nato
NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacija)
Tarptautinė karinė-politinė organizacija, kurią sudaro 31 valstybė (nuo 2023 m.), daugiausia iš Šiaurės Amerikos ir Europos. Ji buvo įkurta 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone, siekiant užtikrinti kolektyvinę gynybą prieš galimas grėsmes, ypač Šaltojo karo laikotarpiu Sovietų Sąjungai.
Pagrindiniai NATO tikslai:
Kolektyvinė gynyba: NATO remiasi pagrindiniu principu, kad puolimas prieš vieną iš Aljanso narių laikomas puolimu prieš visas nares (pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį).
Taikos palaikymas ir stabilumo skatinimas: NATO vykdo misijas ir operacijas visame pasaulyje, siekdama užtikrinti taiką ir stabilumą.
Konsultavimas ir bendradarbiavimas: Organizacija skatina politinį dialogą ir bendradarbiavimą tarp narių, taip pat su kitomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis.
Rusija nutraukia bendradarbiavimo misiją su NATO: nebeturi vilčių, kad santykiai pagerėtų
Rusija stabdo bendradarbiavimą su NATO, pareiškė šios šalies užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Teigiama, kad tai yra atsakomasis žingsnis į rusų diplomatų, kurie NATO teigimu užsiėmė žvalgybine veikla, išsiuntimą iš Briuselio.
Ministro teigimu, savo veiklą nutrauks ir Šiaurės Atlanto aljanso informacijos biuras Maskvoje.
NATO naikintuvai lydėjo vieną Rusijos karinį orlaivį
Baltijos šalyse budintys NATO naikintuvai praėjusią savaitę palydėjo vieną tarptautinėje oro erdvėje skridusį Rusijos karinį orlaivį, pirmadienį paskelbė Krašto apsaugos ministerija.
Palydėtas naikintuvas SU-27 skrido iš žemyninės Rusijos dalies į Karaliaučiaus sritį. Orlaivis skrido be radiolokacinio atsakiklio, be skrydžio plano, radijo ryšį su Regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.
NATO oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma iš Lietuvos ir Estijos.
Karinis žemėlapis keičiasi: Rusijos pašonėje – nauji gynybiniai aljansai
Naujas skandinavų bendradarbiavimas gynybos srityje, švedų ir prancūzų bendradarbiavimo stiprinimas – jau nekalbant apie AUKUS programą. Per pastarąsias kelias savaites kaimyniniame regione aljansas dygsta, lyg grybai po lietaus. Kodėl būtent dabar – ir kodėl jie tokie svarbūs?
Švedijos gynybos ministras, susitikimo su savo kolege iš Prancūzijos metu atskleidė daug siekiančius ateities planus.
Sanchezas: kitas NATO viršūnių susitikimas vyks 2022 metų birželį Madride
Kitas NATO viršūnių susitikimas vyks ateinančių metų birželio 29–30 dienomis Madride, penktadienį pranešė Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas per bendrą spaudos konferenciją su Aljanso vadovu Jensu Stoltenbergu.
Ispanų premjeras sakė besitikįs, kad šis susitikimas „garantuos ir sustiprins NATO vienybę bei sanglaudą“, taip pat padės Aljansui suformuluoti „atnaujintą strategiją, skirtą mums kylantiems iššūkiams“ saugumo srityje.
„Microsoft“: beveik 60 proc. kibernetinių atakų susiję su Rusija
Rusija gerokai aktyviau nei kitos valstybės organizuoja kibernetines atakas pasaulyje, teigiama JAV informacijos technologijų milžinės „Microsoft“ ketvirtadienį paskelbtoje kibernetinio saugumo ataskaitoje.
Jos autoriai, išanalizavę vienerių metų laikotarpį iki šių metų vidurio, priėjo išvados, kad 58 proc. kibernetinių atakų, remiamų valstybinių institucijų, užnugaryje buvo Rusija.
Stoltenbergas: Prancūzijos ir JAV ginčas dėl povandeninių laivų neturi skaldyti NATO
Prancūzijos ir JAV ginčas dėl pakto, paskatinusio Australiją nutraukti sutartį dėl povandeninių laivų su Paryžiumi, neturi įvaryti pleišto tarp NATO sąjungininkių, ketvirtadienį pareiškė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.
„Šis susitarimas nėra nukreiptas prieš Europą ar NATO. Iš esmės sutariama, jog neturėtume leisti, kad šis klausimas suskaldytų Transatlantinį aljansą“, – sakė J. Stoltenbergas po nacionalinio saugumo patarėjų susitikimo.
NATO: Aljansas turi reaguoti į Rusijos „žalingą veiklą“
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Aljansas turėjo imtis veiksmų prieš aktyvėjančią Rusijos „žalingą veiklą“, blokui atėmus akreditaciją iš aštuonių Rusijos misijos prie Aljanso narių.
Rusijos perimta karybos kultūra, kurios mes net nesuprantame: šioje valstybėje vyksta įdomūs dalykai
Rusijai būdinga prūsiška karybos kultūra, kuri yra visiškai nebūdinga Vakarams, todėl mes dažnai nesuprantame Maskvos užmačių ir veikimo būdo. Tokiai kultūrai natūralu orientuotis vien į tikslą. Jeigu atsiranda kažkas, kas trukdo siekti tikslo, tas „kažkas“ turi būti pašalintas. Taip Rusijos karinį ir politinį veikimo stilių apibūdina atsargos majoras, nepriklausomas analitikas Daivis Petraitis.
Vakarų kariniams ir politikos veikėjams taip pat įprasta mąstyti „win-win“ kategorijomis.
Gitanas Nausėda: migracijos krizė nesibaigė, ieško variantų, kaip ją gilinti
Europos Vadovų Taryba (EVT) išgirdo Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių bei Lenkijos prašymą padėti kovoti su neteisėtos migracijos krize, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Dalyvaudamas neformaliame EVT susitikime Slovėnijoje, Lietuvos vadovas pabrėžė, kad Baltijos šalys ir Lenkija yra „susirūpinę hibridine ataka, kuri toliau yra tęsiama“ bei teigė gavęs EVT prezidento Charleso Michelio pažadą skirti dėmesio šiai problemai EVT susitikime spalio pabaigoje.
NATO vadovas kritikuoja paramą lygiagrečiai Europos gynybos struktūrai
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad parama lygiagrečiai vien Europos šalių tarpusavio gynybos organizacijai gali suskaldyti ir susilpninti Atlanto aljansą.
REKLAMA
REKLAMA
Lietuvių kariams padėję afganistaniečiai mokosi lietuvių kalbos, nes nori darbo bent už 800 eurų
Raseiniuose dabar gyvenantys lietuvių kariams padėję afganistaniečiai su šeimos nariais pradeda mokytis lietuvių kalbos. Mokyti juos pradėję savanoriai džiaugiasi jų aktyvumu ir noru mūsų kalbą perprasti greitai. O patys afganistaniečiai sako, kad kalbos jiems ypač reikia, nes nori susirasti geriau apmokamą darbą.
Šiek tiek vėluodami, nedrąsiai į pirmą lietuvių kalbos pamoką renkasi prieš mėnesį į Raseinius iš talibų užimto Afganistano Lietuvos karių atvežti afganistaniečiai.
Kremlius: Maskva ir Minskas kartu reaguos į NATO pajėgų dislokavimą Ukrainoje
Maskva ir Minskas reaguodami į galimą NATO pajėgų dislokavimą Ukrainoje imsis bendro atsako, turinčio užtikrinti abiejų šalių saugumą, pirmadienį pareiškė Kremlius.
„Tai veiksmai, užtikrinsiantys mūsų abiejų sąjunginių valstybių saugumą“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, žurnalistų paklaustas, kokia galėtų būti abiejų valstybių reakcija.
Rusijos „prezidentas [Vladimiras] Putinas ne kartą aptarinėjo galimos NATO karinės infrastruktūros plėtros Ukrainoje temą.
Rasmussenas. ES ir NATO turėtų palaikyti Kinijos taikiklyje atsidūrusią Lietuvą
Lietuva tapo naujausia šalimi, atsidūrusia komunistinės Kinijos ugnies linijoje, nes gynė laisvę ir demokratiją, rašoma komentare.
ES ir NATO privalo jus paremti, nes kitaip Kinija vieną po kitos išrankios visas laisvas šalis, vykdydama bauginimų, grasinimų ir ekonominio spaudimo kampaniją.Didžiavausi, kad per 2002 metų Kopenhagos viršūnių susitikimą kaip Europos Tarybos pirmininkas vadovavau procesui, atvedusiam Lietuvą į ES.
Lucasas: atsakomybė už saugumo partnerysčių ateitį tenka europiečiams
Tariama priežastis – kad nauja britų ir amerikiečių sutartis aprūpinti Australiją atominiais povandeniniais laivais kainavo jai pelningą gynybos kontraktą. Tikroji priežastis – kad ryškėjantis aljansas, skirtas tramdyti Kinijos komunistų partijos imperialistinėms ambicijoms, pabrėžia Prancūzijos silpnumą ir jos planų vystyti Europos „strateginę autonomiją“ neadekvatumą.
Sutartis dėl povandeninių laivų tėra pradžia.
Ingrida Šimonytė susitiko su JAV generolu: kalbėjo ir apie įvykusias „Zapad“ pratybas
Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį su Jungtinių Valstijų sausumos pajėgų vadavietės Europoje ir Afrikoje vadu generolu Christoferiu G. Cavoliu bei aptarė regiono ir globalius saugumo iššūkius, Lietuvos ir JAV bendradarbiavimą gynybos ir karinėje srityje, atgrasymo priemonių įgyvendinimą. „JAV yra ir išliks svarbiausia mūsų sąjungininkė. Visų pirma kaip NATO ir tas pačias vertybes ginanti sąjungininkė.
Gitanas Nausėda: nauji susitarimai tarp valstybių neturi vykti NATO sąskaita
Nauji susitarimai tarp valstybių, tokie kaip Jungtinių Valstijų, Australijos ir Jungtinės Karalystės sukurtas karinis aljansas, neturėtų būti kuriami NATO sąskaita, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
„Suprantu bandymą padidinti stabilumą Indijos ir Ramiojo vandenyno regionuose ir AUKUS susitarimas yra bandymas tai pasiekti, tačiau jis neturėtų būti įgyvendintas bendradarbiavimo NATO formate sąskaita“, – CNN televizijai sakė Niujorke viešintis G. Nausėda.
NATO naikintuvai 7 kartus lydėjo Rusijos orlaivius
NATO oro policijos misiją vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę septynis kartus kilo atpažinti virš Baltijos jūros skridusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Rugsėjo 13 dieną NATO oro policijos naikintuvai tris kartus kilo atpažinti ir palydėti rusų lėktuvų, skridusių tarptautine oro erdve. Pirmus du kartus palydėta po orlaivį, trečiąjį – septyni.
NATO apie JAV, Prancūzijos ir Australijos ginčą: tai neturės įtakos aljanso „kariniam bendradarbiavimui“
NATO nesureikšmina grėsmės, kurią aljansui gali kelti tarp Prancūzijos ir JAV bei Australijos kilęs ginčas dėl povandeninių laivų pirkimo sutarties, nes tai, pasak aljanso, neturėtų turėti įtakos grupės „kariniam bendradarbiavimui“.
Kanberai atsisakius milžiniškos povandeninių laivų pirkimo iš Prancūzijos sutarties ir pasirinkus amerikietiškus atominius povandeninius laivus, Paryžius tai ketvirtadienį pavadino „dūriu į nugarą“, o Vašingtoną sukritikavo už elgesį, kuris primena buvusio prezident...
Lukašenka skleidžia propagandą: kaltina, kad migrantai žiauriai įstumiami į Baltarusiją
Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga prie jo šalies sienų vykstančius incidentus dėl migrantų bando vaizduoti kaip tarptautinę hibridinę grėsmę, o tuo pasinaudojant NATO didina pajėgumus regione.
„Bandoma priskirti tarptautinės hibridinės grėsmės pobūdį incidentams dėl pabėgėlių ir migrantų prie sienos. Aktyviai bandoma perkelti atsakomybę už migracijos problemą tranzitinėms šalims.
Lietuvos ministrai: būtina stiprinti NATO kolektyvinę gynybą matant hibridines grėsmes
Lietuvos Užsienio, krašto apsaugos ministrai pabrėžia, jog būtina stiprinti NATO kolektyvinę gynybą matant hibridines Rusijos ir Baltarusijos keliamas grėsmes.
Į Lietuvą atvyko NATO kovos su hibridinėmis grėsmėmis ekspertų komanda
Darbą Lietuvoje antradienį pradeda NATO kovos su hibridinėmis grėsmėmis paramos komanda, ji teiks paramą šalies institucijoms dorojantis su migrantų krize ir kitu kaimynų spaudimu.
NATO vadovas – prieš Europos karinę nepriklausomybę nuo JAV
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas įspėjo, kad nuo JAV nepriklausomos kariuomenės sukūrimas Europoje suskaldytų Aljanso sąjungininkes.
„Sveikinu papildomas Europos pastangas gynybos srityje, tačiau tai niekada nepakeis NATO... Turime užtikrinti, kad Europa ir Šiaurės Amerika susivienytų“, – interviu britų laikraščiui „The Telegraph“ sakė jis.
Gabrielius Landsbergis ES ragina su Kinija bendrauti visų šalių formatu
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis penktadienį paragino Europos Sąjungą (ES) su Kinija bendrauti visų Bendrijos šalių formatu.
„Būtina strategiškai vertinti santykius su Kinija. Atskiros valstybių narių santykių su Kinija darbotvarkės nestiprina Europos Sąjungos. Jei veiksime atskirai, ne ES 27 formatu – pralaimėsime daugelyje frontų“, – Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime cituojamas G. Landsbergis.
Zelenskis siekia Bideno paramos dėl Ukrainos narystės NATO
JAV prezidentas Joe Bidenas, trečiadienį priėmęs Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį Baltuosiuose rūmuose, patikino jį, kad Vašingtonas priešinasi „Rusijos agresijai“, bet nepademonstravo jokių ženklų, kad būtų pasistūmėta šios Rytų Europos šalies narystės NATO klausimu.
Zelenskis: dabartinio NATO dalyvavimo Juodosios jūros regione nebepakanka
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį padėkojo NATO už paramą ir dalyvavimą Juodosios jūros regione, bet pabrėžė, kad dabartinėmis aplinkybėmis to nebepakanka.
Tokius komentarus jis išsakė per savo vizitą Jungtinėse Valstijose, informavo televizija „Ukraina 24“.
„Žmonės Ukrainoje mato šią paramą. Tai svarbu, nes jie jaučia, kad jie nėra vieni ir kad mūsų partneriai bus su mumis, jei Rusijos Federacija toliau eskaluos padėtį“, – sakė prezidentas.
NATO vadovas žada nepamiršti paliktų afganistaniečių
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį sakė, kad Kabulo oro uostas turi likti atviras, ir pažadėjo nepamiršti afganistaniečių, paliktų pasitraukus JAV ir sąjungininkių pajėgoms.
„Labai svarbu, kad oro uostas liktų atviras, kad būtų galima [gabenti] humanitarinę pagalbą Afganistano žmonėms ir... kad galėtume toliau išgabenti žmones, norėjusius [išvykti], bet negalėjusius [to padaryti] per karinę evakuaciją“, – interviu naujienų agentūrai AFP sakė NATO vadovas.
Pabradėje įkurdinti amerikiečių kariai: 230 modulinių namelių stovykla – beveik 7 mln. eurų
Artėjant Rusijos–Baltarusijos „Zapad“ pratyboms, Pabradėje, prie karinio poligono oficialiai atidaryta 7 mln. eurų Lietuvai kainavusi stovykla amerikiečių kariams. Moduliniuose nameliuose gyvena pusė tūkstančio amerikiečių.
Jiems įrengta ir sporto salė, žaidimų ir poilsio kambariai, krepšinio ir tinklinio aikštelės.
Kariuomenės vadas Rupšys apie „Zapad“ pratybas: Lietuvos kariuomenė ir NATO sąjungininkai yra pasiruošę
Rugsėjį netoli Lietuvos sienos planuojamos karinės Rusijos ir Baltarusijos pratybos „Zapad“ apimtimis turėtų būti panašios į vykusias 2017-aisiais, sako Lietuvos kariuomenės vadas.
Į Lietuvą atvykę afganistaniečiai vėliau galės gauti ir pašalpas: nuo 250 iki beveik 800 eurų
Lietuva iš Afganistano parsiskraidino jau visus 176 mūsų šalyje prieglobsčio prašančius vertėjus ir jų šeimų narius. Kariuomenė skelbia daugiau vaizdų, kaip mūsiškiai Kabule rankiojo buvusius pagalbininkus.
Tuom metu valdininkai Raseiniuose atvykėliams jau perka indus, virdulius ir netgi jungia šildymą, kad afganistaniečiai nesušaltų. Padalijus Lietuvos jiems skirtą sumą, kiekvienam afganistaniečiui tektų po beveik 3500 eurų.
Turkijos kariai palieka Afganistaną
Turkijos gynybos ministerija trečiadienį pranešė pradėjusi išvesti karius iš Afganistano.
Šis žingsnis veikiausiai žymi staigiai pasikeitusius Ankaros planus dėl pagalbos užtikrinant strategiškai svarbaus Kabulo oro uosto saugumą.
„Turkijos ginkluotosios pajėgos grįžta į mūsų tėvynę didžiuodamosi sėkmingai įvykdytomis joms patikėtomis užduotimis“, – sakoma ministerijos pranešime.
NATO siunčia į Lietuvą kovos su hibridinėmis grėsmėmis paramos grupę
Rugpjūčio 25 dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis nuotoliniu būdu dalyvavo Šiaurės Atlantos tarybos posėdyje, kuriame priimtas sprendimas atsiųsti į Lietuvą NATO Kovos su hibridinėmis grėsmėmis paramos grupę (angl.
NATO ėmėsi koordinuoti žmonių evakuaciją iš Kabulo
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį pranešė, kad Aljansas ėmėsi koordinuoti žmonių evakuaciją iš Kabulo oro uosto, tūkstančiams gyventojų mėginant ištrūkti iš Afganistano, kuriame kontrolę susigrąžino Talibanas.
„Keli šimtai NATO darbuotojų ir kontraktininkų teikia svarbias paslaugas, pavyzdžiui, oro eismo valdymą, aprūpinimą degalais ir ryšį oro uoste“, – NATO spaudos tarnyba citavo J. Stoltenbergo pasisakymą per Didžiojo septyneto (G-7) lyderių virtualų susitikimą.
NATO oro naikintuvai kilo lydėti Rusijos orlaivių
Praėjusią savaitę NATO oro policijos misiją vykdantys naikintuvai vieną kartą kilo lydėti Rusijos orlaivių.
Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, penktadienį atpažintas orlaivis, skridęs tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros į Karaliaučiaus sritį. Orlaivis skrido be radiolokacinio atsakiklio, be skrydžio plano, radijo ryšį su Regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.
NATO oro policijos misija vykdoma ir Lietuvos ir Estijos.
Perspėja, kad Afganistanui gresia katastrofa: pagalbos reikia tūkstančiams žmonių
Jungtinės Tautos perspėja, kad, praėjus savaitei nuo Kabulo patekimo į talibų rankas, Afganistanui gresia katastrofa. Skaičiuojama, kad didesnės ar mažesnės humanitarinės pagalbos reikia jau mažiausiai pusei šalies populiacijos.
Be to, vis garsiau skamba perspėjimai, kad amerikiečiai iki rugsėjo nespės užbaigti evakuacijos. Talibanas įspėja, kad pratęsti termino NATO pajėgų ir jiems talkinusių išskraidinimui neleis.
Iš Kabulo ištrūkusio brito istorija: chaosas oro uoste, ašaros ir bilietas į Vakarus
NATO šalys jau visą savaitę iš Afganistano desperatiškai gelbėja žmones, o pastarieji pasakoja, kaip evakuacijos procesas atrodo iš vidaus. Deja talibai vis labiau riboja patekimą į Kabulo oro uostą, lėktuvai neužsipildo, o niekaip pasprukti negalintys NATO vertėjai bijo dėl savo ir šeimų gyvybės. Amerikos prezidentas pripažįsta – tai viena sudėtingiausių ir pavojingiausių evakuacijos operacijų istorijoje.
Landsbergis: NATO turi siekti, kad krizė Afganistane netaptų dar viena migracijos krize
NATO šalys turi siekti, kad krizė Afganistane netaptų dar viena migracijos krize, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, penktadienį vykusiame nuotoliniame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime, skirtame aptarti saugumo situaciją Afganistane, G. Landsbergis pažymėjo, kad baigus 20 metų trukusią aljanso misiją „Tvirta parama“ labai svarbu išlaikyti aljanso vienybę ir solidarumą.
Prezidentūra: NATO analitinis padalinys nebus steigiamas, atvyks paramos grupė
Lietuvoje nebus kuriamas NATO analitinis padalinys, į šalį atvyks NATO Kovos su hibridinėmis grėsmėmis paramos grupė, penktadienį BNS informavo Prezidentūra.
Pažado nesilaikys? Talibanas „vis aktyviau“ ieško amerikiečiams padėjusių afganistaniečių
Talibanas vis aktyviau ieško žmonių, dirbusių su JAV ir NATO pajėgomis, nors žadėjo nekeršyti oponentams, rodo konfidenciali Jungtinių Tautų ataskaita.
JT grėsmės vertintojų pateiktoje ataskaitoje, kurią matė naujienų agentūra AFP, sakoma, kad Talibanas turi asmenų, kuriuos nori areštuoti, „prioritetinius sąrašus“.
Didžiausias pavojus gresia žmonėms, dirbusiems svarbiausius darbus Afganistano kariuomenėje, policijoje ir žvalgyboje, sakoma dokumente.
Nausėda: Lietuvoje planuojama steigti NATO analitinį padalinį
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad po JAV sprendimo išvesti karius iš Afganistano ten kilus humanitarinei krizei būtina stiprinti tarptautinį saugumą.
Jo teigimu, vienas iš to elementų bus Lietuvoje planuojamas įkurti NATO analitinis padalinys.
Afganistano fiasko buvo aiškus daug anksčiau: tik mums melavo
Vakarų šalių fiasko Afganistane, kai ypatingai dosniai finansuotos afganų karinės ir policijos pajėgos be jokios kovos pasidavė Talibanui, parodė, jog ilgus metus Vakarų visuomenės buvo maitinamos klaidinga informacija, esą Talibanas yra silpnas ir neturi didelės įtakos. Pasirodė, kad Talibanas yra stiprus ir labai palaikomas Afganistano gyventojų. Taip teigia Vidurio Rytų ekspertas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius.
NATO vadovas dėl kolapso Afganistane kaltina šalies vadovybę
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį pripažino, kad Aljansą nustebino itin staigi Talibano pergalė Afganistane, bet pridūrė, kad dėl šios „tragedijos“ tenka kaltinti šalies lyderius.
„Galiausiai Afganistano politinė vadovybė nesugebėjo pasipriešinti Talibanui ir pasiekti taikų sprendinį, kurio itin troško afganistaniečiai, – kalbėjo jis. – Ši Afganistano vadovybės pergalė atvedė prie mūsų šiomis dienomis stebimos tragedijos.
Merkel partijos vadovas: pasitraukimas iš Afganistano – didžiausia NATO nesėkmė
Vakarų šalių pajėgų išvedimas iš Afganistano virto „didžiausia NATO nesėkme“ nuo Aljanso įkūrimo, pirmadienį pareiškė Vokietijos kanclerės Angelos Merkel partijos vadovas.
Talibanui itin sparčiai perėmus kontrolę Afganistane, kai iš šalies buvo išvestos NATO pajėgos, Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) pirmininkas Arminas Laschetas (Arminas Lašetas) sakė: „Akivaizdu, kad šis tarptautinės bendrijos įsitraukimas nebuvo sėkmingas.
Latvija perspėja: kyla „incidento“ tarp NATO ir Rusijos rizika
Baltarusijos naudojama Lietuvos pasienyje migrantų hibridinio ginklo taktika ir artėjančios karinės pratybos „Zapad“, kuriose dalyvaus Rusijos ir Baltarusijos karinės pajėgos, didina išprovokuoto „incidento“ su NATO pajėgomis Baltijos šalyse ar Lenkijoje riziką, „Financial Times“ cituojami Latvijos valdžios atstovai.
NATO vadovas apie Baltarusijos provokaciją: esame pasirengę projektuoti atsako scenarijus
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda telefonu kalbėjosi su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu ir aptarė naujausią situaciją Lietuvos-Baltarusijos pasienyje bei galimus Aljanso veiksmus atremiant hibridinę nelegalios migracijos ataką prie rytinės NATO sienos, pirmadienį informavo Prezidentūra.
Pasak pranešimo, sutariama, kad Baltarusijos režimas prieš Lietuvą ėmėsi hibridinės atakos, organizuodamas nelegalių migrantų srautą per Lietuvos sieną.
NATO naikintuvai 3 kartus kilo į orą: pastebėjo Rusijos orlaivius
NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę tris kartus kilo lydėti Rusijos karinių orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Antradienį naikintuvai kilo du kartus. Abu kartus NATO lėktuvai atpažino ir palydėjo po tris Rusijos orlaivius, skridusius tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros.
ES šaukia pasitarimą dėl krizės prie sienos Baltarusija
Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrai surengs pasitarimą dėl Baltarusijos mėginimo spausti Lietuvą ir kitas Bendrijos nares skatinant migrantų antplūdį.
Šiuo metu ES pirmininkaujanti Slovėnija nurodė, kad pasitarimas vaizdo konferencijos formatu vyks rugpjūčio 18 dieną pagal atsako į krizes mechanizmą.
Į jį pakviesti 27 ES narių vidaus reikalų ministrai, taip pat Bendrijos sienų apsaugos agentūros FRONTEX, Europos prieglobsčio paramos biuras (EASO) ir Europolas.
Lucasas: pergalės beieškant
Didžiąją gyvenimo dalį praleidau priešindamasis Kremliui, bet dabar daugiausiai laiko skiriu Kinijai. Kuris iš jų yra blogiau?
Iš pirmo žvilgsnio atsakymas atrodo lengvas. Rusijos kaimynės laiko ją didele grėsme. Baltijos šalys, Vidurio Europa ir tokios valstybės kaip Moldova, Sakartvelas ar Ukraina nuolat nerimauja. Rusija gali į jas įsivežti ir tai daro, taip pat nutraukti joms gamtinių dujų tiekimą ir kelti sumaištį jų politikoje.
Kitoms šalims grėsmę kelia Kinija.
Lukašenka: jei Baltarusijoje reikės Rusijos karių su visų rūšių ginkluote – jie bus
NATO sistemingai telkia puolamąją infrastruktūrą palei Baltarusijos sienas, penktadienį pareiškė autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka.
„Mūsų šalis, būdama jungiamoji grandis tarp Vakarų ir Rytų, pateko į civilizacijų konfrontacijos epicentrą. Mes netirštiname spalvų, o konstatuojame faktą: prie mūsų sienų metodiškai telkiama NATO puolamoji karinė infrastruktūra“, – jį citavo valstybinė naujienų agentūra BELTA.
Lietuvoje lankosi Vokietijos kariuomenės sausumos pajėgų vadas
Lietuvoje šiomis dienomis lankosi Vokietijos kariuomenės sausumos pajėgų vadas generolas leitenantas Alfonsas Maisas ir Vokietijos parlamentarė Eva Hiogl.
Kaip pirmadienį pranešė Lietuvos kariuomenė, A. Maisas susitiko su Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu ir Sausumos pajėgų vadu brigados generolu Raimundu Vaikšnoru.
„Vokietija – viena iš svarbiausių partnerių mūsų šalies gynybos planavime ir atgrasyme.
Nutekinti duomenys: ES kariniai užmojai vadinami „miegančiąja gražuole“
Praėjus daugiau nei trejiems metams po naujo Europos karinio bendradarbiavimo pakto įkūrimo, dauguma jo programų vis dar neatnešė jokių vaisių. Europos karinio bendradarbiavimo paktas buvo pramintas „miegančiąja gražuole“.
Politiką ir gynybą apžvelgiančio leidinio „Politico" gauta projekto pažangos ataskaita parodė, kad daug pagyrų susilaukusi iniciatyva vis negali pabusti.
