kainos

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Gintautas Paluckas sako, kad Vyriausybė sąmoningai nesiima jokių veiksmų stabdant kainų augimą, nes auganti infliacija mažiną valstybės skolą ir biudžeto deficitą. „Tai, kad kainos kyla, o Vyriausybė pasyviai visą tą reiškinį tyliai stebi, yra ne atsitiktinumas. Tas nieko neveikimas yra tyčinis. Infliacija ir kainų augimas yra naudingas šiai Vyriausybei, nes mažėja valstybės skola, sykiu ir biudžeto deficitas.

Į portalą „Kas vyksta Kaune“ kreipėsi dėl „Bolt“ vairuotojų elgesio pasipiktinusi kaunietė K.R., kuri teigė pastebėjusi galimą vairuotojų sukčiavimą bei apibūdino schemą, kaip kelionės pabrangsta dvigubai. Atskleidė gudravimo schemą „Dažnai naudojuosi „Bolt“ paslaugomis, todėl nustebau, kai trečią kartą pasikartojo ta pati nemaloni situacija, po kurios paslauga už pavežėjimą pabrango daugiau, kaip dvigubai“, – sakė moteris.

Nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje pastaruoju metu fiksuojamas ne tik kainų augimas, bet ir rekordiniai sandorių kiekiai. Būsto rinkoje lyderio vaidmuo atitenka didmiesčiams, tačiau pagal aktyvumo augimą nuo jų neatsilieka ir šalies kurortai, teigia Registrų centras.

Pandemijai jau slūgstant, bet kainų pasiutpolkė tik įsisuka. Žmonės jau dabar pastebi, kad brangsta viskas iš eilės – maisto produktai, paslaugos, į aukštumas šoko ir statybinių medžiagų kainos. Įtakos tam turi visame pasaulyje kylančios žaliavų – naftos, įvairių metalų, grūdų kainos. Ir tolimesnės prognozės nedžiugina.

Ekonomistai perspėja apie galimus ekonominius sunkumus, jei ir toliau bus pučiamas kainų burbulas. Visgi kai kurie atkreipia dėmesį, kad ūgtelėjo dar ne visų prekių kainos, o kai kurios reikėtų, kad didėtų labiau. Naujausiais Statistikos departamento (SD) duomenimis, šių metų gegužę, palyginti su balandžiu, vartojimo prekių kainos per mėnesį padidėjo 0,6 proc., paslaugų – 0,5 proc.

Kainų augimas sustoti nežada, teigia ekonomistai, jų piką galime pasiekti rudens pradžioje. Kiek jos gali kilti ekonomistai atskleidė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“.  Apie kainų augimą kalbėjo ekonomistai Žygimantas Mauricas ir Marius Dubnikovas Ponas Žygimantai, kainos kyla ir tą pastebime jau keletą pastarųjų savaičių.

Lietuvoje gegužę, palyginti su balandžiu, buvo 0,6 proc. mėnesio infliacija. Vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje didėja penktą mėnesį iš eilės. Metinė infliacija (gegužę, palyginti su 2020 metų gegužės mėnesiu) siekė 3,6 proc., vidutinė metinė infliacija  sudarė 1,2 proc. (balandį, atitinkamai, 2,5 proc. ir 0,9 proc.), pranešė Statistikos departamentas.

Nekilnojamojo turto rinką drebina nauji rekordai. Registrų centras fiksuoja didžiausius namų, butų, žemės sklypų pirkimus per du dešimtmečius. Tačiau butų rinka jau rodo ir vėsimo ženklus – rezervacijos, palyginti su ankstesniais mėnesiais, krenta trečdaliu. Tiesa, butų pardavėjai kainų mažinti nesirengia ir tekalba apie augimą.

Ekonomistai įspėja, kad kainų augimo piko dar nepasiekėme. Iki pat šių metų pabaigos ar kitų metų pradžios kainos augs. Tad kas brangs sparčiausiai? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su ekonomistais Mariumi Dubnikovu ir Žygimantu Mauricu. Naujienų portalas tv3.lt anksčiau rašė, kad kainos labiausiai turėtų augti nekilnojamo turto (NT), statybų ar paslaugų sektoriuose ir jau dabar dalis pirkėjų susiduria su prekių trūkumu.

Ekonomistai įspėja, kad kainų augimo piko dar nepasiekėme. Iki pat šių metu pabaigos ar kitų metų pradžios kainos augs, ypač nekilnojamo turto (NT), statybų ar paslaugų sektoriuose. Jau dabar dalis pirkėjų susiduria su prekių trūkumu. Norint to išvengti, ekonomistai siūlo pirkti ne tik naujas, bet ir dėvėtas prekes. Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė teigė, kad aukšta infliacija dar kurį laiką laikysis.

Vasaros sezonui prasidėjus, vis daugiau žmonių susirūpino atostogomis. Kadangi pandemija iš pasaulio dar niekur nepasitraukė, dalis lietuvių ilsėtis nusprendė Lietuvoje ir atostogoms rinksis jau pamėgtą Palangą. Čia poilsiautojai sutinkami su daug naujovių ir kartu dėl to ūgtelėjusiomis kainomis. Kone populiariausia lietuvių atostogų kryptis Lietuvoje – Palanga. Šis kurortas poilsiautojų yra mėgstamas visais metų laikais, o vasarą įprastai miestas tiesiog šurmuliuoja.

Daugelis verslo sektorių dėl skirtingų priežasčių didina produkcijos kainas. Brangsta ne tik pramoninės prekės, bet ir maistas – jeigu tikėjotės, kad daržovių kainos šiemet bus mažesnės nei pernai, panašu, kad tai bent jau kuriam laikui teks pamiršti. Naujausi duomenys apie daržovių mažmeninės prekybos kainas Lietuvos didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse rodo, kad dalies produktų kainos, palyginus su 2020 m. atitinkamu laikotarpiu, yra padidėjusios.

Atostogų sezonas Palangoje įsibėgėja – kasdien kurorto gatves užpildo vis daugiau poilsiautojų. Dalis jų stebisi kurorto kainomis, kiti teigia pastebėję staigų jų šuolį. Jei prieš mėnesį dienos pietus galėjai pavalgyti už maždaug penkis eurus, toje pačioje vietoje šiandien tenka sumokėti visu euru daugiau. Vasarai prasidėjus, į kurortą atvyksta vis daugiau poilsiautojų. Kai kurie vos vienai dienai – pasivaikščioti, suvalgyti ledų.

Pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse atpigo, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Gegužę, palyginti su balandžiu, krepšelis atpigo 1,2 proc. (0,66 euro) ir buvo 6,7 proc. (3,95 euro) pigesnis nei pernai gegužę. Sumažinęs krepšelio kainą 1,25 euro iki 50,53 euro, tinklu su pigiausiu krepšeliu toliau lieka „Maxima“. „Norfa“ kainos mažino 0,62 euro iki 52,68 euro ir liko antroje vietoje. Trečioje – „Lidl“, kur kaina mažėjo 0,61 euro iki 53,79 euro.

Iki vasaros sezono pradžios – vos savaitė. Lietuvą ir visą pasaulį supančiojęs karantinas visuomenę privertė pasukti galvą ir nuspręsti, kur šiais metais geriausia praleisti atostogas. Internetiniuose puslapiuose, kuriuose galima rezervuoti viešbučių ar kitų apgyvendinimo įstaigų kambarius, laisvų vietų šiai vasarai likę vos kelios. Tai išduoda, kad lietuviai atostogas nusprendė praleisti savo šalies kurortuose.

Lietuvos statybininkų asociacija prognozuoja, kad šiemet dėl brangstančių statybinių medžiagų bus neįgyvendinta apie trečdalis valstybės investicijų programoje numatytų projektų. Dalius Gedvilas sako, kad pagal Seimo patvirtintą programą šiemet numatyta pastatyti nemažai objektų, bet dėl kylančių žaliavų kainų trečdalis jų turėtų būti išbraukti iš sąrašo.

Penktadienį Finansų ministerija registravo Akcizų įstatymo pataisas, kuriomis numatoma per artimiausius trejus metus padidinti šį mokestį tiek visiems alkoholiniams gėrimams, tiek tabako gaminiams. Skirtingo stiprumo vynai ir kiti fermentuoti gėrimai, taip pat tarpiniai produktai (iki 15 proc. stiprumo) kiekvienais metais pradedant nuo 2022 m. turėtų brangti po 0,09–0,12 euro už 0,5 l butelį. Taigi po trejų metų dėl akcizų šio gėrimo butelis bus apie 0,3 euro brangesnis.

Per pandemiją visame pasaulyje išaugęs statybinių medžiagų poreikis išaugino ir jų kainas. Specialistai sako, kad svarbiausios statybinės medžiagos nuo pandemijos pradžios brango mažiausiai trečdaliu, o kai kurios – net ir kelis kartus. Tokio kainų šuolio statybų sektoriaus atstovai sako nematę, o NT projektų vystytojai teigia kai kuriais atvejais yra priversti stabdyti darbus, nes neturi už ką įsigyti pakankamai reikalingų medžiagų.

Pastaruoju metu nekilnojamojo turto (NT) rinka kaip reikiant įkaito. Išaugusi paklausa, nepakankama pasiūla, brangstančios statybinės medžiagos ir darbai itin sparčiai augino būsto kainas. Pasak specialistų, kol kas situacija yra įšilusi, bet jau ir kelia susirūpinimą. Trečiadienį apie tai diskutuota Seimo Biudžeto ir finansų komitete. Posėdyje dalyvavę Lietuvos banko (LB) atstovai daug gerų žinių neturėjo.

Daugelis gyventojų jau planuoja artimiausias atostogas. Kelionių organizatoriai pastebi, kad ne visi ruošiasi vykti į užsienį, nemažai žmonių šią vasarą atostogaus Lietuvoje. Tai rodo ir augantis Lietuvos kurortų viešbučių užimtumas. Tačiau kelionių organizatoriai sako, kad užsienyje atostogos gali būti kelis kartus pigesnės nei Lietuvoje. Kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė pastebėjo, kad gyventojai mėgsta atostogauti Lietuvoje.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Jungtinėse Valstijose balandį išaugo iki 4,2 proc. nuo 2,6 proc. kovą, rodo Darbo departamento paskelbti duomenys. Skaičiuojama, kad metinė infliacija JAV – didžiausia nuo 2008 metų rugsėjo. Per mėnesį (balandį, palyginti su kovu) vartojimo prekės ir paslaugos brango sparčiausiai nuo 2009-ųjų birželio – 0,8 procento. Analitikai prognavo 0,2 proc. mėnesio ir 3,6 proc.

Lietuvos biokuro gamintojams įspėjant, kad dėl nelygiavertės konkurencijos su baltarusišku kuru jiems gali tekti stabdyti veiklą, Vyriausybė trečiadienį turėtų pateikti išvadą dėl dalies Seimo narių siūlymo apriboti šio kuro naudojimą šilumos gamyboje. Energetikos ministerija siūlo pritarti tikslui skatinti šilumos gamybą iš vietinių atsinaujinančių energijos išteklių (AEI), tačiau abejoja dėl pasirinktų priemonių ir perspėja apie galimus konkurencijos apribojimus.

Iškentus karantiną jau grūmoja auganti infliacija. Infliacija jau skverbiasi ne tik į paslaugas, bet ir į maisto lentynas. Kasdienės prekės ir maistas brangsta po procentą kas mėnesį. Tai ekonomistų vertinimu yra pernelyg daug. O žmonės jau nerimauja, kaip teks prasimaitinti.  Grožio salonuose – nesibaigiantis darbymetis. Vasara ant nosies, visi nori būti gražesni, tad stilistėms ir šiuose grožio namuose Panevėžyje darbo per akis. O ir karantino ribojimai sušvelnėję.

Lietuvos ekonomika itin sėkmingai atlaikė antrojo karantino išbandymus, o suvaržymų poveikį su kaupu kompensavo eksportuojančių sektorių plėtra, teigė INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, apžvelgdama Lietuvos ekonomikos perspektyvas. Anot jos, stipri šių metų pradžia ir įsibėgėję vakcinacijos procesai kloja pamatus optimistiniam Lietuvos ekonominės raidos scenarijui, tad Lietuvos ūkis šiemet turėtų augti 4,3 proc., o kitąmet – 3,5 proc.

Iki vasaros liko tik mėnuo, tad nenuostabu, kad vis daugiau žmonių planuoja savo atostogas. Turizmo atstovai ir Neringos meras atskleidė, kokios kainos šią vasarą mūsų laukia tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.  Naujienų portalo tv3.lt  laidoje „Dienos pjūvis“ apie tai, kokios kainos laukia šiemet, dalyvavo Neringos meras Darius Jasaitis ir „Novaturo“ direktorė Audronė Keinytė.

Vartojimo prekės ir paslaugos Baltijos valstybėse per metus labiausiai pabrango Lietuvoje. Metų (12 mėnesių) infliacija balandį, palyginti su kovu, gerokai ūgtelėjo visose trijose šalyse. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, metų infliacija Lietuvoje balandį buvo 2,5 proc. (kovą – 1,6 proc.), Latvijoje – 1,7 proc. (0,3 proc.), Estijoje – 1,9 proc. (1,1 proc.). Mėnesio infliacija balandį Lietuvoje ir Latvijoje siekė 0,9 proc., Estijoje – 0,4 procento.

Jau daugiau nei dešimtmetį bazinės palūkanų normos euro zonoje artimos nuliui, o nuo 2014 metų vasaros jos yra neigiamos. Ir Europos Centrinis Bankas (ECB), ir kiti didieji pasaulio centriniai bankai žada dar bent kelerius metus išlaikyti itin žemų palūkanų normą ir kitomis priemonėmis skatinti ekonomikų atsigavimą ir suklestėjimą.

Lietuvoje balandį, palyginti su kovu, buvo 0,9 proc. mėnesio infliacija. Vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje didėja ketvirtą mėnesį iš eilės. Metinė infliacija (balandį, palyginti su 2020 metų balandžio mėnesiu) siekė 2,5 proc., o vidutinė metinė infliacija – 0,9 proc. (kovą – atitinkamai 1,6 proc. ir 0,8 proc.), pranešė Statistikos departamentas.

Vario ir geležies rūdos kainos penktadienį pasiekė rekordines aukštumas, žaliavų paklausai augant dėl stipraus pasaulinės ekonomikos atsigavimo. Didžiosioms ekonomikoms atsigaunant po praėjusiais metais galiojusių ribojamųjų priemonių, pramonė spartina gamybą, todėl medžiagų kainos auga vis sparčiau. Tuo tarpu prekybininkai ima nerimauti dėl Covid-19 pandemijos sukelto tiekimo trūkumo.

Nepaisant atsargių ankstesnių prognozių, Lietuvos ekonomika šiuo metu auga bene sparčiausiai visoje ES, todėl augs ir atlyginimai, pastebi ekonomistai. Tikėtina, kad jie didės 10 proc. Tačiau įspėjama, kad šis augimas Lietuvos ekonomikai gali būti žalingas. Lietuva taps nebekonkurencinga. Be to, augs ne tik atlyginimai, bet ir kainos, ypač paslaugų.

Netyla kalbos apie gresiantį maisto ir pramoninių prekių kainų sprogimą. Apsilankius viename Vilniaus turgų ir pamačius kainas ima panašėti, kad tai tikrai ne gandai, o realybė, kai už vieną kilogramą bananų jau yra prašoma ir kone 5 eurų. Specialistai taip pat įspėja – maisto prekės dar brangs. Apie maisto kainas Lietuvoje plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Pirmojo ilgai laukto lietuviško derliaus braškės jau atkeliavo į parduotuves. Pirkėjai nekantriai laukia pirmųjų lietuviškų uogų ir jos iš karto atsiduria jų krepšeliuose. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad pirmosios vietos ūkininkų užaugintos braškės sulaukia itin daug susidomėjimo ir jų paklausa ženkliai išauga. Tai rodo ir pardavimų duomenys – vos pasirodžius šviežiam derliui, braškės lentynose neužsibūna.

Klaipėdiečiai maisto parduotuvėse randa brangesnius maisto produktus. Vilniuje kišenes tuština paslaugų kainos. Karšto vandens kainos miestuose skiriasi ne centais, o beveik dviem eurais. O pigiausia būtų gyventi Šiauliuose. Tačiau pajamos šiame mieste taip pat atitinkamai mažesnės, skaičiuoja Statistikos departamentas. Jo specialistai kiekvieną mėnesį skelbia populiariausių produktų vidutines mažmenines kainas.

Vilniečiai piktinasi daugiabučio statybomis visai šalia sporto klubo. Anot jų, nekilnojamo turto (NT) vystytojai nesirūpina būsto kokybe, o stato ir parduoda bet ką. Šiuo atveju butus su vaizdu į sieną ar persirengimo kambarius. Tuo metu daugiabučio vystytojai tikina, kad taip investuoja į miesto infrastruktūrą, o butus žmonės jau rezervuoja. Savivaldybės atstovai tik skėsčioja rankomis, nors rekonstruotas sporto klubas kartu tapo ir daugiabučiu.

​​​​​Dėl žemesnės vidutinės oro temperatūros šildymo sezonas kiek užsitęsė. Didžiųjų miestų savivaldybių atstovai teigia, kad šildymo kainos šiemet stipriai kišenių netuština. Tačiau ne visiems situacija tokia palanki. Kai kuriems miestams šildymo sezono metu tenka stipriai susiveržti diržus. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) duomenimis šių metų vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina siekė 4,6 ct/kWh (su PVM) ir buvo apie 10 procentų mažesnė nei pernai.

SEB bankas beveik 3 punktais – nuo 1,8 proc. iki 4,6 proc. – pagerino šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę. Tuo metu 2022-ųjų metų prognozė antradienį paskelbtame naujausiame SEB „Nordic Outlook“ Šiaurės šalių ekonomikos apžvalgos leidinyje sumažinta nuo 4,2 proc. sausį iki 3,8 proc. gegužę.

Karantinas daugelį gyventojų buvo įkalinęs namuose. Todėl dalis žmonių jau sausio mėnesį ėmė ieškoti lauko baldų terasoms ar balkonams, pastebi prekybininkai. Jų teigimu, dabar populiariausia prekė – pakabinamas krėslas, o jo kaina gali siekti iki 800 eurų. Prekybos tinklo „Ikea“ rinkos vadovė Lietuvoje Jolita Juodzevičienė pastebėjo, kad per pandemiją, gyventojai iš naujo atrado terasas ar balkonus.

Pastaruoju metu Lietuvoje būstas brango beveik 10 proc. Nekilnojamo turto (NT) vystytojai nuogąstauja, kad dėl žemės sklypų trūkumo, brangusios darbo jėgos ir išaugusių reikalavimų, kainų augimas nesustos. Didelę įtaką tam gali turėti ir Žemės įstatymo pataisų projektas, kuriuo numatoma įvesti naują mokestį NT projektams. Jeigu įstatymas bus priimtas vidutinės klasės naujas būstas Vilniuje brangs 25 tūkst. eurų.

Kokybiškai atliktos grožio paslaugos visuomet išlaiko ir atitinkamą kainą. Neseniai Anglijoje vėl duris atvėrę grožio salonai lankytojus nustebino ir kiek pasikeitusiomis kainomis. Londone gyvenanti moteris pasidalijo savo ne itin sėkminga apsilankymo grožio salone istorija. Neperspėjus iš anksto, kirpimas ir dažymas moteriai kainavo nei daug, nei mažai – 300 svarų sterlingų. Kaip rašo naujienų portalas „Mirror“, moteris kirpykloje apsilankė Centriniame Londone.

Atgimstanti gamta kiekvieną pavasarį šunų augintojams kelia nemažai įtampos. Vos tik termometro stulpelis pakyla keliais laipsniais virš nulio, miškuose ir parkuose pabunda ir suaktyvėja erkės. Dauguma šeimininkų sako šunis nuo jų saugantys specialiais antkakliais ir išleidžiantys jiems keliasdešimt eurų sezono metu. Visgi veterinarai atkreipia dėmesį, kad antkakliai ne visada yra geriausias pasirinkimas ir įvardija kitas, efektyvesnes, priemones.

Ketvirtadienį pirmą kartą po daugelio mėnesių duris klientams atvėrė lauko kavinės, restoranai ir barai. Kol kas jie ir sulaukė daugiausia staliukų rezervacijų. Pasak barų atstovų, rezervuoti vietos nespėję gyventojai tikriausiai vėl nuguls parkus. Tuo metu kavinės ir restoranai atsidaryti neskuba, nes valgyti lauke esant šaltam orui esą beveik niekas nenori. Po karantino sąlygų palengvinimo portalo tv3.lt žurnalistai apsilankė Vilniaus senamiesčio kavinėse ir restoranuose.

Švedijos telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ valdoma įmonė Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį gavo 68,4 mln. eurų pajamų – 14,2 proc. daugiau nei tuo pat laikotarpiu pernai. Pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) augo 20,1 proc. iki 26,8 mln. eurų, pranešė „Tele2“. „Pirmasis metų ketvirtis buvo intensyvus, o klientams siekėme suteikti visas sąlygas gauti būtiniausias ryšio paslaugas bei informaciją čia ir dabar.

Šių metų pradžia Lietuvos pienininkams klostėsi sudėtingai – mažėjo pieno gamyba ūkiuose, taip pat mažiau pagaminta pagrindinių pieno produktų, krito jų eksporto rodikliai. Europos analitikų vertinimu, Bendrijos pieno rinkoje neapibrėžtumas tęsis dar kurį laiką, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Finansinių paslaugų prieinamumo ir jų kainų problemos Lietuvoje išlieka aktualios, o jų priežastis yra ir didelė koncentracija šalies bankų rinkoje, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Praėjusią savaitę centriniam bankui pradėjęs vadovauti Gediminas Šimkus teigia, kad šios problemos sprendimo reikia ieškoti kredito unijų sektoriuje, kapitalo rinkoje bei stiprinant kitus jau veikiančius finansų rinkos dalyvius.

Prasidėjus daržo ir sodo darbų sezonui, prekybininkai pastebi, kad susidomėjimas sėklomis, sodinukais, žemės substratais ir kitomis prekėmis itin didelis. Anot jų, kainos išliko panašios kaip ir pernai. Tačiau daržo ir sodo specialistė siūlo atkreipti dėmesį ne į kainas, bet sėklų gamintoją ir jų galiojimo laiką. Prekybos tinkluose viena sėklų pakuotė kainuoja nuo 0,25 euro iki 3,79 euro. Žemė, skirta daiginimui, – apie 1 eurą. Už šią suma galima įsigyti ir 5 l, ir 10 l žemės pakuotę.

Degalų kainos per pastarąjį mėnesį šoktelėjo virš 9 proc., ir nėra tikimasi, kad augimas sulėtės. Pagal JAV darbo statistikos biuro vartotojų kainų indeksą degalų kainos, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 22,5 proc. Kovo mėnesį kuro kainos padidino bendrą kainų lygį, kuris yra didžiausias per beveik 9 metus. Naujausia vyriausybės ataskaita rodo, kad degalų kainos šią vasarą turėtų perkopti pastarųjų trijų metų vidurkį.

Šeimos biudžeto planavimas – daugeliui opus klausimas. Nors sveikata yra viena iš prioritetinių sričių, kurios sąskaita nerekomenduojama taupyti, vis dėlto net ir šioje srityje įmanoma sumažinti išlaidas nekeliant grėsmės savo savijautai. Vaistininkė Irena Garuckienė pateikia 6 naudingus ir piniginei draugiškus patarimus, kurie padės per daug neišlaidaujant įsigyti būtinų medikamentų.

Per pastaruosius metus bankuose laikomų gyventojų indėlių suma šovė į viršų. Tačiau nors pinigų lietuviai ir susitaupė, daugelis su jais nieko nedaro. Augant prekių ir paslaugų kainoms pinigai nuvertėja – ilgainiui už tą pačią jų sumą nusipirkti galima vis mažiau. Tad ką daryti, kad jūsų pinigai nenuvertėtų? Lietuvos banko (LB) duomenimis, šiuo metu kredito įstaigų sąskaitose lietuviai laiko per 18,4 mlrd. eurų – per 20 proc. daugiau nei prieš metus.

Mobilus ryšys ir internetas šiandien reikalingas bene kiekvienam, tačiau žmonės suabejoja, ar tik tuo nėra naudojamasi siekiant užsidirbti. Dalis lietuvių piktinasi, kad ryšio paslaugų įmonės nuolat keičia teikiamų paslaugų sąlygas bei nepaaiškinamai kelia planų kainas. Visgi patys operatoriai sako, kad klientais verslas atsikratyti nesiekia, o jei paslaugų kaina ir kyla, atitinkamai didėja ir paslaugų vertė.