kainos

Per pandemiją Kaunas pustrečio karto pakėlė nuomos kainas, įsikūrusiems savivaldybės bei socialiniuose būstuose. Valdžia aiškina įgyvendinanti senus vyriausybės nutarimus, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija mokesčių didinimą per pandemiją smerkia. Savivaldybės būste gyvenanti kaunietė Regina rodo paskutinių mėnesių sąskaitas – nuomos mokestis padidintas kone pustrečio karto.

Jau netrukus už buitinę techniką būsime priversti gerokai plačiau atverti pinigines. Ekspertai siunčia tokį perspėjimą, matydami kas darosi pasaulio metalų rinkoje. O ji – beprecedentė. Kai kuri žaliava pabrango net šimtu procentų. Gerokai pabrango ir plastikas bei elektronika, tad jau aišku, kad už įvairius prietaisus ir techniką teks mokėti brangiau.

Nuolaidas ir akcijas mėgstantys medžioti lietuviai galės būti ramūs, kad prekybininkai jų neapgaudinėja – Seimui priėmus įstatymo pataisas nuo liepos 1 dienos įsigalios tvarka, kuomet parduotuvėse per akcijas bus privaloma prekių kainose nurodyti ir ankstesnę jų kainą, kuri buvo taikoma per pastarąsias 30 dienų. Pasak tokio siūlymo iniciatorių, prekybininkai nebegalės manipuliuoti kainomis – vieną dieną jas pakelti, o kitą – jau pritaikyti nuolaidą.

Jau beveik metus besitęsiantis nuotolinis ugdymas moksleivius vis dažniau verčia kreiptis korepetitorių pagalbos. Jų paslaugas teikiančių įmonių atstovai neslepia – šiemet paklausa išaugo beveik dvigubai. Didžiausios mokymosi spragos esą išlieka tiksliųjų mokslų disciplinose, tačiau ryškėja ir naujos problemos – moksleiviai tampa vis mažiau įsitraukę ir motyvuoti.

Degalų kainos Baltijos valstybėse šį mėnesį kito skirtingai, o pigiausi jie išlieka Lietuvoje, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. 95 markės benzino litro vidutinė kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje per mėnesį padidėjo 3,5 proc. iki 1,248 euro, Rygoje – 0,2 proc. iki 1,277 euro, Taline – 3 proc. iki 1,389 euro. Dyzelino litras Vilniuje atpigo vidutiniškai 3,7 proc. iki 1,132 euro, tuo tarpu Rygoje ir Taline – pabrango atitinkamai 0,2 proc. iki 1,177 euro ir 1,6 proc. iki 1,239 euro.

Baltarusijoje socialiai reikšmingų prekių valstybinis kainų reguliavimas pratęstas dar trim mėnesiams iki šių metų birželio 29-osios. Tokį sprendimą priėmusi Antimonopolinio reguliavimo ir prekybos ministerija priminė 18-os tokių prekių sąrašą, kuriame išvardintos tokios prekės kaip šviežia žuvis, sviestas, miltai, ryžiai, duona, mėsa, sūriai, pienas, maistas kūdikiams.

Lietuvoje keliauti ar aplankyti artimųjų gyventojai negali, tad dalis jų Velykas žada švęsti šiltuose kraštuose. Kelionių organizatoriai pastebi, kad į keliones vyksta draugų kompanijos ar šeimos su seneliais. Taip pat dėl nuotolinio darbo galimybės dalis žmonių į keliones išvyksta ilgesniam laikotarpiui nei prieš karantiną. Vietoje vienos savaitės dabar žmonės keliones dažniausiai renkasi 2 savaitėms.

Pigiausių maisto produktų vidutinio krepšelio kaina Lietuvos parduotuvėse kovą didėjo, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė.  Palyginti su vasariu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse brango 1,3 proc., tačiau buvo 7,1 proc. pigesnis nei pernai kovą ir siekė 54,99 euro. „Beveik visi tinklai prieš šventes pasididino pigiausių prekių kainas prieš šventes, nes mano, kad pirkėjai mažiau kreipia į tokias prekes dėmesį“ , – pranešime teigė pricer.lt.

Ant didžiųjų metų švenčių stalo lietuviai vis dar įpratę dėti jų senelių gamintus patiekalus, bet po truputį įsileidžia ir naujus skonius, pastebi prekybos tinklai. Visgi norint paeksperimentuoti su neįprastais velykinio stalo ingredientais ar patiekalais, tikėtina, kišenę reikės pakrapštyti labiau nei laikantis įprastų šventinio stalo tradicijų.

Apsiperkant velykiniam stalui, parduotuvių lentynos dažnai mirga nuo nuolaidų ir įvairių pasiūlymų. Tačiau jų nereikėtų visada priimti už gryną pinigą – pastebima, kad nuolaidos populiariausioms prekėms prieš šventes daromos nuo anksčiau sukeltų kainų, sako kai kurie specialistai.

Lietuvoje kovą, išankstiniais vertinimais, mėnesio infliacija, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), siekė 1 procentą. Suderinta išankstinė metinė (kovą, palyginti su 2020-ųjų kovo mėnesiu) infliacija buvo 1,6 proc., remdamasis negalutiniais duomenimis, pranešė Statistikos departamentas.

Šiemet, kaip ir pernai, gyventojai nesustoja pirkti būstus. Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebėjo, kad būsto rinka jau pramušė lubas. Gyventojai būstus perka ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir pajūryje. Tad žemesnių kainų laukti nereikėtų, jos gali ir nebegrįžti į 2019 metų lygį. „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis pastebėjo, kad tam tikri NT segmentai nuo koronaviruso nukentėjo daugiau, o kiti – mažiau, dar kiti – visai nenukentėjo.

Vis dažniau lietuviai prabangius viešbučius keičia į atokius, miškuose įsikūrusius namelius. Tai ne tik būdas pabėgti nuo miesto šurmulio, bet ir trumpam pamiršti technologijas – miškuose tikrai ne visada yra mobilusis ryšys ar internetas, kartais jo reikia paieškoti, kad galėtumėte paskambinti ar išsiųsti žinutę. Atokių poilsio vietų įkūrėjai pastebi, kad juos renkasi skirtingo amžiaus klientai, tačiau tokių vietų paklausa šiuo metu yra neabejotinai išaugusi.

Pavasarėjant žmonės vis daugiau laiko, ypač per karantiną, nori praleisti lauke – pasivaikščioti, pabėgioti ar pasivažinėti dviračiu. Visgi tokį norą išpildyti šį pavasarį yra gerokai sunkiau. Naujų dviračių ieškantys gyventojai neslepia nuostabos – parduotuvės sandėliuose jų neturi, o laukti užsakyto galima ir mažiausiai kelis mėnesius. Dviračių pardavėjai ir gamintojai atsako trumpai – kalta pandemija, per ją sutrikusi dviračių dalių gamyba ir jų tiekimas.

Netrukus bus penkeri metai nuo kalafiorų skandalo Lietuvoje, praneša Statistikos departamentas (SD). Tąkart gyventojai piktinosi sunkiai suvokiama šių daržovių kaina, kuri tuo metu siekė 3,49 euro už vienetą. Šiandien kalafiorų kaina kai kur dar didesnė nei 2016 metų pavasarį, tačiau, SD teigimu, kalafiorai turtų ūkininkams nesukrovė. Kalafiorų revoliucija prieš penkerius metus visuomenėje sukėlė įvairių reakcijų.

Norint įsigyti krepšelį mėgstamų produktų, bet tikintis nepermokėti, gali tekti pasidomėti, kokios nuolaidos ir kurioms prekėms taikomos tam tikrose prekybos vietose, rašoma pranešime spaudai. Tačiau kovą atliktas didžiųjų prekybos tinklų prekių kainų palyginimo tyrimas nustatė, kurių prekybos centrų siūlomos prekės pasižymi žemesnėmis kainomis net ir be specialiai skelbiamų akcijų.

Nors karantino metu neveikia viešojo maitinimo įstaigos ir lietuviai daugiau maisto suvartoja namuose, duonos gaminių parduotuvėse jie perka mažiau, sako didžiausios šalyje kepyklos „Vilniaus duona“ komercijos direktorius Artūras Kokoškinas. Jis teigia pastebintis keistą paradoksą: vartotojų nuomonės tyrimuose Lietuviai sako norintys pirkti sveikesnę duoną ar batoną, bet naujų sveikesnių produktų iš tiesų perka gana nedaug.

Į nemalonią situaciją pateko Essexe gyvenanti pora, kuri susižadėjo 2019 metais ir 2020-ųjų rugpjūtį planavo grandiozinę šventę. Lucy Smith ir jos sužadėtinis Tomas vestuvių šventei buvo pasirinkę „Leez Priory“ dvarą, esantį Chelmsforde. Vestuvėse turėjo dalyvauti 76 svečiai, jiems turėjo būti patiekta vakarienė, gėrimai.

Gyventojams, norintiems atsinaujinti namus arba juos įsirengti, baldų pardavėjai turi prastų žinių. Jau netrukus daugelis baldų turėtų pabrangti, tad pirkėjai raginami paskubėti teikti užsakymus ir sutaupyti. Verslininkai neslepia – kainų kilimas numatomas kovo 15 dieną. Tądien baldų gamybos žaliavos brangs iki dešimtadalio, o tai paveiks ir kiekvieno kliento kišenę. Nuo kovo 15 dienos baldų gamybos žaliavos brangs mažiausiai 5 proc.

Vasarį brango tiek prekės, tiek paslaugos, praneša Lietuvos statistikos departamentas (SD). Departamento duomenimis, labiausiai augo transporto prekių ir paslaugų kainos. Tuo metu ryškiausiai pigo drabužiai ir avalynė. Ekonomistai sako, kad kainų augimas – teigiamas pokytis.  Vartojimo prekių kainos per mėnesį padidėjo 0,2 proc., paslaugų – 0,4 proc. Ekonomistai sako, kad tai – teigiami pokyčiai, nors ilgalaikes ekonomikos atsigavimo tendencijas prognozuoti dar anksti.

Etaloninių rūšių naftos kainos penktadienį toliau kyla, reaguodamos į OPEC+ sprendimus, o išvakarėse WTI rūšies naftos kaina pasiekė aukščiausią lygį nuo 2019 metų balandžio mėnesio. OPEC+ priklausančių šalių ministrai netikėtai nusprendė nedidinti naftos gavybos apimčių balandžio mėnesį 500 tūkst. barelių per parą, tuo metu Saudo Arabija dar mėnesiui pratęsė savanoriškai prisiimtą naftos gavybos sumažinimą 1 mln. barelių per parą, žadėdama grąžinti šias apimtis į rinką, kai tai bus tinkama.

Maisto kainos pasaulyje nepaliaujamai auga devintą mėnesį iš eilės. Vasarį sparčiausiai brango cukrus ir augalinis aliejus, skelbia Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO). Jos skaičiuojamas maisto kainų indeksas vasarį, palyginti su sausiu, pakilo 2,4 proc. iki 116 punktų. Per metus jo vertė išaugo 26,5 procento. Cukraus kainų indeksas per mėnesį paaugo 6,4 proc.

Antroji pandemijos banga šiuo metu jau yra pristabdyta. Vis tik trečiosios bangos tikimybė išlieka. Galime sulaukti ir infliacijos. Tad kainos kils. Apie tai „Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis trečiadienį kalbėjo Lietuvos verslo forume. „Skiepijimasis – vienintelis būdas išeiti iš pandemijos. Lietuvoje šis procesas ES kontekste vyksta gerai. Bet imunitetą daugelis gyventojų įgis tik rudenį. Lietuvos ekonomika pandemijos metu nukentėjo mažiausiai ES.

Vos duris atvėrę grožio salonai pabrangino savo paslaugas. Labiausiai augo plaukų kirpimo ir dažymo paslaugų kainos. Už kirpimą dabar jau tenka mokėti 18 proc. daugiau, o už plaukų balininimą – ir 100 proc. Vis tik ne visi grožio specialistai teigė, kad kėlė kainas. Kiti vis dar bando susigrąžinti klientus, kurie karantino metu ėmė grąžintis nelegaliai.

Maisto produktai Rusijoje pirmąjį šių metų mėnesį buvo 8,2 proc. brangesni nei pernai sausį, o Europos Sąjungoje maistas per metus pabrango vidutiniškai tik 1,1 proc., skelbia Rusijos statistikos tarnyba „Rosstat“. Sparčiausiai Rusijoje per metus brango daržovės – 17,5 proc., tuo tarpu ES – vos 0,2 procento. Cukraus, šokolado ir saldumynų kainos Rusijoje išaugo 13,7 proc. (ES – 0,9 proc.), vaisių – 13,5 proc. (3,3 proc.), riebalų – 11,0 proc. (sumažėjo 0,5 proc.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio agentūros skaičiuojamas maisto žaliavų kainų indeksas pakilo į penkerius metus nematytas aukštumas. Impulsą maisto kainoms šauti aukštyn davė pasaulinės paklausos atsigavimas kartu su skirtingose vietose atsirandančiais pasiūlos sutrikimais. Remiantis šiuo indeksu, praėjusių metų gegužę pradėjusios kilti pasaulinės maisto kainos yra pabrangusios beveik ketvirtadaliu. Javų brangimas, ko gero, yra didžiausios įtakos kainų augimui turintis veiksnys.

Pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse vasarį, palyginti su sausiu, šiek tiek atpigo, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Per mėnesį jis atpigo 0,23 euro (0,4 proc.), o palyginti su pernai vasariu – 2,64 euro (4,6 proc.).  Pigiausias krepšelis vasarį toliau liko „Maximoje“, kur jis atpigo 0,39 euro iki 50,36 euro, „Norfoje“ jis per mėnesį pigo 0,14 euro iki 51,74 euro.

Pasaulyje siaučianti COVID-19 pandemija kardinaliai pakeitė daugelio žmonių gyvenimą. Didžioji dalis paslaugų sektoriaus savo veiklos vykdyti negalėjo, o tie, kuriems buvo leista dirbti, pastebėjo sumažėjusį vartotojų skaičių, rašoma pranešime spaudai. Įvairiuose sektoriuose dirbantys žmonės bando prisitaikyti prie koronaviruso. Tuo tarpu finansų ekspertai prognozuoja, kad prisitaikius prie viruso, pradėjus dirbti kitokiomis sąlygomis ir metodais – kils kainos.

Lietuvos antrinėje rinkoje parduodamų butų kainos sausį smuko tik Kaune. Šalies pasikartojančių sandorių būsto kainų indekso (PSBKI) reikšmė sausį augo 1,19 proc., o butai kainavo 5,6 proc. daugiau nei prieš metus, rodo Lietuvos banko skaičiuojamas indeksas.

Parduotuvėse pieno ir miltų produktus perkanti marijampoliečių šeima pastebėjo, kad ėmė kilti kainos. Kad tai vyksta, pastebi ir ekspertai, kurie jau vardija, kokios prekės artimiausiu metu turėtų brangti. Plačiau apie šią situaciją Lietuvoje domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.  Marijampolėje gyvenanti Jolitos ir Tado Žukelių šeima kylančias kainas sako pirmiausia pastebėjusi pirkdama degalus automobiliams.

Ekspertų teigimu, lietuviai turėtų ruoštis artėjančiam brangmečiui, nes prognozuojamas visuotinis maisto kainų šuolis. Tuo metu svetur gyvenančios lietuvės jau ir taip negali atsistebėti dabartinėmis maisto prekių kainomis Lietuvoje. Už tą patį Vokietijoje ir Italijoje jos sumoka dvigubai mažiau. Plačiau apie tai domėjosi laida „Karštai su tv3.lt“. „Mes ką tik atlikome sausio mėnesio kainų tyrimą.

Vasarį pigiausiai apsipirkti galima prekybos tinkluose „Lidl“ ir „Maxima“, o brangiausiai – „Iki“, rodo slaptas pirkėjų tyrimas. Tai paaiškėjo palyginus populiariausių maisto prekių krepšelio kainų vidurkį tinkluose „Maxima“, „Lidl“, „Rimi“, „Iki“ bei „Norfa“. Tyrimų agentūra „SeeNext“ kainas lygino Vilniuje ir Kaune. Sudaryto prekių krepšelio kaina svyruoja nuo 30,35 iki 32,06 euro.

Kai kurių maisto produktų kainos Lietuvoje nežymiai auga, tačiau ne taip sparčiai, kaip tai vyksta kaimyninėse šalyse. Kainų augimas yra mažesnis ir už Europos Sąjungos (ES) vidurkį, be to, pastebima maisto produktų gamintojų kainų mažėjimo tendencija.

Įžengus pavasariui, transporto priemonių savininkai už privalomąją techninę apžiūrą paklos daugiau pinigų, taip pat numatomas tam tikras smulkus pakeitimas, susijęs su padangų vertinimu. Technines apžiūras atliekančių įmonių asociacijos „Transeksta“ komunikacijos vadovas Renaldas Gabartas priminė, kad dar praėjusių metų gruodžio mėnesį patvirtintas naujas techninės apžiūros kainoraštis.

Verslininkai sako kiekvienais metais juntantys aktyvesnį pirkėjų susidomėjimą gėlėmis. Didesnį ar mažesnį – priklauso nuo metų, o gėlių paklausa atitinkamai diktuoja ir jų kainas. Šiemet jos stebina ne tik pirkėjus, bet ir pačius verslininkus. Šiemet gėlių rinkoje – mažiau nei įprastai, o tai aiškiai atliepia ir jų kainoms.

Centralizuotai tiekiama šiluma šalyje per metus atpigo 10,88 poc., o per mėnesį brango 0,47 proc. Vasarį šiluma vidutiniškai kainuoja 4,26 cento už kilovatvalandę (be PVM).  Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) teigia, kad tai yra žemiausia vasario kaina nuo 2012 metų, – palyginti su tų metų vasariu, šiemet kilovatvalandės kaina 45 proc. mažesnė. Pasak tarybos, šilumos kainos pokyčius iš esmės lemia kuro ir superkamos šilumos kainos.

Lietuvoje sausį, palyginti su pernai gruodžiu, buvo 0,5 proc. mėnesio infliacija, pranešė Statistikos departamentas.  Metinė infliacija (sausį, palyginti su 2020 metų sausio mėnesiu) siekė 0,3 proc., o vidutinė metinė infliacija – 1 proc. (gruodį – atitinkamai 0,2 proc. ir 1,2 proc.

Grožio specialistai džiaugiasi karantino atlaisvinimu, tačiau ne visi skuba klientus registruoti pirmadieniui. Anot jų, pirmiausia reikia išsiaiškinti valdžios reikalavimus. Ne visiems aišku, ar galės dirbti mažesniame nei 20 kvadratinių metrų ploto kabinete. Taip pat grožio salonų atstovai tikina, kad kainos kils. Vieni jas didins jau dabar, kiti dar palauks.

Gyventojų noras pirkti erdvesnį ir patogesnį būstą neblėsta. Vystytojai tikina, kad ši tendencija bus ilgalaikė, net ir pasibaigus koronaviruso pandemijai jie nebenorės gyventi mažo ploto būstuose. Tačiau perspėja, kad dėl naujų reikalavimų pastatams, tikėtina, kad šiemet augs būstų kainos. Apie būsto naujas tendencijas, kainas ir problemas, su kuriomis dabar susiduria vystytojai pasakojo nekilnojamo turto (NT) įmonių grupės „Eika“ valdybos pirmininkas Robertas Dargis.

Žemės ūkio produkcijos kainų indeksams pasaulyje didėjant aštuonis mėnesius iš eilės, o pandemijai sujaukus tarptautinę prekybą žaliavomis, netrukus gali brangti maisto produktai, sako SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.  Pasak jo, nors daugelio žaliavų derlius buvo neblogas, vienos šalys, baimindamosi didėjančių kainų, ėmė labiau kaupti atsargas, o kitos, norėdamos pristabdyti augančias kainas vidaus rinkoje, apribojo eksportą.

Odontologijos paslaugos su karantino sugriežtinimu, priešingai nei pavasarį, Lietuvoje nesustojo. Tiesa, sugriežtėjus odontologų darbo tvarkai, daugelyje klinikų atsirado papildomi mokesčiai už vienkartines priemones. Visgi kai kurios klinikos šį mokestį sako taikančios ne nuo antrojo, bet dar nuo pirmojo karantino pabaigos.

Maisto kainos pasaulyje pirmąjį šių metų mėnesį buvo didžiausios nuo 2014 metų liepos, pažymima Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ataskaitoje. FAO skaičiuojamas maisto kainų indeksas sausį, palyginti su gruodžiu, padidėjo 4,3 proc. iki 113,3 punkto. Grūdų kainų indeksas ūgtelėjo 7,1 proc., iš esmės dėl kukurūzų brangimo tarptautinėje rinkoje 11,2 procento. Per metus kukurūzai pabrango 42,3 procento.

Gausiam sniegui sutrikdžius elektros tiekimą ir išryškinus elektros oro tinklų trūkumus, atsakingos institucijos ėmė ieškoti sprendimų. Jų teigimu, yra keli variantai – elektros oro tinklų perkėlimas po žeme, medžių kirtimas aplink problemines linijas arba gyventojų aprūpinimas elektros generatoriais.

Lietuvoje įvedus antrą karantiną, kuro kainos nepasiekė rekordinių žemumų, kaip buvo galima matyti praėjusį pavasarį, kuomet litras dyzelino ar benzino nekainavo nė 1 euro. Vien per kelis mėnesius nuo praėjusio lapkričio pradžios iki šio sausio pabaigos kuro kainos Lietuvos degalinėse ūgtelėjo apie 6–7 proc., arba 7–15 centų už litrą. Specialistai kuro kainų augimo priežastis įvardija skirtingas. Viena jų – pastaruoju metu kylančios pasaulinės naftos kainos.

Nors gruodžio mėnesį Lietuvoje įvestas griežtas karantinas, būsto rinka ir toliau rodo stebuklus. Kas tai lemia ir kodėl taip dramatiškai auga būsto kainos Vilniuje? Apie tai pokalbis su statybų bendrovės „Hanner“ vadovu Arvydu Avuliu. Susidaro įspūdis, kad kuo griežtesnis karantinas, tuo geriau nekilnojamojo turto rinkai. Per praėjusius porą mėnesių matėme rekordus būsto rinkoje Vilniuje, matėme pakilimą Kaune, rekordinį atsigavimą Klaipėdoje.

Šiemet slidinėjimo paslaugų kainos – didesnės nei ankstesniais metais, o lankymosi laikas – griežtai ribojamas. Tačiau tai nestabdo pramogų išsiilgusių gyventojų. Ir nors slidinėjimo centrų veikla leista atnaujinti, kol kas ji įsibėgėja iš lėto – vienų atstovai sako dar neprekiaujantys visu leidžiamu bilietų kiekiu, bet ribotą kiekį jau išpardavę. Kiti kol kas sunkiai pardavė vos penktadalį bilietų ir šią žiemą „išeiti ant nulio“ nesitiki.

Dvi savaites iš eilės jau skelbėme pirmas dvi eksperimento dalis apie pigiausias švaros ir higienos prekes, kurias renkantis nepajutau kokybės skirtumų, o tai leido sutaupyti ne vieną dešimtį eurų.  Su pirmąja eksperimento tema galite susipažinti čia, su antrąją čia. Šį kartą norėčiau pasidalinti įžvalgomis apie pigiausius maisto produktus, kuriuos išbandžiau.

Po aštuonis mėnesius trukusio pigimo vidutinis pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse sausį pabrango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Sausį, palyginti su gruodžiu, jo vertė padidėjo 2 proc. (1,05 euro), tačiau palyginti su praėjusių metų sausiu, pigiausių prekių krepšelis buvo 3,6 proc. (2,03 euro) pigesnis.

Lietuvai atsisakius įsigyti Europos Komisijos (EK) papildomai siūlomų „Moderna“ vakcinų dozių, kai kurie Lietuvos verslo atstovai sako, kad įmonės buvo ir yra pasiruošusios nupirkti vakcinas nuo koronaviruso ne tik už savo lėšas, tačiau net ir už didesnę kainą, rašo portalas delfi.lt.  Prieš kurį laiką Vyriausybė atsisakė EK siūlymo įsigyti papildomas 310 tūkst. dozių „Modernos“ vakcinų.