kainos

Rugsėjo 1–osios šventė neįsivaizduojama be gėlių. Jų, anot prekybininkų, moksleiviai ir jų tėvai skuba įsigyti iš anksto, kad šventinę dieną būtų mažiau rūpesčių. O populiariausios gėlės titulą pelno kardelis. Pastarojo kaina didžiuosiuose prekybos tinklų parduotuvėse ir turguje skiriasi 4 kartus. Prieš Rugsėjo 1-ąją tv3.lt žurnalistai apsilankė Konarskio turguje ir palygino turgaus kainas su prekybos tinklų siūlomomis kainomis.

Lietuva pirmauja tarp Baltijos šalių savo metinės infliacijos rodikliais, o per praėjusius metus populiariausių paslaugų kainos šalyje šoktelėjo beveik 5 procentais. Skaičiai iš pirmo žvilgsnio nedžiugina, tačiau ekonomistai į tai skatina pažvelgti kitu kampu ir aiškina, jog augančios kainos – ženklas, kad ekonomika atsigauna.

Šiemet permainingi orai gąsdino ūkininkus. Tačiau javapjūtė jau eina į pabaigą ir ūkininkai džiaugiasi, kad derlius šiemet bus geresnis negu tikėjosi. Visgi jis toks pat geras ir kitose šalyse, tad tenka konkuruoti eksporto rinkoje. Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidentas Jonas Talmantas teigia, kad javapjūtė nesibaigė, todėl skaičiuoti derlių dar per anksti.

Per pandemiją ir karantiną Baltijos pajūrio būsto rinka aktyvumu pralenkė šalies didmiesčius, tačiau nekilnojamojo turto (NT) rinkos ekspertai nesitiki, kad dėl to smarkiai išaugs investicijos šiame regione. Anot NT paslaugų bendrovės „Inreal“ investicijų ir analizės vadovo Tomo Sovijaus Kvainicko, per karantiną Vilniaus būsto rinka grįžo į prieš dešimtmetį buvusią situaciją, o Palangos ir Neringos aktyvumas buvo net geresnis nei anksčiau.

Kai kuriems Nidos verslininkams ši vasara buvo auksinė. Jų pelnas buvo tris kartus didesnis nei pernai. Bet buvo ir tokių, kurie nesulaukę vokiečių turistų liko be pajamų. Tuo tarpu Palangos verslininkai taip pat ploja rankomis, nes šią vasarą pajamos išaugo ir kurortas tikrai negalėjo skųstis poilsiautojų stygiumi. „Nidos verslininkai, kurie atsidarydavo ir dirbdavo tik vasaros sezono metu – tai jiems ši vasara buvo auksinė. Oras buvo geras ir iš tokių žmonių jokių nusiskundimų negirdėjome.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina visose trijose Baltijos šalyse pakilo. Lietuvoje ir Latvijoje elektra brango po 22 proc. iki 49,60 Eur/MWh, Estijoje – 24 proc. iki 46,59 Eur/MWh.  „NordPool“ biržoje elektros energijos kaina per savaitę paaugo nuo 6,56 Eur/MWh iki 9,94 Eur/MWh. „Didžiausią įtaką kainų kilimui darė praėjusią savaitę vyravę šilti ir gana sausi orai,  sumažinę hidro balansą.

Jau įsibėgėja pasiruošimas naujiesiems mokslo metams. Moksleivių tėvai skuba aprūpinti atžalas mokykliniais reikmenimis. Finansų specialistė pastebi, kad mokyklinis krepšelis šiemet pabrango, be to, jame atsidūrė papildomi pirkiniai, kurių gali prireikti nuotoliniam mokymuisi.  „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė sako, kad suruošti pirmoką į mokyklą šiemet atsieis apie 250 eurų. „Palyginti su praėjusiais metais, moksleivio krepšelio kaina pakilo.

Pirkėjai pastebi, jog česnakai šiemet – viena labiausiai pabrangusių daržovių. Taip pat stebina ir česnakų kainų skirtumas prekybos vietose: parduotuvėje kilogramas česnakų kainuoja apie 3 eurus, o kai kuriose turgavietėse už eurą galima įsigyti tik vieną česnako galvą.   Vilnietė Elena norėjo įsigyti česnakų mobilioje palapinėje prie Vingio kino teatro. Išgirdusi, kad česnako galva kainuoja 1 eurą moteris nustebo. „Nesupratau, kodėl kaina tokia didelė.

Pastaruosius kelerius metus Lietuvoje itin sparčiai augo paslaugų kainos. Ypač po karantino gyventojai pastebėjo, kad daug daugiau reikia mokėti maitinimo įstaigose, kirpyklose ir grožio salonuose, pas odontologus. Net ekonomistai stebisi kai kuriomis tendencijomis, tačiau nieko gero ateityje nežada. Per pastaruosius metus paslaugų kainos Lietuvoje išaugo 4,9 proc., rodo Statistikos departamento duomenys.

Vis dar nuskambanti frazė, kad sovietmečiu gyventi buvo geriau, retai pagrindžiama konkrečiais faktais ar skaičiais. Istorikų ir ekonomistų teigimu, anuomet siautėjęs chroniškas prekių ir paslaugų deficitas leido lietuviams susitaupyti, tačiau terpės, kur galėtų išleisti sukauptus pinigus ar pasigirti užgyventais turtais, šie neturėjo ir negalėjo.

Krizės metu, kylant baimei dėl pasaulio ekonomikos perspektyvų ima augti tauriųjų metalų – aukso ir sidabro kainos. Ši koronaviruso pandemijos krizė – ne išimtis. Sidabro kainos šiemet jau išaugo trečdaliu. Specialistai įvardijo šios investicijos privalumus ir trūkumus. Taip pat papasakojo, kaip neapsigauti ir nenusipirkti klastotės. Šią savaitę aukso kaina pasaulinėse rinkose viršijo visų laikų rekordą.

Obuolius mėgstantiems lietuviams pinigines teks praverti plačiau – per pastaruosius metus jų mėgstamas vaisius pabrango dvigubai. Taip pat šoktelėjo pandemijos metu itin perkamų česnakų kaina. Tačiau ženkliai pigo kai kurios daržovės – tarp jų burokėliai, pomidorai ir bulvės. Daržovių augintojai mano, jog šiems kainų pokyčiams įtakos turėjo karantinas ir geras derlius.

Pigiausių maisto produktų vidutinio krepšelio kaina Lietuvos parduotuvėse trečią mėnesį iš eilės mažėjo, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė.  Palyginti su birželiu, liepą krepšelis atpigo 0,05 euro, bet buvo 3,63 euro (6,7 proc.) brangesnis nei praėjusių metų liepos mėnesį. Pricer.lt pastebi, jog kainos nors ir mažėja, jos yra viso stebėjimo laikotarpio didžiausių kainų penketuke.

Aukso kainos rinkose dabar pagerino visus iki šiol buvusius rekordus. Uncija šio tauriojo metalo jau kainuoja arti dviejų tūkstančių Jungtinių Valstijų dolerių. Dėl to rankas trina investuotojai, tačiau džiūgauti mažai yra ko. Aukso kainų šuolį visada lemia prasti pasaulio ekonomikos popieriai – žmonės ima baimintis dėl ateities ir puola pirkti laiko išbandytą auksą.

Kiaulių supirkimo kainos antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje bei daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių mažėjo, tačiau prognozuojama, kad artimiausiu metu kainos turėtų stabilizuotis.  Lietuvos skerdyklose antrąjį ketvirtį paskersta 219,9 tūkst. kiaulių – 3,1 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, pagaminta 17,9 tūkst. tonų skerdenų – 7,1 proc.

Autoservisų savininkams, auklėms ar pastatų remontininkams nuo liepos 1 d. tenka iš naujo pasukti galvą dėl mokestinių klausimų, taip pat ir dėl veiklos reglamentavimo – tuo besiverčiantiems asmenims buvo panaikinti verslo liudijimai. Dėl šios priežasties kai kurie autoservisų atstovai tikina, kad kainos kils, todėl suremontuoti automobilį gali atsieiti brangiau.

Atšilus orams kiekvienais metais išauga lauko pavėsinių prekyba. Pavėsinių gamintojai ir pardavėjai teigia, kad įsibėgėjus sezonui vos spėja vykdyti užsakymus, tačiau pastebi, kad pirkėjų netrūksta ir sezono pabaigoje. Šie skuba pasinaudoti nuolaidomis. Internetinės parduotuvės Pigu.lt komunikacijos vadovė Raimonda Strazdauskaitė teigia, kad pirmieji pavėsinių pardavimai prasideda kovą-balandžio mėnesiais. „Žinoma, priklauso kiek šalta buvo žiema.

Lietuvoje sparčiau nei Latvijoje ar Estijoje kylančios kainos rodo, jog Lietuvos ekonomika po koronaviruso krizės atsigauna sparčiausiai Baltijos šalyse, teigia „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.  Birželio mėnesio duomenimis, metinė infliacija iš trijų Baltijos valstybių buvo tik Lietuvoje. Statistikos tarnybų duomenimis, vartotojų kainų indeksas Lietuvoje per metus kilo 1 proc., o Estijoje ir Latvijoje beveik tiek pat nukrito. Paslaugų kainos Lietuvoje per metus pakilo 5,5 proc.

Baltijos šalių sostinėse pigiausi maisto produktai birželį daugiausia buvo Vilniuje, rodo Latvijos paramos žemės ūkio rinkai centro paskelbti duomenys. Pavyzdžiui, kilogramas bulvių Vilniuje birželį kainavo vidutiniškai 0,29 euro, Taline – 0,25 euro, o Rygoje – 0,51 euro. Latvijos sostinėje taip pat buvo brangiausios morkos – 0,7 euro už kilogramą. Vilniuje kilogramas morkų kainavo vidutiniškai 0,53 euro, o Taline – 0,67 euro.

Didesnį ar mažesnį vandens telkinį galima rasti prie nemažos dalies Lietuvos sodybų. Vieniems tai aplinkos puošmena, kitiems – būtinybė sodų ar daržų laistymui. Ekspertai nurodo, kad norintiems įrengti kūdrą savo sklype būtina atkreipti dėmesį į keletą dalykų.

Savaitė užsienio kurorte kelių žvaigždučių viešbutyje su baseinu ir maitinimu ar tiek pat laiko išsinuomotame kambaryje pas Palangos močiutę? Susėdę ir paskaičiavę visas maitinimo, transporto ir kitas išlaidas pamatysite, kad šios dvi galimybės jums gali atsieiti praktiškai identišką pinigų sumą.

Koronaviruso proveržis Lietuvoje ir pasaulyje nepadarė didesnės įtakos grūdinius augalus bei rapsus auginantiems ūkininkams, bet, kaip ir baiminomės, labiau nukentėjo gyvulininkyste užsiimantys ūkiai dėl kritusios superkamos produkcijos kainos. Pieno produktų sektoriuje padėtis, panašu, stabilizuojasi, galima tikėtis truputį didesnių ir pieno supirkimo kainų antrą metų pusmetį.

Antrąjį šių metų ketvirtį kainų augimas Lietuvoje yra pastebimai sulėtėjęs. Nors infliacija pagal vartotojų kainų indeksą birželio mėn. padidėjo iki 1 proc. (gegužės mėn. siekė 0,3 proc.), ji ir toliau nėra didelė – pastaruosius tris mėnesius Lietuvoje neviršija 1 proc. Šie kainų raidos pokyčiai daugiausia susiję su kritusiomis naftos kainomis.

Šalims atvėrus sienas ir nedrąsiai pradėjus turistinį sezoną į pamėgtus paplūdimius plūstelėjo pirmieji turistų srautai. Tačiau atostogos gali atrodyti nebe taip patraukliai, kaip iki Covid-19 pandemijos. Britų turistai, vieni pirmųjų apsilankę Turkijoje, buvo nemaloniai nustebinti juos pasitikusių kainų. Skundžiamasi ne tik kebabų ar kavos, tačiau ir nerealiomis maudynių kainomis.

Ir kas išdrįs paneigti, kad Kėdainiuose šiuo metu yra pats braškių nokimo pikas ir vienos žemiausių kainų? Turbūt tokių neatsiras. Kėdainiuose šiuo metu braškių galima įsigyti ne tik turguose, turgeliuose, bet ir beveik prie kiekvieno prekybos centro. Yra net siūlančių atvykti braškių pasiskinti tiesiai į ūkius, esą taip galima dar labiau sutaupyti. Tačiau augintojai atviri – jei norit pasmaguriauti raudonskruosčių – laukti nėra kada, kainos žemiau jau nekris.

Vasarą parduotuvių lentynas nugula gausybė sezoninių vaisių ir daržovių, todėl iš dalies keičiasi ir gyventojų prekių krepšelis. Visgi parduotuvių atstovai atskleidžia – daugiau įsigyjama ne tik jų. Žmonės vasaros metu daugiau keliauja, iškylauja, organizuoja šventes. Parduotuvių atstovai pastebi, kad dėl to auga ir jų pirkinių krepšeliai. Visgi pastebima, kad šiais metais krepšelio augimą nulėmė ir karantinas, tačiau parduotuvėse gyventojai lankosi rečiau.

Kasdieniai prekių kainų svyravimai prekybos tinklų siūlomame asortimente – neišvengiami, tačiau ilgalaikiai kainų stebėjimai leidžia įžvelgti kiekvienam pirkėjui aktualiausius pokyčius – kur ir kurias prekes galima įsigyti pigiau, o už kurias sumokama vis brangiau, rašoma pranešime spaudai.

Lietuvoje kartu su vasara įsibėgėja ir šviežių uogų sezonas. Šiuo metu pirkėjai labiausiai dairosi braškių. Tiesa, paklausa gerokai viršija pasiūlą, dėl to didokos kainos kol kas mažėja lėtai. O kada lietuviškų braškių kaina bus mažesnė ar bent jau panaši į atvežtų iš Lenkijos ar Graikijos? Sostinės Šeškinės turgaus prekystaliai raudonuoja, čia karaliauja braškės. Šiuo laikotarpiu jos čia yra pagrindinė prekė.

Karantino metu nekilnojamo turto (NT) rinka buvo sustojusi, tačiau šiuo metu ji įgauna pagreitį. Vis daugiau NT vystytojų praneša apie naujų objektų statybas ir augantį susidomėjimą būstais pajūryje. Pasak kai kurių ekspertų, tokiais vystytojų pranešimais aklai tikėti neverta, šie tik bando pritraukti daugiau klientų. Tačiau NT vystytojų atstovai teigia, kad šiandien būtent pirkėjai diktuoja rinkai taisykles. Todėl vystytojai pasirengę taikyti lanksčias sąlygas būstų įsigijimui.

Gyventojai vis pasipiktina, kad Lietuvoje įvairios prekės ir paslaugos yra brangios. Visgi bent jau statistiškai Lietuva yra viena iš penkių Europos Sąjungos (ES) šalių, kuriose kainų lygis yra žemiausias. Pas mus jis daugmaž trečdaliu mažesnis už bendrijos vidurkį, nors kai kurių kategorijų prekės ir kainuoja tiek pat. Naujausiais „Eurostat“ duomenimis, pigiausia ES šalis yra Bulgarija, kurioje prekių ir paslaugų kainų lygis yra 47 proc. žemesnis nei ES vidurkis.

Poreikis turėti stogą virš galvos – natūralus ir neabejotinas kiekvieno žmogaus siekis, tiesa, ne visada laikytas kiekvieno teise laisva valia pasirinkti, kur ir kaip gyventi. Būtent sovietų santvarka Lietuvoje, kontroliuodama visuomenės gyvenimo sritis nuo A iki Z, ir verslumą laikydama didžiuoju blogiu, nuomos rinką pavertė nelegalia veikla.

Dėl koronavirso krizės pajamas praradusias kavines ir restoranus siūloma gelbėti lengvatiniu 9 procentų PVM tarifu – šis būtų taikomas maitinimo ir gėrimų paslaugoms. Viešbučių ir restoranų asociacija tikina, kad tokia lengvata siekiama atgaivinti kavinių ir restoranų verslą, o sutaupytus pinigus skirti darbuotojų algoms didinti. Tiesa, puse lūpų kalbama ir apie pigiau kainuosiančius patiekalus ar nealkoholinius gėrimus.

Neseniai antrame didžiausiame Lietuvos mieste atsidariusi nauja mažų kainų maisto ir namų apyvokos prekių parduotuvė „Mere“ pirkėjus pasitinka pustuštėmis lentynomis ir ilgomis eilėmis prie kasų. Daugelį pirkėjų gali nustebinti ir prekių pasirinkimas, ir jų kainos. Naujoje parduotuvėje vieną darbo dieną apsilankė ir portalo tv3.lt fotografas. Iš jo darytų nuotraukų susidaro vaizdas, kad tai ne įprasta parduotuvė, o veikiau didelis sandėlis.

Gegužės mėnesį vidutinės prekių ir paslaugų kainos sumažėjo puse procento, o metinė infliacija siekė vos 0,2 procento ir buvo mažiausia per pastaruosius ketverius metus. Dažną vartotoją tokia situacija džiugina, tačiau reikėtų prisiminti, kad kainų mažėjimas ne visur ir ne visada yra gera naujiena, tikina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pastaraisiais mėnesiais labiausiai pigo įvairiausios prekės – jų kainos gegužės mėnesį buvo vidutiniškai 1,6 proc.

Dabar pats metas mėgautis šviežiomis daržovėmis – jų kainos spėriai krinta žemyn. Kėdainių „Jaunatvės“ turgelis kasdien tiesiog skęsta įvairiaspalvių daržovių jūroje – šviežutėliai agurkai,  raudonskruosčiai pomidorai, svogūnų laiškai, įvairios salotos. Tikra šviežių vitaminų bomba mūsų organizmui. Kainos nesikandžioja Turgelyje šiomis dienomis gausu ir įvairių žalumynų. Prekybininkai siūlo įsigyti įvairių salotų, krapų, petražolių, ridikėlių.

Švelnėjant karantinui, po truputį duris atvėrė beveik visos įvairias paslaugas teikiančios įmonės. Tačiau jomis pasinaudoti suskubę tautiečiai nustebo – po karantino paslaugų kainos pakilo. Ekonomistai Žygimantas Mauricas ir Nerijus Mačiulis šį kainų didėjimą vertina skirtingai. Socialiniame tinkle „Facebook“ banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Ž. Mauricas pasidalino įrašu, kuriame stebėjosi kylančiomis paslaugų kainomis.

Prekybos tinklams skelbiant apie maisto produktų kainų mažinimą, jų analitikas sako, jog kainos nuolat auga.  Kainas stebinčio portalo pricer.lt vadovas Arūnas Vizickas sako, kad maisto kainos kilo nuo praėjusių metų spalio ir tik šių metų gegužę stebimas maždaug 1 proc. pigimas. Jis pabrėžia, kad kai kur rinkoje yra maisto perteklius, tačiau kainų lygis nesikeičia.  „Gegužės mėnesį yra tam tikras pigimas, bet jis labai kosmetinis, iki vieno procento kainos pamažėjo.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse per metus – gegužę, palyginti su pernai geguže – pabrango 5,98 euro (11,3 proc.), o per mėnesį – atpigo 1,01 euro (minus 1,7 proc.), rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt tyrimas.

Švelnėjant karantino sąlygoms duris atvėrė grožio salonai. Atlikta tyrimas rodo, kad keitėsi tiek pačių salonų veikla, tiek klientų įpročiai, o dalis paslaugų – pabrango. Vis dėlto kai kurie kirpėjų ir grožio specialistų atstovai tikina – paslaugos teikiamos įprastomis kainomis. „Treatwell“, turinti internetinę platformą, per kurią gyventojai gali užsiregistruoti grožio paslaugoms, pateikė ataskaitą apie grožio rinką Europoje po karantino švelninimo.

Dažnai sakoma, kad Lietuvos žemės ūkis išaugina gerokai daugiau produkcijos, nei suvartoja šalies gyventojai. Dėl to dalį produkcijos ir eksportuoja. Tačiau kone kiekvieną pavasarį kartoja ta pati istorija: kaip sako pardavėjai ir augintoja, kai kurių daržovių ima trūkti, o importinės yra brangesnės. Prieš metus viešumoje buvo nemažai skelbta apie tai, kad parduotuvėse itin pabrango svogūnai ir česnakai. Šiemet eilė atėjo kitoms daržovėms.

Lietuvoje gegužę statistikams užfiksavus išankstinę 0,5 proc. defliaciją, SEB banko ekonomistas sako, kad kainų mažėjimą labiausiai lėmė maisto, drabužių bei kuro kainų kritimas.  „Balandį tikėjausi, kad gegužę bus 0,1 proc. defliacija. (...) Daryčiau prielaidą, kad defliacija didesnė nei tikėjausi, nes maisto kainų mažėjimas gegužę buvo didesnis ir kuro kainų mažėjimas buvo šiek tiek didesnis“, – BNS sakė Tadas Povilauskas.

 Elektra gyventojams nuo liepos turėtų pigti vidutiniškai apie 8 proc., o dujos – 15-22 proc. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį tvirtins naujus galutinius bendrovės „Ignitis“ tarifus antrajam metų pusmečiui.  Energijos kainos vartotojams peržiūrimos ir keičiamos dėl palankių kainų žaliavų rinkose.  Tarybos nutarimo projekte nurodoma, kad populiariausias „standartinis“ vienos laiko zonos tarifas mažėja 8,1 proc.

Koronavirusas griauna ne tik kelionių, bet ir vestuvių planus. Savo istorija pasidalijo šią vasarą susituokti su mylimuoju ketinanti Otilija. Nors COVID-19 grėsmė pamažu slūgsta, tačiau rizikuoti nenorintys būsimi jaunavedžiai jau perdėliojo dalį savo planų. Kalbant konkrečiau, buvo atsisakyta minties vykti į povestuvinę kelionę į egzotišką Rytų Afrikos valstybę Tanzaniją. Ieškota alternatyvų Lietuvoje, tiesa, teko pavargti, nes, anot Otilijos, pasiūlymų kainos juos šokiravo.

Keleivius ir automobilius per Kuršių marias kelianti Smiltynės perkėla nuo birželio pradžios ketina grįžti prie įprasto grafiko. Pasak bendrovės vadovo, paslaugų įkainiai iš esmės nesikeičia, jie neturėtų augti ir kitais metais.  „Nuo birželio 1 dienos grįšime į senąjį grafiką ir tiek Naujoji perkėla, tiek keleivių perkėla kels tuo pačiu ritmu, kaip ir anksčiau keldavo“, – BNS sakė Mindaugas Čiakas.

Artėjant vasarai ir švelnėjant karantinui vis daugiau tautiečių ima galvoti apie atostogas arba trumpas savaitgalio išvykas. Kol situacija neaiški, dėl koronaviruso pandemijos daugelis, ilgesniam ar trumpesniam atokvėpiui, renkasi Lietuvos pajūrį, kurio verslininkai poilsiautojų jau laukia. Portalo tv3.lt žurnalistė gegužės 21 dieną apsilankė Palangoje, pagrindinėje J. Basanavičiaus gatvėje.

Dažną pirkėją masina žemos prekių kainos, tad renkantis maisto produktus tenka atkreipti dėmesį į parduotuvėse skelbiamas nuolaidas ir akcijas. Kuriose prekybos vietose galima nusipirkti populiariausių dažno vartojimo prekių net ir ne akcijų metu? Prekių kainų lyginimo tyrimas atskleidžia prekybos tinklų lyderius, palankiausius pirkėjo kišenei.

Vartojimo prekės ir paslaugos Baltijos valstybėse balandį brango tik Lietuvoje, tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje užfiksuota mėnesio defliacija. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, Lietuvos vartotojų kainų indeksas per mėnesį pakilo 0,1 proc., Latvijos ir Estijos – nukrito atitinkamai 0,5 proc. ir 0,4 procento. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai balandžiu) vartojimo kainos padidėjo taip pat tik Lietuvoje – 1 procentu.

Lietuvoje balandį fiksavus 0,1 proc. infliaciją, ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad tai lėmė degalų kainų kritimas. Jo teigimu, tikėtina, jog ateityje mažės ir kitų prekių bei paslaugų kainos.  „Labai tikėtina, kad ateinančiais mėnesiais matysime stiprėjančią tendenciją kainų mažėjimo linkme. Panašu, kad degalų kainos gali įsitvirtinti ilgam laikui panašiame lygyje. Palyginti su pernai, tas skirtumas bus tikrai reikšmingas ir sekančiais mėnesiais“, – BNS sakė M. Dubnikovas.

Netrukus duris pagaliau atvers odontologų kabinetai. Vyriausybės nutarimu, odontologai jau galės teikti ne tik būtinąją pagalbą. Tačiau pacientų apgulčiai besiruošiantys odontologai įspėja jau dabar – kai kurių paslaugų gali tekti laukti ištisus mėnesius. Be to, už gydymą teks plačiau atverti pinigines. „Rekomenduoju kiekvienam pabandyti.