Verslas

Darbo rinkos specialistai ragina darbdavius kelti darbuotojams atlyginimus ir jų ieškoti Lietuvos regionuose, o ne užsienyje. Anot jų, tik tokiu būdu šalyje didės vidurinioji klasė, t. y.  darbuotojai uždirbantys daugiau nei 1 tūkst. eurų.  Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas šią savaitę vykusiame Personalo valdymo profesionalų asociacijos forume teigė norintis paneigti mitą, kad darbdaviai su darbuotojais nesidalija pinigais.

Lietuvoje pernai greitį viršijo beveik 700 tūkst. vairuotojų. O kartais pasitaiko tokių „kelių erelių“, kurie akceleratoriaus pedalą paspaudžia ir iki 200 km/val. ar važiuoja dar greičiau. Tačiau internete išplitusi nuotrauka nustebino ne vieną – užfiksuota, kad neva „Audi“ skriejo 709 km/val. greičiu.  Tarp vairuotojų paplitęs posakis, kuriame sakoma, kad vokiečių gamintojo „Audi“ markės automobiliai „nečiaudi, kai gazą paspaudi“, panašu, įgavo naują prasmę.

Lietuvos bankui ir kai kuriems politikams siūlant dar didinti bankų pelno apmokestinimą, Šiaulių banko administracijos vadovas Vytautas Sinius sako, kad bankai jau moka išskirtinai didelį pelno mokestį. Anot jo, pelno mokesčio tarifo didinimas – politinis klausimas. „Tikriausiai tai labiau politinis klausimas, politikams reikėtų jį ir užduoti, bet iš bankų perspektyvos, sakyčiau, verta priminti, jog šis sektorius jau turi išskirtinai didesnį pelno mokesčio tarifą: vietoj 15 proc.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) atsparumo direktorius Edvinas Kerza sako, kad įtariant galimus bandymus apeiti Vakarų sankcijas šiuo metu tikrinami iš Baltarusijos gabenamas skaldos ir rusiškos naftos kroviniai – juos vežant per Lietuvą gali būti bandoma naudotis panašiomis schemomis, kaip ir su baltarusiškomis karbamido trąšomis.  Apie 50 vagonų krovinys su skalda iš Baltarusijos šiuo metu stovi Kenos geležinkelio stotyje.

Kauniečiai pastebėjo, jog virš Kauno ratus suka iš Rusijos atskridęs keleivinis lėktuvas. Kaip nurodoma „Flightradar“ lėktuvų skrydžių stebėjimo sistemoje, lėktuvas pakilo Rusijoje ir turėjo vykti į Turkiją. „Lėktuvas skrendantis iš Sankt Peterburgo į Antalija jau kuris laikas suka ratus aplink Kauną ir nesileidžia“, – informavo kauniečiai. Keleivinis lėktuvas pakilo Sankt Peterburge, Rusijoje, Pulkovo oro uoste ir numatyta, jog jis turėtų leistis Antalijoje, Turkijoje.

Lietuva ir Švedija planuoja atidaryti naujas laivybos linijas tarp Klaipėdos ir Stokholmo, taip pat žada kartu įgyvendinti Klaipėdos uosto plėtros ir žalinimo projektus, pranešė Susisiekimo ministerija.  Tokias galimybes Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis aptarė Stokholme susitikęs su jūrų uosto vadovybe ir  šalies infrastruktūros ministru Andreasu Carlsonu.

Europos Komisija (EK) vairuotojams žada pokyčius – galėtų atsirasti ne tik naujas vairuotojo pažymėjimas, bet taip pat, gavus baudą užsienio valstybėje, išsisukti nuo atsakomybės nebepavyktų. Praėjusiais metais ES keliuose žuvo daugiau kaip 20 tūkst. žmonių. Dauguma aukų buvo pėstieji, dviratininkai ir motorolerių bei motociklų naudotojai.

Įtarus bandymus apeiti sankcijas sausį ir vasarį „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ atmetė 9 proc. iš 3,7 tūkst. Baltarusijos subjektų paraiškų gabenti krovinius, sako įmonės vadovė Eglė Šimė. Pasak jos, nustačius galimą sankcijų apėjimą į Lietuvą šiemet nebuvo įleista puspenkto šimto vagonų.  „Kalbant apie šiuos metus, per pirmuosius du mėnesius esame gavę tris tūkstančius septynis šimtus paraiškų krovinių gabenimui iš Baltarusijos.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) praneša, kad jau rengiasi klientų gyventojų praėjusių metų pajamų deklaravimui. Pasak inspekcijos, šiuo metu vyksta duomenų perkėlimas į Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS), deklaravimo instrukcijų atnaujinimas skirtingiems deklaravimo atvejams Youtube kanale ir pasirengimas aptarnauti didesnį klientų skaičių telefonu, tiek raštu, tiek ir gyvai – VMI padaliniuose.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) palaiko idėją visiškai atsisakyti iš Baltarusijos ir Rusijos gabenamų krovinių, sako bendrovės generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.  „Mes tą kryptį palaikome. Mes nenorime dirbti su rizikingais klientais ir nenorime gauti pinigų bet kokia kaina.

Latvijos nacionalinė pervežimų geležinkeliais operatorė ir geležinkelių infrastruktūros valdytoja „Latvijas dzelzcelš“ („Latvijos geležinkeliai“) pranešė 2022-aisiais pasiekusi 254,788 mln. eurų konsoliduotą finansinę apyvartą – 2,3 proc. didesnę nei 2021 metais. Grupė pernai patyrė 2,368 mln. eurų nuostolį, palyginti su užpernai uždirbtu 3,909 mln. eurų pelnu. Krovinių per praėjusius metus gabenta 1,7 proc. mažiau nei ankstesniais metais – 21,588 mln. tonų, iš jų 65,2 proc.

Motociklas – padidintos rizikos transporto priemonė. Lietuvos kelių policija tikisi, kad visi motociklų vairuotojai pirmiausia savikritiškai vertina savo vairavimo įgūdžius, o viešajame eisme elgiasi labai atsakingai, gerbia save ir kitus eismo dalyvius, rašoma policijos pranešime žiniasklaidai.  Motociklas – padidintos rizikos transporto priemonė.

Lietuvos keliuose fiksuojamų eismo įvykių ir juose žuvusių ar sužeistų žmonių statistika  pastaruosius metus gerėjo. Tačiau šiemet per du mėnesius žuvo net 50 proc. daugiau asmenų nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Kelių policijos tarnyba skelbia, kokias eismo saugumo priemones vykdys kovo mėnesį. Pastaraisiais metais mūsų šalis pasiekė nemažą pažangą eismo saugumo srityje – eismo įvykiuose žūsta vis mažiau žmonių.

Tiriant galimą baltarusiškų trąšų kontrabandą į Lietuvą apeinant Europos Sąjungos (ES) sankcijas, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog kartais yra sudėtinga nustatyti trąšų kilmę.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje nusprendė teismo medicinos ekspertus įtraukti į trūkstamų profesijų sąrašą. Tokio žingsnio imtis siūlė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Anot jos, taip būtų įtvirtintas teisinis pagrindas didinti teismo medicinos ekspertų darbo užmokestį.

Nuo darbuotojų iki darbdavių organizacijų, nuo bankų, pensijų fondų iki valdžios atstovų – visi, kas tik netingi, viešai reiškia susirūpinimą dėl pensijų Lietuvoje ir didžiulių iššūkių ateityje, kurie laukia mažėjant dirbančių ir mokesčius mokančių gyventojų skaičiui. Lietuvos banko ir kiti specialistai kaip pavyzdį rodo Švedijos ir kitų Skandinavijos šalių pensijų sistemas. Jose į pensiją išėję gyventojai gauna apie 70 proc. buvusių darbinių pajamų.

Europos Komisijos (EK) nariui pareiškus, kad Komisija neketina skirti skubios paramos Lietuvos pieno gamintojams, žemės ūkio ministras tikisi, kad Briuselį pavyks įtikinti pasielgti kitaip.  „Gavome atsakymą, neįvardinčiau to, kad EK atsisakė. Pasakė, kad taip, stebime situaciją, šiandien jie vertina vidutinę kainą, jie nevertina to segmento, (...) kas mums jautru ir skaudu. Mes visus matome, visą žemės ūkį ir kiekvieną ūkininką savam radare.

Europos Parlamentas liepė darbuotojams pašalinti Kinijos bendrovei priklausančią dalijimosi vaizdo įrašais programėlę „TikTok“ iš darbui naudojamų įrenginių dėl duomenų apsaugos. Šio žingsnio imtasi po to, kai praėjusią savaitę panašių veiksmų ėmėsi kitos pagrindinės Europos Sąjungos institucijos.

Verslo nuomonės lyderiu pagal komunikaciją viešojoje erdvėje antrąjį praėjusių metų pusmetį išliko Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, rodo bendrovės „Kantar“ tyrimas. Į penketuką taip pat pateko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas, SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas ir „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Žemės ūkio ir maisto gamybos grupei „Linas Agro Group“ kol kas sudėtigna pasitraukti iš Baltarusijos, kuri ji valdo augalininkystės ir veterinarijos prekių, premiksų ir sėklų bendrovę įmonę „Klm“, – tam trukdo pasikeitusi tos šalies teisinė aplinka, be to, neatsiranda įmonės pirkėjų, sako grupės finansų direktorius Mažvydas Šileika.

Didžiausią investicijų grąžą 2022 metais atnešė investicijos į būstą ir jo nuoma. Šių investicijų vertė augo 19,1 proc., o įvertinus ir nuomos pajamas – 23,2 proc., teigia Lietuvos investicijų indeksą trečiadienį paskelbusi bendrovė INVL.  Bendras Lietuvos investicijų indeksas pernai augo 3,3 proc. – jis kyla vienuoliktus metus iš eilės.

Šiemet smarkiai kritus pieno supirkimo kainoms ir Lietuvos pieno gamintojams prašant skubios valstybės pagalbos Europos Komisija (EK) neketina skirti paramos, kaip to prašė žemės ūkio ministras.

Savaitgalį parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vykusią 23-iąją tarptautinę Vilniaus knygų mugę aplankė 52,7 tūkst. žmonių, pranešė organizatoriai. „Šių metų mugės rezultatai – daug geresni nei pernai, nors į priešpandeminį lygį dar negrįžome“, – pranešime spaudai sakė viena mugės organizatorių, Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė Lolita Varanavičienė. 2020 metais Vilniaus knygų mugė buvo pritraukusi 72,9 tūkst. lankytojų.

Realusis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2022 metais siekė 66,9 mlrd. eurų (to meto kainomis) – 1,9 proc. daugiau (pašalinus ir nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką) nei 2021 metais, trečiadienį antrąjį BVP įvertį paskelbė Valstybės duomenų agentūra.  Vien ketvirtąjį ketvirtąjį Lietuvos BVP to meto kainomis siekė 17,5 mlrd. eurų ir, palyginti su tuo pačiu laiku prieš metus, smuko 0,4 proc., o palyginti su trečiuoju ketvirčiu – smuko 0,5 proc.

Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importas į Europą pernai išaugo, šalims stengiantis kompensuoti sumažėjusį tiekimą iš Rusijos, sakoma antradienį paskelbtoje Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) ataskaitoje. Organizacijos parengtoje ketvirtinėje dujų rinkos apžvalgoje sakoma, kad dėl padidėjusios paklausos Europos šalyse kainos stiebėsi, o pasaulinių pardavimų vertė padvigubėjo iki 450 mlrd. JAV dolerių, nors pačios apimtys išaugo tik 5,5 procento.

Trečiadienį įsigalioja vasario viduryje Valstybinė energetikos reguliavimo tarybos (VERT) patvirtinta dukart mažesnė visuomeninė elektros kaina beveik 470 tūkst. vartotojų, priklausančių trečiajam rinkos liberalizavimo etapui ir iki 2026 metų neprivalančių pasirinkti nepriklausomo tiekėjo.

Telekomunikacijų bendrovei „Telia Lietuva“ pradeda vadovauti buvusi šios įmonės pardavimo ir klientų aptarnavimo vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters. Naujoji „Telia Lietuva“ vadovė anksčiau BNS teigė, jog kad pagrindinis jos tikslas – pasiruošti skaitmenizavimo iššūkiams, taip pat toliau įgyvendinti 2018 metais priimtą įmonės strategiją, kurios tikslas būti geriausiais „nuo tinklo kokybės iki klientų aptarnavimo“.   G. Kaminskaitė-Salters bendrovės vadovo poste keičia nuo 2018 metų lie...

Vyriausybė trečiadienį pritarė parlamentarės Laimos Nagienės siūlymams palengvinti sąlygas pirmąjį būstą su valstybės subsidija įsigijusioms šeimoms, norinčioms jį parduoti.  Pritarta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtai išvadai, kad būtina sudaryti geresnes sąlygas jaunoms šeimoms Lietuvos regionuose įsigyti pirmąjį būstą, tačiau nesvarstyti įstatymo pakeitimo, nes ministerija planuoja parengti ir trečiąjį ketvirtį Seimui pateikti įstatymo pataisas.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitinka su žemės ūkio, maisto pramonės ir prekybos atstovais aptars situaciją pieno sektoriuje. „Prezidentas su žemės ūkio, maisto pramonės ir prekybos atstovais aptars sudėtingą situaciją Lietuvos pieno sektoriuje“, – BNS sakė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis. Šiemet smarkiai kritus pieno supirkimo kainoms, ūkininkai baiminasi bankrotų bei prašo skubios valstybės paramos. Jų teigimu, nuostoliams dėl kritusių pieno kainų padengti reikėtų 40 mln.

Prekybos tinklų atstovams Jungtinėje Karalystėje (JK) prabilus apie daržovių ir vaisių ribojimus parduotuvėse, mūsų prekybininkai ir daržovių augintojai įvertino, ar su panašia situacija gali susidurti ir Lietuvos pirkėjai. Neseniai tikrą ažiotažą sukėlė JK žiniasklaidos pranešimas, kad tokie šios šalies prekybos tinklai, kaip „Tesco“, „Aldi“, „Lidl“ ir kiti, riboja per vieną apsipirkimą parduodamų daržovių ir vaisių skaičių.

Rusijos grupės „Polair“ netiesiogiai valdoma vienintelė Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovė „Snaigė“ praėjusiais metais patyrė 5,2 mln. eurų nuostolių – 2,6 karto daugiau nei 2021 metais. Įmonės apyvarta praėjusiais metais sumažėjo 1,5 karto iki 21 mln. eurų, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Snaigė“.  Pasak jos vadovo Mindaugo Sologubo, kritusi apyvarta yra ir karo bei išteklių, transporto, energijos brangimo pasekmė.

Žemės ūkio ir maisto gamybos grupė „Linas Agro Group“ per šešis 2022–2023  finansinių metų mėnesius gavo 1,1 mlrd. eurų konsoliduotų pajamų – 33 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Grynasis pelnas išaugo 2,8 karto iki beveik 45 mln. eurų. Konsoliduotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (EBITDA) siekė beveik 74 mln. eurų – 77 proc. daugiau, pranešė grupė.

Daugelis pirkėjų turi didžiausio Lietuvos prekybos tinklo nuolaidų korteles. Vasario 28 d. – paskutinė diena, kai galima pasinaudoti senomis kortelėmis ir išleisti jose sukauptus pinigus. Nuo kovo 1 dienos parduotuvėse galioja tik naujos nuolaidų kortelės. Neseniai „Maxima“ informavo, kad iš viso lietuviams yra išduota 1,9 mln. „Ačiū“ kortelių. Tačiau senas korteles į bekontaktes naujas prieš tris savaites buvo pakeitę kiek daugiau nei pusė jų turėtojų, o 0,9 mln.

SBA grupės valdomos tekstilės grupės „Utenos trikotažas“ konsoliduotos pajamos pernai siekė 34,5 mln. eurų – 13,4 proc. daugiau nei 2021 metais. Vien „Utenos trikotažo“ bendrovės pajamos augo 12,5 proc. iki 31,6 mln. eurų, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė grupė.

Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje krematoriumą bei ritualinių laidojimo paslaugų teikėją „Rekviem LT“ valdanti bendrovė „K2 LT“,  preliminariais duomenimis, pernai gavo 2,2 mln. eurų pajamų, arba 12 proc. mažiau nei 2021 metais, kai apyvarta siekė 2,5 mln. eurų. Bendrovė uždirbo 0,72 mln. eurų pelno – 38 proc.

Padalinį Lietuvoje turintis Latvijos bankas „Citadele“ pernai Baltijos šalyse uždirbo 50,8 mln. eurų grynojo pelno, o vien ketvirtąjį ketvirtį – 13,3 mln. eurų. 2021 metais bankas buvo uždirbęs 55 mln. eurų grynojo pelno, o vien ketvirtąjį ketvirtį – 10,3 mln. eurų. Banko pajamos pernai siekė 168,2 mln. eurų (12 proc. daugiau nei 2021 metais), o ketvirtąjį ketvirtį – 46,4 mln. eurų (10 proc. daugiau).  Metinis banko nuosavo kapitalo grąžos (ROE) rodiklis buvo 12,4 proc.

Prognozuojant, kad Lietuvos bankai šiemet galėtų gauti milijardinį pelną, du parlamentarai siūlo dar labiau didinti jų pelno apmokestinimą.  Tokią Pelno mokesčio įstatymo pataisą registravę socialdemokratai Gintautas Paluckas ir Rasa Budbergytė siūlo dabartnį papildomą 5 proc. pelno mokesčio tarifą bankams ir kredito įstaigoms, kai jų pelnas viršija 2 mln. eurų, padidinti iki 15 proc.  Bankams šiuo metu taikomas 20 proc. tarifas (15 proc. įprastas tarifas ir 5 proc.

Lietuvos bankas pradėjo skelbti komercinių bankų ir kredito unijų siūlomas indėlių palūkanas.   Pavyzdžiui, už 6 mėnesių indėlį didžiausias 2 proc. metų palūkanas siūlo GF bankas, o mažiausias – 0,3 proc. – „PayRay Bank“. Didesnes nei 1 proc. palūkanas taip pat siūlo „Mano bankas“ (1,35 proc.), „Inbank“ (1,3 proc.), SEB (1,25 proc.), „Luminor“, „Swedbank“, „Citadele“ ir SME bankas (po 1 proc.).  Didžiausią kainą už 24 mėnesių indėlius siūlo „Mano bankas“ ir „Fjord Bank“ (po 3,1 proc.

„MG grupės“ kontroliuojama didžiausia Baltijos šalių mažmeninės drabužių prekybos grupė „Apranga“ per praėjusius metus uždirbo 18,5 mln. eurų konsoliduoto pelno iki mokesčių, arba 40 proc. daugiau nei 2021 metais, kai pelnas siekė 13,2 mln. eurų. Grupės koreguotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) pernai siekė 38,7 mln. eurų – 13,6 proc. daugiau nei 2021-aisiais, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą antradienį pranešė grupė.

Valstybės kontroliuojamos energetikos grupės „Ignitis grupė“ statomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro blokas visu pajėgumu turėtų veikti kitą šildymo sezoną, sako grupės vadovas Darius Maikštėnas.  „Mūsų tikslai Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro bloko energijos gamybą bandomuoju režimu pradėti apie 2023 metų pirmąjį ketvirtį ir pilną komercinę veiklą – kitą šildymo sezoną, lieka nepasikeitę“, – 2022 metų veiklos rezultatų pristatyme antradienį sakė D. Maikštėnas.

Viena didžiausių pieno perdirbimo bendrovių „Pieno žvaigždės“ praėjusiais metais patyrė 5,3 mln. eurų nuostolių, kai 2021 metus buvo uždirbusi 1,3 mln. eurų grynojo pelno. Preliminariais neaudituotais duomenimis, įmonės pardavimų pajamos per augo 15,8 proc. iki 204,6 mln. eurų, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė įmonė. Pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) buvo 0,5 mln. eurų, kai 2021 metais jis siekė 7,3 mln. eurų.

„Vičiūnų grupės“ parduodamose Kinijos gamintojo šaldytose jūros gėrybėse Maisto ir veterinarijos tarnybai vėl nustačius didesnį nei leistina kadmio kiekį, tarnyba praėjusią savaitę pradėjo naują tyrimą.

Vokietijos medicinos ir saugos technologijų srities lyderės „Drager“ Lietuvoje įsteigta programinės įrangos inžinerijos paslaugų įmonė „QuaDigi“ tikisi per trejus metus įdarbinti dar 60 naujų darbuotojų. Šiuo metu bendrovėje dirba 70 žmonių.

Iš Šiaulių kilusi Jurgita Jasiūnaitė šiuo metu užkariauja visą pasaulį. Jos klientai garsiausi ir įtakingiausi užsienio verslininkai, Holivudo garsenybės ir grožio klinikų savininkai, kuriems moteris kuria inovatyvią kosmetiką. Italijoje gyvenanti verslininkė šiuo metu įsitvirtina Dubajuje, o jos vardas plačiai žinomas Prancūzijoje, Pietų Korėjoje ir Didžiojoje Britanijoje, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Latvijos 2022 metų bendrasis vidaus produktas (BVP) palyginamosiomis kainomis – 2,0 proc. solidesnis nei 2021-ųjų, pranešė nacionalinė statistikos žinyba, remdamasi patikslintas, tačiau negalutiniais duomenimis. Per praėjusius šalies sukurtas BVP galiojusiomis kainomis įvertintas 39,081 mlrd. eurų, o vien tik per paskutinį ketvirtį – 10,7 mlrd. eurų. Gamybos sektoriai pernai susitraukė 1,1 proc., paslaugų – augo 4,2 procento. Apdirbamoji pramonė produkcijos apimtis padidino 2,7 procento.

Siekiant užkirsti kelią galimam sankcijų apėjimui, valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ griežtina krovinių gabenimo kontrolę. Bendrovė pranešė, jog nuo kovo 1 dienos visi „LTG Cargo“ klientai, gabenantys krovinius plačiąja vėže, privalės apie juos pateikti papildomą išsamią informaciją ir dokumentus. Jie turės iš naujo pateikti paraiškas kroviniams iš trečiųjų šalių vežti kartu su papildoma informacija.

Vienuolika Europos Sąjungos (ES) valstybių narių antradienį pažadėjo „stiprinti bendradarbiavimą“ branduolinės energijos srityje – pasak jų, tai padės Europai atsisakyti daug anglies dioksido išskiriančio iškastinio kuro. Bulgarija, Kroatija, Čekija, Suomija, Prancūzija, Vengrija, Nyderlandai, Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija susitarė „remti naujus projektus“ be jau esamų atominių elektrinių, sakoma pareiškime, paskelbtame per ES energetikos ministrų susitikimą Stokholme.

Valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“ ruošiasi dalyvauti pirmajame 700 megavatų (MW) galios jūrinio vėjo elektrinių parko vystymo be valstybės paramos konkurse, sako grupės vadovas Darius Maikštėnas. Jį planuojama skelbti kovo pabaigoje.  Tuo metu, anot jo, ar grupė dalyvaus antrajame, su valstybės parama statomo parko vystytojo aukcione, lems pirmojo aukciono rezultatas bei finansinės grupės galimybės. Antrą aukcioną ketinama skelbti rugsėjį.

Prezidentas Gitanas Nausėda žada toliau kelti klausimus dėl „Rosatom“ įtraukimo į Europos Sąjungos sankcijų sąrašus. Minint karo Ukrainoje metines, Bendrija sutarė dėl 10-ojo sankcijų paketo, tačiau į jį nepateko Rusijos valstybinė branduolinė korporacija „Rosatom“. „Laušime toliau, bus dar ir 11 ir 12 paketas, laušime, nenurimsime.