nato
NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacija)
Tarptautinė karinė-politinė organizacija, kurią sudaro 31 valstybė (nuo 2023 m.), daugiausia iš Šiaurės Amerikos ir Europos. Ji buvo įkurta 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone, siekiant užtikrinti kolektyvinę gynybą prieš galimas grėsmes, ypač Šaltojo karo laikotarpiu Sovietų Sąjungai.
Pagrindiniai NATO tikslai:
Kolektyvinė gynyba: NATO remiasi pagrindiniu principu, kad puolimas prieš vieną iš Aljanso narių laikomas puolimu prieš visas nares (pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį).
Taikos palaikymas ir stabilumo skatinimas: NATO vykdo misijas ir operacijas visame pasaulyje, siekdama užtikrinti taiką ir stabilumą.
Konsultavimas ir bendradarbiavimas: Organizacija skatina politinį dialogą ir bendradarbiavimą tarp narių, taip pat su kitomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis.
Nutekinti duomenys: ES kariniai užmojai vadinami „miegančiąja gražuole“
Praėjus daugiau nei trejiems metams po naujo Europos karinio bendradarbiavimo pakto įkūrimo, dauguma jo programų vis dar neatnešė jokių vaisių. Europos karinio bendradarbiavimo paktas buvo pramintas „miegančiąja gražuole“.
Politiką ir gynybą apžvelgiančio leidinio „Politico" gauta projekto pažangos ataskaita parodė, kad daug pagyrų susilaukusi iniciatyva vis negali pabusti.
Gabrielius Landsbergis su NATO vadovu aptarė situaciją pasienyje
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis penktadienį su NATO generaliniusekretoriumi Jensu Stoltenbergu telefonu aptarė padėtį Lietuvos pasienyje su Baltarusija.
„Su NATO vadovu apsikeitėme aktualiausia informacija apie regioninį saugumą Baltarusijos hibridinės atakos ir artėjančių Rusijos karinių pratybų „Zapad-2021“ akivaizdoje. Situaciją mūsų partneriai stebi ir vertina labai atidžiai“, – ministras G. Landsbergis cituojamas Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Įvertino Grybauskaitės šansus vadovauti NATO: viską apsunkina santykiai su Rusija
Ar gali būti, kad buvusią prezidentę Dalią Grybauskaitę išvysime viename svarbiausių tarptautinių postų – NATO generalinio sekretoriaus pareigose? Tarptautinėje žiniasklaidoje pasirodžius tokioms spėlionėms, ekspertai Lietuvoje svarsto, kad Grybauskaitė šioje postų loterijoje turi ir stiprių privalumų, bet ir didelių trūkumų.
Esą bent keletas didžiųjų Europos valstybių gali blokuoti buvusios prezidentės pavardę, o priežastys ir vėl gali slypėti įtemptuose santykiuose su Rusija.
Prezidentūra: institucijos turi siekti, kad Grybauskaitė vadovautų NATO
Lietuvos institucijos turi siekti, kad buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė vadovautų NATO, tai būtų didžiulis laimėjimas Lietuvai, teigia prezidento vyriausiasis patarėjas vidaus politikai Povilas Mačiulis
„Kuo daugiau lietuviškų pavardžių mes girdėsime panašiuose kontekstuose, tuo Lietuvai bus geriau.
NATO ieško naujo vado: Grybauskaitė – viena iš pagrindinių kandidačių
Buvęs Norvegijos premjeras Jensas Stoltenbergas NATO vadovo pareigas užima nuo 2014-ųjų. Sutartis su juo buvo pratęsta iki 2022-ųjų rugsėjo, tačiau galingiausiam pasaulyje kariniam aljansui teks per metus susirasti naują lyderį. Formalios derybos dar tik prasideda, pažymima „Politico“, tačiau jau kitų metų pavasarį ar vasarą turėtų būti paskelbtas naujas generalinis sekretorius. Viena iš minimų kandidačių – buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Rusija: užsienio pajėgų „skubus pasitraukimas“ stumia Afganistaną į riziką
Rusija penktadienį pareiškė mananti, kad dėl JAV ir NATO pajėgų „skubaus pasitraukimo“ Afganistane sparčiai prastėja saugumo situacija, ir perspėjo, kad nestabilumas gali išplisti ir į kaimynines regiono šalis.
Talibų kovotojai Afganistane pasinaudodami paskutiniais užsienio pajėgų pasitraukimo iš šios šalies etapais pradėjo puolimus ir užėmė virtinę rajonų bei sienos perėjų ir apsupo provincijų sostinių.
Klaipėdoje rieda amerikiečių tankai: tai – žinia Rusijai ir Baltarusijai prieš „Zapad“
Klaipėdos uoste iškraunama amerikiečių karinė technika – trys šimtai tankų bei šarvuočių. Visi jie pajudės į Pabradę, kur treniruosis su Lietuvos kariais.
Seimas nusprendė: prireikus, dėl migrantų prašys ir NATO pagalbos
Seimas antradienį priėmė rezoliuciją, kuria išaugusią neteisėtą migraciją per Baltarusiją pripažino hibridine agresija. Rezoliucija konstatuojama, kad organizuoti nelegaliai sieną kertančių užsieniečių iš trečiųjų šalių srautai naudojami padėčiai Lietuvoje destabilizuoti.
Karo policijos vado pareigas perėmė Ivanauskas
Karo policijos vado pareigas antradienį perėmė pulkininkas leitenantas Raimondas Ivanauskas.
Jis pakeitė ketverius metus Karo policijai vadovavusį pulkininką leitenantą Laimą Baliūną, pranešė kariuomenė.
R. Ivanauskas pastaruoju metu ėjo NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje vado pavaduotojo pareigas.
Kariuomenė įspėja: skleidžiama dezinformacija apie Lietuvą
Šių metu birželio mėnesį nustatytas itin išaugęs Lietuvos valstybei priešiškos dezinformacijos srautas nacionalinio saugumo, valstybės gynybos ir NATO pajėgumų stiprinimo temomis, įspėja Lietuvos kariuomenė.
REKLAMA
REKLAMA
Vilniuje bus apdovanoti misiją Afganistane baigę Lietuvos kariai
Penktadienį Vilniuje, Krašto apsaugos ministerijoje (KAM), bus apdovanoti misiją Afganistane baigę Lietuvos kariai. Iškilmingos rikiuotės metu tarptautinėse operacijose dalyvavusiems kariams bus padėkota už įvykdytas užduotis, įteikti apdovanojimai, kariai ministrui perduos Lietuvos vėliavą, kuri buvo iškelta operacijų vietoje, pranešė KAM.
Paskutiniai Lietuvos kariai iš Afganistano grįžo birželio pabaigoje, NATO nusprendus pasitraukti iš šio dvidešimt metų trukusio konflikto.
Ukrainos prezidentas: reformos – svarbu, bet narystė ES ir NATO yra politinis sprendimas
Reformų įgyvendinimas yra svarbu, tačiau Ukrainos narystė Europos Sąjungoje (ES) ir NATO yra politinis sprendimas, teigia šios šalies prezidentas.
„Manau, kad iš dalies narystės ES ir NATO klausimas susijęs su reformomis, bet daugiausia tai politiniai klausimai“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Vilniuje sakė Volodymyras Zelenskis.
Nausėda: Lietuva visada rems Ukrainą kelyje į Europos Sąjungą ir NATO
Liepos 7 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu atidarė Vilniuje vykstančią Ukrainos reformų konferenciją.
Prezidentas akcentavo, kad Lietuva visada palaikys Ukrainos europinės ir euroatlantinės integracijos aspiracijas ir yra pasirengusi dalintis gerąja patirtimi. „Visada remsime Ukrainą kelyje į Europos Sąjungą ir NATO.
Iškėlė versiją: migrantai iš Baltarusijos gali būti neoficiali platesnių „Zapad“ karinių mokymų dalis
Praėjusį kartą Rusija ir Baltarusija netoli Lietuvos simuliavo karą prieš išgalvotą valstybę Veišnoriją, kuri esą rėmė valdžią Baltarusijoje nuversti norinčius diversantus. Prieš tai buvo išbandytas totalinio karo konceptas, o tai reiškia, kad drauge su karinėmis pajėgomis treniravosi žvalgybos ir saugumo tarnybų pareigūnai, vidaus saugumo pulkai, policija bei netgi vietos valdžios atstovai. Dar anksčiau buvo suvaidinta ribota branduolinė ataka prieš Varšuvą.
Konflikto vietoje – dar daugiau NATO laivų: Rusija perspėja dėl incidentų grėsmės
Pirmadienį, birželio 28-ąją, Juodojoje jūroje prasideda didelio masto JAV ir Ukrainos karinių jūrų laivyno pratybos „Sea Breeze 2021“. Praėjusią savaitę šalia Rusijos okupuoto Krymo kilo konfliktas dėl praplaukiančio Didžiosios Britanijos karinio laivo – rusai skelbėsi jį apšaudę, o britai to nepastebėjo.
NATO naikintuvai praėjusią savaitę kartą lydėjo Rusijos orlaivius
NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę kartą kilo lydėti Rusijos karinių orlaivių.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, praėjusį penktadienį naikintuvai atpažino Rusijos transporto orlaivį AN-26, virš Baltijos jūros skridusį iš pagrindinės Rusijos dalies į Karaliaučiaus sritį.
Orlaivis skrido su radiolokaciniu atsakikliu, be skrydžio plano, radijo ryšį su Regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.
Kodėl JAV vėliavos ant karinių uniformų yra atvirkščios?
Lietuviai žinių reportažuose ar vaidybiniuose filmuose dažnai gali išvysti NATO sąjungininkės karių uniformų vėliavas, kurios užsiūtos atvirkščiai. Tačiau tam yra svarbi priežastis. Kariai eina į kovą, jie savo vėliavą neša taip, kaip ją praeities konfliktų mūšiuose nešė jų protėviai.
Po incidento viešbutyje Vokietija atšaukia 30 karių iš Lietuvos
Po pavasarį įvykusio incidento Vokietija į šalį susigrąžina apie 30 karių, tarnavusių tarptautiniame NATO batalione Lietuvoje, trečiadienį pranešė Vokietijos kariuomenė.
Berlynas jau kurį laiką atlieka tyrimą dėl kaltinamų kariams rasistinių ir antisemitinių dainų dainavimu bei seksualinio priekabiavimo.
Šią savaitę savaitraščio „Der Spiegel“ interneto svetainė, incidentas Lietuvoje tarp neblaivių Vokietijos karių galėjo įvykti balandžio mėnesį per vakarėlį viename viešbutyje.
Bidenas dar kartą atsakė, ar Putinas yra žudikas: „Yra tam tikrų dalykų, kuriuos jis darytų“
Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas tęsia vizitą Briuselyje. Šiandien jis susitiko su Belgijos karaliumi. Taip pat bandė spręsti ginčus su Europos Sąjungos lyderiais dėl muitų politikos. Visgi Bideno dėmesio centre – jau ryt vyksiantis istorinis susitikimas su Vladimiru Putinu. Jo išvakarėse abiejų prezidentų komentarai apie J. Bideno pareiškimą, kad Putinas – žudikas.
Po sunkios dienos NATO viršūnių kuluaruose – mažiau įtempti susitikimai.
Ukraina nori tapti NATO dalimi: tikisi kitais metais gauti narystės veiksmų planą
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba antradienį išreiškė viltį, kad NATO ateinančiais metais suteiks Kijevui narystės veiksmų planą (Membership Action Plan, MAP).
„Atsižvelgiant į kontekstą, mums ši deklaracija – labai gera. Tačiau visada nuoširdžiai sakau partneriams, kad po gerų deklaracijų reikia imtis gerų veiksmų. Geriausias toks veiksmas būtų MAP suteikimas Ukrainai 2022 metais“, – po ankstesnę dieną Briuselyje įvykusio NATO viršūnių susitikimo „Facebook“ parašė D. Kuleba.
Skandalingas vakarėlis: Vokietija apkaltino keturis savo karius Lietuvoje seksualiai priekabiavus ir dainavus antisemitines dainas
Vokietija atšaukė keturis savo karius iš NATO misijos Lietuvoje „Priešakinės kovinės pajėgos“ (angl. „Enhanced Forward Presence“) dėl netinkamo elgesio, skelbiama „Zeit“. Pasak Vokietijos gynybos ministerijos atstovų, pateikti pirminiai kaltinimai dėl seksualinio priekabiavimo atvejų, galimai ir antisemitizmo apraiškų.
„Deutsche Welle“ pažymima, kad kariai dalyvavo vakarėlyje, kuriame galimai buvo įvykdyta keletas nusikalstamų veikų.
Prezidento patarėja: tokio masto renginio kaip NATO viršūnių susitikimas Lietuvoje nėra buvę
Tokio masto renginio kaip NATO viršūnių susitikimas, Lietuvoje turintis įvykti 2023 metais, Lietuvoje dar nėra buvę, todėl laukia dideli pasiruošimo darbai, sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė.
„Tokio masto susitikimo turbūt Lietuvoje nėra buvę. Gal panašus buvo, kai Lietuva pirmininkavo Europos Sąjungai 2012 metais ir Vilniuje buvo surengtas ES Rytų Partnerystės susitikimas.
Bidenas žada nustatyti raudonas linijas Putinui
JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį sakė, kad nustatys aiškias „raudonas linijas“ Rusijos vadovui Vladimirui Putinui, kai trečiadienį susitiks su juo Ženevoje, prieš tai paraginęs NATO sąjungininkes drauge spręsti Maskvos ir Pekino keliamus iššūkius.
Kalbėdamas po savo pirmo NATO viršūnių susitikimo, kuriame dalyvavo kaip JAV prezidentas, J. Bidenas sakė: „Nesiekiu konflikto su Rusija, bet mes atsakysime, jeigu Rusija tęs savo žalingus veiksmus.
Erdoganas: derybos su Bidenu buvo vaisingos
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį pareiškė sudalyvavęs „vaisingame ir nuoširdžiame“ susitikime su savo kolega amerikiečiu Joe Bidenu NATO viršūnių susitikimo kuluaruose Briuselyje.
„Manome, kad Turkijos ir JAV santykiuose nėra jokios problemos, kurios nebūtų galima išspręsti“, – pridūrė R. T. Erdoganas, pirmąkart susitikęs su J. Bidenu nuo pastarojo inauguracijos.
Bidenas: JAV ir NATO palaikys Baltijos šalis
JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį Briuselyje susitikęs su Baltijos šalių lyderiais per NATO viršūnių susitikimą pažadėjo, kad Jungtinės Valstijos palaiko jų pastangas duoti atkirtį „žalingiems“ Rusijos veiksmams.
„Patikinau juos, kad perduosiu prezidentui [Vladimirui] Putinui, kad nesiekiu konflikto su Rusija, bet mes atsakysime, jeigu Rusija tęs savo žalingus veiksmus“, – per internetu transliuotą spaudos konferenciją žurnalistams sakė J. Bidenas.
NATO viršūnių susitikimas 2023 metais vyks Lietuvoje
NATO viršūnių susitikimas po dvejų metų vyks Lietuvoje, pirmadienį nusprendė aljanso šalių lyderiai.
Bendrame jų komunikate nurodoma, kad „laukiame galimybės vėl susitikti Ispanijoje 2022 metais, o kitas mūsų susitikimas įvyks Lietuvoje“.
Tai žurnalistams Briuselyje patvirtino ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Nausėda: „Matome Rusijos bandymus praryti šią šalį“
Briuselyje istorinis 30-ties NATO šalių lyderių susitikimas kuriame dalyvauja ir naujasis Jungtinių valstijų prezidentas Joe Bidenas. Su juo atskirai šiandien susitiko ir Gitanas Nausėda bei Latvijos ir Estijos prezidentai.
NATO viršūnių susitikime lyderiai tariasi kaip atsakyti į augančią bei Rusijos agresiją bei Kinijos galią, brėžia naują Alijanso ateities kursą. Žadama jau šiandien patvirtinti ir kitą Lietuvai svarbią žinią – ateinantis NATO viršūnių susitikimas įvyks Lietuvoje.
Stoltenbergas: NATO durys atviros Ukrainai ir Sakartvelui
Per viršūnių susitikimą Briuselyje NATO patvirtino, kad organizacijos durys yra atviros Ukrainai ir Sakartvelui, pirmadienį sakė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Komunikate, šiandien priimtuose sprendimuose mes patvirtinome savo sprendimus, kad NATO durys yra atviros, pagal Bukarešte 2008 metais [priimtą] sprendimą. Taip pat [patvirtinome], kad.
Per NATO susitikimą Nausėda įspėjo dėl Rusijos ir Baltarusijos karinės integracijos
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį per NATO viršūnių susitikimą Briuselyje atkreipė dėmesį į sustiprėjusią Rusijos ir Baltarusijos karinę integraciją.
„Sustiprėjusi Rusijos ir Baltarusijos karinė integracija labai kelia nerimą. Kurios iš jų galia dominuos, nėra sunku atspėti. Toks scenarijus reikšmingai pablogintų euroatlantinės erdvės saugumą. Turime galvoti, kaip sustiprinti atgrasymo ir gynybos laikyseną“, – Prezidentūros pranešime cituojamas valstybės vadovas.
Bidenas: NATO susiduria su „naujais iššūkiais“ santykiuose su Rusija ir Kinija
JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį NATO viršūnių susitikime perspėjo, kad Aljansas susiduria su naujais iššūkiais santykiuose su Kinija ir Rusija, tačiau pažadėjo atkurti Vašingtono paramą savo sąjungininkėms.
Atvykęs į NATO būstinę Briuselyje dalyvauti susitikime su 29 lyderiais J. Bidenas pabrėžė, kad Aljansas yra „labai svarbus“ JAV saugumui.
DIENOS PJŪVIS. Ką „žudikui“ Putinui pasakys Bidenas?
Briuselyje vyksta NATO viršūnių susitikimas, kuriame pirmą kartą dalyvauja ir naujasis Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas. Po kelių dienų Ženevoje J. Bidenas susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kurį viename interviu pavadino „žudiku“. Ko tikėtis iš šių susitikimų ir ką jie gali atnešti Lietuvai?
Apie tai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institu...
Nausėda NATO viršūnių susitikime: „Turime būti labai aiškūs, vieningi ir ryžtingi Rusijos veiksmų atžvilgiu“
Į NATO viršūnių susitikimą pirmadienį atvykęs prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Aljansui reikalingas konkretus planas, kaip sustiprinti pajėgumus regiono šalyse krizės atveju.
Šalies vadovas taip pat ragino Aljansą ryžtingai reaguoti į agresyvius Rusijos veiksmus.
„Manau, kad turime būti labai aiškūs, vieningi ir ryžtingi Rusijos veiksmų atžvilgiu. Turėtume būti vieningi šiuo požiūriu“, – Briuselyje žurnalistams sakė šalies vadovas.
Stoltenbergas: NATO narėms reikalinga tvirtesnė politika Kinijos atžvilgiu
NATO šalių lyderiai turi parengti tvirtesnę bendrą politiką vis labiau dominuoti besistengiančios Kinijos atžvilgiu, sekmadienį pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
NATO viršūnių susitikimo Briuselyje išvakarėse duodamas interviu Kanados visuomeniniam transliuotojui CBC J. Stoltenbergas pabrėžė, kad Kinijos gynybos biudžetas yra antras pagal dydį pasaulyje.
Nausėda: Lietuva didins finansavimą gynybai iki 2,5 proc.
Didėjant grėsmėms iš Rytų pusės kaip niekada reikalingas stiprus NATO, ir Lietuva išlaikys ne mažiau kaip 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) finansavimą gynybai bei palaipsniui jį didins iki 2,5 proc. 2030 metais, sako į viršūnių susitikimą Briuselyje atvykęs prezidentas Gitanas Nausėda.
Šimonytė: saugumo situacija regione ne tik nestabili, bet ir prastėja
Premjerė Ingrida Šimonytė Briuselyje susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. Prieš artėjantį NATO viršūnių susitikimą įvykęs premjerės pokalbis su J. Stoltenbergu neapsiėjo be situacijos Baltarusijoje aptarimo. I Šimonytė pabrėžė, kad spaudimas Minsko režimui turi tęstis ir tvirtino, kad saugumo situacija regione prastėja.
Stoltenbergas: per NATO viršūnių susitikimą bus aptartas lėktuvo nutupdymas Minske
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad per birželio viduryje vyksiantį viršūnių susitikimą bus aptartas bendrovės „Ryanair“ lėktuvo priverstinis nutupdymas Minske, kurį jis pavadino „nepriimtinu“ incidentu.
Anušauskas: NATO turi stiprinti atgrasymą bei gynybą
Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, antradienį dalyvavęs nuotoliniame NATO gynybos ministrų susitikime, atkreipė sąjungininkų dėmesį į kolektyvinės gynybos stiprinimą.
Matulionis: NATO svarstytų dėl politinių spaudimo priemonių Baltarusijai
Lietuvos ambasadorius prie NATO Deividas Matulionis sako, kad artimiausiu metu Aljansas ketina aptarti sekmadienį įvykusį incidentą, kai Baltarusijos režimas priverstinai Minske nutupdė kompanijos „Ryanair“ keleivinį lainerį ir sulaukė Baltarusijos opozicijos atstovą, žurnalistą Ramaną Pratasevičių.
Diplomatas sako, kad galima būtų laukti politinių spaudimo priemonių, nukreiptų prieš Baltarusiją.
Norėčiau pabrėžti, kad NATO yra didelis vidinis susirūpinimas ir susierzinimas dėl to, kas vyksta.
Čekija atsiprašė už 1999 metų NATO bombardavimo kampaniją buvusioje Jugoslavijoje
Čekijos prezidentas Milošas Zemanas antradienį atsiprašė už NATO bombardavimo kampaniją buvusioje Jugoslavijoje 1999 metais, kurioje dalyvavo ir jo šalis, kai jis vadovavo vyriausybei.
Tris mėnesius trukusia bombardavimo kampanija buvo siekiama sustabdyti serbų lyderio Slobodano Miloševičiaus kruviną susidorojimą su Kosovo albanais, vėliau paskelbusiais šios pietinės provincijos nepriklausomybę nuo Serbijos.
JAV vadovaujama kampanija užbaigė 1998 metais prasidėjusį, daugiau nei 13 tūkst.
Minskas: Rusija pasirengusi bet kurią akimirką padėti ginti Baltarusiją
Rusijos kariuomenė yra pasirengusi bet kurią akimirką padėti ginti Baltarusiją, sekmadienį pareiškė vienas aukšto rango baltarusių kariškis.
„Visi žino, kad su Rusija esame įkūrę regioninę kariuomenės grupuotę... Mūsų partneriai, mūsų sąjungininkai yra pasiruošę bet kurią akimirką padėti mums organizuoti mūsų valstybės gynybą“, – sekmadienį televizijos STV eteryje sakė baltarusių Generalinio štabo viršininko pirmasis pavaduotojas generolas majoras Iharis Karolis.
Premjerė: galimybė surengti NATO viršūnių susitikimą būtų valstybės pripažinimas
Galimybė Lietuvai surengti NATO viršūnių susitikimą 2023 metais būtų valstybės pripažinimas ir šis klausimas keliamas visuose įmanomuose formatuose, sako premjerė Ingrida Šimonytė.
„Lietuva siekia to kryptingai kurį laiką, jei tai pavyks, manau, kad tai bus mūsų kaip valstybės pripažinimas. Manau, kad tikrai galėtumė tokį reginį organizuoti, ir visuose formatuose, kuriuose tą klausimą galima kelti, keliame“, – antradienį žurnalistams Seime sakė premjerė.
Lietuva siekia 2023 metais surengti NATO viršūnių susitikimą
Lietuva siekia 2023 metais surengti NATO viršūnių susitikimą Vilniuje.
Apie pateiktą paraišką pirmadienį pranešė prezidentas Gitanas Nausėda.
„Lietuva pateikė paraišką surengti NATO aukščiausiąjį susitikimą 2023 metais ir dabar dėsime visas pastangas, kad jos taptų realybe ir iš jų gimtų konkretūs sprendimai“, – sakė šalies vadovas.
„Kolegos yra su mūsų pageidavimu ir paraiška susipažinę, labai rimtai jį vertina. Dabar visas darbas priklauso politikams ir diplomatams“, – pridūrė jis.
NATO pradėjo pajėgų išvedimą iš Afganistano
NATO pradėjo misijoje Afganistane dalyvaujančių karių išvedimą, JAV prezidentui Joe Bidenui nusprendus sugrąžinti JAV pajėgas namo, ketvirtadienį pranešė Aljanso pareigūnai.
„NATO sąjungininkės balandžio viduryje nusprendė iki gegužės 1 dienos pradėti misijos „Tvirta parama“ (Resolute Support) pajėgų išvedimą ir jis prasidėjo. Tai bus tvarkingas, koordinuotas ir apgalvotas procesas“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas Aljanso pareigūnas.
Nausėda vyks į Lenkiją: kalbėsis su prezidentu, sakys kalbą
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę vyks į Varšuvą dalyvauti Abiejų Tautų Respublikos (ATR) Konstitucijos 230-ųjų metinių minėjimo renginiuose, tuo metu į Lietuvą atvykti ketina Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis.
„Prezidentas sakys kalbą Lenkijos Seime, dalyvaus prezidentų diskusijoje apie Europos Sąjungą“, – BNS sakė G. Nausėdos atstovas spaudai Ridas Jasiulionis.
Plačiau vizito programą ketinama pristatyti šį ketvirtadienį. Vizitas planuojamas gegužės 2–3 dienomis.
Kariuomenės vadas: Rusijos pajėgų telkimas kelia nerimą
Rusijos pajėgų telkimas prie Ukrainos kelia grėsmę bendram regiono saugumui, tačiau tiesioginės grėsmės Lietuvai nėra, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
„Telkimas pajėgų rytinėje Ukrainos dalyje arba prie Ukrainos rytinės sienos yra grėsmė bendrai saugumui ir tuo pačiu, aišku – NATO ir mūsų, kaip NATO narės, saugumui.
Baltijos ir kitų NATO šalių pratybos „Open Spirit 2021“ vyks Suomių įlankoje
Pirmadienį prasidės bendros Baltijos ir kitų NATO šalių karinės pratybos „Open Spirit 2021“ („Atvira dvasia 2021“), jos šiemet vyks Estijos teritoriniuose vandenyse – Suomių įlankoje, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Pasak ministerijos, tarptautinė jūrinių minų paieškos ir išminavimo operacija vyks balandžio 19–29 dienomis, joje šiemet dalyvaus laivai bei narų išminuotojų komandos iš septynių šalių: Lietuvos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, JAV ir Rumunijos.
Nausėda ir Duda kreipėsi į Rusijos valdžią: nedelsiant atitraukite pajėgas nuo Ukrainos
Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Gitanas Nausėda bei Andrzejus Duda penktadienį paragino Rusiją nedelsiant atitraukti karines pajėgas nuo sienos su Ukraina.
„Raginame Rusiją nedelsiant atitraukti pajėgas nuo Ukrainos ir Rusijos sienos, įgyvendinti Minsko susitarimus ir bendradarbiauti su Ukraina remiantis tarptautine teise ir abipuse pagarba“, – sakė Lietuvos prezidentas.
Landsbergis: Rusija turi atitraukti karius nuo Ukrainos sienos
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Rusija turi atitraukti karius nuo Ukrainos sienos ir grįžti prie derybų stalo.
„Rusija turi nutraukti savo veiksmus, atitraukti karius, deeskaluoti situaciją ir grįžti į vienintelį kelią, kuris mums atrodo perspektyvus, kad būtų išspręsta ši situacija“, – per bendrą Baltijos šalių ir Ukrainos užsienio reikalų ministrų spaudos konferencijoje ketvirtadienį pareiškė G. Landsbergis.
Landsbergis: Lietuva ragina NATO remti Ukrainą
Rusijai telkiant karines pajėgas Ukrainos pasienyje Lietuva ragina NATO ir tarptautinę bendruomenę remti Kijevą, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Lietuva ragina NATO ir visą tarptautinę bendruomenę vieningai remti Ukrainą ir aiškiai perduoti Kremliui, kad kariniai veiksmai prieš Ukrainą turės skaudžių pasekmių pačiai Rusijai“, – sakė G. Landsbergis po trečiadienį įvykusio neeilinio NATO užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikimo.
Landsbergis situaciją Ukrainoje aptarė su NATO generaliniu sekretoriumi
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu aptarė Rusijos veiksmus, telkiant karines pajėgas pasienyje su Ukraina ir aneksuotame Krymo pusiasalyje.
Kaip pranešė ministerija, Lietuvos diplomatijos vadovas atkreipė dėmesį į padažnėjusius paliaubų pažeidimus Donbaso regione ir suaktyvėjusią Rusijos dezinformacijos kampaniją, kaltinant Ukrainą dėl situacijos eskalavimo.
