kainos

Praėjusią savaitę publikavome pirmąją naujo eksperimento dalį, kurioje skaitytojams pristačiau, kaip ieškau būdų sutaupyti perkant pigiausias namų švaros prekes. Mano eksperimentui tęsiantis jau antrą mėnesį, šį kartą pristatysiu jums, kaip man sekėsi ieškoti pigiausių higienos prekių.  Su pirmąja eksperimento tema galite susipažinti čia.

Vertindami prekių ir paslaugų kainų pokyčius 2021 metais finansų analitikai sako, kad sumažėjusią kai kurių vartojimo prekių kainą lėmė mažėjanti paklausa dėl Covid-19 pandemijos. Vis dėlto, prognozuojama, kad šiemet galima tikėtis žymaus kainų paslaugų sektoriuje augimo. Taigi, kokių kainų augimo galima tikėtis šiemet, kiek jis bus žymus ir kam mes turime ruoštis? Ekonominėmis prognozėmis dalijosi ekonomistė Jekaterina Rojaka ir finansų analitikas Marius Dubnikovas „Žinių radijo" laidoje.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai suabejojo, ar statybos ir projektavimo konkursuose reikia taikyti mažiausios kainos kriterijų. Anot jų, viešojoje erdvėje nuolat girdima apie viešuosius konkursus laimėjusias įmones, pasiūliusias mažiausią kainą, bet vėliau negalėjusias įgyvendinti įsipareigojimų. Todėl Seimo Audito komiteto jie prašo aiškintis problemą ir keisti teisės aktus.

Didmeninės elektros rinkos kainos Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse 2020 metais buvo rekordiškai žemos, pranešime žiniasklaidai skelbia elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.  Pasak jos, įspūdingas kainų sumažėjimas fiksuotas ir kitose „Nord Pool“ elektros biržos kainų zonose. Vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje 2020 metais buvo 34 euro už megavatvalandę (MWh), Estijoje – 33,7 euro už MWh.

Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina gruodį, palyginti su lapkričiu, augo 11 proc., panašus brangimas buvo ir kitose Baltijos šalyse, praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“.  Elektros biržos „Nord Pool“ Lietuvos kainų zonoje praėjusį mėnesį elektra kainavo 45,75 euro už megavatvalandę (MWh). Estijoje elektra taip pat brango 11 proc. iki 45,49 euro, o Latvijos prekybos vietose vidutinė mėnesio kaina padidėjo 9 proc. iki 44,86 euro už MWh.

Praėjusią savaitę Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse elektros didmeninė kaina kilo 12 proc. Brangiausiai elektra kainavo Lietuvoje – 59,96 Eur/MWh. Estijoje didmeninė elektros energijos kilo iki 59,94 Eur/MWh, Latvijoje – iki lyginant su kitomis kaimyninėmis šalimis, didmeninė elektros energijos kaina buvo mažiausia ir siekė 59,89 Eur/MWh, rašoma pranešime žiniasklaidai. „NordPool“ biržoje elektros energijos kaina per savaitę sumažėjo 2 proc. iki 49,03 Eur/MWh.

Karantinui uždarius tarp keturių sienų, kiekvienas iš proto eina savaip. Vieni šveičia kiekvieną namų kampelį, kiti seka sąrašą ir žiūri geriausius visų laikų filmus, treti mokosi naujo amato, o aš nutariau pradėti išmėginti pigiausias randamas tam tikros kategorijos prekes.

Per beveik vienerius metus nuo pirmojo karantino pradžios labiausiai pabrango makaronai, galvijienos kumpis ir kietasis sūris, o labiausiai atpigo – kiaulienos kumpis be kaulo, virtos dešrelės ir kiaušiniai.  Pirmąją šių metų metų savaitę, palyginti su pirmąja karantino savaite, makaronai brango 13,1 proc., galvijienos kumpis be kaulo – 11,5 proc., o fermentinis kietasis sūris – 8,6 proc. Tuo metu kiaulienos kumpis be kaulo atpigo 18 proc., virtos dešrelės – 14,9 proc.

Lietuvoje gruodį, palyginti su lapkričiu, apskaičiuotas artimas nuliui vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokytis, pranešė Statistikos departamentas. Lapkritį šalyje buvo fiksuota mėnesio defliacija, o prieš tai du mėnesius vartojimo prekių ir paslaugų kainos didėjo. Statistikos departamento duomenimis, metinė infliacija (gruodį, palyginti su 2019 metų gruodžio mėnesiu) siekė 0,2 proc., o vidutinė metinė infliacija – 1,2 proc. (lapkritį – atitinkamai 0,6 proc. ir 1,4 proc.

Koronaviruso pandemija per metus pasaulyje smarkiai pakėlė aukso kainas. Ir kai kuriems žmonėms tai tapo tikru išsigelbėjimu. Netrukus nukelsime jus į Tailandą, kur pajamų iš turizmo netekę kai kurie kaimiečiai savo upėse ėmė ieškoti aukso. Ir jiems neblogai sekasi. Dviejų vaikų mama Sunisa, su draugu Boonsomu pietų Tailande, Sai Burio upėje į plačią medinę lėkštę krauna purvą ir pamažėl jį plauna šviesiai rudos spalvos upės vandeniu. Po maždaug 15 min. lėkštės dugne sublizga auksas.

Ekonomistai prognozuoja, kad 2021 metai atneš pokyčių. Tačiau teigiamų ar neigiamų – specialistų nuomonės išsiskyrė. Vieni tikino, kad šiais metais brangs prekės ir paslaugos, nes algos augs, o paslaugų teikėjai norės užsidirbti. Kiti tikina priešingai – paslaugų teikėjai konkuruos, tad pirkėjus vilios nuolaidomis. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas kalbėdamas apie kitų metų kainas teigė, kad didžiausi pokyčiai laukia energetinių išteklių. „Gamtinės dujos tarptautinėje rinkoje brangsta.

Pasauliui belipant iš pandemijos duobės, 2021-aisiais tikimasi ir ekonomikos atsigavimo. Visgi ekonomistai pastebi, kad pasaulio gamybos lyderės Kinijos ekonomikos laivas pavojingai siūbuoja, o tai gali sukelti problemų visame pasaulyje ir Lietuvoje, sako „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Vidutinis pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse pinga aštuntą mėnesį iš eilės, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Gruodį, palyginti su lapkričiu, jo vertė sumažėjo 1,8 proc. (0,96 euro), o palyginti su praėjusių metų gruodžiu – 4,4 proc. (2,48 euro) iki 53,5 euro.

Lūkesčiai dėl būsto kainų Lietuvoje gruodžio pradžioje, kai dar nebuvo sugriežtinti antrojo karantino ribojimai, buvo istoriškai dideli. Vilniaus regione gyventojų, teigusių, kad gyvenamojo nekilnojamojo turto kaina didės per ateinančius dvylika mėnesių, buvo ypač daug – net 70 proc., rodo SEB banko užsakymu atliktos apklausos duomenys.

Jau daugelį metų žiemos švenčių laikotarpio lietuviai neįsivaizduoja be saldžių ir lengvų citrusinių vaisių – mandarinų arba klementinų. Jeigu šventiniam stalui jų pritrūko, kur pigiausia yra nusipirkti mandarinų šiomis dienomis? Kad nereikėtų daug vaikščioti ir rizikuoti užsikrėsti koronavirusu patiems ar užkrėsti kitų, pravartu kainas iš anksto patikrinti prekybos tinklų interneto svetainėse.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse lapkritį užfiksuota tik Lietuvoje, o Latvijoje ir Estijoje vartojimo kainos per metus krito. Metų defliacija Latvijoje fiksuojama septintą, Estijoje – aštuntą mėnesį iš eilės. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, Lietuvos vartotojų kainų indeksas per metus pakilo 0,6 proc., Latvijos ir Estijos – nukrito atitinkamai 0,7 proc. ir 1,1 procento. Vartojimo prekės Lietuvoje per metus atpigo 1,0 proc., paslaugos – pabrango 4,4 proc.

Lapkričio mėnuo yra visada įdomus tuo, kad prekybininkai ruošiasi gruodžiui, kurio apyvarta yra kaip 1,5 įprastinio mėnesio. Todėl lapkričio mėnesį kiekvienas prekybos tinklas nori įtikinti, kad būtent pas jį verta išleisti šventėms skirtus pinigus. Tokių veiksmų taktikos pas kiekvieną tinklą savos – kas mažina kainas, kas daro daugiau akcijų, bet apie viską iš eilės.  2020 metų lapkričio Pricer.

Klinikų vadovai sako, kad kainų augimą lėmė išaugę kaštai apsaugos priemonėms, saugančioms nuo koronaviruso, kurias būtina keisti po kiekvieno paciento. Visgi odontologams darbo netrūksta. Tiek privačiose, tiek valstybinėse klinikose driekiasi pacientų eilės, o kai kurių procedūrų tenka laukti kelis mėnesius. Dalis vilniečių skundžiasi, kad negali patekti pas odontologus: „Jau visi dantys baigia išbyrėti. Kad ten neįmanoma pakliūti.

Degalai Baltijos valstybėse per pirmąją lapkričio mėnesio pusę pabrango tik Lietuvoje, bet išliko pigiausi regione, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. 95 markės benzino litras „Circle K“ degalinėse Vilniuje per šį laikotarpį pabrango 1,2 proc. iki 1,073 euro, Rygoje – atpigo 1,3 proc. iki 1,114 euro, o Taline – nepakito – 1,229 euro. Vidutinė dyzelino litro kaina Vilniuje pakilo 4,8 proc. iki 0,946 euro, Rygoje – sumažėjo 1,4 proc. iki 0,984 euro, tuo tarpu Taline – padidėjo 3,1 proc.

Žaliavinės kiaulienos kaina Lietuvoje – rekordinėse žemumose. Per metus ji krito beveik perpus ir mažėja toliau, tačiau vartotojai už kiaulieną parduotuvėse ir toliau moka, kiek mokėję. O kai kurie produktai net ir brangsta, pavyzdžiui, kiaulienos kumpio kaina šį ketvirtį augo. Kiaulių augintojai sako, kad viršpelnius kraunasi prekybininkai. Pastarieji tvirtina, kad tai perdirbėjai sukėlė kainas. Lietuvos kiaulių augintojams – juodos dienos.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) trečiadienį ketina patvirtinti naujas visuomeninės tiekėjos bendrovės „Ignitis“ elektros kainas buitiniams vartotojams. Jei kainos bus patvirtintos, jos įsigalios nuo sausio 1-osios. Šiemet kainos skelbiamos anksčiau nei įprastai, kad vartotojai iki gruodžio 10 dienos dar spėtų palyginti jas su kitų nepriklausomų tiekėjų siūlomomis kainomis ir lengviau pasirinktų vieną tiekėją.

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius siūlys sumažinti spalį įsigaliojusius Registrų centro įkainius už paveldėto turto registravimą, o centrui siūlys grąžinti žmonėms permokas. „Registrų centro paslaugos turi būti prieinamos visiems gyventojams. Niekaip negalima pateisintisituacijos, jeigu privalomi sumokėti mokesčiai už testamentu ar kitaip paveldėtą turtą yra beveik tokio pat dydžio, kaip ir jo vertė“, – pranešime spaudai sakė E. Jankevičius.

Rudeniui einant į pabaigą daugeliui prasideda Naujųjų metų galvos skausmas – kur reikės paminėti naujų metų pradžią? Jau pradedama ieškoti sodybų, norint švęsti su draugais ar didesne grupe, planuojamos išvykos ir užsakinėjamos nakvynės vietos.  Nors ieškant sodybos Naujųjų šventimui dar galima rasti, ką išsinuomoti, tačiau po truputį pasirinkimo spektras siaurėja.

Pigiausių maisto produktų vidutinio krepšelio kaina Lietuvos parduotuvėse šeštą mėnesį iš eilės mažėjo, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Palyginti su rugsėju, spalį pigiausių maisto produktų krepšelis atpigo 1,08 euro (2 proc.) ir buvo tik 0,01 euro brangesnis, nei pernai spalį.

Rugpjūčio pradžioje, kai grįžusiems iš Lenkijos dar nereikėjo saviizoliuotis, Lenkijos prekybininkus aplankė „Kalėdos“. Šiuo laikotarpiu vykstančių apsipirkti visai nėra, tačiau kainų rinkos tyrėjai teigia, kad važiuoti apsipirkti į Lenkiją apsimokės visada. Tyrėjų prognozėmis, atšaukus reikalavimą saviizoliuotis grįžusiems iš kaimyninės šalies, pirkėjų srautai į Lenkiją vėl turėtų išaugti.  Srautai sustojo „Pricer.

Didžiuosiuose šalies miestuose jau kaista radiatoriai. O gyventojams – džiugios žinios, mat šiemet žadamas rekordiškai pigus šildymo sezonas. Vien Vilniuje skelbiama, kad centralizuoto šildymo kaina spalį yra penktadaliu mažesnė nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tiesa, mažesnes kainas lemia ne tik pingantis kuras, bet dar ir vabalai kenkėjai – žievėgraužiai.

Lietuvos didžiuosiuose miestuose prasideda šildymo sezonas, žadantis būti pigiausiu pastaraisiais metais. Tačiau sąskaitos priklausys ir nuo oro sąlygų, ir nuo būsto būklės.  Vilniaus savivaldybė pranešė, kad šildymas sostinėje įjungiamas nuo ketvirtadienio. Vicemeras Valdas Benkunskas BNS teigė, iš pradžių numatoma jį įjungti ugdymo ir gydymo įstaigose, o nuo penktadienio – ir gyventojams.  „Per penkias dienas visame Vilniuje turėtų radiatoriai pradėti šilti“, – sakė V. Benkunskas.

Nors atrodo, kad prasidėjus rudeniškų gėrybių sezonui, produktai turgavietėse turėtų pigti, tačiau rugsėjo mėnesio kainos rodo kitaip. Turgavietėse, lyginant su praėjusiais metais, kai kurie produktai ženkliai pabrango, vietomis ir daugiau nei 40 proc. Tačiau ekspertai skuba raminti, kad netrukus viskas grįš į savas vėžes ar net pigs. „Produktukainos.lt“ skelbė žemės ūkio ir maisto produktų vidutines kainas Lietuvos turgavietėse 2019–2020 m. rugsėjo pradžioje.

Pilną baką kuro prisipylusi vilnietė nuvažiavo vos 200 km, nepasiekus kelionės tikslo, automobilis sugedo, teko kviesti tralą ir vykti į servisą. Jame paaiškėjo, kad kuras buvo su drumzlėmis. Tačiau degalinės atstovas tikina, kad kuras negalėjo tapti gedimo priežastimi. Vilnietė Diana (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo drumzlino dyzelino nuotraukomis. Moteris rašė, kad tokio kuro prisipylė Vilniuje, „Baltic Petroleum“ degalinėje.

Naujajam šildymo sezonui prognozuojama mažiausia per pastaruosius kelerius metus vidutinė šilumos kaina. Kai kuriuose miestuose kaina paaugs, tačiau tai nebus didelis kilimas.  Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkė Inga Žilienė sako, kad šiluma per aštuonerius metus atpigo maždaug perpus.

Degalai per mėnesį atpigo visose Baltijos valstybėse, o visų rūšių degalų automobiliams kainos mažiausios – Lietuvoje, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. 95 markės benzino litras „Circle K“ degalinėse Vilniuje per mėnesį atpigo 1,2 proc. iki 1,102 euro, Rygoje – 0,9 proc. iki 1,129 euro, Taline – 2,4 proc. iki 1,229 euro. Vidutinė dyzelino litro kaina Vilniuje krito 5,5 proc. iki 0,922 euro, Rygoje – 11,4 proc. iki 1,009 euro, Taline – 5,0 proc. iki 0,949 euro.

Vaistų gamintojų atstovai atmeta valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio kaltinimus, kad prieš Seimo rinkimus jie padidino kai kurių vaistų kainas, kad sukeltų žmonių nepasitenkinimą valdžia ir taip neva siekia nuversti sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą.

Rudeniui įpusėjus, dalis miestų užsimena apie šildymo sezono pradžią, taip pat ir apie tai, kokių kainų pokyčių šiemet gali tikėtis kiekvienas gyventojas. „Vilniaus šilumos tinklų“ (VŠT) atstovė spaudai Indrė Trakimaitė–Šeškuvienė informavo, kad Vilniuje spalio mėnesį bus pradėtas šildymo sezonas, taip pat pabrėžiama, kad sostinėje kasmet mažėja šildymo kaina, palyginus su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, ne išimtis ir šie metai.

Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis ketvirtadienio popietę pranešė, kad farmacijos pramonė labai aktyviai įsijungė į rinkimų kampaniją ir kai kuriuos vaistus pabrangino iki 8 kartų. Jis tikina, kad prieš Seimo rinkimus padidinę kai kurių vaistų kainą farmacininkai siekia nuversti sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą.  „Noriu pranešti, kad farmacijos pramonė labai aktyviai įsijungė į rinkimų kampaniją.

Jau netrukus įsigalios naujoji Registrų centro paslaugų kainodara. Dėl numatytų tvarkomų registrų ir informacinių sistemų pritaikymo naujajai kainodarai darbų klientai raginami susiplanuoti savo laiką ir neatidėliotinus darbus pasidaryti iki rytojaus (rugsėjo 30 d.) 17 val. vakaro. Būtent šią dieną bus atliekami sistemų pritaikymo darbai ir laikinai stabdomas registrų ir sistemų darbas, teikiamų elektroninių paslaugų teikimas.

Nekilnojamo turto (NT) rinkoje pokyčių laukia tiek pardavėjai, tiek pirkėjai. Šie tikisi, kad koronaviruso pandemija būsto kainas sumažins. Tačiau ekonomistai prognozuoja priešingą scenarijų – pinigų bankuose ir pas gyventojus užteks, tad būsto kainos nesikeis. Apie tai šią savaitę buvo nemažai diskutuota Lietuvos ekonomikos konferencijoje. Lietuvos banko vyresnysis ekonomistas Vaidotas Šumskas pastebėjo, kad šiuo metu gyvenamojo NT rinkos vystytojų lūkesčiai yra optimistiški.

Pasikeitus vasaros sezonui, bent dalis gyventojų daugiau ar mažiau atnaujina ir savo garderobą. Interneto laikais nesunku patikrinti ir įsitikinti tuo, į ką dėmesį atkreipia bent kartą drabužių pirkę užsienyje: neretai Lietuvoje už tą patį daiktą reikia mokėti daugiau. Kodėl? Portalo tv3.lt skaitytoja Ieva neseniai apsilankė netoliese namų esančioje parduotuvėje „Lidl“. „Jau anksčiau galvojau, kad reikėtų nusipirkti naują striukę.

Laukuose užderėjusias daržoves ūkininkai pardavinėja įvairias būdais – vieni nedideliais kiekiais daržoves pristato klientams į namus, o kiti kviečia žmones atvykti į ūkį ir patiems jas išsirinkti. O dar kiti daržoves augina patys, o jų perteklių tiesiog palieka pakelėse, o kas nori, tas ir pasiima. Štai Biržų rajone gyvenanti Nijolė pasakoja, kad kiekvieną rytą automobiliu vyksta į darbą ir pastebi pakelėje išrikiuotas rudens gėrybes.

Po atrastų nelegalių gyvūnų veisyklų premjeras Saulius Skvernelis pradėjo kalbėti apie privalomą gyvūnų ženklinimą. Šiuo metu jį gali atlikti tik veterinarijos gydytojai, tačiau tokia paslauga kainuoja ir atliekama ne visiems gyvūnams. Daugelyje Lietuvos veterinarijos klinikų paženklinti augintinį kainuoja apie 20–30 eurų.  Kokia ženklinimo kaina? Kelios veterinarijos klinikos kainą dalija į kelias dalis – mokesčius už mikroschemą ir už gyvūno registravimą.

Pramonės produkcijos gamyba ir pardavimai Lietuvoje per šių metų aštuonis mėnesius, palyginti su praėjusių metų sausiu-rugpjūčiu, palyginamosiomis kainomis mažėjo 3,4 proc. iki 13,7 mlrd. eurų. Nepašalinus darbo dienų skaičiaus įtakos, metinis pramonės smukimas siekia 3,3 procento. Vien rugpjūtį, palyginti su liepa, pramonės gamyba ir pardavimai, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 2,3 proc. iki 1,8 mlrd. eurų (nepašalinus – sumažėjo 0,7 proc.

Didieji prekybos tinklai kasdien savo pirkėjams pateikia viliojančių pasiūlymų, kviečiančių tam tikras mėgstamas prekes įsigyti mažesnėmis kainomis. O kuriuose prekybos centruose dažno vartojimo prekes galima įsigyti pigiausiai net ir ne akcijų metu? Slapto pirkėjo tyrimų agentūros SeeNext atliktas populiariausių prekių kainų tyrimas atskleidžia pirkėjams palankiausias prekybos vietas.

Kai už lango darganoti orai daugelis ima svajoti apie atostogas šiltuose kraštuose. Nors kelionių krypčių pasirinkimas dėl koronaviruso yra nedidelis, tačiau keliautojų tai nesustabdo. Žmonės ir patys planuoja keliones, ir patiki jų planavimą organizatoriams, tik šis būdas gali atsieiti perpus brangiau. Štai pati susiplanuoti kelionę nepabūgo vilnietė Emilija. Mergina pasakoja, kad kiekvieną rudenį vyksta į kelionę. „Tai jau tapo tradicija. Iš pradžių galvojau, kad teks kelionės atsisakyti.

Rugsėjį sugrįžę po atostogų į darbus gyventojai vis dar dalijasi nesenais vasaros įspūdžiais. Jų asmeninė patirtis apie alkoholinių gėrimų kainas Lietuvoje ir užsienyje gerokai skiriasi nuo oficialios statistikos. Šiuos skirtumus sunku paaiškinti ir specialistams. Portalo tv3.lt skaitytojas Tomas kiekvieną vasarą bent dalį atostogų kartu su šeima praleidžia Lietuvos pajūryje. Taip pat bent jau iki karantino kartą per metus keliaudavo į poilsiautojų pamėgtas Pietų Europos šalis.

Dėl koronaviruso lietuvių piniginės nukentėjo mažiau nei pati Finansų ministerija prognozavo anksčiau. Finansų ministras Vilius Šapoka žada, kad algos toliau augs. Tiesa, pilnėjant piniginėms neišvengiamai kyla ir kainos. Labiausiai brangsta paslaugos. Praėjus pusei metų po karantino – paslaugų kainų šuolis. Per karantiną negalėję gauti grožio paslaugų, žmonės stebisi, kodėl dabar už jas turi mokėti brangiau: „Man kaip moteriai aktualu manikiūras, kirpimas pabrango iš karto po karantino.

Automobilių rinkai sugrįžus iš karantininio sąstingio, transporto priemonių pardavimai taip pat atsigauna. Tiesa, susiduriama su nauja problema – nors vairuotojai ir noriai žvalgosi transporto priemonių, tačiau automobilių pasiūla sumažėjo. Dėl to vidutinė jų kaina padidėjo. Specialistai teigia, kad geriausias metas keisti automobilį yra ruduo.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse rugpjūtį užfiksuota tik Lietuvoje, o Latvijoje ir Estijoje vartojimo prekės ir paslaugos praėjusį mėnesį buvo pigesnės nei prieš metus. Metų defliacija Latvijoje fiksuojama ketvirtą, Estijoje – penktą mėnesį iš eilės. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, Lietuvos vartotojų kainų indeksas per metus pakilo 1,3 proc., Latvijos ir Estijos – nukrito atitinkamai 0,2 proc. ir 0,9 procento.

Gausi lietuviško derliaus pasiūla Lietuvos prekybininkus verčia mažinti populiarių daržovių kainas parduotuvėse. Skelbiama, kad lietuviškos produkcijos kaina krito kone perpus. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė tikina, kad šių metų derlius išties gausus, todėl tai koreguoja ir lietuviškos produkcijos kainas skirtinguose prekybos tinkluose.

Obuolių sulčių spaudyklos jau sulaukė pirmųjų klientų. Anot jų, obuolių derlius šiemet geresnis negu pernykštis, tačiau vėlyvas. Įsibėgės jis tik per porą savaičių. O kainos irgi keitėsi, kai kurie spaudėjai, jas pakėlė. „Gailių ūkio“ savininkas Remigijus Gailius tikina, kad obuolių derlius nėra jau toks geras, kaip visi skelbia, jis yra vidutiniškas. „Pernai obuolių iš viso nebuvo, o šiemet jų yra, tačiau kiekiai tikrai ne tokie didžiuliai, kaip kad dauguma sako.

Rugsėjį moksleiviai kartu su tėvais renkasi būrelius. Šių įvairovė – didžiulė, kainos irgi. Už vieną būrelį gali tekti pakloti iki 150 eurų ar daugiau. Dar nemažai iššūkių kelia vaikų saugumas, tad svarstoma ir nuotolinių užsiėmimų alternatyva. Būrelių paieškos platformos vaikubureliai.lt vadovas Daugardas Gintaras Rimša teigė, kad registracijos ir atrankos į būrelius jau prasidėjo.