nato
NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacija)
Tarptautinė karinė-politinė organizacija, kurią sudaro 31 valstybė (nuo 2023 m.), daugiausia iš Šiaurės Amerikos ir Europos. Ji buvo įkurta 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone, siekiant užtikrinti kolektyvinę gynybą prieš galimas grėsmes, ypač Šaltojo karo laikotarpiu Sovietų Sąjungai.
Pagrindiniai NATO tikslai:
Kolektyvinė gynyba: NATO remiasi pagrindiniu principu, kad puolimas prieš vieną iš Aljanso narių laikomas puolimu prieš visas nares (pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį).
Taikos palaikymas ir stabilumo skatinimas: NATO vykdo misijas ir operacijas visame pasaulyje, siekdama užtikrinti taiką ir stabilumą.
Konsultavimas ir bendradarbiavimas: Organizacija skatina politinį dialogą ir bendradarbiavimą tarp narių, taip pat su kitomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis.
Lietuvos ambasadorius NATO: esame pavyzdys kitoms valstybėms
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pareiškė, kad Lietuva turi rengtis totalinei visuotinei gynybai. Tačiau šalies ambasadorius NATO Deividas Matulionis ramina ir tikina, kad toks pasiruošimas yra sveikintinas, o pačiai Lietuvai nėra jokios realios grėsmės.
Pokalbis su ambasadoriumi – TV3 žinių „Dienos komentare“.
Po šios nakties rusų atakų, kai buvo subombarduota tiek vaikų ligoninė, tiek gimdymo namai, pasigirsta, kad rusai gali panaudoti ir biologinį ar cheminį ginklą.
JAV viceprezidentė: NATO dėl Putino tapo stipresnė, o Rusija – silpnesnė
JAV viceprezidentė Kamala Harris ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo įsiveržimu į Ukrainą tik sustiprino NATO aljansą.
„NATO aljansas yra stipresnis, o Rusija – silpnesnė dėl to, ką padarė V. Putinas. Mums tai labai aišku“, – sakė K. Harris žurnalistams Varšuvoje, šalia stovint Lenkijos prezidentui Andrzejui Dudai.
Pentagono pareigūnas: Lenkijoje dislokuotos dvi naujos raketų „Patriot“ baterijos
Jungtinės Valstijos, laikydamosi įsipareigojimų ginti NATO sąjungininkes, Lenkijoje dislokavo dvi naujas raketų „žemė-oras“ „Patriot“ baterijas, trečiadienį pranešė vienas aukšto rango Pentagono pareigūnas.
Paprastai Vokietijoje dislokuotos raketų baterijos buvo perkeltos Lenkijos „kvietimu“, sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Manoma, kad šis žingsnis atspindi augančius būgštavimus, kad Rusijos raketa gali – tyčia ar ne – kirsti sieną iš kaimyninės Ukrainos į NATO narę Lenkiją.
Švedija ir Suomija „primena“ Europos Sąjungos tarpusavio gynybos sąlygą
NATO nepriklausančios Švedija ir Suomija karinio puolimo atveju kliautųsi Europos Sąjungos tarpusavio gynybos sąlyga, antradienį sakė švedų premjerė.
Prieš ketvirtadienį ir penktadienį Versalyje rengiamą ES lyderių susitikimą abi šios šalys parašė bendrą laišką norėdamos „priminti kitoms valstybėms narėms apie ES solidarumo deklaraciją Lisabonos sutartyje“, reporteriams sakė Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson.
JAV atmeta „neįgyvendinamą“ Lenkijos pasiūlymą perduoti naikintuvus
Jungtinės Valstijos antradienį atmetė Lenkijos pasiūlymą pasiųsti jos turimus naikintuvus MiG-29 į Ukrainą per amerikiečių bazę Vokietijoje ir pabrėžė, kad šis planas sukėlė „rimtų nuogąstavimų“ visam NATO aljansui.
Varšuva nustebino JAV pareigūnus savo pasiūlymu perkelti Lenkijos turimus sovietinės gamybos lėktuvus į JAV karinių oro pajėgų bazę Vokietijos mieste Ramšeine.
Zelenskis sako, kad primygtinai nesieks Ukrainos narystės NATO
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad primygtinai nesieks savo šalies narystės NATO – šis delikatus klausimas buvo viena Rusijos nurodytų priežasčių surengti invaziją į savo provakarietišką kaimynę.
V. Zelenskis taip pat pareiškė, kad yra atviras „kompromisams“ dėl dviejų separatistinių prorusiškų teritorijų, kurias Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino nepriklausomomis prieš invazijos į Ukrainą pradžią vasario 24 dieną.
Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas: „Mes galime būti įtraukti į kažkokią branduolinę katastrofą“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį apkaltino Vakarus netesint pažadų apsaugoti jo šalies ir perspėjo, kad karas paveiks visą likusį pasaulį. Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas taip pat įspėja, kad Putinas nepakęs jokių pralaimėjimų ir jo veiksmai neprognozuojami ir galintys įtraukti visą pasaulį į branduolinę katastrofą.
Karybos ekspertas: jei norėtų, Putinas Vakarų pagalbą ginklais palaikytų pretekstu pulti NATO
Kruvinas, daug civilių aukų pareikalavęs karas Ukrainoje tęsiasi, o NATO vis dar vengia įsitrauktį į tiesioginę kovą – atmestas ir Ukrainos prezidento Volodomyro Zelenskio prašymas uždaryti oro erdvę. Tiesa, politologai ir ekspertai sako, kad Vakarų tiekiamus ginklus ir kitą pagalbą Putinas jau gali traktuoti kaip pretekstą pradėti karą prieš NATO valstybes.
Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo VU TSPMI docentas, karybos tyrinėtojas Deividas Šlekys.
Lietuvos kariuomenė reaguoja į klausimą „Ar mus puls?“: „Tegul mūsų elgesiui vadovauja faktai, o ne prielaidos“
Karas Ukrainoje tęsiasi jau 13-ą dieną. Vyksta aktyvūs Rusijos ir Ukrainos kariuomenės susidūrimai. Lietuvoje žmonių nuotaikos – neramios. Netyla diskusijos, ką turėtų daryti NATO ir baimė dėl pačios Lietuvos.
Į šias baimes sureagavo Lietuvos kariuomenė. Savo „Facebook“ paskyroje paskelbė įrašą, kuriame sureagavo į klausimą „Ar mus puls?“.
Pateikiame visą Lietuvos kariuomenės publikuotą įrašą.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą – NATO naikintuvų patruliavimas palei Baltijos šalių sieną
Rusijos karinėms pajėgoms įsiveržus į Ukrainą, NATO orlaiviai kasdien pradėjo patruliuoti palei Baltijos šalių oro erdvės sieną su Rusija ir Baltarusija, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Jie taip pat toliau vykdė Rusijos orlaivių atpažinimą ir palydėjimą virš Baltijos jūros. Praėjusią savaitę NATO naikintuvai 18 kartų kilo atpažinti ir palydėti skrydžio taisyklių tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros pažeidusių orlaivių.
REKLAMA
REKLAMA
DIENOS PJŪVIS. Ar NATO teks įsikišti, kad sustabdytų Rusijos puolimą?
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Europos Sąjungoje jau derinamas naujas sancijų paketas Ukrainą užpuolusiai Rusijai, o NATO jau aiškiai juda nuo atgrasymo strategijos Baltijos šalyse prie konkrečios gynybos planų. Tiesa, NATO aiškiai paskelbė, kad nestabdys rusų ore ir lauks Putino prie savo sienų.
Blinkenas: NATO šalims uždegta „žalia šviesa“ tiekti naikintuvus Ukrainai
Valstybės sekretorius Antonis Blinkenas sako, kad NATO šalys narės turi „žalią šviesą“ tiekti naikintuvus Ukrainai, CBS naujienoms teigė jis.
„Tai yra žalia šviesa“, – sakė A. Blinkenas interviu metu, paklaustas ar Lenkijos Vyriausybė, NATO narė, gali perduoti naikintuvus Ukrainai.
„Tiesą pasakius mes apie tai kalbame su lenkų bičiuliais šiuo metu. Kalbame, ką galime padaryti, jei jie pasirinks perduoti naikintuvus Ukrainai.
Putino pareiškimas pokalbio su Macronu metu: Rusija savo tikslus pasieks „arba per derybas, arba per karą“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį Prancūzijos vadovui Emmanueliui Macronui pareiškė, kad Maskva planuoja savo tikslų Ukrainoje pasiekti diplomatijos arba karinėmis priemonėmis, pranešė Eliziejaus rūmai.
Lietuvoje viešintis JAV karinių pajėgų vadas: į Lietuvą atvyks daugiau amerikiečių karių
Jungtinių Valstijų karinių pajėgų vadas generolas Markas A. Milley sekmadienį pranešė, jog į Lietuvą atvyks daugiau amerikiečių karių.
Pasak generolo, jie bus paimti iš rytiniame NATO sparne dislokuojamos JAV brigados.
Pajėgos bus dislokuojamos tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą.
„Šiuo metu vyksta čia atvyksiančių karių dislokavimas“, – žurnalistams Pabradės poligone, Švenčionių rajone sakė M. A. Milley.
Į Lietuvą atvyksta JAV diplomatijos vadovas Blinkenas
Į Lietuvą sekmadienį atvyksta Jungtinių Valstijų diplomatijos vadovas Antony Blinkenas, kuris lanko Belgiją, Lenkiją, Moldovą ir Baltijos šalis, siekdamas patvirtinti Vašingtono paramą Ukrainai.
Kovo 3–8 dienomis vykstanti kelionė „tęsia plačias konsultacijas ir koordinavimąsi su NATO sąjungininkais ir Europos partneriais dėl besitęsiančio Rusijos iš anksto suplanuoto neišprovokuoto ir nepateisinamo karo prieš Ukrainą“, pranešime skelbia Valstybės departamentas.
Vokietijos kancleris: „Nebus jokio karinio NATO įsitraukimo šiame konflikte“
Kaip ir skaičiavo Putinas branduolinio karo šmėkla išgasdino Vakarus. Po Zaporižės elektrinės užėmimo, nei Zelenskio maldavimai, nei vaizdai kaip rusų raketos žudo civilius, Vakarų nuomonės nepakeitė. NATO aiškiai paskebė, kad nestabdys rusų ore ir lauks Putino prie savo sienų. Vakarų lyderiai sako, kad tai – ne jų konfliktas, o neskraidymo zonos įvedimas sukeltų branduolinį karą su Rusija.
Zelenskis kaltina NATO sudarant sąlygas tolesniems bombardavimams Ukrainoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis naktį iš penktadienio į šeštadienį neslėpė kartėlio dėl NATO sprendimo nenustatyti neskraidymo zonos virš Ukrainos ir sakė, kad tai visiškai atriš rankas Rusijai, stiprinančiai smūgius iš oro.
„Visi žmonės, žūsiantys nuo šios dienos, taip pat žus dėl jūsų, dėl jūsų silpnumo, dėl vienybės stygiaus, – emocingai sakė Ukrainos lyderis. – Atsisakęs įkurti neskraidymo zoną Aljansas uždegė žalią šviesą bombarduoti Ukrainos miestus ir kaimus.
Gitano Nausėdos žinutė Vakarams: „nei vienas iš jūsų nebegalite jaustis saugus“
Po branduoline tragedija vos nevirtusių Rusijos karinių pajėgų veiksmų Zaporožės atominėje elektrinėje (AE) Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ėmė dar labiau raginti tarptautinę bendruomenę reaguoti į karą Ukrainoje. Anot šalies vadovo saugiai jaustis nebegali nei viena Vakarų šalis, todėl būtina sustabdyti vis augantį Kremliaus apetitą kuo greičiau.
Pokalbis su prezidentu G. Nausėda – TV3 žinių studijoje.
Vyriausybė paskyrė 40 mln. eurų sąjungininkų priėmimui organizuoti
Vyriausybė penktadienį paskyrė per 40 mln. eurų NATO sąjungininkų priėmimui Lietuvoje organizuoti.
Papildomi asignavimai iš skolintų lėšų skiriami sąjungininkams siunčiant daugiau karių į Lietuvą dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje.
Papildomų karių į Lietuvą atsiuntė Vokietija, Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė ir kitos šalys.
Kremlius praėjusią savaitę įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, sukėlusį pasibaisėjimą ir įtūžį visame pasaulyje.
Landsbergis: Rusijos atakos prieš branduolinius objektus Ukrainoje gali pasikartoti
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis penktadienį perspėjo NATO sąjungininkes, kad Rusijos atakos prieš branduolinius objektus Ukrainoje gali pasikartoti.
„Rusijos atakos prieš branduolinius objektus Ukrainoje gali pasikartoti. Tarptautinė bendruomenė turi siekti saugumo zonų aplink branduolinius objektus Ukrainoje įtvirtinimo“, − neeiliniame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje pabrėžė G. Landsbergis.
Nausėda: būtina stiprinti NATO priešakinių pajėgų kovinę grupę Lietuvoje
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį paragino stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO priešakinių pajėgų kovinę grupę bei skirti ypatingą dėmesį oro ir priešraketinės gynybos sistemoms.
Apie tai jis telefonu kalbėjosi su Ispanijos premjeru Pedro Sanchezu (Pedru Sančesu), pranešė Prezidentūra.
„Prezidentas akcentavo būtinybę stiprinti NATO priešakinių pajėgų kovinę grupę, skirti ypatingą dėmesį oro ir priešraketinės gynybos sistemoms“, – teigiama pranešime.
Linas Linkevičius: Zaporožės AE puolimas turėjo būti žadintuvas tiems, kurie vis dar tebesvarsto
Pasaulis atsidūrė per vieną žingsnį nuo katastrofos, kai naktį iš ketvirtadienio į penktadienį rusų kariai apšaudė didžiausią Europoje Zaporožės atominę elektrinę. Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad šis įvykis turėtų pagaliau pažadinti Vakarų lyderius, vis dar nesiryžtančius tiesiogiai įsitraukti į karą Ukrainoje.
Žurnalisto Vladimiro Laučiaus pokalbis su L. Linkevičiumi – TV3 žinių „Dienos komentare“.
Ukraina prieš visą Rusiją kovoja viena.
Surinko naujus įrodymus: Rusija naudoja itin pavojingus kasetinius sprogmenis
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sako, kad yra įrodymų, jog Rusijos kariuomenė naudoja kasetinius sprogmenis.
Per spaudos konferenciją J. Stoltenbergas žurnalistams teigė, kad yra įrodymų apie kasetinių bombų naudojimą, rašo CNN.
Būtent šis naudojamas ginklas gali aplinkoje paskleisti daugybę daug mažesnių sprogmenų.
Nausėda: turime būti atsargūs svarstydami apie tiesioginį įsitraukimą į karą Ukrainoje
Diskutuojant dėl neskraidymo zonos paskelbimo Rusijos užpultoje Ukrainoje, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad NATO ir Vakarų šalys turi būti labai atsargios svarstydamos apie tiesioginį įsitraukimą į karą.
„Tai yra geras deklaratyvus pasakymas, tačiau turime įsivertinti kaip tai būtų įgyvendinta praktiškai. Jeigu Rusijos lėktuvai pažeistų neskraidymo zoną, kokios būtų duotos instrukcijos veiksmui?“, – penktadienį interviu „Bloomberg“ sakė šalies vadovas.
NATO nesutinka nustatyti neskraidymo zonos virš Ukrainos
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį pareiškė, kad Aljansas neskelbs neskraidymo zonos virš Ukrainos, Kyjivui reiškiant atitinkamus raginimus, siekiant nutraukti Kremliaus pajėgų vykdomą bombardavimą.
„Sąjungininkai sutinka, kad NATO lėktuvai neturėtų skraidyti virš Ukrainos oro erdvės, o NATO kariai neturėtų būti Ukrainos teritorijoje“, – sakė J. Stoltenbergas po skubaus susitikimo su NATO užsienio reikalų ministrais.
Rusija nusitaikė į atominę elektrinę: Vakarai ieško būdų, kaip didinti spaudimą Putinui
Vakarų sąjungininkės penktadienį pasmerkė Rusiją dėl Ukrainos atominės elektrinės apšaudymo, tačiau atmetė Kyjivo raginimus paskelbti neskraidymo zoną virš šalies siekiant nutraukti Kremliaus pajėgų vykdomą bombardavimą.
Briuselyje susirinkę Europos Sąjungos ir NATO užsienio reikalų ministrai sakė svarstantys papildomas sankcijas siekiant toliau spausti Maskvą po baudžiamųjų ekonominių priemonių bangos, užgriuvusios Rusiją dėl invazijos Ukrainoje.
Vyriausybė rengiasi skirti 40 mln. eurų sąjungininkų priėmimui organizuoti
Vyriausybė ruošiasi skirti per 40 mln. eurų NATO sąjungininkų priėmimui Lietuvoje organizuoti. Tai Vyriausybė svarstys penktadienį rengiamame posėdyje.
Papildomi asignavimai iš skolintų lėšų skiriami sąjungininkams siunčiant daugiau karių į Lietuvą dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje.
„Nutarimo projekto tikslas – skirti iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų Krašto apsaugos ministerijai 40,43 mln. eurų priimančiosios šalies paramai teikti“, – rašoma Finansų ministerijos teikime Vyriausybei.
NATO vadovas smerkia Ukrainos elektrinę apšaudžiusios Rusijos „beatodairiškumą“
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį pasmerkė Rusijos „beatodairiškumą“ dėl Ukrainos atominės elektrinės apšaudymo ir pareikalavo Maskvos nutraukti karą prieš savo kaimynę.
„Naktį taip pat matėme pranešimų apie ataką prieš atominę elektrinę. Tai tik parodo šio karo beatodairiškumą ir jo užbaigimo svarbą, taip pat visų Rusijos karių išvedimo ir sąžiningumo diplomatinėse pastangose svarbą“, – sakė J. Stoltenbergas prieš susitikimą su Vakarų šalių užsienio reikalų ministrais.
Linas Kojala: „Neskraidymo zonos įgyvendinimas karo metu reiškia karo paskelbimą“
Nuo Rusijos bombų kenčianti Ukraina prašo jos oro erdvę paskelbti neskraidymo zona. Tačiau vakarų šalys, o kartu ir Lietuva, tam pritarimo nerodo. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad neskraidymo zonos paskelbimas reikštų, kad į karą tiesiogiai įsitrauktų NATO. O pasak politologų, toks įsitraukimas grėstų branduoliniu susidūrimu. Putinas jau yra grasinęs branduoliniu ginklu, tačiau ekspertai sako, kad tokios grėsmės nėra, jis tik gąsdina, mat laimėtojų tokiame kare nebūtų.
Politologas Tomas Janeliūnas: „Manau, kad šitą karą tikrai galima laimėti“
Karas Ukrainoje kasdien darosi vis įtemptesnis ir reikalauja vis daugiau aukų, tačiau Vakarai neskuba įsitraukti į kovą tiesiogiai. Ekspertai tiki, kad bet koks realus NATO įsikišimas į konfliktą galėtų įžiebti pasaulinį karą.
Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo politologas Tomas Janeliūnas.
Šiandien girdime aktyviai siūlant, kad Vakarai įsitrauktų į konfliktą Ukrainoje, kad būtų paskelbta neskraidymo zona virš Ukrainos. Kaip jūs vertinate tokį siūlymą?
Iš tikrųjų, emocijų yra daug.
DIENOS PJŪVIS. Kas bus, jei Ukraina nesustabdys Rusijos: gresia susidūrimas su NATO?
Ukraina jau savaitę atlaiko Rusijos invaziją į savo teritoriją, o pasaulio lyderiai pripažįsta, kad nesitikėjo, tiek atkaklumo ir drąsos iš ukrainiečių. Vis dėlto politikai įspėja, kad Rusija kelia grėsmę toli gražu ne tik Ukrainai, bet ir visam pasauliui.
Suomijos prezidentas ragina „išlaikyti šaltą protą“ narystės NATO klausimu
Suomijos prezidentas Sauli Niinisto ketvirtadienį paragino šalį išlikti ramią, kol sprendžiama, ar stoti į NATO siekiant apsisaugoti nuo potencialios Rusijos grėsmės.
„Aštrios krizės įkarštyje ypatingai svarbu išlaikyti šaltą protą ir atidžiai vertinti [Ukrainos krizės] poveikį mūsų saugumui“, – nurodė S. Niinisto pareiškime, išplatintame po susitikimo su aukšto rango parlamentarais ir gynybos vadais.
Landsbergis: reikia nebe atgrasymo, bet gynybos plano
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitiko su Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretore Elizabeth Truss, Latvijos užsienio reikalų ministru Edgaru Rinkevičiumi ir Estijos užsienio reikalų ministre Eva-Maria Liimets. Ministrai pareiškė, kad Baltijos šalims reikia nebe atgrasymo, bet gynybos politikos plano iš NATO.
Joe Bidenas apie Putiną: „Jis galvojo, kad Vakarai ir NATO neatsakys“
Kol šiandien laukiama antro Rusijos ir Ukrainos derybininkų susitikimo, prezidentas Joe Bidenas Putinui pareiškė, kad šis nė neįsivaizduoja, kas jo laukia dėl pradėto karo. Vakarai ir toliau didina ekonominį spaudimą. Rusai lieka ne tik be galimybių skraidyti į Vakarus, bet ir pamėgtų „Iphonų” bei Vakarų filmų.
Savo ruožtu Briuselis nuo SWIFT sistemos atjungė septynis Rusijos bankus. Tiesa, sankcijų neįvedė tiems bankams, kuriems moka rusiškas dujas ir naftą.
NATO vadovas nemato būtinybės didinti branduolinių pajėgų parengtį
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad, nepaisant Rusijos grasinimų branduoliniu ginklu, Aljansas nemato būtinybės padidinti branduolinių ginklų parengties lygį.
Budrumą Lietuvoje tikrina NATO sąjungininkai: „Darysime viską“
Ukrainą drebinant karo veiksmams, Lietuvoje savo budrumą tikrina NATO sąjungininkai. Amerikiečiai drauge su britais ir lietuviais šį kartą demonstruoja kovinius veiksmus tarp Pabradės ir Kazlų Rūdos. Nors kariai sako, kad pratybos planuotos, treniruočių suintesyvėjimą stebintys gyventojai atvirauja, kad tai suteikia saugumo.
Kazlų Rūdos poligone leidžiasi iš Pabradės atskridę šeši amerikiečių sraigtasparniai Chinook, o juos iš oro akylai saugo kovos sraigtasparniai Apache.
Laurynas Kasčiūnas: grėsmės Lietuvos saugumui nesikeičia jau keletą metų
Grėsmės Lietuvos saugumui nesikeičia jau keletą metų, teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Komitetas antradienį išklausė Lietuvos žvalgybos institucijų parengto naujausio grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo.
„Jos nesikeičia jau keletą metų, bet nenoriu komentuoti metodų, įtakų ir panašiai.
Kariuomenės vadas: aktyvavus gynybos planus, dalis pajėgų Lietuvoje tampa pavaldžios NATO
Praėjusią savaitę aktyvavus NATO gynybos planus regione, didžiausia Lietuvos kariuomenės brigada „Geležinis Vilkas“ ir šalyje dislokuotas tarptautinis sąjungininkų batalionas operaciniu lygiu tapo pavaldūs Aljanso vadovybei, sako kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
„Vakar „Geležinio Vilko“ brigada, EFP tapo operaciškai pavaldžios pagal NATO vadovavimo ir valdymo grandinę“, – BNS antradienį sakė V. Rupšys, minėdamas sutrumpintą tarptautinio NATO bataliono Lietuvoje pavadinimo versiją.
NATO vadovas: Putinas „sudaužė taiką“ Europoje
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsiverždamas į Ukrainą „sudaužė taiką Europoje“ ir kad Aljansas gins „kiekvieną savo teritorijos centimetrą“.
„Prezidentas Putinas sudaužė taiką Europoje. Sąjungininkės smerkia nepateisinamą ir brutalią invaziją į Ukrainą. Rusijos puolimas visiškai nepriimtinas ir jį rengti leido Baltarusija“, – sakė J. Stoltenbergas, lankydamasis Lasko oro pajėgų bazėje Lenkijoje.
Istorinis pokytis: dauguma suomių jau pasisako už stojimą į NATO, šalis svarstys prisijungimą
Suomijos parlamentas artimiausiu metu pradės svarstymus dėl prisijungimo į NATO aljansą, skelbiama Suomijos visuomeninio transliuotojo yle.fi puslapyje. „Nexta“ skelbiama, kad patvirtinus šį sprendimą Suomija į gynybinį aljansą būtų priimta per 24 valandas.
Šalies premjerė Sanna Marin pareiškė, kad Suomijos gyventojų nuomonė dėl narystės NATO pasikeitė, todėl klausimas turėtų būti apsvarstytas ir politiniu lygiu.
Anksčiau buvo paskelbta apklausa parodė, kad 53 proc.
Suomija dėl peticijos narystei NATO spręs parlamente
Suomijos parlamento nariai antradienį svarstys peticiją, raginančią surengti referendumą dėl šalies narystės NATO, apklausai parodžius istorinį visuomenės nuomonės pokytį prie Aljanso neprisijungusioje šalyje po Rusijos invazijos į Ukrainą.
EK pirmininkė prasitarė apie Ukrainos priėmimą į ES: „Jie yra vieni iš mūsų ir mes norime, kad jie būtų mūsų sudėtyje“
Ukrainoje intensyvi kova, o Baltarusijoje, iš kurios teritorijos raketomis naikinami Ukrainos miestai, bandymas derėti dėl taikos. Po beveik paros derinimų šalims pavyko susėsti prie stalo ir beveik visą šią dieną kalbėtis. Šalys šį kartą santūrios, nors prieš dvi dienas Putinas trimitavo, jog reikalautų Ukrainos valdžios nuvertimo.
Derybose sukasi ir rusų oligarchas Romanas Abramovičius, tai gali būti ženklas, kad tai ne šiaip susitikimas.
Antanas Valionis. Vladimiro Putino kracho pradžia – jau nusisuko net lojaliausi bendražygiai
Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis džiaugiasi, kad civilizuoti Vakarai galų gale ryžtingai susivienijo prieš agresorių, ieškantį kažkokio smulkiau neįvardinto „istorinio teisingumo“.
„Europos Sąjunga kartu su JAV, Didžiąja Britanija ir visomis kitomis civilizuoto pasaulio tautomis priėmė tvirtas finansines, ekonomines, technologines ir kitokias sankcijas, kurios per ilgesnį laiką sužlugdys Rusijos ekonomiką ir neleis Vladimirui Putinui toliau finansuoti karo prieš, ko ge...
Nausėda: „NATO turėtų sustiprinti Baltijos regiono saugumą“
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį telefonu kalbėjosi su Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) Generaliniu Sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. Šalies vadovas su NATO Generaliniu Sekretoriumi aptarė praėjusią savaitę aktyvuotų NATO gynybos planų įgyvendinimą ir papildomus Lietuvos poreikius.
Prezidentas pokalbyje akcentavo poreikį stiprinti oro gynybą Baltijos regione.
Rusija išpildė Kinijos košmarą: teritorijos gali pretenduoti į nepriklausomybę ir būti pripažintos supervalstybės
Pekinas mėgaujasi pasipriešinimu NATO, bet Ukrainos suvereniteto nepaisymas ir Putino parama separatistams Kinijoje atsilieps neigiamai. Per diplomatines šaradas, siekdamos pateisinti Rusijos invaziją, Sirija ir Nikaragva įvykdė prezidento Vladimiro Putino reikalavimą ir palaikė dviejų atsiskyrusių Rytų Ukrainos regionų pripažinimą.
Kinija to nepadarė. Tiesą sakant, Putino karas prieš Ukrainą pastato Pekiną į labai keblią padėtį, rašo politico.eu.
Rusija padidino branduolinių pajėgų parengties lygį
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį nurodė padidinti branduolinio „atgrasymo pajėgų“ parengties lygį reaguojant į esą agresyvius NATO pareiškimus Rusijos Federacijos atžvilgiu.
Tarptautinė įtampa yra smarkiai išaugusi dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, o naujausias V. Putino įsakymas neabejotinai dar labiau padidins nerimą.
Auga kibernetinio išpuolio rizika: jau nukentėjo įmonės Lietuvoje ir Latvijoje dėl atakų prieš Ukrainą
Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų įmonės tiek JAV, tiek kitose valstybėse, turėtų sustiprinti savo saugumą ir budrumą po duomenis naikinančių kibernetinių atakų Ukrainoje. Skelbiama, kad dėl to jau nukentėjo du Ukrainos vyriausybės paslaugų teikėjai – vienas Latvijoje, o kitas – Lietuvoje.
Jos vyko Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą išvakarėse, šeštadienį pranešė Federalinių tyrimų biuras (FBI) ir Kibernetinio saugumo ir infrastruktūros saugumo agentūra (CISA), rašo CNN.
Gitanas Nausėda: „Šiandien Ukraina yra priešakinėje fronto linijoje kovodama už mus visus“
Trečiąją Rusijos sukelto karo Ukrainoje dieną, šeštadienio vakarą, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda dalyvauja specialioje spaudos konferencijoje.
„Šiandien Ukraina yra priešakinėje fronto linijoje kovodama už mus visus“, – sakė G. Nausėda.
Pirmiausia ji kovoja už savo laisvę ir savo teisę kurti savo ateitį, sakė prezidentas, visgi, kartu jis pabrėžė, kad kovojama ir už kitas Europos valstybes.
JK pajėgos atvyko į Rytų Europą sustiprinti NATO rytinį frontą
Karališkojo karinio jūrų laivyno laivai, Didžiosios Britanijos armijos kariai ir Karališkųjų oro pajėgų naikintuvai buvo dislokuoti Rytų Europoje, kad sustiprintų NATO rytinį frontą, teigiama šeštadienį JK gynybos ministerijos pranešime, skelbia CNN.
„HMS Trent yra rytinėje Viduržemio jūros dalyje ir vykdo NATO pratybas su Merlin Helicopters ir RAF P8 Poseidon jūrų patruliniais lėktuvais“, – sakoma pranešime. Iš Portsmuto prisijungs minininkas HMS Diamond.
Lietuvoje – kalbos apie būtinybę skirti daugiau pinigų kariuomenei: svarstoma ir privaloma karo tarnyba visiems
Vladimiras Putinas Ukrainoje pradėjo plataus masto karą. Dar prieš įvykiams pasiekiant baisiausią scenarijų Lietuvoje vis garsiau imta kalbėti apie būtinybę greitai skirti dar daugiau pinigų kariuomenei – 2,5 procento BVP jau po dvejų metų.
Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.
