėms Valstijoms adresuotus saugumo reikalavimus nepriimtinais.
„Rusijos reikalavimai NATO yra absoliučiai nepriimtini! – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė ministras. – Bet kurios iš Rusijos Federacijos išvardytų priemonių įgyvendinimas būtų katastrofiškas Europos saugumui.“
Jis pabrėžė, kad dabar eskaluojančioji pusė yra Rusija, kuri telkia savo pajėgas prie Ukrainos sienų.
