kainos

Lietuvoje poilsis šalies kurortuose tampa vis labiau prabangos reikalu – Palangoje už vakarienę restorane tenka mokėti tiek pat, kiek kai kuriose Europos šalyse, o Vilniuje ar Druskininkuose kainos taip pat neatsilieka. Ekspertai pastebi, kad Lietuva jau pralenkia tokias turistines valstybes kaip Ispanija ar Portugalija, tačiau augančios kainos gali atbaidyti tiek užsienio, tiek vietinius turistus.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) praneša apie birželio 27 d. posėdyje priimtą sprendimą, kad „European Energy Exchange AG“ gali vykdyti gamtinių dujų biržos operatoriaus veiklą Lietuvoje. Operatorius veiklą pradės nuo šių metų rugsėjo mėnesio.

Nuo kitų metų visiems Lietuvos gyventojams brangs šildymas, kadangi iki šiol centralizuotam šildymui ir malkoms taikytas lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas bus grąžinamas į 21 proc. Specialistai suskaičiavo, kiek dėl to skirtingų namų gyventojams vidutiniškai brangs šildymas per mėnesį, kaip ir kiek bus galima sutaupyti.

Alinant karščiams gyventojai ieško įvairių būdų atsivėsinti. Vieni perka ventiliatorius, kiti galvoja apie oro kondicionierius. Tačiau pastaruosius laisvai įsigyti gali toli gražu ne visi. Ir ne tik dėl kainų – tam gali prireikti tiek kaimynų sutikimo, tiek statybos leidimo. Socialiniame tinkle „Facebook“ kilo diskusija, ar galima savo buto balkone įsirengti oro kondicionierių. Vieni tikino, kad galima, svarbiausia – kad ant kaimynų nelašėtų kondensatas.

Vaikai gyvenime sukelia neapsakomą džiaugsmą, bet tuo pačiu reikalauja ir daug laiko, streso ir, žinoma, pinigų. Jei tėvai išsiskiria, pykstamasi ir dėl vaikų globos, ir dėl išlaikymo sumos. Tačiau ką daryti, jei vaikui suaugus sužinai, kad jis – ne tavo? Tą teko patirti klaipėdiečiui Artūrui (vardas pakeistas), kuris po 40 metų išsiaiškino, kad buvusi žmona jam melavo ir jis visą gyvenimą augino bei išlaikymą mokėjo ne savo biologiniam sūnui. „Išsiskyrėme, kai berniukui buvo 15 metų.

Nors lietuviškų uogų sezonas įsibėgėjo, jų kainos gyventojus verčia išsižioti. Kai kada už kilogramą uogų teks pakloti dviženklę sumą, o prie to prisideda ne tik bendras kainų augimas, bet ir per derlių kertantys orų reiškiniai. Šiemet už kilogramą pirmųjų lietuviškų braškių gyventojai turėjo pakloti ir 14–15 eurų.

Ledų kainos Lietuvoje jau prilygsta ir dienos pietų kainoms. Štai Palangoje neregėtos kainos – už populiarių ledų „Baltija“ vafliniame puodelyje porciją gyventojams gali tekti pakloti ir 5 eurus, kai parduotuvėje tie patys ledai kainuoja perpus mažiau. Kainų palyginimo portalo „Pricer.lt“ atstovas tvirtina, kad kai kurių verslininkų godumui ribų nėra. Mat jie naudojasi tuo, kad pirkėjai nesipriešina ir patys pasirenka mokėti brangiau už ledus.

Artėjant Joninėms, prekybos centruose pirkėjai šventei renkasi maisto produktus. Į krepšelį krauna šašlykus, vaisius, uogas, alų ir šampaną. Pasak prekybininkų, Joninių laikotarpiu smarkiai išauga ne tik maisto produktų paklausa, bet žmonės nusiteikia ir paparčio žiedo paieškoms bei pramogoms – perka prezervatyvus, jų pardavimai auga trečdaliu. Dalis tautiečių Jonines švęsti planuoja gamtoje, sodybose,  šventiniam stalui atseikėti ketina apie 100 ar 200 eurų.

Per 7 metus už elektrą sumokėjo vos 123 eurus: ar pinigus teks grąžinti?

Baltijos valstybėse gegužę, kaip ir ankstesnius kelis mėnesius, pramonės produkcijos gamintojų kainų neigiamas pokytis per metus fiksuotas Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. Šis kainų indeksas Lietuvoje praėjusį mėnesį, palyginti su pernai geguže, nukrito 3,0 proc., tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje – pakilo atitinkamai 0,4 proc. ir 0,5 procento. Praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu, Lietuvos gamintojai produkciją atpigino vidutiniškai 0,7 proc.

Nors gyventojai nuolat skundžiasi kylančiomis kainomis, naujausi „Eurostat“ duomenys atskleidžia kitokį vaizdą: daugelyje prekių ir paslaugų kategorijų Lietuva vis dar išlieka tarp pigesnių ES valstybių. Visgi kai kur – ypač kalbant apie maisto, drabužių ar avalynės kainas – Lietuva jau lenkia ne vieną Vakarų Europos šalį. „Eurostat“ duomenys rodo, kad 2024 m. vartojimo prekių ir paslaugų kainų lygis visoje Europoje labai skyrėsi.

Seimas įteisino būtiniausių prekių ir paslaugų kainų tendencijų stebėsenos mechanizmą. Už tai numatančias Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narės Jekaterinos Rojakos inicijuotas Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 81 Seimo narys,  4 buvo prieš, 23 parlamentarai susilaikė. Įsigaliojus naujam reguliavimui, ekonomikos ir inovacijų ministras, suderinęs su Valstybės duomenų agentūra, tvirtins būtiniausių prekių ir paslaugų sąrašą, stebėsenos tvarkos aprašą.

Vasaros sezonas Lietuvoje neatsiejamas nuo šviežių uogų – jos puošia stalus, gardina desertus ir tampa tikru vitaminų šaltiniu. Visgi šiemet jų skonis kai kam apkarto – vis dažniau keliamas klausimas, ar tokie malonumai dar prieinami visiems, ar tampa prabangos preke. Socialiniuose tinkluose išplito žinomos visuomenininkės ir knygų autorės įrašas apie uogas, kurias įsigijo Palangoje. Moteris pasidalijo, kad už kilogramą braškių bei kilogramą trešnių sumokėjo beveik 30 eurų.

Daugelis ekonomistų pabrėžia, kad nuo 2004 m., kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, lietuviai gyvena vis geriau. Taip galima spręsti iš daugelio ekonominių rodiklių. Vis dėlto oficialioji statistika rodo, kad prekių ir paslaugų kainos mūsų šalyje jau pasiekė ar net pralenkė europietiškas. Tačiau darbuotojų atlyginimai, pensijos ir kitos išmokos yra daug mažesnės Europos Sąjungos vidurkį.

Blogos žinios Lietuvos valgytojams – maisto perdirbėjai rengiasi branginti mėsą. Vištienos produktus vidutiniškai 11 procentų, kiaulienos 5 procentais. Kavos tiekėjai taip pat nori kelti kainą net penktadaliu. Brangti turėtų ir šaldytos daržovės, jų kainą verslas nori didinti vidutiniškai 12 procentų. Pasak ekonomistų, gyventojų tokios tendencijos stebinti neturėtų. Esą prekybininkai žingsnis po žingsnio kelia kainas lentynose pagal tai, kaip anksčiau brango žaliavos.

Izraelis pradėjo neregėto masto ataką prieš Irano branduolinius ir karinius objektus. Žydų lėktuvai smogė šimtui taikinių ir pražudė dvi dešimtis Irano režimo karo vadų. O prieš antskrydžius žydų „Mossadas“ surengė sudėtingą operaciją, kurios metu iš paties Irano teritorijos pakilę dronai ir raketos naikino režimo oro gynybos sistemas ir į Izraelį nukreiptas raketas – iš esmės nuginkluodami Iraną. Izraelio smūgiai Irane tęsiasi, o Teheranas žada kerštą.

Po neįprastai šalto pavasario kyla nerimas: ar lietuviškų vaisių ir daržovių šiemet užteks, ar teks kliautis importu? Apie Lietuvos ūkininkų derliaus situaciją naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas.

Seime skinasi kelią būtiniausių prekių ir paslaugų kainų tendencijų stebėsenos nuo kitų metų sausio tvarka.  Seimas antradienį po svarstymo pritarė Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisoms, kurios ekonomikos ir inovacijų ministrą įpareigotų tvirtinti būtiniausių prekių ir paslaugų kainų stebėsenos tvarką ir tokių prekių bei paslaugų sąrašą. Už balsavo 99 parlamentarai, prieš nebuvo, o susilaikė 12.  Galutinis balsavimas numatytas kitą savaitę.

Nuo šių metų liepos keturiose sostinės parkavimo zonose brangs automobilių statymas, pranešė savivaldybės įmonė „Judu“. Anot jos, automobilių parkavimas mėlynojoje zonoje pirmąją valandą kainuos 3,5 euro, o nuo antros – 4 eurus. Ši zona bus apmokestinta visą parą.  Raudonoji zonoje už valandą teks mokėti 2,5 euro, geltonojoje – vieną eurą. Tuo metu mažiausiai automobilių parkavimas kainuos žaliojoje zonoje – 0,5 euro už valandą.

Statistikams gegužę po aštuonių mėnesių pertraukos fiksavus mėnesio defliaciją, ekonomistai tai sieja su pigusiais energetiniais ištekliais bei neatmeta, kad kainos gali smukti ir kitais šių metų mėnesiais. Vis dėlto, jų teigimu, vidutinę metinę infliaciją skatinantys veiksniai išliks, ypač jei Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos susitars dėl prekybos muitų.

Prasidėjus vasaros sezonui, šiltiems orams, nemažai lietuvių savaitgaliui ar ilgesnėms atostogoms vyksta į pajūrį. Vieni į Palangą, Nidą, Šventąją ar kitur sugalvoja važiuoti paskutinę minutę, kiti poilsį ten planuoja gerokai iš anksto. Vis tik nakvynė prie jūros kainuoja labai įvairiai ir gali skirtis šimtais eurų. Tą lemia ne tik apartamentų prabanga ar vieta, bet ir orai.

Nauja maisto kainų augimo banga. Dėl paukščių gripo dešimtadaliu pabrango paukštiena, o kiaušinių kaina per metus augo penktadaliu. Tiek pat brangesnė ir duona, kai kurie pieno produktai. Dešimtadaliu išaugusios jautienos kainos, anot perdirbėjų, kils dar trečdaliu. Kainų palyginimo portalas sako, kad vis didesnė žmonių dalis nebeįperka to maisto, kurį valgydavo anksčiau.  Atėję į parduotuvę lietuviai stebisi į viršų šovusiomis kainomis.

Dažniausiai prastai pasijutę registruojamės ir patys vykstame pas savo gydytoją. Tačiau gali būti ir tokia situacija, kai net neišeis pasikelti iš lovos, jokie vaistai nepadės ar sunkiai sirgs mažas vaikas. O tokiais išimtiniais atvejais gydytojas atvyksta į jūsų namus. Priklausomai nuo situacijos, į namus gali atvykti ne tik šeimos gydytojas, bet ir psichiatras ar net chirurgas. Tik kartais už paslaugas teks susimokėti, o kartais jos bus suteikiamos nemokamai.

Svorį numetęs šokoladas už tą pačią kainą, kelis kartus brangesnė dušo želė persivadinusi dušo kremu, ar itališki makaronai, kurie visai ne iš Italijos, o vietiniai ar iš kaimynystės. Tai tik keli iš gausybės prekybininkų triukų norint apmauti pirkėją – taip sako kainų stebėtojai. O viena populiariausių gudrybių – sumažintos maisto prekių pakuotės ir svoriai, tačiau kaina išlieka nepakitusi.

Centralizuotai tiekiama šiluma šalyje birželį kainuos 6,09 cento už kilovatvalandę (be PVM), skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Anot jos, palyginti su gegužės mėnesiu, šilumos kaina padidėjo 0,66 proc.  Prieš metus kilovatvalandės kaina siekė 6,02 cento ir buvo 1,16 proc. mažesnė nei šių metų birželį.

Šiemet paukščių gripui pražudžius šimtus tūkstančių vištų dedeklių Lietuvoje bei milijonus kaimyninėje Lenkijoje, ekspertai prognozuoja, kad dėl to šalies parduotuvėse gali ūgtelėti kiaušinių kainos. „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad nors šiuo metu kiaušinių kainos parduotuvėse kyla nuosaikiai, netrukus jos gali šoktelėti stipriau.

Daugiau nei pusė milijono Lietuvos šeimų permoka už elektrą – kai kurie net nežinodami moka iki trečdalio daugiau nei galėtų. Dažnas sako, kad jam gana painu analizuoti ir skaityti visas sąskaitas, tad planų dažniausiai nekeičia. Tad liepos mėnesį žmonės gaus sąskaitas, kuriose bus parašyta ne tik kiek reikia sumokėti už birželį, bet ir pigiausias tiekėjo siūlomas planas.

Kartas nuo karto vis pasigirsta pirkėjų skundų, kad parduotuvėse prie bandelių nėra įprastų būtent kepiniams skirtų popierinių maišelių. O, kadangi kepinių be maišelio nepasiimsi, tenka imti plastikinį maišelį ir už jį mokėti. Dalis pirkėjų tokiu atveju nusprendžia už plastikinį maišelį to 1 ct nemokėti, kadangi, jų nuomone, prie bandelių privalėjo būti nemokamų maišelių.

Baltijos valstybėse kainas balandį per metus sumažino tik Lietuvos pramonės produkcijos gamintojai, o labiausiai pakėlė – Estijos gamintojai, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Šis kainų indeksas Lietuvoje praėjusį mėnesį, palyginti su pernai balandžiu, nukrito 3,5 proc., tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje – pakilo atitinkamai 1,0 proc. ir 1,4 procento. Vien tik praėjusį mėnesį kainų kritimas užfiksuotas visose trijose valstybėse.

Brangią jautieną įpirkti darosi vis sunkiau. Per metus šios galvijų mėsos kainos Lietuvoje dėl jaučiamo trūkumo Europoje šoktelėjo trečdaliu: dėl to perdirbėjai jau antras mėnuo iš eilės kreipiasi į prekybininkus su prašymu branginti jautienos produktus. Balandį perdirbėjai norėjo kelti kainas iki penktadalio.  Šiauliuose įsikūrusio populiaraus gastrobaro virtuvėje gimsta gardus jautienos mėsainis.

Nuo gegužės 1-osios įsigaliojus naujai grynaisiais pinigais atsiskaitymo tvarkai, kai galutinė krepšelio suma apvalinama iki 0, 5 ar 10 centų, dalis gyventojų dėl tokių pokyčių džiaugiasi – esą kišenė lengvesnė, niekas negaišta laiko krapštantis piniginėje ieškant 1 ar 2 centų monetų grąžai. Visgi „Pricer.lt“ atstovas sako, kad šis apvalinimo žaidimas gali suapvalinti ir skaičius kainų etiketėse.

Mokslo metams artėjant į pabaigą, tėveliai ir jų vaikai jau ieško, kokios stovyklos būtų įdomios ir „įkandamos“. Vienus gali traukti ekstremalus sportas, kitus – vidinės harmonijos paieškos, medicina, gyvūnai ar paprasčiausi riedučiai. Vis tik už daugelį įdomesnių stovyklų šiemet teks pakloti kelis šimtus, kai kur – ir apie 1 tūkst. eurų. Ir, nors savivaldybės yra įpareigotos finansuoti vaikų vasaros stovyklas, kai kur moksleiviui skirta suma nesiekia nė 5 eurų.

Degalai Baltijos šalyse per pastarąją savaitę atpigo Lietuvoje ir Latvijoje, pabrango Estijoje, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausias benzinas ir brangiausias dyzelinas – Lietuvoje, pigiausias dyzelinas ir brangiausias benzinas – Estijoje.

Palangoje už automobilių stovėjimą dalyje miesto gatvių ketvirtadienį įsigalioja vasaros sezono rinkliavos tarifai – jie tokie pat, kaip ir praėjusiais metais, trečiadienį pranešė „Vakarų ekspresas“. Žaliojoje zonoje arčiau jūros valandai palikti automobilį kainuos 2,2 euro, raudonojoje - 1,6 euro, o geltonojoje - 0,8 euro. Palangos miesto viešosios tvarkos ir rinkliavų tarnybos vadovas Algimantas Bluškis sako, kad pernai vasarą Palangoje buvo 1 910 mokamų automobilių parkavimo vietų.

Ryžių kainos tarptautinėje rinkoje pasiekė nuo 2020-ųjų lapkričio neregėtas žemumas, stiprėjant pasaulinės pasiūlos augimo lūkesčiams, skelbia „Trading Economics“. JAV Žemės ūkio departamentas šio mėnesio rinkos apžvalgoje prognozuoja, kad ryžių gamyba pasaulyje 2025-2026  žemės ūkio metais pasieks rekordines apimtis – 538,7 mln. tonų, pirmiausia dėl tikėtino gero derliaus Indijoje, Bangladeše ir Kinijoje.

Balandžio mėnesio „Maxima“ fiksavo 23 tiekėjų prašymus didinti prekių tiekimo kainas, rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai. Kaip ir praėjusį mėnesį, daugiausiai prašymų persiderėti tiekimo kainas „Maxima‘‘ sulaukė dėl šviežios jautienos mėsos ir jos gaminių, taip pat dėl produkcijos, kurios gamybai naudojami kiaušiniai – tai įvairūs sausainiai, konditerija, užkandžiai. Stebima uogų bei obuolių produktų brangimo tendencija.

Nemažai lietuvių gyvena privačiuose namuose ar kotedžuose su sodais, turi sklypus ar sodybas toliau nuo namų, kur užsuka rečiau. Vis tik ne visi žino, kad kurį laiką nenušienauta žolė gali prišaukti didelių nemalonumų. Už per ilgą veją ar reguliariai neprižiūrimą sklypą gyventojams gresia ne tik baudos – jiems gali būti pradėtas taikyti didžiausias žemės mokesčio tarifas.

Balandžio mėnesį pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis, palyginti su kovu, šalies parduotuvėse pigo 0,59 euro (0,8 proc.) ir buvo 8,22 euro (12,7 proc.) brangesnis nei prieš metus, rodo kainas stebinčio „Pricer.lt“ analizė. „Pricer“ duomenimis, pigiausių maisto prekių krepšelio kainų reitingo pirmoje pozicijoje balandžio mėnesį išliko prekybos tinklas „Maxima“, kurio prekių krepšelis pigo 1,22 euro.

Vykstantys į parduotuvę gyventojai neretai pamiršta iš namų ar automobilio pasiimti vieną dalyką, dėl kurio galiausiai tenka išleisti daugiau pinigų, kadangi nėra kur susidėti prekių. T. y. jiems tenka vėl ir vėl mokėti už pirkinių maišelius. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokius skirtingus maišelius siūlo prekybos tinklai, kiek jie kainuoja ir kokius pirkėjai dažniausiai renkasi.

Jau nuo gegužės 1-osios atsiskaitant grynaisiais pinigais Lietuvoje nebeskaičiuojama iki paskutinio cento – galutinė pirkinių suma apvalinama iki artimiausių 5 arba 10 euro centų. Nors tai reiškia atsisveikinimą su 1 ir 2 centų monetomis kasose, kyla klausimas, ar dėl šios naujovės pirkėjams neteks mokėti brangiau. „Žinių radijo“ laidoje įžvalgomis dalijasi Vytauto Didžiojo universiteto ekonomikos ir vadybos fakulteto profesorė, finansų ekspertė Renata Legenzova.

Pajūryje nuolatos augančios statybų kainos ne vieną pirkėją verčia susimąstyti, ar tikrai visi statytojai šiame didžiulę paklausą turinčiame regione yra sąžiningi. Apie tai, kokios nuotaikos šiuo metu vyrauja Lietuvos pajūrio nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje, domėjosi TV6 laida „Statybų gidas“. Statistikos mėgėjai ir nekilnojamojo turto vystytojai jau ne pirmą mėnesį garsiai kalba apie augantį pirkėjų apetitą.

Jau už poros dienų lietuviai, užsisakantys maistą ar gėrimus išsinešimui iš įvairių kavinių, kioskų, degalinių ir panašių vietų, turės papildomai mokėti už plastiko turinčias pakuotes. Verslai naujienų portalui tv3.lt atskleidė, kas keisis ir kiek klientai turės mokėti.

Praėjusią savaitę Lietuvoje sumažėjo gamtinių dujų ir degalų kainos. Biokuras pigo 1,5 proc., o dyzelinas ir benzinas atitinkamai 2,1 ir 1,2 procento, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, nagrinėjamą savaitę TTF dujos kainavo 36,1 Eur/MWh – 1,5 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai gamtinės dujų kaina siekė 36,9 Eur/MWh.

Baltijos valstybėse kainas kovą per metus sumažino tik Lietuvos pramonės produkcijos gamintojai, o labiausiai pakėlė – Estijos, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Šis kainų indeksas Lietuvoje praėjusį mėnesį, palyginti su pernai kovu, nukrito 1,5 proc., tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje – pakilo atitinkamai 2,1 proc. ir 2,8 procento. Vien tik praėjusį mėnesį kainų kritimas užfiksuotas visose trijose valstybėse.

Velykoms artėjant, lietuviai nuo pat ryto šturmuoja parduotuves ir turgus. Šluoja nuo lentynų mėsą, žuvį, majonezą, daržoves ir saldėsius. Kai kurie sako švęsiantys kukliau – be įmantrių patiekalų ir margindami iki 10 kiaušinių. Tačiau kiti perka daugiau nei pusę šimto kiaušinių, kilogramus mėsos ir kalnus desertų bei švenčių stalui ketina išleisti kelis šimtus eurų. Vilnietis Arvydas viename Vilniaus turgų apsipirkinėja Velykoms.

JAV Nacionalinės mažmeninės prekybos federacijos (NRF) metine apklausa atskleidė, jog amerikiečių išlaidos Velykų šventėms šiemet gali būti 5,4 proc. didesnė nei praėjusių metų, siekti 23,6 mlrd. dolerių. Rekordinė išlaidų suma buvo užfiksuota užpernai, pasibaigus COVID-19 pandemijai – 24 mlrd. dolerių, o kukliausia – tarptautinės finansų krizės laikais 2009 metais – 12,7 mlrd. dolerių. Šiemet amerikiečiai velykiniam šventiniam stalui išleis 7,4 mlrd. dolerių, saldumynams – 3,3 mlrd.

Prieš artėjančias Velykas tiekėjai prekybos tinklus masiškai informuoja apie planus didinti maisto produktų kainas. Jautieną, žuvį, o ypač silkę, kiaušinius ar konditerijos gaminius mėgstantys gyventojai turės gerokai patuštinti pinigines. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja VU ekonomistas Algirdas Bartkus ir „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas, kainų specialistas Petras Čepkauskas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Pažadėję pigesnę elektrą neįgaliesiems ir socialiai pažeidžiamiems vartotojams, valdantieji stringa. Paskutinę minutę susiprato, kad į sąrašą neįtraukė per 10 tūkst. senatvės šalpos pensijų gavėjų. Svarsto palengvinti dalią visuomeninio tiekimo klientams – kartą jau patekusiems, nebeišmesti iš jo, net jei ir viršys elektros limitą. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.  Bendrabutyje vieno kambario butelyje gyvenanti panevėžietė senjorė Janina nesinaudoja bendra virtuve.

Nors atlyginimai Lietuvoje kasmet kyla, gyventojai skundžiasi, kad kainos kyla greičiau. Užėję į parduotuves žmonės piktinasi toliau brangstančiu maistu, o prieš Velykas ypač stebina šokoladinių kiaušinių ar zuikių kainos. Vis tik tokių velykinių skanumynų kainas verta lyginti ne tik su Lenkija ar kitomis šalimis. Tos pačios prekės kaina net 13 eurų gali skirtis skirtinguose prekybos tinkluose Lietuvoje.