nato

Ukraina atmeta bet kokį galimą jos saugumo formatą, kuris pakeistų narystę NATO – naujienų portale UNIAN cituojamas Užsienio reikalų ministerijos pareiškimas. Ukrainiečiai teigia pasimokę iš Budapešto memorandumo, kuris jų visiškai neapsaugojo nuo Rusijos puolimo.

 Ukraina antradienį, prieš NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą, paragino suteikti jai visapusišką narystę Aljanse ir sakė, kad tai vienintelė saugumo garantija Rusijos invazijos akivaizdoje. „Esame įsitikinę, kad vienintelė reali saugumo garantija Ukrainai, taip pat atgrasymas nuo tolesnės Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir kitas valstybes yra visapusiška Ukrainos narystė NATO“, – sakoma ukrainiečių Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

NATO vadovas Markas Rutte perspėjo išrinktąjį JAV prezidentą Donaldą Trumpą dėl „baisios grėsmės“ JAV, jei Ukraina bus įstumta į blogą taikos susitarimą, rašo „Financial Times“. Anot jo, rizika JAV augs, jei Kinija, Rusija, Iranas ir Šiaurės Korėja įgis daugiau galių Interviu minėtam leidiniui M. Rutte sakė, kad gilėjantys JAV priešininkų ryšiai kelia grėsmę Amerikai. Dėl to M. Rutte siūlo D. Trumpui laikytis NATO ir toliau remti Ukrainą.

Norvegija, būdama NATO nare, prisiims pareigą užtikrinti oro erdvės virš Žešuvo oro uosto Lenkijoje apsaugą ir tuo tikslu siunčia į Lenkiją 100 karių, oro gynybos sistemų ir naikintuvų „F-35“, pirmadienį pranešė Norvegijos gynybos ministras. Už maždaug 100 kilometrų nuo Ukrainos sienos esantis oro uostas yra svarbi karinės paskirties prekių gabenimo sistemos dalis.

Pastarąją savaitę NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai du kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinę oro erdvę pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Ministerijos duomenimis, du Rusijos kariniai orlaiviai – SU-24MR ir AN-72– buvo pastebėti penktadienį ir šeštadienį. Abu jie skrido be skrydžio plano, be įjungto radiolokacinio atsakiklio. Vienas jų radijo ryšio su Regioniniu skrydžio valdymo centru (RSVC) nepalaikė.

Į Lietuvą sugrįžo keturis mėnesius NATO misijoje Irake tarnavę kariai, pirmadienį paskelbė Lietuvos kariuomenė. Misijoje dalyvavo Lietuvos didžiojo etmono Kristupo Radvilos Perkūno ryšių ir informacinių sistemų bataliono kariai. Irake Lietuvos kariai kartu su kolegomis iš Italijos, Ispanijos, Vokietijos, JAV, Turkijos ir Prancūzijos, ryšių paramos grupėje (angl. Signal Support Group) užtikrino NATO misijos ryšių tinklų ir informacinių sistemų veikimą visą parą, septynias dienas per savaitę.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį sakė, kad pakvietimas įstoti į NATO yra reikalingas jo šalies išlikimui. „Kvietimas Ukrainai prisijungti prie NATO yra būtinas dalykas mūsų išlikimui“, – po Kyjive įvykusių derybų su Europos Sąjungos (ES) vadovais sakė V. Zelenskis.

Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) nepalaiko sąjungininkų karių dislokavimo Ukrainoje, nepaisant kitų šalių įsitraukimo į karą Rusijos pusėje. Tai ketvirtadienį pareiškė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte „Fox News“ eteryje, praneša „Voice of America“. „Manau, kad tai daryti būtų neprotinga“, – sakė M. Rutte, paklaustas apie galimybę siųsti NATO karius į Ukrainą, nes šalis agresorė gauna Šiaurės Korėjos paramą savo kariuomene.

Norvegija padės apsaugoti svarbų NATO logistikos centrą Jasionkoje, Lenkijoje, ketvirtadienį sakė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas Jis kalbėjo per spaudos konferenciją Harpsunde, oficialioje Švedijos ministro pirmininko vasaros rezidencijoje, kurioje dvi dienas vyksta aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių viršūnių susitikimas.

Baltijos šalims kyla vis didesnė grėsmė – Vokietijos žvalgybos vadovas Bruno Kahlas įspėja, kad dėl Rusijos vykdomų sabotažo veiksmų NATO galėtų aktyvuoti aljanso  5–ąjį straipsnį dėl kolektyvinės gynybos. Pasak jo, Maskva gali pasitelkti „žaliuosius žmogeliukus“ Baltijos šalyse, kad sutrikdytų Vakarų vienybę ir išbandytų NATO atsaką.

Europos Sąjungos (ES) narė Kipras, pasak prezidento Nikoso Christodoulidiso, sieks prisijungti prie NATO. Tai pirmas kartas, kai Kipras apie tai paskelbė taip atvirai. Anot prezidento, tam priešinasi NATO narė Turkija, tačiau Nikosija esą vis tiek tinkamu momentu pateiks prašymą priimti ją į Vakarų gynybinį aljansą. Ankara atmeta Kipro narystę, kol sala yra padalyta ir turkiškoji Kipro dalis negali bendrai priimti sprendimų.

Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose ketvirtadienį įvyko NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija. Misiją vykdyti pradėjo Prancūzijos ir naujas Italijos karinių oro pajėgų kontingentas, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Italai su naikintuvais „Eurofighter Typhoon“ pratęs savo tautiečių darbą, kurie Baltijos oro erdvę saugojo pastaruosius keturis mėnesius.

Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose ketvirtadienį vyks NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija.

Kol Europa snaudžia, Rusija kariauja. Ne tik Ukrainoje, bet ir patogiose šalyse į vakarus nuo jos. Šios „pilkosios zonos“ atakos nukreiptos prieš infrastruktūrą ir kompiuterių duomenų bazes, karinius objektus ir komercines patalpas, pabėgėlius ir kritikus.  Tiesioginis viso to poveikis – išlaidos ir trikdžiai. Duomenų ir energijos srautų arterijos – kabeliai ir vamzdynai – nutrauktos.

NATO ir Ukrainos taryba antradienį susirinko aptarti fakto, kad Rusija kare prieš Ukrainą panaudojo savo naują vidutinio nuotolio balistinę raketą „Orešnik“, sakoma Aljanso pranešime spaudai. Jame nurodoma, kad ukrainiečių kariuomenės aukšto rango pareigūnai vaizdo ryšiu informavo tarybos narius. Susitikimas vyko NATO būstinėje Briuselyje, ambasadorių lygiu. Rusija pirmą kartą panaudojo „Orešnik“ lapkričio 21 dieną atakuodama Dniprą.

Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) svarsto galimybę atlikti prevencinius tikslius smūgius Rusijos teritorijoje, jei kilus ginkluotam konfliktui su ja, šalys narės nuspręstų veikti. Apie tai konferencijoje Briuselyje prakalbo NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris, praneša UNIAN. „Kompetentingiau yra ne laukti, o smogti į paleidimo įrenginius Rusijoje tuo atveju, jei Rusija mus užpultų.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte antradienį pareiškė, kad Aljansas „turi žengti toliau“, kad paremtų Ukrainą kovoje su Rusijos invazija, ir apkaltino Maskvą, kad ši pavojingai eskaluoja konfliktą pasitelkdama į pagalbą tūkstančius Šiaurės Korėjos karių. „Vykdydama neteisėtą karą Ukrainoje, Rusija savo gynybos pramonei naudoja Šiaurės Korėjos ginklus ir karius, Irano dronus ir Kinijos dvejopo naudojimo prekes gynybos pramonei, – sakė Graikijoje viešintis M. Rutte.

Pirmadienį Berlyne susitikę Vokietijos, Prancūzijos, Lenkijos, Italijos ir Jungtinės Karalystės gynybos pareigūnai aptarė saugumo ir gynybos stiprinimo Europoje priemones. Vokietija ir kitos NATO šalys planuoja didinti ginklų gamybą Ukrainoje, reaguodamos į Rusijos eskaluojamus karo veiksmus, vėliau sakė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas.

Estijoje NATO pratybų metu per didelę avariją kelyje buvo sužeista 12 karių, įskaitant mažiausiai aštuonis britus, pirmadienį pranešė pareigūnai. Avarija įvyko praėjusią savaitę, kai kariai per pūgą važiavo atgal į savo bazę Tapoje. Jų minivanai pateko į masinį automobilių susidūrimą kelyje, jungiančiame Taliną ir Narvą. Susidūrimų virtinę sukėlė pirminis dviejų lengvųjų automobilių susidūrimas.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel BBC teigė, kad jos sudaryti dujų sandoriai su Rusija buvo skirti padėti Vokietijos įmonėms ir išsaugoti taiką su Maskva. Ji taip pat tvirtino, kad karas su Ukraina būtų prasidėjęs anksčiau, jei 2008 m. nebūtų užblokuotas Kyjivo įstojimas į NATO. A. Merkel vadovavo Vokietijai 16 metų. Ji buvo valdžioje finansų krizės, 2015 m. migrantų krizės ir, svarbiausia, 2014 m. Rusijos invazijos į Ukrainą metu.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karininkas mano, kad ateityje rusai galėtų ne tik perkelti savo pajėgas į Europą, bet ir užpulti patį NATO aljansą. Todėl Lenkijos prezidentas skatina skubiai didinti išlaidas gynybai, rašoma „Unian“. Tokia nuomone savo kanale „Telegram“ pasidalijo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karininkas Maksimas Žorinas. „Rusijos puolimas prieš NATO yra visai įmanomas. Manau, kad kažkur toks planas ir slypi,“ – sakė jis.

NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę vieną kartą kilo atpažinti ir palydėti skrydžio taisykles pažeidusį Rusijos orlaivį, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Lapkričio 19 dieną NATO oro policijos naikintuvai skrido atpažinti transportinio rusų lėktuvo IL-76. Orlaivis skrido be skrydžio plano ir įjungto radiolokacinio atsakiklio. Perėmimo metu IL-76 radiolokacinį atsakiklį įjungė.

NATO vadovas Markas Rutte Floridoje su išrinktuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu kalbėjosi apie „pasaulinio saugumo klausimus, su kuriais susiduria aljansas“, šeštadienį pranešė atstovė spaudai. JAV vadovaujamo gynybos aljanso atstovė spaudai Farah Dakhlallah teigė, kad jie penktadienį susitiko Palm Biče, Floridos valstijoje. Per pirmąją kadenciją D. Trumpas agresyviai spaudė Europą didinti išlaidas gynybai ir abejojo ​​NATO transatlantinio aljanso sąžiningumu.

Kitą savaitę NATO ir Ukraina Briuselyje surengs susitikimą dėl Rusijos paleistos eksperimentinės hipergarsinės vidutinio nuotolio raketos, penktadienį pranešė diplomatai. Antradienį NATO ir Ukrainos tarybos susitikimas vyks ambasadorių lygiu. Jį Kyjivas sušaukė po smūgio Dnipro miestui, pranešė pareigūnai naujienų agentūrai AFP. Tai buvo pirmas kartas, kai Maskva tokį ginklą panaudojo nuo plataus masto invazijos pradžios 2022-ųjų vasarį.

Eksperimentinė hipergarsinė vidutinio nuotolio raketa, kurią Rusija paleido į Ukrainą, nepaveiks nei karo eigos, nei NATO paramos Kyjivui, ketvirtadienį pareiškė JAV vadovaujamo gynybos aljanso atstovas spaudai. „Šio pajėgumo panaudojimas nepakeis konflikto eigos ir neatgrasys NATO sąjungininkių nuo paramos Ukrainai“, – sakė atstovė spaudai Farah Dakhlallah.

Daugiau kaip 20 proc. ukrainiečių mano, kad Ukraina niekada nebus priimta į NATO. Tai – dešimčia procentinių punktų daugiau nei 2022 metais. Kaip praneša trečiadienį portalas „eurointegration“, apklausos rezultatus paskelbė Gallupo institutas. Respondentų buvo teiraujamasi, kada, jų nuomone, Ukraina įstos į NATO – per ateinančius 10 metų, po 10–20 metų, po daugiau kaip 20 metų ar „niekada“. 51 proc.

NATO antradienį paskelbė, jog makedonė Radmila Šekerinska buvo paskirta Aljanso generalinio sekretoriaus pavaduotoja. 52-ejų R. Šekerinska postą perims vėliau šiais metais. Vietą jai užleis rumunas Mircea Geona. „Ji tikrai tiki NATO, žino, kiek įdirbio reikia prisijungti prie Aljanso, ir ką reiškia būti visaverčiu nariu“, – komentavo NATO vadovas Markas Rutte pranešime.

NATO atstovė spaudai itin sukritikavo naktį įvykdytą didelę Rusijos ataką prieš Ukrainos energetikos sistemą ir pareiškė, kad Aljansas ir toliau rems Ukrainą. „NATO griežtai smerkia Rusijos didelio masto ataką prieš Ukrainą, kurios metu žuvo ir buvo terorizuojami civiliai, ir taikytasi į kritinę energetikos infrastruktūrą“, – sakė NATO atstovė spaudai. NATO pabrėžė remianti Ukrainą, o Aljanso narės ir toliau teikia precedento neturinčią paramą Ukrainos gynybai.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda trečiadienį po susitikimo su NATO vadovu Marku Rutte pareiškė, kad Varšuva šiuo metu nemato galimybės perduoti Ukrainai sovietų gamybos naikintuvus MiG-29, kol šalies oro erdvės nesaugo NATO. „Jei norime perduoti MiG-29 Kyjivui, turime vieną esminę sąlygą – mūsų dangus turi būti apsaugotas“, – pareiškė Lenkijos prezidentas.  A. Duda pridūrė, kad NATO turėtų perkelti naikintuvus iš kitų šalių į Lenkijos ir NATO rytinio flango šalių oro erdvę.

Donaldui Trumpui dar kartą sėdus prie JAV prezidento vairo, kyla grėsmė dėl paramos Ukrainai. Manoma, kad jo komanda planuoja nebeskirti tiek lėšų ir nebesiųsti ginkluotės nuo Rusijos besiginančiai šaliai.

Voronežo srityje kelių mokymo įstaigų darbuotojos, paragintos  pasigamino ir užsidėjo ant galvų „kepurėles iš folijos“, kurios turėtų padėti joms „apsiginti nuo NATO palydovų“. Iškart kelių Voronežo srities (Rusija) mokymo įstaigų darbuotojos pakluso „valdininko“ nurodymui ir pasigamino „kepurėles iš folijos“ ir noriai su jomis pozavo nuotraukoms.

Pirmadienį duodamas interviu privačiam televizijos kanalui „Polsat News“, Lenkijos valstybės sekretorius ir Nacionalinio saugumo biuro vadovas Jacekas Siewiera paskelbė, kad trečiadienį Redzikowe įvyks oficiali priešraketinės gynybos bazės „Aegis“ atidarymo ceremonija. NATO bazės atidarymo iškilmėse grįždamas iš Azerbaidžane vykstančio klimato viršūnių susitikimo „COP29“ dalyvaus ir šalies prezidentas Andrzejus Duda.

Nepaisant prezidento Vladimiro Putino pradėto persiginklavimo, NATO gynybos aljansas vis dar turi karinį pranašumą prieš Rusiją , teigiama pirmadienį publikuotoje organizacijos „Greenpeace“ užsakymu atlikto tyrimo ataskaitoje. Vakarų aljanso ir Rusijos karinių pajėgumų analizė „neleidžia abejoti dėl bendro NATO karinio pranašumo“. Tyrimo autoriai Herbertas Wulfas ir Christopheris Steinmetzas daro išvadą, kad šios dvi šalys skiriasi tik branduolinių ginklų atžvilgiu.

Autoritetingas JAV politologas, anksčiau prognozavęs didžiųjų karų epochos pabaigą, savo straipsnyje „Financial Times“ pasidalijo pesimistinėmis nuotaikomis. Anot jo, D. Trumpo atėjimas į valdžią nereiškia nieko gero nei Europai, o ypač Ukrainai, nei Azijos valstybėms, kurios priešinasi Kinijos diktatui. D. Trumpo ir respublikonų partijos pergalė nulems ryškius pokyčius JAV užsienio politikoje, o daugiausiai dėl to pralaimės Ukraina, įsitikinęs Francis Fukuyama.

NATO vadovas Markas Rutte ketvirtadienį pareiškė sieksiantis dirbti kartu su sugrįžusiu JAV lyderiu Donaldu Trumpu, kad atremtų „naują pavojinga įvykių raidą“, susijusią su Šiaurės Korėjos įsitraukimu į Rusijos karą prieš Ukrainą.

JAV prezidento rinkimus laimėjęs Donaldas Trumpas yra nenuspėjamas, o tai gali būti privalumas derybose su Rusija, pareiškė buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas, rašo „Politico“. Anot jo, D. Trumpo nenuspėjamumas gali būti raktas į taiką Ukrainoje. „Galėtume pasinaudoti D. Trumpo nenuspėjamumo ir jo noro būti nugalėtoju deriniu ir paversti tai stipria formule taikos procesui Ukrainoje skatinti“, – nurodė jis.

Donaldas Trumpas sako, kad jei grįžtų į Baltuosius rūmus, jis užbaigtų Rusijos karą Ukrainoje. Tačiau D. Trumpo sugrįžimas galėtų lemti didesnį pavojų Europos saugumui, o skuboti susitarimai dėl karo Ukrainoje galėtų dar labiau susilpninti Kyjivą, rašo „Sky News“. Per savo pirmąją kadenciją D. Trumpas buvo priartėjęs prie karo su Iranu, o jo nenuspėjamumas yra iššūkis ir artimiausiems Vašingtono sąjungininkams, ypač NATO aljanso narėms.

Rusijos tarnybos ir toliau rengia išpuolius prieš NATO valstybes, bet apie tinkamą atsaką vis dar negirdėti. Amerikiečių žurnalistai paskelbė, kad Rusijos karinė žvalgyba iš Lietuvos į Angliją ir Vokietiją siuntė savaimę užsidegančius krovinius. Diversiniai paketai turėjo sukelti gaisrus į Ameriką bei Kanadą skrendančiuose lėktuvuose. Tą dabar patvirtino ir mūsų prezidentūra.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pirmadienį Berlyne pareiškė, kad Aljansas išliks vieningas nepriklausomai nuo to, kas laimės JAV prezidento rinkimus.  „Kad ir kas laimėtų šiuos rinkimus, dirbsime su Kamala Harris, dirbsime su Donaldu Trumpu ir užtikrinsime, kad Aljansas išliktų vieningas“, – pirmadienį sakė M. Rutte.  Jis pareiškė neabejojantis, kad tas, kuris laimės rinkimus, ir toliau rems NATO, o tai, pasak M. Rutte, yra vienas iš Vašingtono interesų.

 Aiškėjant naujoms aplinkybėms apie savaime užsidegančių siuntų gabenimą iš Lietuvos, prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad NATO negali be atsako palikti pastarojo meto Rusijos sabotažo operacijų. „Mes negalime to palikti be atsako, nes tai tik eskaluosis ir mes pereisime prie naujo lygio veiksmų“, – Žinių radijui antradienį sakė šalies vadovo Gitano Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.

NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę tris kartus kilo atpažinti ir palydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Spalio 28 dieną NATO naikintuvai skrido atpažinti transportinio rusų lėktuvą IL-76, spalio 29 dieną – tikėtina, dviejų naikintuvų SU-27, bet jų atpažinti nevyko, spalio 31 dieną – kovos orlaivį SU-30. Pasak KAM, šie Rusijos lėktuvai skrido tarptautine oro erdve, be skrydž...

Ketvirtadienį Rygos miesto teismas pripažino taksi vairuotoją Sergejų Sidorovą kaltu dėl šnipinėjimo Rusijai ir skyrė septynerių metų laisvės atėmimo bei dvejų metų lygtinio laisvės atėmimo bausmę, pranešė teismas. Byla buvo pradėta balandžio 5 dieną. Prokurorė Zanė Lodzina žurnalistams sakė esanti patenkinta nuosprendžiu ir tikisi, kad jis bus pamokantis ir kitiems, darantiems panašius nusikaltimus. S. Sidorovas ketina nuosprendį apskųsti apygardos teismui.

Jungtinėje Karalystėje, Farneso Bare, esančioje branduolinių povandeninių laivų statykloje „BAE Systems“ kilo didelis gaisras, praneša „Sky news“. Kambrijos policija pranešė, kad gaisras kilo naktį apie pusę pirmos. Du žmonės buvo nugabenti į ligoninę. Vyko evakuacija, policija pridūrė, kad branduolinio pavojaus nėra. Netoliese gyvenantiems žmonėms buvo patarta užsidaryti langus. „BAE Systems“ yra viena didžiausių pasaulyje gynybos rangovių.

NATO perspėjo, kad Rusija slepia gyvybiškai svarbius duomenis, reikalingus mokslininkams, apie klimato kaitos mastą ir padarinius Arktyje, rašo „Financial Times“. Duomenys reikalingi, kad mokslininkai galėtų modeliuoti klimato kaitą. Arktis yra strategiškai svarbus regionas ir sparčiai šyla. „Jie slepia dalį svarbios informacijos, kuri reikalinga (klimato – red. past.) ataskaitoms rengti“, – „Financial Times“ sakė aukšto lygio NATO pareigūnas.

NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę šešis kartus kilo atpažinti ir palydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Spalio 21 dieną NATO oro policijos naikintuvai skrido atpažinti transporto orlaivio AN-72. Tačiau galiausiai šis naikintuvų skrydis pervestas į mokomąjį skrydį.

Sakartvelo parlamento rinkimus aptemdė spaudimas rinkėjams ir nelygios konkurencinės sąlygos, sekmadienį pareiškė tarptautiniai stebėtojai, po to, kai valdančioji partija paskelbė tvirtą pergalę. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos, Europos Tarybos, Europos Parlamento ir NATO jungtinės stebėjimo misijos pareiškime teigiama, kad balsavimą „lydėjo nelygios konkurencinės sąlygos, spaudimas ir įtampa“, ir išreiškiamas susirūpinimas dėl rezultatų patikimumo.

Rusija patyrė didelių nuostolių pradėtame kare Ukrainoje, tačiau Kremlius vis dar turi galingų pajėgų, kurios invazijos metu iš esmės liko nepaliestos, pareiškė NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas JAV generolas Christopheris Cavoli. C. Cavoli, kaip rašo „Business Insider“, sako, kad Rusijos pajėgų vykdomos karinės operacijos ir suduodami smūgiai turėtų būti vertinami visos Kremliaus karinės struktūros kontekste.

Sakartvelo parlamento rinkimus aptemdė spaudimas rinkėjams ir nelygios konkurencinės sąlygos, sekmadienį pareiškė tarptautiniai stebėtojai, po to, kai valdančioji partija paskelbė tvirtą pergalę. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos, Europos Tarybos, Europos Parlamento ir NATO jungtinės stebėjimo misijos pareiškime teigiama, kad balsavimą „lydėjo nelygios konkurencinės sąlygos, spaudimas ir įtampa“, ir išreiškiamas susirūpinimas dėl rezultatų patikimumo.

Rumunijoje prie Ukrainos sienos aptikus du įtartinus skriejančius objektus buvo suaktyvintas oro antskrydžio pavojaus signalas ir į orą pakelti du Rumunijos naikintuvai F-16, trečiadienį pranešė Bukarešto Gynybos ministerija.  NATO narė Rumunija sakė, kad iš pradžių nebuvo aišku, ar tie objektai buvo Rusijos dronai. Bukareštas apie incidentą pranešė NATO partnerėms.  Abu objektai buvo aptikti maždaug 30 minučių skirtumu.