nato
NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacija)
Tarptautinė karinė-politinė organizacija, kurią sudaro 31 valstybė (nuo 2023 m.), daugiausia iš Šiaurės Amerikos ir Europos. Ji buvo įkurta 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone, siekiant užtikrinti kolektyvinę gynybą prieš galimas grėsmes, ypač Šaltojo karo laikotarpiu Sovietų Sąjungai.
Pagrindiniai NATO tikslai:
Kolektyvinė gynyba: NATO remiasi pagrindiniu principu, kad puolimas prieš vieną iš Aljanso narių laikomas puolimu prieš visas nares (pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį).
Taikos palaikymas ir stabilumo skatinimas: NATO vykdo misijas ir operacijas visame pasaulyje, siekdama užtikrinti taiką ir stabilumą.
Konsultavimas ir bendradarbiavimas: Organizacija skatina politinį dialogą ir bendradarbiavimą tarp narių, taip pat su kitomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis.
Lietuva mokosi iš karo Ukrainoje: SOP kariai treniravosi atremti hibridines grėsmes
Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, Lietuvos ir kitų Vakarų šalių kariuomenės pritaiko jo patirtį rengdamos savo vienetus aukšto intensyvumo kariniams veiksmams, sako kariuomenės vadas.
Lietuvos ir NATO partnerių specialiųjų operacijų pajėgos (SOP) nuo balandžio vykusiose pratybose taip pat treniravosi veikti pagal situacijas, kurios klostėsi Rusijos užpultoje šalyje.
Rupšys: Lietuva tikisi ilgalaikio sąjungininkų specialiųjų operacijų pajėgų dislokavimo
Lietuvos kariuomenė tikisi, jog sąjungininkai šalyje dislokuos savo specialiųjų operacijų pajėgų, atvykusių į šalyje vykusias pratybas.
„Tikiu ir turiu vilties, kad kai kurios pajėgos čia ir užsiliks, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. – Tikrai čia yra turbūt toksai ne tik treniruotės pagrindinis aspektas, bet ir laikinas arba ilgalaikis dislokavimas kai kurių pajėgų specialiųjų operacijų.
Peskovas: Suomijos įstojimas į NATO – grėsmė Rusijai
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Suomijos sprendimas stoti į NATO reikš „neabejotinai“ grėsmę Rusijai.
Kartu, jo teigimu, visi nori išvengti tiesioginio Rusijos ir NATO susidūrimo.
„Tolimesnė NATO plėtra nepadarys mūsų žemyno stabilesnio ir saugesnio“, – žurnalistams Rusijoje aiškino D. Peskovas.
Jis taip pat sulaukė klausimo, ar Kremlius įvertino, kad kitos kaimyninės valstybės gali papildyti NATO gretas dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.
Kariuomenės vadas: Suomijos, Švedijos jungimasis prie NATO būtų „galvos skausmas“ Rusijai
Suomijos ir Švedijos prisijungimas prie NATO butų „didelis galvos skausmas“ Rusijai, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
„Žiūrint į elementarią aritmetiką, dabar turime 30, turėsime 32 valstybes. Bet jei žiūrime į daugiau skaičių, tai turėsime labai rimtą pajėgumą pas save, nes Suomijos, Švedijos ginkluotosios pajėgos, ypatingai Švedijos ekonominis potencialas ir valstybės potencialas vystyti ginkluotąsias pajėgas yra didelis galvos skausmas, ir ne tik galvos, Rusijai.
Švedijos žiniasklaida: pirmadienį Švedija teiks paraišką stoti į NATO
Švedijos laikraštis „Expressen“ tvirtina, kad Švedija pirmadienį pateiks paraišką prisijungti prie NATO.
„Vyriausybė pirmadienį rengia papildomą posėdį, kad priimtų oficialų sprendimą dėl Švedijos paraiškos NATO. Iš karto po susitikimo paraiška bus pateikta, jei neatsitiks nieko nenumatyto, „Expressen“ sakė šaltiniai.
Tuo metu Suomijos prezidentas Sauli Niinisto ir premjerė Sanna Marin ketvirtadienį pareiškė paramą šalies stojimui į NATO.
Anušauskas: Suomijai stojant į NATO, karinės Rusijos pozicijos silpnėja
Suomijai stojant į NATO, karinės Rusijos pozicijos silpnėja, teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Karine prasme Rusijos pozicijos silpnėja ir jie tai puikiai supranta. Bet kokie jų demonstratyvūs veiksmai, kuriuos jie dabar stengiasi daryti, yra tik demonstratyvūs veiksmai“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė ministras.
Kojala: Suomija nebus tik saugumo vartotoja, bet ir saugumo Baltijos regione kūrėja
Suomijos sprendimas įsitraukti į NATO turės didelį ir labai pozityvų poveikį Baltijos jūros regiono saugumui, o ši šalis bus ne tik saugumo vartotoja, bet ir kūrėja, sako Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.
Pasak L. Kojalos, toks suomių žingsnis gerokai padidins ir Baltijos šalių saugumą, išplės strateginį gylį, nes Suomija yra labai pajėgi ne tik gintis pati, bet ir padėti sąjungininkams.
Kasčiūnas: Suomijai įstojus į NATO, tapsime labiau apginami
Suomijai įstojus į NATO, Lietuva taps labiau apginama, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Be jokios abejonės, Lietuvai tai irgi yra labai strategiškai svarbu, nes tapsime labiau apginami, sustiprinsime savo regioninį saugumą, turėsime daugiau strateginio gylio“, – BNS ketvirtadienį sakė parlamentaras.
„Vieni pliusai mūsų saugumo požiūriu“, – pridūrė jis.
Lietuva reiškia palaikymą Suomijos stojimui į NATO: tai – „istorinė diena“
Suomijos vadovams ketvirtadienį pareiškus paramą šalies narystei NATO, Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sveikina suomius su „istorine diena“ bei sako laukianti tokio pat Švedijos sprendimo.
„Labai sveikinu Suomijos vadovų išsakytą poziciją jungtis į NATO. Suomijos prisijungimas labai smarkiai sustiprintų ir Aljansą, ir Baltijos šalių saugumą. Tad šiandien džiaugiuosi šia istorine, nuostabia diena ir su nekantrumu laukiu Švedijos sprendimo“, – BNS perduotame komentare sakė premjerė.
Landsbergis sako, kad Suomijos narystė NATO dramatiškai keistų padėtį regione
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Suomijos prisijungimas prie NATO dramatiškai pakeistų saugumo situaciją Baltijos regione.
Taip jis kalbėjo Suomijos vadovams oficialiai išsakius paramą narystei Aljanse.
„Saugumo situaciją tai pirmiausia keičia Baltijos regione dramatiškai. (...) Tai yra didžiulis Aljanso sustiprinimas ir didžiulis Baltijos regiono sustiprinimas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis.
REKLAMA
REKLAMA
Suomijos prezidentas ir premjerė remia stojimą į NATO
Suomijos prezidentas Sauli Niinisto ir ministrė pirmininkė Sanna Marin ketvirtadienį išplatintame pareiškime paskelbė remiantys stojimą į NATO.
„Suomija turi skubiai pateikti paraišką dėl narystės NATO“, – cituojami Suomijos prezidentas S. Niinisto ir ministrė pirmininkė S. Marin visuomeninio transliuotojo YLA tinklapyje.
„Tapusi NATO nare, Suomija sustiprintų visą gynybinį Aljansą.
Suomijos prezidentas: stojimas į NATO nebūtų prieš nieką nukreiptas
Suomijos prezidentas Sauli Niinisto trečiadienį pareiškė, kad jo šalies įstojimas į NATO „nebūtų prieš nieką nukreiptas“, nors kaimyninė Rusija perspėjo to nedaryti.
„Stojimas į NATO nebūtų prieš nieką nukreiptas. Tai nėra žaidimas, kur vieno pergalė reiškia kito pralaimėjimą“, – sakė prezidentas per ceremoniją, kurios metu Suomija pasirašė politinę deklaraciją dėl savitarpio pagalbos su Jungtinės Karalystės premjeru Borisu Johnsonu.
Gabrielius Landsbergis. Naivumo eros pabaiga: kaip NATO turėtų sustiprinti Baltijos šalių gynybą
Putinas galbūt gyvuos dar ilgai, taigi reikia rimtai susirūpinti regiono saugumo pažeidžiamumu.
Nuo karo prieš Ukrainą pradžios Baltijos šalys ragina didinti regiono gynybines pajėgas ir atsparumą Rusijos Federacijos sukurtoms aplinkybėms.
Regis, vis labiau sutariama, kad dėl Maskvos agresijos saugumo lygis pasikeitė ir atitinkamai turi keistis NATO saugumo pozicija.
NATO plėtra Šiaurėje itin naudinga Baltijos šalims – prisijungus Švedijai ir Suomijai gintis bus patogiau
Suomijos ir Švedijos prisijungimas prie NATO transformuos Europos apsaugą, rašo foreignaffairs.com. Prieš Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pradedant invaziją Ukrainoje, Švedijos ir Suomijos narystės NATO klausimas buvo inti nedidelė politinių debatų dalimi.
Prasidėjo tarptautinės pratybos „Geležinis vilkas“ – dabar jos kaip niekada svarbios
Lietuvoje prasideda tarptautinės pratybos „Geležinis vilkas“. Šiemet jos kuklesnės nei ankstesniais metais, bet technikos ir karių skaičiai įspūdingi. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad pratybose dalyvaujančios pajėgos demonstruoja stiprią atgrasymo jėgą Ukrainą užpuolusiai Rusijai.
Apie tai – TV3 žinių reportažas.
Seimas ragina Švediją ir Suomiją teikti paraiškas dėl narystės NATO: žada greitą ratifikavimą
Seimas antradienį priėmė rezoliuciją, kuria kviečia Suomiją ir Švediją teikti paraiškas dėl narytės NATO, žada greitą ratifikavimą.
Už dokumentą balsavo 88 Seimo nariai, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Rezoliuciją inicijavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas ir Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė.
Suomijos gyventojų parama narystei NATO išaugo iki 76 procentų
Daugiau nei trys ketvirtadaliai Suomijos gyventojų dabar palaiko šalies stojimą į NATO, rodo pirmadienį paskelbti naujos apklausos duomenys, Rusijos invazijai į Ukrainą pakeitus gyventojų nuomonę dėl narystės Vakarų gynybiniame aljanse.
Suomijoje ir kaimyninėje Švedijoje narystę NATO paprastai palaikydavo 20–30 proc. visuomenės, tačiau pastaraisiais mėnesiais nuotaikos pasikeitė.
NATO naikintuvai šešis kartus kilo lydėti Rusijos orlaivių ir patruliuoti pasienyje
NATO naikintuvai praėjusią savaitę šešis kartus kilo lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos karinių orlaivių ir patruliuoti pasienyje su Kaliningradu ir Baltarusija.
Nausėda Ukrainos vaikams: įstojimas į ES ir NATO yra didžiulė Lietuvos sėkmė
Įstojimas į Europos Sąjungą ir NATO yra didžiulė Lietuvos sėkmė, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.
Jis tai pirmadienį sakė Utenos Vyturių progimnazijoje besimokantiems vaikams iš karo niokojamos Ukrainos, kur dalyvavo Europos dienai skirtoje pamokoje.
„Aš laikau įstojimą į ES ir NATO didžiule Lietuvos sėkme, didžiuliu Lietuvos laimėjimu, kurio visos reikšmės mes gal iki galo ir nesuvokiame. Tai yra ir saugumas, ir žmonių gerovė“, – LRT sakė šalies vadovas.
Švedijos valdančioji partija sekmadienį paskelbs poziciją dėl narystės NATO
Švedijos valdantieji socialdemokratai pirmadienį pareiškė, kad partija gegužės 15 dieną paskelbs savo poziciją dėl to, ar šalis turėtų pateikti paraišką dėl narystės NATO.
Socialdemokratams pritarus narystei Aljanse, būtų atvertas kelias Švedijai pateikti paraišką dėl prisijungimo.
„Partija savo poziciją paskelbs gegužės 15-ąją“, sekmadienį, naujienų agentūrai AFP sakė socialdemokratų atstovė spaudai Julia Grabe.
Arvydas Anušauskas: didžiausia kliūtis NATO batalionų vertimui į brigadas – pajėgumų trūkumas
Kliūtimi siekiant NATO rytinėse šalyse dislokuotus batalionus padidinti iki brigados dydžio vienetų gali tapti karius atsiunčiančių šalių pajėgumų trūkumas, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Kliūtis didžiausia yra, kad šalys kontributorės, kurios siunčia (pajėgas) į priešakinius NATO batalionus, pačios neturi sukaupusios pakankamai pajėgumų“, – sekmadienį žurnalistams sakė ministras.
„Dėl to reikia juos sukurti, bet mes nusiteikę prie to ir patys prisidėti.
Rogozinas: branduolinio karo atveju Rusija NATO šalis „sunaikintų per pusvalandį“
Buvęs Rusijos vyriausybės pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Rogozinas skelbia, esą branduolinio karo atveju Rusija NATO šalis „sunaikintų per pusvalandį“.
„Tačiau mes neturime leisti, kad taip atsitiktų, nes apsikeitimo branduoliniais smūgiais pasekmės turės įtakos mūsų Žemės būklei“, – sekmadienį „Telegram“ rašė D. Rogozinas.
Todėl, jo teigimu, Rusija „turės nugalėti“ ekonominiu ir kariniu požiūriu galingesnį priešą įprastinėmis karinėmis priemonėmis.
Lukašenka: branduolinio ginklo panaudojimas Ukrainoje būtų nepriimtinas
Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aleksandras Lukašenka sako, kad branduolinio ginklo panaudojimas Ukrainoje būtų nepriimtina priemonė, mat Baltarusija yra šalia Ukrainos.
Interviu „The Associated Press“ A. Lukašenka karą pavadino karu, o ne „specialia karine operacija“, kaip mėgsta sakyti Rusija. Pokalbyje Baltarusijos režimo lyderis teigė nesitikėjęs, kad karas tarp Rusijos ir Ukrainos taip užsitęs.
NATO svarsto galimybę sustiprinti savo buvimą aplink Švediją ir Baltijos jūrą
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Aljansas galėtų sustiprinti savo buvimą aplink Švediją ir Baltijos jūrą, kad apsaugotų šią šalį nuo Rusijos kišimosi, Stokholmui svarstant galimybę teikti prašymą dėl narystės.
Rusija pažeidė Suomijos oro erdvę, Helsinkiui svarstant galimybę stoti į NATO
Rusijos karinis sraigtasparnis trečiadienį pažeidė Suomijos oro erdvę, pranešė suomių Gynybos ministerija, šaliai svarstant vis labiau tikėtina tampančią galimybę paduoti paraišką dėl narystės NATO.
Suomijos premjerė Sanna Marin trečiadienį pareiškė, kad Helsinkiui pateikus prašymą – su kaimynine Švedija ar be jos – stojimo procesas galėtų būti užbaigtas kuo greičiau.
Politikai: Lietuva iš NATO viršūnių susitikimo tikisi rytinio flango gynybos sustiprinimo
Lietuva iš NATO viršūnių susitikimo Madride tikisi rytinio flango gynybos sustiprinimo, sako Seimo Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų vadovai, prezidento patarėja.
„Vyksta labai intensyvus pasirengimas NATO Madrido summitui, aptarėme, kas ką daro: ką daro prezidentas, Vyriausybė, Seimo nariai.
Saudargas apie popiežiaus žodžius dėl Ukrainos: „Galbūt po tam tikro laiko sakys, kad suklydo“
Daug politikų ir visuomenės veikėjų pripažino klydę dėl Rusijos, gal po kurio laiko taip pasakys ir popiežius Pranciškus, pareiškęs, kad NATO galėjo palengvinti Kremliaus invaziją į Ukrainą, sako Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas.
Nausėda apie politikų raginimus pakentėti: „Visą laiką gyvena diržų veržimosi nuotaikomis“
Prezidentas Gitanas Nausėda sukritikavo politikus, kurie kalba apie diržų veržimosi poreikį Lietuvoje. Pasak jo, negali būti taip, kad valstybė, kuri gyvena jau daugiau kaip 30 metų atkūrusi savo nepriklausomybę, visą laiką gyvena diržų veržimosi nuotaikomis.
Lavrovas paragino JAV ir NATO liautis tiekti ginklus Ukrainai
Rusijos užsienio reikalų ministras vėl paragino JAV ir NATO liautis tiekti Kyjivui ginklus, jeigu jos „iš tikrųjų suinteresuotos išspręsti Ukrainos krizę“, šeštadienį pranešė Kinijos valstybinė žiniasklaida.
Į trečią mėnesį įžengus karui, per kurį Maskva nesugebėjo pasiekti vieno iš savo tikslų – greitai užimti Kyjivą, Rusija dabar intensyvina operacijas Ukrainos rytiniams Donbaso regione.
Baltijos šalių ir Lenkijos ministrai sieks esminio NATO sustiprinimo regione
Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai penktadienį Rygoje sutarė, kad per NATO viršūnių susitikimą Madride bus siekiama patvirtinti sprendimus dėl gynybos adaptacijos ir esminio gynybos sustiprinimo rytiniame Aljanso flange.
NATO įspėja: karas gali užsitęsti metų metus
NATO yra pasiruošusi galimybei, kad karas Ukrainoje užsitęs ir tęsis ir mėnesius, ir net ne vienerius metus.
Tačiau aljansas teigė esąs pasirengęs ilgus metus išlaikyti savo paramą Ukrainai kare prieš Rusiją, įskaitant pagalbą Kyjivui pereiti nuo sovietmečio ginkluotės prie modernių Vakarų ginklų ir sistemų.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį Briuselyje sakė:
„Turime būti pasiruošę ilgam laikui.
Suomija sveikina NATO žadamą paramą jos saugumo užtikrinimui
Narystę NATO svarstanti Suomija ketvirtadienį pasveikino Aljanso pažadą apsaugoti šią Šiaurės Europos šalį nuo bet kokio Rusijos kišimosi galimo jos stojimo į gynybinį bloką metu.
Suomija ir Švedija – kol kas nepriklausančios jokiai karinei organizacijai – svarsto galimybę siekti narystės NATO kaip atgrasymo nuo potencialios Rusijos agresijos po to, kai Maskva pradėjo karą Ukrainoje.
NATO vadovas: karas Ukrainoje gali užsitęsti ne vienerius metus
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad yra tikimybė, jog karas Ukrainoje gali tęstis dar kelis mėnesius ar net metus. Jis teigė, kad NATO šalys ir toliau sieks daryti Rusijai ekonominį ir diplomatinį spaudimą.
NATO vadovas patvirtino: Suomija ir Švedija aljanse būtų sutiktos išskėstomis rankomis
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį nurodė, kad Suomija ir Švedija būtų sutiktos išskėstomis rankomis ir galėtų gana greitai tapti jos narėmis, jeigu nuspręstų jungtis prie 30 šalių gynybinės organizacijos.
J. Stoltenbergo pareiškimas nuskambėjo Suomijos ir Švedijos gyventojams vis labiau pritariant narystei NATO po to, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje.
Vakarai turi pasiruošti karui – vienas buvusių NATO vadų
Buvęs NATO vyriausiojo vado Europoje pavaduotojas generolas seras Richardas Shirreffas palankiai įvertino akivaizdų karinių Aljanso tikslų eskalavimą kaip „visiškai teisingą požiūrį“.
„Tai turi būti vykdoma naudojant didelius išteklius, ir tai turi būti daroma visame Aljanse, kaip visumoje“, – BBC sakė seras R. Shirreffas.
Į Klaipėdą atplaukė išskirtinis NATO laivas: Aljansas stiprina pajėgas prie rytinių sienų
Rusijai pradėjus grasinti visam pasauliui, NATO dar labiau stiprina pajėgas palei rytines savo sienas. Į Klaipėdą atplaukė kovinės patirties jau turintis raketomis ginkluotas amerikiečių laivas. Dislokuotas Baltijos jūroje, jis užtikrina šios saugumą, mat kilus karui Baltijos jūrą taptų vienu pagrindinių pastiprinimo permetimo kelių.
Milžinas prisišvartavo Klaipėdos uoste.
Kroatijos prezidentas pratrūko: negalima leisti Suomijos ir Švedijos į NATO, kol neišspręsite problemų Balkanuose
Kroatijos prezidentas pareiškė, kad šalies parlamentas „neturėtų ratifikuoti kieno nors stojimą į NATO, kol nebus išspręsti reikalai Balkanuose.
Skandalingais pareiškimais garsėjantis Zoranas Milanovičius pratrūko kalbėdamas apie galimą Suomijos ar Švedijos stojimą į NATO aljansą.
Švedija pareiškė, kad sprendimas dėl stojimo į NATO – iki gegužės 24-osios
Švedijos valdantieji socialdemokratai penktadienį pareiškė, kad partija tikisi iki gegužės 24 dienos priimti sprendimą dėl to, ar šalis turėtų teikti paraišką dėl narystės NATO.
Jei partija pritartų narystei, tai reikštų aiškią parlamento daugumos paramą galimai šalies paraiškai, ypač jei kaimyninė Suomija, kuri sprendimą tikisi priimti artimiausiu metu, pateiktų paraišką dėl narystės JAV vadovaujamame kariniame aljanse.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė: Berlynas pasirengęs prisidėti prie brigados steigimo, bet lauks NATO leidimo
Lietuva su regiono partneriais toliau sąjungininkų prašo padėti apsiginti nuo galimos Kremliaus agresijos. Baltijos šalyse viešėjusi Vokietijos užsienio reikalų ministrė tvirtai pažadėjo ginti kiekvieną aljanso teritorijos centimetrą, tačiau konkrečių sprendimų dar teks laukti. Kaip ir dėl toliau iš Europos plaukiančių pinigų už rusišką naftą ir dujas.
Lucasas: Suomijos narystė NATO būtų tik į naudą
Dar nepasibaigęs karas prieš Ukrainą jau dabar keičia Europos saugumo sanklodą. Šio žemės drebėjimo epicentras yra Helsinkis. Vos prieš metus prie NATO aljanso norėjo prisijungti tik ketvirtadalis suomių, o dabar tokių – trys penktadaliai. Vyriausybės ataskaitos apie „pakitusią saugumo aplinką“ formuluotės, vertinant pagal suomių standartus, yra tiesiog svilinančios: „Rusija kelia pavojų visos Europos saugumui ir stabilumui“.
Oficialaus sprendimo laukiama apie vidurvasarį.
Vokietijos ministrė: minimalių NATO pajėgų Baltijos šalyse, Lenkijoje nebeužteks
Baltijos šalis lankanti Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sako, kad Aljansas turės didinti pajėgas Baltijos šalyse ir Lenkijoje, reaguodamas į Rusijos grėsmę.
„Minimalaus karinio buvimo Baltijos šalyse ir Lenkijoje ateityje nebepakaks“, – bendroje spaudos konferencijoje Rygoje su Baltijos šalių užsienio reikalų ministrais trečiadienį sakė Vokietijos diplomatijos vadovė.
Lietuva sieks, kad NATO rytų flange būtų įtvirtintas priešakinės gynybos principas
Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Lietuva sieks, kad NATO rytų flange būtų įtvirtintas priešakinės gynybos principas.
Trečiadienį Seimo, Vyriausybės, Prezidentūros atstovai per uždarą Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį derino veiksmus, kuriuos reikia padaryti iki NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimo Madride birželio pabaigoje.
Gitanas Nausėda ragina Švediją ir Suomiją prisijungti prie NATO
Šiaurės šalių prisijungimas prie NATO pagerintų saugumo situaciją Baltijos regione, Jungtinės Karalystės finansų, ekonomikos ir politikos dienraščiui „Financial Times“ teigė prezidentas Gitanas Nausėda, ragindamas Švediją bei Suomiją nedelsiant siekti narystės NATO.
Jis atmetė Rusijos grasinimus didinti savo karinį kontingentą Baltijos regione ir dislokuoti jame branduolinių ginklų, jei Suomija ir Švedija įstotų į Aljansą.
Buvęs NATO karinis vadas: Vakarų baimė dėl branduolinio karo užkerta kelią tinkamam atsakui prieš Putiną
Baimė dėl branduolinių ginklų ir Trečiojo pasaulinio karo visiškai atgrasė Vakarus, tačiau nė trupučio neatgrasė Vladimiro Putino, kuris prieš Ukrainą pradėjo brutualią invaziją, sako buvęs NATO ginkluotųjų pajėgų vadas Philipas Breedlove.
„Perdavėme iniciatyvą priešui“, - neseniai interviu Radio Free Europe/Radio Liberty Gruzijos tarnybai sakė buvęs NATO karinių pajėgų vadas.
Suomijos ministrė: labai tikėtina, kad Helsinkis pateiks paraišką stoti į NATO
Viena Suomijos ministrė penktadienį pareiškė, kad „labai tikėtina“, jog jos šalis pateiks prašymą įstoti į NATO, nors keliomis valandomis anksčiau Rusija perspėjo, kad Helsinkis ir Stokholmas sulauks neįvardytų „pasekmių“, jeigu prisijungs prie karinio aljanso.
Suomijos premjerė trečiadienį sakė, kad jos šalis gali „per kelias savaites“ apsispręsti dėl NATO narystės, o Švedijoje taip pat vyksta atitinkamos diskusijos.
„Rusija turi pralaimėti Ukrainoje“: pasakė, kas sustabdytų Kremlių nuo ketinimų pulti Vakarus
Buvęs užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas teigia, kad tokios tragedijos, kokią matėme Bučoje, atveria akis Vakarams dėl Rusijos žiaurumo, o tai leidžia teikti dar didesnę paramą Ukrainai. Visgi, jo teigimu, Vakarų šalys turi tiesiogiai įsitraukti į konfliktą Ukrainoje, o sutriuškinus Rusiją, ją reikia izoliuoti, kad Kremlius nesugalvotų grasinti ir mūsų regionui.
Ivaškevičius Rusijoje prasilenkdavo ir su Bučos žudikais: pasakė, kokia mintis jį net purto
Rusijos kultūrą iš arti pažįstantis Marius Ivaškevičius kraupsta nuo to, ką rusai išdarinėja Ukrainoje. Neišprusimas lemia žiaurumą, įsitikinęs menininkas. Jis baiminasi, kad tokių kraugerių, kaip rusų kariai, atsirastų ir Lietuvoje.
Be to, režisierius griežtai smerkia rusų menininkus, pataikaujančius Kremliui ir siūlo juos teisti.
Karas atėmė kartų „nekaltybę“
Rašytojas ir dramaturgas M. Ivaškevičius pasidalijo įžvalgomis apie Ukrainoje siaučiantį karą.
DIENOS PJŪVIS. Ar Rusijai artėja geopolitinė katastrofa – ką reikštų Švedijos ir Suomijos prisijungimas prie NATO?
Švedija ir Suomija svarsto galimybę formaliai tapti NATO narėmis, o šių šalių sprendimo tikimasi artimiausiu metu. Kai kurie ekspertai mano, kad Švedijos ir Suomijos prisijungimas prie NATO Rusijai būtų kur kas skausmingesnis nei pralaimėjimas Ukrainoje.
Šis sprendimas Rusijai reikš geopolitinę katastrofą Nr. 2, o Lietuvai bus labai naudingas
Švedijos ir Suomijos prisijungimas prie NATO Rusijai būtų kur kas skausmingesnis nei pralaimėjimas Ukrainoje, o Lietuvai tai būtų labai pozityvi pasekmė, mano tarptautinio saugumo ekspertas ir konfliktų valdymo specialistas Gražvydas Jasutis.
Laurynas Kasčiūnas: Lietuvos viduje reikia daugiau pajėgumų, kad nebūtume atkirsti nuo NATO
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas lankosi Paryžiuje, kur su kolegomis prancūzais kalba apie NATO rytinio flango stiprinimą. Anot politiko, svarbiausia šiuo metu yra įtikinti sąjungininkus, kad Lietuvos viduje reikia daugiau pajėgumų, mat tik tai padės atgrasyti galimus agresorius ir nebūti atkirstiems nuo NATO.
