nato
NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacija)
Tarptautinė karinė-politinė organizacija, kurią sudaro 31 valstybė (nuo 2023 m.), daugiausia iš Šiaurės Amerikos ir Europos. Ji buvo įkurta 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone, siekiant užtikrinti kolektyvinę gynybą prieš galimas grėsmes, ypač Šaltojo karo laikotarpiu Sovietų Sąjungai.
Pagrindiniai NATO tikslai:
Kolektyvinė gynyba: NATO remiasi pagrindiniu principu, kad puolimas prieš vieną iš Aljanso narių laikomas puolimu prieš visas nares (pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį).
Taikos palaikymas ir stabilumo skatinimas: NATO vykdo misijas ir operacijas visame pasaulyje, siekdama užtikrinti taiką ir stabilumą.
Konsultavimas ir bendradarbiavimas: Organizacija skatina politinį dialogą ir bendradarbiavimą tarp narių, taip pat su kitomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis.
Į Lietuvą atvyko apie 100 papildomų JAV karių su artilerijos sistemomis „Paladin“
Į Lietuvą ketvirtadienį atvyko apie 100 Jungtinių Valstijų karių su artilerijos sistemomis „Paladin“, ketvirtadienį pranešė kariuomenė.
Pasak jos, ketvirtadienio rytą Lietuvą pasiekė JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos 109-ojo artilerijos pulko 1-ojo bataliono kariai su kovine technika.
„Šis vienetas sustiprins jau esamus JAV rotacinius pajėgumus Lietuvoje.
Šimonytė apie Rusijos grasinimus Baltijos jūros regione dislokuoti branduolinį ginklą: nieko naujo
Premjerė Ingrida Šimonytė džiaugėsi Suomijos ir Švedijos ketinimais tapti narėmis. Rusija pagrasino, kad šioms Šiaurės šalims tapus Aljanso dalimi, dislokuotų branduolinį ginklą Baltijos jūros regione, tačiau I. Šimonytė teigia, kad šiuose Kremliaus grasinimuose nieko naujo nėra.
„Game changeris, yra toks žodis.
Rusija pagrasino Baltijos jūros regione dislokuoti branduolinį ginklą
Rusija perspėjo NATO, kad Suomijai ir Švedijai įstojus į karinį aljansą, bus imtasi priemonių Baltijos jūros regione. D. Medvedevo teigimu, Rusija imsis keisti nebranduolinį Baltijos jūros regiono statusą.
Rusijos Saugumo Tarybos vicepirmininkas, buvęs ilgametis šalies premjeras Dmitrijus Medvedevas pareiškė: Nebegali būti jokių kalbų apie nebranduolinį Baltijos statusą – balansas turi būti atstatytas.
Suomijos premjerė apie prisijungimą prie NATO: „Nėra kito būdo užsitikrinti saugumo garantijas“
NATO prie savo sienos Ukrainoje nenorėjusi ir karą Ukrainoje pradėjusi Rusija NATO prie savo sienos gali greitai sulaukti kitoje pasaulio pusėje. Suomijos ir Švedijos premjerės pareiškė, kad šalys svarstys prisijungti prie NATO, o sprendimas esą gali būti priimtas per keletą savaičių.
Putino baimės, kad NATO teritorija kaimynystėje plėsis gali netrukus tapti realybe – prisijungimą prie Aljanso svarsto Suomija. Tada Rusijos siena su NATO narėmis taptų bene 1300-ais kilometrų ilgesnė.
Suomija žada „per kelias savaites“ nuspręsti dėl stojimo į NATO
Suomijos premjerė Sanna Marin trečiadienį sakė, kad jos šalis „per kelias savaites“ apsispręs, ar teikti paraišką įstoti į NATO.
„Manau, tai įvyks gana greitai. Per kelias savaites, ne mėnesius“, – per spaudos konferenciją Stokholme kartu su Švedijos premjeras Magdalena Andersson žurnalistams sakė S. Marin.
Švedija taip pat diskutuoja dėl galimos šalies narystės Vakarų šalių kariniame aljanse, Rusijai vasario 24 dieną pradėjus invaziją Ukrainoje.
Žiniasklaida: Švedija ruošiasi stoti į NATO jau šią vasarą
Švedijos premjerė Magdalena Andersson yra nusiteikusi jau šių metų vasarą pateikti šalies prašymą stoti į NATO. Suomija taip pat svarsto galimybę stoti į Vakarų gynybinį aljansą.
Įtakingas švedų leidinys „Svenska Dagbladet“, remiantis šaltiniais valdžioje, skelbia, kad Švedija ruošiasi pateikti prašymą birželio 29-30 dienomis Madride organizuojamo NATO aljanso šalių susitikimo metu.
Analogiškus pranešimus paskelbė ir Suomija.
Seimo pirmininkė: Olševskis atleido Jedinskį iš pareigų dėl įrašo apie Rusiją
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovas Seime Česlavas Olševskis atleido savo patarėją Zbignevą Jedinskį dėl įrašo feisbuke, jog Lenkija turėtų palikti NATO ir megzti ryšius su Rusija, trečiadienį pranešė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Č. Olševskis informavo, kad jis atleido Jedinskį. Teisingas žingsnis, o kiek tai paveiks Z. Jedinskio įtaką partijoje, pamatysime“, – feisbuke parašė parlamento vadovė.
Nausėda: karas turės ilgalaikių pasekmių, būtina peržiūrėti NATO planus
Rusijos karas Ukrainoje turės ilgalaikių pasekmių saugumui, tad būtina peržiūrėti NATO gynybos planus, antradienį viešėdamas Lenkijoje sakė šalies prezidentas Gitanas Nausėda.
Šalies vadovas kartu su Lenkijos, Latvijos Prezidentais ir Estijos Užsienio reikalų ministre aptarė karo Ukrainoje eigą, paramą Ukrainai ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) rytinio flango stiprinimą.
Landsbergis: Lietuvai kaip niekad svarbūs konkretūs NATO sprendimai dėl regiono gynybos
Lietuvai kaip niekad svarbūs konkretūs NATO sprendimai dėl regiono gynybos, teigia Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis.
Jis antradienį tai sakė susitikimuose su Liuksemburgo valdžios atstovais, pranešė Užsienio reikalų ministerija.
Ministras dar kartą paragino NATO rytinio flango gynybos koncepciją, atsižvelgiant į po karo Ukrainoje pradžios reikšmingai pasikeitusią realybę.
Švedijos valdantieji pradeda partines diskusijas dėl narystės NATO
Stokholmo valdančioji partija pirmadienį pradėjo vidaus diskusiją, ar šalis turėtų prašyti narystės NATO.
Nors dar prieš kelis mėnesius toks svarstymas būtų neįsivaizduojamas, padėtį keičia dėl Rusijos invazijos į Ukrainą auganti visuomenės parama narystei gynybiniame Aljanse.
REKLAMA
REKLAMA
Anušauskas: siekiame, kad NATO priešakinių pajėgų batalionai taptų brigadomis
Lietuva ir kitos rytinės NATO šalys siekia, kad NATO priešakinių pajėgų batalionai taptų brigadomis, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Lietuva kartu su kitomis NATO rytinio pakraščio valstybėmis siekia, kad NATO priešakinių pajėgų batalionų kovinės grupės būtų sustiprintos iki priešakinių brigadų“, – po susitikimo su Vokietijos gynybos ministerijos parlamentiniu valstybės sekretoriumi Thomasu Hitschleriu pažymėjo ministras.
NATO (ne)noras kištis į karą: Vašingtonas ir Berlynas atsakingai vertina branduolinę grėsmę
Kiekvienas Ukrainos, Rusijos ar Vakarų lyderių pasisakymas apie karą yra po padidinamuoju stiklu. NATO lyderiai jau daugiau nei mėnesį dažnai kartoja apie nenorą, kad karas išplistų už Ukrainos teritorijos ir apie galimą atsaką Rusijai, jei ši peržengtų dar vieną „raudonąją liniją“. Ekspertai teigia, kad nedetalizavimas, koks tas atsakas būtų, yra dar vienas Vakarų ginklas prieš Kremlių, o nuolatinis kartojimas, kad tiesiogiai NATO į karą Ukrainoje nesikiš – baimės, kad Vladimiras Putinas panaud...
Suomija svarsto narsytę NATO: apsispręsti žada iki birželio pabaigos
Suomija tikisi priimti sprendimą dėl narystės NATO iki birželio pabaigos, penktadienį pranešė ministrė pirmininkė Sanna Marin, šalyje tvyrant nerimui dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą.
„Diskutuosime labai atsargiai, bet netruksime ilgiau nei privalome“, – spaudos konferencijoje teigė socialdemokratų lyderė.
„Manau, kad pabaigsime diskusiją iki vidurvasario“, – pridūrė ji.
Landsbergis: NATO nebesaisto pažadai Rusijai reikšmingai nedidinti pajėgų rytuose
Prieš ketvirtį amžiaus pasirašyta NATO ir Rusijos santykių pagrindų sutartis nebesaisto Aljanso, nes Rusija pasikeitė šalį valdant Vladimiro Putino režimui, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Pagal 1997 metais sudarytą NATO ir Rusijos santykių pagrindų susitarimą NATO yra pasižadėjusi nedislokuoti nuolatine tvarka reikšmingų pajėgų Rytų Europos ir Baltijos šalyse.
„1997 metais pasirašytas susitarimas buvo pasirašytas su kita Rusija.
KAM viceministras JAV: Lietuva tikisi NATO sprendimų dėl priešakinės gynybos stiprinimo
Krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius sako, kad Lietuva NATO viršūnių susitikime tikisi NATO sprendimų dėl priešakinės gynybos rytiniame flange stiprinimo, realių gynybos planų.
Kaip penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), Jungtinėse Valstijose su šalies gynybos sekretoriaus pavaduotoju politikai Colinu Kahlu susitikęs M. Abukevičius akcentavo kad gynyba rytiniame NATO regione remiasi „nuolatiniu ir reikšmingu“ JAV ir NATO buvimu.
NATO vadovas: Suomija ir Švedija būtų mielai priimtos į Aljansą
NATO mielai ir greitai priimtų Suomiją ir Švediją, jei jos nuspręstų pateikti paraiškas dėl stojimo, trečiadienį sakė šio karinio aljanso civilinis vadovas, Rusijos karui Ukrainoje smarkiai padidinus narystei pritariančių suomių ir švedų skaičių.
Karinė organizacija taip pat galėtų būti pasirengusi suteikti saugumo garantijas šioms šalims, jei bet koks galimas narystės siekis supykdytų Rusiją, sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
NATO vadovas apie karą: „Turime būti realistai ir suvokti, kad tai gali trukti ilgai, daug mėnesių, net metų“
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį perspėjo, kad nėra ženklų, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas būtų atsisakęs „savo ambicijos kontroliuoti visą Ukrainą“, ir kad karas gali užtrukti ilgai.
„Turime būti realistai ir suvokti, kad tai gali trukti ilgai, daug mėnesių, net metų.
Dėl Jedinskio įrašo apie sąjungą su Rusija Seimo narė Petkevič paliko LLRA-KŠS
Dėl kolegos Zbignevo Jedinskio įrašo, kad Lenkija turėtų palikti NATO ir megzti ryšius su Rusija, Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą (LLRA-KŠ) paliko Seimo narė Beata Petkevič, pora Vilniaus rajono tarybos narių.
„Taip, aš priėmiau tokį sprendimą. Esu tikra tuo, esu jau išregistruota iš partijos narių“, – LRT trečiadienį sakė Seimo narė.
Ji tvirtino šį žingsnį padariusi praėjusią savaitę.
Pentagono generolas apie galimas JAV bazes Rytų Europoje: „Realus buvimas visuomet yra geras atgrasymas“
Jungtinės Valstijos pritaria tam, kad rytiniame NATO sparne būtų amerikiečių nuolatinių karinių bazių, bet reguliarioms trumpalaikėms tarnybos pamainoms, o ne ilgalaikiam dislokavimui, antradienį sakė svarbiausias Pentagono generolas.
Rusijai tęsiant invaziją Ukrainoje, JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley per posėdį Atstovų Rūmuose sakė, kad svarbios sąjungininkės rytiniame NATO pakraštyje nori nuolatinių JAV bazių.
Merkel atsakė į Zelenskio priekaištus ir kvietimą: teisingai pasielgė nepriėmusi Ukrainos į NATO
Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel tikina, kad 2008 metais priėmė teisingą sprendimą nepriimti Ukrainos į NATO, nepaisant Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kritikos.
Tai pirmadienį naujienų agentūros DPA prašymu pareiškė A. Merkel atstovė spaudai, rašo „Evropeyskaja pravda“.
Tuo pat metu buvęs kancleris palaikė tarptautines pastangas užbaigti Rusijos užkariavimo karą Ukrainoje, tačiau į kvietimą atvykti į Bučą neatsiliepė.
„Federalinė kanclerė dr.
Čekija išsiuntė į Slovakiją 250 karių, prisidėsiančių prie NATO kovinės grupės
Iš viso 250 Čekijos kariuomenės oro desantininkų pirmadienį išvyko į kaimyninę Slovakiją, besiribojančią su karo krečiama Ukraina, kad prisidėtu prie ten kuriamos NATO kovinės grupės, pranešė Gynybos ministerija..
Kovinę grupę sudarys iki 2,1 tūkst. karių iš Vokietijos, Nyderlandų, Lenkijos, Slovakijos, Slovėnijos ir Jungtinių Valstijų.
Čekija šiam daliniui vadovaus.
Rogozinas gąsdina NATO: draugužiai, mes jus stebime
„Roskosmos“ direktorius Dmitrijus Rogozinas „pasveikino“ NATO su gimtadieniu pateikdamas Briuselyje esančios aljanso būstinės nuotrauką pavadindamas aljansą „pagrindine grėsme pasauliui“ ir pridurdamas, kad „mes jus įdėmiai stebime“.
Generalinis Rusijos kosmoso agentūros direktorius savo „Twitter“ paskyroje paviešino rusų kosminio aparato „Resurs-P“ darytą NATO būstinės Briuselyje nuotrauką.
NATO vadovas: negalime būti optimistiški dėl Rusijos pajėgų atitraukimo
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sekmadienį pareiškė, kad nėra „pernelyg optimistiškai“ nusiteikęs dėl dėl Rusijos pareiškimo, jog ji atitraukia karius iš Ukrainos sostinės Kyjevo.
„Tai, ką matome, nėra atitraukimas, bet matome, kad Rusija pergrupuoja savo karius,“ televizijai CNN sakė jis.
„Jokiu būdu neturėtume būti pernelyg optimistiški, nes išpuoliai tęsis, taip pat esame susirūpinę dėl galimo išpuolių suintensyvėjimo“, - sakė jis.
Landsbergis: esam suinteresuoti stiprinti bendradarbiavimą su Prancūzija gynybos srityje
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lietuva yra suinteresuota stiprinti bendradarbiavimą su Prancūzija saugumo ir gynybos srityse, penktadienį pranešė ministerija.
Balandžio 1 dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitiko su Vilniuje su darbo vizitu besilankančiu Prancūzijos užsienio reikalų ministru Jeanu Yves‘u Le Drianu, rašoma pranešime.
„Vertiname Prancūzijos indėlį, stiprinant viso regiono saugumą.
Prancūzijos ministras Vilniuje: „Tikslas yra, kad visos šalys, įskaitant Lietuvą, jaustųsi saugiau“
Vilniuje penktadienį viešintis Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jean'as-Yves'as Le Drianas pareiškė suprantantis Lietuvos nerimą Rusijai užpuolus Ukrainą, bet paragino rasti bendrą požiūrį dėl papildomų pajėgų regione.
Algirdas Sysas apie Zbignevo Jedinskio pasiūlymą: „Turbūt ko nors parūkė“
Lenkų rinkimų akcijos vienas iš lyderių, dabartinio Seimo nario padėjėjas Zbygnevas Jedinskis pasiūlė Lenkijai išstoti iš NATO ir Europos Sąjungos ir sudaryti sąjungą su Putino Rusija. Be to, buvęs parlamentaras internete platina paties Putino kalbas. Toks akibrokštas sukėlė audrą Seime, mat į partijų susitarimą dėl užsienio politikos ir saugumo kviečiama ir Lenkų rinkimų akcija.
Buvęs Seimo narys Zbignevas Jedinskis feisbuke aktyvus. Matyti, kad jis dalinasi ir Vladimiro Putino kalbomis.
Danija NATO prašymu pasiųs 800 karių į Latviją
Danija gegužę pasiųs 800 karių į Latviją, atsakydama į NATO prašymą padėti sustiprinti Aljanso rytinį sparną, ketvirtadienį pranešė danų premjerė.
Kopenhaga šio bataliono padidintą parengtį paskelbė Rusijai praeitą mėnesį įsiveržus į Ukrainą ir toliau didėjant įtampai tarp Vakarų šalių ir Maskvos.
Danija jau yra dislokavusi Baltijos šalyse ir Lenkijoje sausumos pajėgų ir aviacijos pastiprinimų.
Landsbergis: Rusijai neturi kilti abejonių dėl NATO parengties ginti savo nares
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad NATO rytiniame flange turi dislokuoti tiek pajėgų, kad Rusijai nekiltų abejonių dėl Aljanso pasiryžimo ginti savo nares.
Taip jis kalbėjo po ketvirtadienį vykusio „Bukarešto devintuko“ susitikimo Bratislavoje, Slovakijoje, kur diplomatijų vadovai diskutavo apie Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmes Europos saugumui.
„NATO turi būti visiškai pasirengęs atremti Rusijos grėsmę, o tai yra ypač aktualu Aljanso rytiniame flange.
Stoltenbergas: Susiduriame su nauja saugumo realybe
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad aljansas Ukrainai tieks tiek ginkluotės, kiek jos reikės. Taip pat jis paragino vertinti Rusijos veiksmus, o ne žodžius.
„Mes neseniai girdėjome teiginius, kad Rusija sumažins karinį aktyvumą Kyjivo apylinkėse ir šiaurinėje Ukrainos dalyje. Tačiau Rusija dažnai melavo dėl savo ketinimų. Todėl mes galime vertinti Rusiją tik pagal jos veiksmus, o ne žodžius.
Švedija taps NATO nare? Šalies premjerė tokios galimybės neatmeta
Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson trečiadienį pareiškė neatmetanti galimybės, kad jos šalis sieks narystės NATO, reaguodama į Rusijos karą prieš Ukrainą.
Iki šiol vyriausybės vadovė tvirtino, kad Stokholmo nestojimo į karinius aljansus politika nepasikeitė.
„Jokiu būdu neatmetu narystės NATO“, – švedų visuomeninei televizijai SVT sakė premjerė ir pridūrė, kad šiuo metu peržiūrima šalies saugumo politika.
„Google“: Rusijos programišiai nusitaikė į Rytų Europos kariuomenes
Rusijos programišiai neseniai bandė paveikti NATO ir kai kurių Rytų Europos šalių kariuomenės tinklus su siekiu išgauti slaptos informacijos arba sutrikdyti jų veiklą, skelbia nauja „Google“ analitikų sudaryta grėsmių analizės ataskaita.
Tamašunienė atsako į klausimus dėl Jedinskio: Lietuva yra visateisė ES ir NATO narė
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovė Rita Tamašunienė sako, kad partija savo užsienio politikoje vadovaujasi principu, jog Lietuva yra visateisė Europos Sąjungos bei NATO narė, o Lenkija – viena strateginių partnerių regione.
Nausėda: „Narystė ES – dėl geresnio gyvenimo, narystė NATO – dėl gyvenimo“
Narystė NATO ir Europos Sąjungoje yra didžiulė Lietuvos užsienio politikos sėkmė, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.
„2004 metais įvykusi narystė yra didžiulė mūsų užsienio politikos sėkmė, žinoma, prie to reikia dar pridėti ir narystę ES“, – trečiadienį LRT sakė šalies vadovas.
„Narystė ES – dėl geresnio gyvenimo, narystė NATO – dėl gyvenimo. Dėl gyvenimo kaip nepriklausoma savarankiška Lietuvos valstybė“, – teigė jis.
Jo teigimu, jeigu ne narystė NATO, Lietuvai būtų kilę saugumo iššūkių.
Anušauskas: tikimasi Prancūzijos lyderystės stiprinant NATO rytinį pakraštį
Su Prancūzijos parlamento atstovais susitikęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, jog stiprinant NATO rytinį pakraštį Lietuva tikisi šios šalies lyderystės, trečiadienį pranešė ministerija.
„Rusijos agresija prieš Ukrainą kardinaliai pakeitė mūsų regiono saugumo architektūrą. Tai turi būti lūžio taškas Rusijos keliamų grėsmių suvokime. Tikimės Prancūzijos politinės ir karinės lyderystės stiprinant NATO rytinį pakraštį.
Anušauskas: jau gegužę Lietuvoje bus rekordinis NATO karių skaičius
Lietuva balandžio pabaigoje arba gegužę sulauks papildomo rotacinio Jungtinių Valstijų (JAV) bataliono, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Tie rotaciniai batalionai, papildomas rotacinis batalionas pasirodys balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje ir kurį laiką mes turėsime du amerikiečių batalionus“, – žurnalistams trečiadienį sakė A. Anušauskas.
Anot A. Anušausko, NATO karių rekordas Lietuvoje gali būti pasiektas gegužę.
NATO oro policijos misiją perimančios Ispanija ir Čekija patruliuos su 13 naikintuvų
Keisis NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys kariniai kontingentai: misiją perimančios Ispanija ir Čekija patruliuos su 13 naikintuvų.
Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), ketvirtadienį Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose vyks NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija.
Arvydas Anušauskas: karinės grėsmės Lietuvai tik didėja, reikia stiprinti pajėgas
Lietuva švenčia neeilinę sukaktį – prieš 18 metų šalis tapo NATO nare. Kokią reikšmę narystė NATO turi šalies saugumui dažnas supranta tik šiomis dienomis, matydamas, kokius siaubus dabar patiria Ukrainos žmonės.
Prieš 18 metų Jungtinių Valstijų prezidentas Džordžas Bušas Baltuosiuose rūmuose paskelbė apie Lietuvos ir dar 6 Rytų Europos valstybių įstojimą į NATO.
„Šiandien didžiuodamiesi sveikiname Bulgariją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Rumuniją, Slovakiją ir Slovėniją.
18 metų stiprūs kartu: Lukiškių aikštėje paminėta Lietuvos įstojimo į NATO diena
Lietuva švenčia NATO pilnametystę. 2004 metų kovo 29 dieną NATO nare tapusi Lietuva jau 18 metų yra stipriausio gynybinio Aljanso pasaulyje dalis, o minint šią sukaktį kovo 29 d. Lukiškių aikštėje Vilniuje įvyko šventinis Lietuvos įstojimo į NATO dienos koncertas.
Baltijos šalys netrukus turėtų sulaukti pastiprinimo: Danija jau paruošė 800 karių
Danija antradienį paskelbė pasiruošusi atsiųsti 800 karių turintį batalioną į Baltijos šalis kaip šiame regione laikomų NATO priešakinių pajėgų dalį, padidėjus Rusijos keliamai grėsmei dėl karo Ukrainoje.
Ši šiaurės šalis jau yra pasiuntusi apie 200 karių ir naikintuvų į Estiją ir Lietuvą, o Baltijos jūros rytinėje dalyje budi viena danų fregata.
Nausėda ragina NATO imtis ryžtingų veiksmų: „Atgrasymo politikos laikas baigėsi“
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda antradienį paragino NATO imtis „tolesnių ryžtingų veiksmų“, užtikrinant Baltijos šalių saugumą.
Taip šalies vadovas kalbėjo nuotolinėje Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ekspertų grupės – Atlanto tarybos – organizuotoje Baltijos šalių vadovų diskusijoje, minint 18-ąsias įstojimo į Aljansą metines.
„Atgrasymo politikos laikas baigėsi – turime pereiti prie priešakinės gynybos.
Linas Linkevičius apie Rusijos karą Ukrainoje: „Ramiai jaustis negali niekas“
NATO mums suteikia saugumo garantą ir prireikus būtų imtasi visų gynybos veiksmų, tačiau ramiai jaustis negali niekas, teigė Linas Linkevičius.
Buvęs užsienio reikalų ministras TV3 žinių „Dienos komentare“ aiškino, kad nepaisant visko NATO pagalba abejoti neturėtume.
Ar mes galime būti linksmi ir sakyti, kad karas ne pas mus, mes NATO nariai ir esame saugūs?
Krykštauti niekam nėra priežasčių, juo labiau, kad agresorius kėsinasi į visos Europos saugumo pamatus, visą sistemą.
Lietuvos vadovai įstojimą į NATO vadina viena svarbiausių datų valstybės istorijoje
Lietuvos įstojimas į NATO yra viena svarbiausių datų valstybės istorijoje, teigia šalies vadovai, minint 18-ąsias šalies narystės Aljanse metines.
Anot jų, tai ypač paliudija Rusijos pradėtas karas Ukrainoje.
„Esame stipriausio pasaulyje gynybinio Aljanso nariais.
Šešių NATO šalių laivai patruliavo Baltijos jūroje
Skirtingų šalių kariniai laivai, orlaiviai ir kariai, priklausantys Jungtinės Karalystės vadovaujamoms Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms (angl. JEF), vykdė bendrą veiklą Baltijos jūroje, pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Šimonytė apie pasiruošimą galimai nelaimei: informacijos nepakanka ir gyventojai galėtų skirti daugiau dėmesio
Ilgiau nei mėnesį besitęsianti Rusijos invazija į Ukrainą keičia nuotaikas ir Lietuvoje. Gyventojai svarsto, ar nelaimės atveju visiems pakaktų vietų saugiai pasislėpti. Savo ruožtu šalies institucijos ramina – kolektyvinės priedangos statiniuose, galėtų tilpti daugiau kaip 1,2 mln. žmonių – 40 proc. Lietuvos gyventojų. Vis dėlto premjerė Ingrida Šimonytė sako pastebinti, kad informacijos apie pasirengimą branduolinei avarijai yra nepakankamai.
Scholzas: NATO nesiekia režimo pasikeitimo Rusijoje
Nepaisant Maskvos invazijos į Ukrainą, režimo pasikeitimas Rusijoje nėra NATO tikslas, sekmadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas praėjus dienai po to, kai JAV prezidentas Joe Bidenas pavadino Vladimirą Putiną „skerdiku“, kuris „negali likti valdžioje“.
Tai „nėra nei NATO, nei JAV prezidento tikslas“, sakė O. Scholzas Vokietijos nacionaliniam televizijos kanalui ARD.
Lietuvos ambasadorius NATO: į Lietuvą perkelta 20 NATO talkinusių afganistaniečių, jų šeimų narių
Į Lietuvą perkelta 20 NATO talkinusių afganistaniečių, jų šeimų narių, penktadienį socialiniuose tinkluose pranešė šalies ambasadorius NATO Deividas Matulionis.
„Į Lietuvą perkelta 20 afganistaniečių: NATO bendradarbių ir jų šeimų narių. Džiaugiamės galėdami padėti žmonėms, kuriems grėsė pavojus. Linkime sėkmės kuriant naują gyvenimą Lietuvoje! Mes padarysime viską, kad integruotume juos į mūsų tolerantišką visuomenę“, – tviteryje rašė diplomatas.
Bidenas: „Kinija supranta, kad jos ekonomikos ateitis daug glaudžiau susijusi su Vakarais nei su Rusija“
Jungtinių Valstijų prezidentas lankosi Lenkijoje. Pagrindinis vizito tikslas – su Lenkijos vadovu aptarti Putino sukeltą karą ir huminatarinę krizę Ukrainoje. Pas Bideną skridęs Lenkijos prezidentas patyrė nesėkmę – sugedo jo lėktuvas. Tad jam teko priversti Jungtinių Valstijų prezidentą luktelėti.
Mat jo lėktuvas apsisuko ir Varšuvoje leidosi avariniu būdu. O Briuselyje Europos lyderių toliau svarsto, kaip padėti karo draskomai Ukrainai ir užgniaužti Rusijos agresiją.
Linas Kojala paaiškino, kodėl Vakarai nebebrėžia raudonujų linijų
Ketvirtadienį Briuselyje įvyko neeiliniai NATO, Didžiojo septyneto ir Europos Sąjungos susitikimai, kuriuose aptarta, kaip dar labiau padėti Ukrainai.
Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo politologas Linas Kojala.
Vakar Briuselyje vyko ištisas viršūnių susitikimų maratonas. Ką jūs išskirtumėte, kas buvo svarbiausia, kas aktualu ir Lietuvai, ir kovojančiai Ukrainai?
Pats susitikimo faktas yra gana svarbus, netgi trys susitikimai – ir Didysis septynetas, ir NATO, ir Europos Sąjunga.
NATO vadovas: mažai tikėtina, kad tarp Rusijos ir Aljanso įvyks karas
Rusijos karui Ukrainoje įsibėgėjus, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė manantis, kad mažai tikėtina, jog tarp Rusijos ir Aljanso įvyks visavertis karas.
J. Stoltenbergas, kalbėdamas su CNN žurnaliste, įvertino NATO šalių vienybės demonstravimą, sumažinusį viso masto karo tikimybę.
Visgi NATO vadovas tvirtina, kad situacija Ukrainoje yra labai nenuspėjama, todėl Aljansas turi būti pasiruošęs.
Lietuvos kariuomenės vadas: apie 30 proc.
Zelenskis: „Rusija negalvoja sustoti Ukrainoje, ji nori eiti toliau prieš rytines NATO šalis“
Istorinė diplomatijos diena Europoje. Briuselyje vyksta neeiliniai NATO, Didžiojo septyneto ir Europos Sąjungos viršūnių susitikimai. Juose retas svečias Senajame žemyne – Amerikos lyderis Joe Bidenas. NATO įspėja – kitas Putino žingsnis Ukrainoje gali būti masinio naikinimo ginklų panaudojimas.
Vakarai ne tik tariasi, kaip dar labiau padėti Ukrainai, bet ir didina karines pajėgas Rytiniame NATO flange.
