nato
NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacija)
Tarptautinė karinė-politinė organizacija, kurią sudaro 31 valstybė (nuo 2023 m.), daugiausia iš Šiaurės Amerikos ir Europos. Ji buvo įkurta 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone, siekiant užtikrinti kolektyvinę gynybą prieš galimas grėsmes, ypač Šaltojo karo laikotarpiu Sovietų Sąjungai.
Pagrindiniai NATO tikslai:
Kolektyvinė gynyba: NATO remiasi pagrindiniu principu, kad puolimas prieš vieną iš Aljanso narių laikomas puolimu prieš visas nares (pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį).
Taikos palaikymas ir stabilumo skatinimas: NATO vykdo misijas ir operacijas visame pasaulyje, siekdama užtikrinti taiką ir stabilumą.
Konsultavimas ir bendradarbiavimas: Organizacija skatina politinį dialogą ir bendradarbiavimą tarp narių, taip pat su kitomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis.
NATO žada padėti Ukrainai pasiruošti galimoms cheminėms atakoms
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Aljansas didins savo apsaugos nuo cheminių ir branduolinių ginklų pajėgumus, augant susirūpinimui, kad Rusija gali panaudoti tokią ginkluotę Ukrainoje.
Pasak J. Stoltenbergo, NATO lyderiai per Briuselyje vykusį viršūnių susitikimą sutarė siųsti Ukrainai įrangą, skirtą padėti šaliai apsisaugoti nuo potencialių cheminių atakų.
Stoltenbergas: NATO stiprina pajėgų Rytų Europoje cheminę ir branduolinę apsaugą
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Aljansas stiprina savo pajėgų Rytų Europoje cheminę ir branduolinę apsaugą, tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje.
NATO stiprina Rytų Europą, o Ukrainai padės tiek, kad nekiltų didesnis karas su Rusija
Ketvirtadienį Briuselyje susitikę NATO lyderiai susitarė sustiprinti savo rytinį flangą Rusijos vykdomo karo Ukrainoje akivaizdoje ir perspėjo Maskvą nenaudoti cheminių ginklų.
„Mes išliekame vieningi ir ryžtingi savo siekiui priešintis Rusijos agresijai, padėti Ukrainos vyriausybei ir žmonėms bei ginti visų sąjungininkių saugumą“, – sakoma bendrame pareiškime po 30 NATO šalių narių nacionalinių lyderių susitikimo Briuselyje.
Aljansas taip pat dislokavo 40 tūkst.
Zelenskio prašo NATO: perduokite mums tik 1 proc. visų savo lėktuvų, tankų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino NATO teikti Kyjivui neribotą karinę pagalbą, praėjus mėnesiui nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.
Vašingtonas pareiškė su sąjungininkais svarstantis priešlaivinių raketų siuntimą Ukrainai, amerikiečių prezidentui Joe Bidenui siekiant padidinti karo kainą Kremliui per Briuselyje vykstančią virtinę viršūnių susitikimų.
„Ukrainai, kad išgelbėtų žmones ir mūsų miestus, reikia karinės pagalbos be apribojimų.
NATO vadovas: Kinija teikia politinę paramą Rusijai
Pekinas ketvirtadienį apkaltino NATO vadovą „dezinformacijos skleidimu“ dėl jo pareiškimo, esą Kinija remia Rusijos karą prieš Ukrainą.
Augant tarptautiniam spaudimui atsiriboti nuo Maskvos, Kinija atsisako pasmerkti savo artimą sąjungininkę Rusiją dėl kruvinos invazijos į Ukrainą ir gerokai atsilieka nuo daugelio kitų šalių, teikiančių humanitarinę pagalbą karo niokojamai šaliai.
NATO siekia didinti „kainą“ Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą
NATO lyderiai ketvirtadienį stengiasi didinti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui jo invazijos į Ukrainą kainą plėsdama ginklų tiekimą Kyjivui ir stiprindami Aljanso rytinį flangą.
JAV prezidentas Joe Bidenas per virtinę ketvirtadienio viršūnių susitikimų Briuselyje sieks stiprinti vienybę ir griežtinti sankcijas Maskvai, Vakarams reaguojant į Kremliaus bandymą pakeisti po Šaltojo karo nusistovėjusią pusiausvyrą.
NATO vadovas: įsiverždamas į Ukrainą Putinas padarė „didelę klaidą“
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsiverždamas į Ukrainą padarė „didelę klaidą“, Aljanso lyderiams susirinkus aptarti rytinio sparno gynybos.
„Prezidentas Putinas padarė didelę klaidą – pradėjo karą su nepriklausoma suverenia valstybe. Jis neįvertino Ukrainos žmonių stiprybės, Ukrainos žmonių drąsos ir jos ginkluotųjų pajėgų“, – prieš viršūnių susitikimą Briuselyje sakė J. Stoltenbergas.
Prezidentūra: NATO turėtų peržiūrėti karinės pagalbos Ukrainai prioritetus
NATO dėl karinės paramos Ukrainai turi ieškoti naujų sprendimų „iš kur ir kaip gauti papildomos karinės įrangos“, sako prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.
„Lietuvoje, kaip ir ne vienoje kitoje šalyje, perkeltine prasme išsivalėme sandėlius, peržiūrėję, ką mes galime duoti ir tai išsiuntę Ukrainai, tačiau tų priemonių nebepakanka“, – ketvirtadienį LRT teigė K. Budrys.
NATO: Ukrainoje jau žuvo 7–15 tūkst. Rusijos karių
NATO trečiadienį paskelbė vertinimus, kad per keturias karo Ukrainoje savaites žuvo 7–15 tūkst. Rusijos karių, šalies gynėjų įnirtingam pasipriešinimui sužlugdžius Maskvos užmojus laimėti žaibišką pergalę.
Palyginimui, per 10 metų karo Afganistane tuometė Sovietų Sąjunga neteko apie 15 tūkst. karių.
JAV prezidentas Joe Bidenas atvyko į Briuselį
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį vakare atvyko į Briuselį, kur bus surengtas neeilinis NATO viršūnių susitikimas, skirtas Rusijos pradėtam karui Ukrainoje aptarti.
„Air Force One“ Briuselio oro uoste nusileido 21.03 val. vietos laiku po maždaug septynių valandų skrydžio iš Vašingtono.
Nuo ketvirtadienio JAV prezidentas pradeda intensyvias derybas su NATO, G7 ir Europos Sąjunga.
REKLAMA
REKLAMA
Žinia iš susitikimo Prezidentūroje: Lietuvoje turime ruoštis priimti daugiau NATO karių
Lietuva privalo sparčiai ruoštis priimti daugiau NATO karių, taip teigia prezidentas Gitanas Nausėda. O jų ties rytinėmis sienomis, taigi, ir mūsų šalyje, gali padaugėti du-tris kartus. Prieš pat NATO viršūnių susitikimą į Valstybės gynimo tarybą susirinkę Lietuvos vadovai tikina siekiantys, kad Aljansas peržiūrėtų Baltijos šalių gynybos strategiją.
Su partijų lyderiais susitikęs prezidentas kartoja, kad Lietuva turi pasirengti ir visuotinei totalinei gynybai.
Prezidentūroje – diskusijos dėl visuotinio šaukimo: ar turėtų būti šaukiamos net merginos?
Rusijos invazija į Ukrainą privertė visą Vakarų pasaulį iš naujo peržvelgti saugumo ir gynybos strategijas. Rytiniame NATO flange daugėja sąjungininkų karių, didinamos investicijos į gynybą. Aptarti Lietuvos užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gaires trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su parlamentinių partijų atstovais.
NATO žada daugiau paramos Ukrainai dėl branduolinių ir cheminių grėsmių
NATO lyderiai ketina susitarti dėl papildomos paramos Ukrainai dėl cheminių ir branduolinių grėsmių, šaliai kovojant su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, trečiadienį pranešė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.
NATO rytiniame flange ketina dislokuoti keturias naujas kovines grupes
Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad per viršūnių susitikimą NATO šalių lyderiai ketina susitarti dėl svarbių naujų karinių pajėgų dislokavimo rytiniame flange, reaguojant į Rusijos karą Ukrainoje.
„Tikiuosi, kad lyderiai susitars stiprinti NATO pozicijas visose srityse ir gerokai padidins pajėgas rytinėje Aljanso dalyje, sausumoje, ore ir jūroje.
Kariuomenės vadas nurodo, kad Lietuvoje sąjungininkų karių gali didėti 2-3 kartus: „Bet ne skaičiuose esmė“
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad Lietuvai svarbu turėti kuo didesnį atgrasymo pajėgumą šalyje. Jis taip pat nurodo, kad šiuo metu sąjungininkų karių pajėgos šalyje jau „yra padidėjusios, o tolimesnėje perspektyvoje gali didėti 2-3 kartus“.
Trečiadienį popiet prezidentas Gitanas Nausėda susitiks su parlamentinių partijų atstovais dėl Lietuvos užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių.
Gabrielius Landsbergis sako, kad reikia tikėtis naujų sankcijų Rusijai: tam susibūrė 11 šalių grupė
Ketvirtadienį vyks NATO viršūnių susitikimas. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tikisi, kad jo metu bus peržiūrėta Baltijos šalių gynybos strategija.
„Nebūtinai taip svarbu įvardinti tikslius pajėgumus, bet įvertinti visiškai pasikeitusią saugumo padėtį. Nuo to prasideda tikslus pajėgų planavimas regione. Aš tikiuosi, kad tą pavyks pasiekti“, – žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį sakė G. Landsbergis.
Laurynas Kasčiūnas: mūsų tikslas, kad Rusija neišdrįstų testuoti Baltijos šalių
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NGSK) Seime pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad šiuo metu yra labai svarbu pereiti iš priešakinio atgrasymo koncepcijos prie priešakinės gynybos koncepcijos NATO rytiniame flange.
Jo teigimu, turime turėti tokią atgrasymo ir gynybos architektūrą mūsų regione, kad „testuoti Baltijos šalių ir NATO erdvės Rusija neišdrįstų“.
„Tai būtų adekvati adaptacija prie to, kas vyksta šiandien rytuose.
Gitanas Nausėda atskleidė, kad bus didinama karinė parama Ukrainai: įvardijo ir sumas
Rusijos invazija į Ukrainą privertė visą Vakarų pasaulį iš naujo peržvelgti saugumo ir gynybos strategijas. Rytiniame NATO flange daugėja sąjungininkų karių, didinamos investicijos į gynybą. Šiems ir paramos Ukrainai klausimams aptarti trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda sušaukė Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį.
Po VGT susitarimo prezidentas pažymėjo, kad buvo apsispręsta dėl tolimesnės karinės paramos Ukrainai.
Kasčiūnas: tikimasi sprendinių, kurie du-tris kartus padidins NATO pajėgas rytų flange
NATO peržiūrint gynybos planus tikimasi, kad pajėgų buvimas rytų flange padidės du-tris kartus, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas.
Diskusijos dėl Aljanso pajėgumų rytuose vyksta tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą.
NATO kviečia Zelenskį vaizdo ryšiu kreiptis į lyderių susitikimą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakviestas vaizdo ryšiu kreiptis į specialų NATO viršūnių susitikimą ketvirtadienį, kai bus aptarta Rusijos invazija į jo šalį, antradienį sakė vienas Aljanso pareigūnas.
„Prezidentas Zelenskis pakviestas vaizdo ryšiu kreiptis į NATO viršūnių susitikimą, – sakė pareigūnas. – Tai bus proga sąjungininkių lyderiams tiesiogiai iš prezidento Zelenskio išgirsti apie baisią Ukrainos žmonių padėtį dėl Rusijos agresijos.
Gitanas Nausėda šaukia Valstybės gynimo tarybą
Trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda šaukia Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį.
„Bus aptariama karinė parama Ukrainai ir Europos Rytinės sienos stiprinimas“, – BNS sakė prezidento patarėjas Tomas Beržinskas.
VGT posėdis vyks prieš ketvirtadienį numatytą NATO viršūnių susitikimą Briuselyje.
Į Lietuvos Valstybės gynimo tarybą įeina prezidentas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. VGT vadovauja prezidentas.
Monika Navickienė atvira: jei karo pabėgėlių Lietuvoje bus be galo daug, gerų sąlygų suteikti negalės
Nuo karo siaubo bėgančius ukrainiečius priimantys lietuviai nuo šiol nuo gaus kasmėnesinę 150 eurų komensaciją už asmenį, o už kiekvieną papildomai priimtą ukrainietį bus mokama papildomai po 50 eurų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė praneša, kad biudžete tam skirta 6,3 mln. eurų lėšų. Ji taip pat nurodo, kad karo pabėgėlių srautams išaugus „labai gerų apgyvendinimo sąlygų visiems, ir galimybės dirbti visiems“ Lietuva suteikti negalės.
Gitanas Nausėda ragina imtis daugiau veiksmų prieš Rusiją: „Privalome visiškai izoliuoti šalį agresorę“
Kremliaus režimo paskelbtas karas prieš Ukrainą visą Vakarų pasaulį privertė iš naujo peržvelgti saugumo ir gynybos strategijas – pradėtas stiprinti rytinis NATO flangas, didinamos išlaidos gynybai. Tačiau iki šiol nėra aiški Ukrainos ateitis Europos Sąjungoje, oro erdvės uždarymo galimybės ir tolesnių sankcijų Rusijai apimtis.
Žmogus, numatęs karą prieš 3 metus: Zelenskio patarėjas turi atsakymą, kas laukia jau artimiausiomis savaitėmis
Vienas iš ryškiausių Rusijos karo Ukrainoje veidų yra užpultos valstybės prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovičius. Buvęs aktorius, psichologas ir žvalgybininkas pasižymi savo ramiomis, bet užtikrintomis kalbomis, o Ukrainos žiniasklaidoje jo kasdienių pranešimų apie situaciją šalyje laukiama ne mažiau už paties prezidento.
„99,9 proc. tikimybe mūsų stojimo į NATO kaina – didelis karas su Rusija.
Į Slovakiją atvyko NATO daliniai su „Patriot“ oro gynybos sistemomis
Slovakijos gynybos ministras Jaroslavas Nadas sako, kad į šalį atvyksta pirmieji tarptautiniai NATO daliniai su „Patriot“ oro gynybos sistemomis.
Jo teigimu, toks judėjimas truks kelias ateinančias dienas.
Vokietija ir Nyderlandai sutiko atsiųsti karių ir „Patriot“ sistemų į Slovakiją.
„Ilsėkimės dabar, kol galime“. Kariai Estijos NATO bazėje ruošiasi kitam Putino žingsniui
„Esame pasiruošę Estijos, Latvijos, Lietuvos ir viso Baltijos jūros regiono susidūrimui su tokiu pat kariniu įsiveržimu“, – sako NATO Tapos karinės bazės centrinėje Estijoje vadas.
Kariams, esantiems NATO Tapos karinėje bazėje centrinėje Estijoje, Rusijos įsiveržimas į Ukrainą sustiprino tikslo, paskirties jausmą. Pastarąją savaitę, nepaisant gausaus snygio, fronto stovykloje ir jos apylinkėse – vos 160 kilometrų nuo Rusijos sienos – buvo matyti daug veiklos ženklų.
Landsbergis: gynybos strategija NATO rytiniame sparne turi būti perrašyta
Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, gynybos strategija NATO rytiniame sparne turi būti perrašyta, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Visa rytinio sparno gynyba turi būti perrašyta ir aš esu dėkingas NATO generaliniam sekretoriui už tai, kad šie planai yra peržiūrimi“, – penktadienį žurnalistams sakė ministras.
„Mes tikimės greito sprendimo“, – pridūrė jis.
Lietuva pakilo į dosniausiai gynybą finansuojančių NATO valstybių trejetą: „Kartu kyla ir tavo balso svoris NATO viduje“
Pusantro milijardo eurų – apie tokio dydžio gynybos finansavimą dar prieš kurį laiką Lietuvos kariuomenė nedrįso ir pasvajoti. O dabar, karo Ukrainoje akivaizdoje, ji puls pirkti papildomos ginkluotės, amunicijos ir dar nenaudotų kovinių dronų.
Lietuvos gynybos finansavimas pasiekė 2,5 procento bendrojo vidaus produkto ir tai Lietuvą kilstelėjo į dosniausiai gynybą finansuojančių NATO valstybių trejetą.
Apsauga nuo rusiškų raketų: Lenkijai bus perduota moderniausia gynybos sistema
Jungtinė Karalystė Lenkijoje dislokuos savo moderniausią vidutinio nuotolio oro erdvės gynybos sistemą, ketvirtadienį Varšuvoje pareiškė britų gynybos sekretorius Benas Wallace'as.
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui vasario 24 dieną pradėjus įsiveržimą į Ukrainą, su šia valstybe besiribojanti Lenkija rizikuoja ateityje tapti Maskvos atakų taikiniu.
Sistema „Sky Sabre“ padėtų Lenkijai ginti savo oro erdvę nuo rusiškų ginklų.
NATO nesiųs „taikos misijos“ į Ukrainą, stiprins pajėgas savo rytiniame sparne
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį sakė, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą Aljansas ketina reikšmingai sustiprinti pajėgas savo rytiniame sparne, tačiau nesiųs karių į karo purtomą šalį.
NATO narė Lenkija antradienį pasiūlė Aljansui pasiųsti į Ukrainą ginkluotą „taikos misiją“ teikti humanitarinę pagalbą, rusų pajėgoms tęsiant kruviną puolimą.
NATO planuoja sustiprinti pajėgas savo rytiniame sparne
NATO gynybos ministrai trečiadienį pavedė savo ginkluotųjų pajėgų vadams parengti planus, kaip būtų galima dar labiau sustiprinti Aljanso rytinio sparno gynybą, tvyrant didžiulei įtampai dėl Rusijos invazijos Ukrainoje, nurodė karinio bloko vadovas Jens Stoltenbergas.
„Sausumoje mūsų nauja strategija turėtų apimti reikšmingai didesnes pajėgas Aljanso rytiniame sparne – aukštos parengties, turinčias daugiau iš anksto dislokuotos įrangos ir atsargų“, – žurnalistams sakė J. Stoltenbergas.
NATO sąjungininkės santūriai vertina raginimą dėl „taikos misijos“ Ukrainoje
NATO sąjungininkės trečiadienį atsisakė paremti Lenkijos raginimą Aljansui nusiųsti į Ukrainą ginkluotą taikos misiją, bet nepaisydamos Maskvos grasinimų pažadėjo toliau tiekti ukrainiečiams ginklus.
Lenkijos vicepremjeras Jaroslawas Kaczynskis antradienį lankydamasis Kyjive pasiūlė dislokuoti Ukrainoje taikos palaikymo kontingentą humanitarinei pagalbai teikti.
Tačiau NATO gynybos ministrai, atvykę į Briuselį skubių derybų dėl Rusijos karo Ukrainoje, atsargiai vertino šią idėją.
Prezidentas: NATO misija Ukrainoje galėtų užtikrinti humanitarinius koridorius
Lenkijos siūlymas suburti ginkluotą NATO taikos palaikymo Ukrainoje misiją galėtų būti svarstomas norint užtikrinti humanitarinius koridorius, kadangi dėl Rusijos veiksmų to negalima padaryti įprastais būdais, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesija iš Kijyvo perkelta į Vilnių
Seimo valdyba trečiadienį sutiko Vilniuje gegužės pabaigoje surengti NATO Parlamentinės Asamblėjos (PA) pavasario sesiją, kuri turėjo vykti Kyjive, tačiau dėl Rusijos pradėtos karinės invazijos į Ukrainą jos neįmanoma ten surengti.
„Lietuva šiomis trimis dienomis taptų NATO politinio gyvenimo centru“, – per Seimo valdybos posėdį pristatydamas šią iniciatyvą sakė Seimo narys Audronius Ažubalis.
Slovakija pritarė NATO pajėgų stiprinimui šalyje
Slovakijos parlamentas antradienį pritarė iki 2100 NATO karių dislokavimui šalyje, Rusijai įsiveržus į kaimyninę Ukrainą.
Iš pradžių į šalį bus siunčiama apie 1 200 karių iš Čekijos, Vokietijos, Nyderlandų, Jungtinių Valstijų, Lenkijos ir Slovėnijos, sudarysiančių dalį NATO „sustiprinto priešakinio buvimo“ pajėgų, taip pat numatyta dislokuoti oro gynybos sistemą „Patriot“, pirmadienį pranešė gynybos ministras Jaroslavas Nadas.
Volodymyras Zelenskis apie aljanso pagalbą Ukrainai: jie negirdi arba nenori girdėti
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad 5-asis NATO straipsnis dar niekada nebuvo toks silpnas, koks yra dabar.
Antradienio kreipimesi į tautą V. Zelenskis prašo, kad Vakarai uždarytų Ukrainos oro erdvę.
„Kiekviena iš daugiau kaip 800 Rusijos paleistų raketų, pataikiusių į mūsų šalį, yra atsakymas klausimą apie NATO – ar aljanso durys tikrai atviros Ukrainai.
Bidenas dalyvaus ES ir NATO viršūnių susitikimuose
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pasinaudodamas kitos savaitės kelione į skubų NATO viršūnių susitikimą patvirtins Vašingtono „tvirtą kaip geležis“ paramą sąjungininkėms, taip pat dalyvaus Europos Sąjungos lyderių susitikime, antradienį pranešė Baltieji rūmai.
Per kovo 24-osios viršūnių susitikimą Briuselyje J. Bidenas „vėl patvirtins mūsų tvirtą kaip geležis įsipareigojimą savo sąjungininkėms NATO“, žurnalistams sakė spaudos sekretorė Jen Psaki.
Ar apsimoka Kinijai remti Vladimirą Putiną? Rudenį laukia svarbus įvykis, kuris gali nulemti Kinijos kryptį
Karui Ukrainoje nesiklostant taip, kaip tikėjosi Rusija, Vladimiras Putinas pagalbos galėjo kreiptis į Kiniją, pranešė Jungtinės Valstijos. Tai būtų gera žinia Vakarams ir ypač Ukrainai, nes parodytų, kad rusai artėja prie savo galimybių ribos. Bet kartu tai būtų ir bloga žinia, jeigu Kinija nutartų tapti gelbėjimosi ratu Rusijai.
Karas Ukrainoje keičia suomių požiūrį: gyventojų parama narystei NATO išaugo dar labiau
Rusijos invazija į Ukrainą rekordiškai padidino Suomijos visuomenės palankumą jų šalies stojimui į NATO aljansą, rodo pirmadienį paskelbti apklausos rezultatai.
Visuomeninio transliuotojo „Yle“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad šalies narystės NATO siekiui pritaria 62 proc. respondentų, nors prieš dvi savaites narystę palaikančiųjų buvo 53 procentai.
Prieš Suomijos narystę šiame gynybiniame aljanse pasisakė 16 proc. pirmadienio apklausos respondentų, o 21 proc.
Norvegijoje prasidėjo didelės NATO pratybos
Dėl karo Ukrainoje augant įtampai tarp Vakarų ir Rusijos, Norvegijoje pirmadienį prasidėjo didelės karinės pratybos, jose dalyvauja 30 tūkst. NATO ir šalių partnerių karių.
Pratybų „Cold Response 2022“, planuotų dar prieš Rusijos invaziją į Ukrainą, tikslas yra išbandyti, kaip Norvegija savo teritorijoje priimtų sąjungininkų pastiprinimą pagal NATO chartijos 5-ąjį straipsnį, reikalaujantį, kad šalys narės ateitų į pagalbą užpultai narei.
Zelenskio žinutė NATO: tik laiko klausimas, kada Rusijos raketos nukris į jūsų teritoriją
Dieną po to, kai per Rusijos raketų ataką karinėje bazėje Vakarų Ukrainoje žuvo 35 žmonės, prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo įraše ragino NATO įvesti neskraidymo zoną virš Ukrainos.
„Jei neuždarysite mūsų dangaus, tai tik laiko klausimas, kada Rusijos raketos nukris į jūsų, NATO, teritoriją“, – sakė jis.
Užpuolus Tarptautinio taikos palaikymo ir saugumo centro bazę, kautynės priartėjo prie Lenkijos sienos.
Baltijos šalys deda viltis į Jungtinę Karalystę: būtent ji padeda gauti daugiau paramos regione
Britanija po „Brexit“ išskyrė sau svarbų vaidmenį diskusijose dėl Baltijos šalių saugumo. Bijodamos, kad jos gali tapti kitu Rusijos taikiniu, Baltijos šalys tikisi, kad Britanija stiprins savo raginimus suteikti daugiau karinės NATO paramos būtent šiame regione.
JK ir trijų Baltijos valstybių – Estijos, Latvijos ir Lietuvos – bendradarbiavimas saugumo srityje ilgą laiką buvo vertinamas kaip stiprus ir nepaveiktas „Brexit“ dramos, rašo politico.eu.
Jei Rusija konvenciniame kare panaudotų branduolinį ginklą, kas jai būtų?
Rusijai užpuolus Ukrainą, branduoliniai ginklai jau buvo paminėti, kai autoritarinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė padidinti branduolinių pajėgų parengties lygį. NATO šalių atstovai vengia tiesioginio įsitraukimo į karą Ukrainoje, nenustato virš šios šalies neskraidymo zonos, nes tai reikštų ne ką kita, o susidūrimą su branduoline valstybe – Rusija.
Karas nustebino: daug metų tyrę Rusijos kariuomenę – šokiruoti
Karui Ukrainoje įgaunant vis naujas siaubingas formas girdisi balsų choras, kaltinantis NATO nenoru kištis. Ukrainiečiai nori „neskraidymo zonos“, lietuviai karą komentuojantys nuo sofos – NATO kareivių Ukrainoje. Visgi specialistai sako, kad nei to, nei to greičiausiai nebus. Ir dėl paprastos priežasties, Ukraina nėra NATO narė, ir ji, geriau nei kas kitas žino, kad pažado ginti Aljansas nedavė. Bet duoda ginklų. Daug, kasdien.
„Mes jums sakėme“ – Baltijos šalys ir Lenkija nuo pat pradžių buvo teisios dėl Rusijos
Lenkija ir Baltijos šalys Kremlių supranta geriau nei Vakarų vyriausybės, tačiau pastebėjo, kad jų įspėjimai apie Putiną buvo ignoruojami, rašo politico.eu.
Jau daugelį metų Vakarų europiečiai atmestinai žiūri į Lenkijos ir Baltijos šalių politikus, kol jie skambina pavojaus varpais dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino keliamos keliamos grėsmės.
Bidenas: Rusija „skaudžiai sumokės“, jei panaudos cheminius ginklus Ukrainoje
Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas penktadienį pareiškė, kad Rusija „skaudžiai sumokėtų“, jei panaudotų cheminius ginklus Ukrainoje.
JAV žvalgyba anksčiau pranešė, jog Kremlius galimai ruošiasi tokiam žingsniui.
„Apie žvalgybą nekalbėsiu, tačiau Rusija skaudžiai sumokėtų, jei panaudotų cheminius ginklus“, – sakė J. Bidenas, spaudos konferencijoje Baltuosiuose Rūmuose, kalbėdamas apie naujas sankcijas Rusijai.
Stoltenbergas: Ukraina neturi tapti „visaverčiu“ NATO karu su Rusija
NATO privalo neleisti, kad Rusijos invazija į Ukrainą peraugtų į karą tarp Aljanso ir Maskvos, penktadienį pareiškė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas, dar kartą atmetęs galimybę virš Ukrainos nustatyti neskraidymo zoną.
„Esame atsakingi už tai, kad šis konfliktas neišplistų už Ukrainos sienų ir netaptų visaverčiu Rusijos ir NATO karu“, – interviu naujienų agentūrai AFP, duotame per Turkijoje vykstantį forumą, sakė NATO generalinis sekretorius.
Putinas svarsto atsaką į NATO pajėgų judėjimą Rytų Europoje
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo gynybos ministrui penktadienį nurodė parengti Rusijos vakarinės sienos galimo sustiprinimo planus atsižvelgiant į NATO pajėgų judėjimą Rytų Europoje.
„Kalbant apie mūsų vakarinių sienų stiprinimą dėl veiksmų, kurių imasi NATO šalys...., tai reikia apsvarstyti atskirai, prašau jūsų parengti ataskaitą“, – pareiškė V. Putinas gynybos ministrui Sergejui Šoigu per Rusijos saugumo tarybos posėdį, kuris buvo transliuotas per televiziją.
Lavrovas: „Mes norime, kad Ukraina būtų neutrali“
Turkijoje įvykusiose Ukrainos ir Rusijos užsienio reikalų ministrų derybose ugnies nutraukimo pasiekti nepavyko. Rusijos atstovas ir toliau laikosi įprastos Kremliaus pozicijos, kuriai Ukraina pasiduoti nesiruošia. O štai Ukrainos prezidentas prašo Vakarų dar labiau griežtinti sankcija Rusijai, tačiau Vokietija ir Vengrija laikosi vieningos pozicijos – rusiškų dujų, naftos ir anglies atsisakyti nežada.
Gitanas Nausėda: „Baltijos šalys turi būti sustiprintos ir įtvirtintos“
Lietuva turi ruoštis visuotinei gynybai. Taip teigia prezidentas Gitanas Nausėda, o krašto apsaugos ministras kurpia pilietinio pasipriešinimo strategiją, kuri turėtų praplėsti tautiečių akiratį, kaip ginti save ir Tėvynę tiek nuo karinės, tiek nuo kibernetinės grėsmės.
Pirmajame pavasario sesijos posėdyje parlamentarai vienbalsiai priėmė rezoliuciją dėl Ukrainos kandidatūros Europos Sąjungoje. Tačiau susikivirčijo dėl nepaprastosios padėties Lietuvoje pratęsimo.
