Eurokomisaro Januszo Wojciechowskio laiške Kęstučiui Navickui teigiama, kad pieno supirkimo kainos augo dvejus metus, jos Europos Sąjungoje (ES), taip pat ir Lietuvoje buvo pakilusios iki rekordinio lygio, o dabartiniai pokyčiai nėra „rimtas rinkos disbalansas“.
„Po dvejų metų nuolatinio pieno kainų augimo dabartinė kainų korekcija pieno sektoriuje nestebina. Tikėtina, rinkos korekcija negali būti klaidingai interpretuojama kaip rimtas rinkos disbalansas, dėl kurio šiuo metu būtų pateisinama pradėti taikyti rinkos apsaugos priemones“, – teigiama komisaro atsakyme ministrui, kurį matė BNS.
Komisaras pastebėjo, kad pernai gruodį pieno kainos sumažėjo 10-yje valstybių narių, o labiausiai – Lietuvoje ir Vokietijoje (atitinkamai 6,7 proc. ir 6 proc.). Tačiau nuo 2020 metų birželio iki 2022 metų spalio vidutinė kaina Lietuvoje išaugo beveik 2,2 karto, pernai pirmąjį pusmetį Lietuvos ūkininkams buvo mokama daugiau nei kitų Baltijos šalių, Lenkijos ar Prancūzijos ūkininkams, be to, šalyje supirkimo kainos tuomet buvo didesnės nei ES vidurkis.
J. Wojciechowskis nurodė, kad tiesioginės išmokos ūkininkams suteikia tam tikrą pajamų apsaugą ir tikrumo lygį tiek gerais, tiek blogais laikais.
K. Navickas taip pat prašė EK kuo skubiau padidinti ilgai nekeistas intervencines lieso pieno miltelių ir sviesto kainas bei aktyvuoti privataus saugojimo priemonę, skirtą šiems produktams ir visiems ilgo nokinimo sūriams, tačiau eurokomisaras pabrėžia, jog tai galėtų būti tik kraštutinė priemonė.
„Intervenciniai pirkimai turėtų būti laikomi kraštutiniu mechanizmu. Jūs prisiminsite, valstybinės intervencinės nugriebto pieno miltelių atsargos sulaukė nemažai kritikos dėl esą nepalankaus poveikio rinkai 2016–2017 metais, kurį lėmė vyravę lūkesčiai, kad šios atsargos bus parduodamos žemomis kainomis, o tai lėtino atsigavimą“, – teigiame atsakyme.
J. Wojciechowskis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje pieninėms pristatomo pieno kiekis pastaruosius penkerius metus buvo gana stabilus ir didesnis nei 2012-2013 metais, nepaisant karvių mažėjimo. Be to, per 11 praėjusių metų mėnesių Lietuva pateko tarp penkių didžiausių ES valstybių narių, kuriose pieno prieaugis buvo didžiausias (1,4 proc.). „Žinau, kad Lietuvos pieno sektorius yra labai priklausomas nuo eksporto. Naujausi pieno prekybos duomenys rodo teigiamą eksporto didėjimo tendenciją po nuosmukio 2022 metų pirmąjį pusmetį. Tiesą sakant, žvelgiant į pieno produktų eksporto vertę 2022 metais, tai geriausias rezultatas per aštuonerius metus. Atrodo, kad yra keletas teigiamų trečiųjų šalių paklausos atsigavimo ženklų. Be to, pastaraisiais mėnesiais sumažėjo logistikos kaštai“, – nurodė komisaras.
Anksčiau vasarį laiške komisarui K. Navickas prašė EK suteikti skubią paramą iš ES Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo. Taip pat prašyta padidinti ilgai nekeistas intervencines lieso pieno miltelių ir sviesto kainas bei aktyvuoti privataus saugojimo priemonę, skirtą šiems produktams ir visiems ilgo nokinimo sūriams.
Pasak K. Navicko, Lietuvos pieno rinka yra išskirtinė – eksportuojama daugiau kaip 60 proc. produkcijos, prastoje situacijoje atsidūrė ir stambieji, ir smulkieji pieno gamintojai. Pastariesiems už pieną šiuo metu mokama mažiausiai, o būtent jie dominuoja šalyje.
Per tris pastaruosius mėnesius pieno supirkimo kaina sumažėjo apie 17 proc., o vasarį gali dar labiau sumažėti.
