Įdarbinimo bendrovės „Biuro Baltic“ vadovas Jurgis Kovas pasakojo, kad papildomų darbuotojų paieška vyksta nuolat ir įvairiose srityse – nuo aptarnavimo iki gamybos.
„Su šiuo metu aktyviais pasiūlymais ir valandiniais bei visos pamainos atlyginimais galima susipažinti „workis.online“ platformoje. Kaip ir ieškant įprasto darbo, daugeliu atveju atlyginimas priklausys nuo to, kiek ir kokių įgūdžių reikalauja siūloma pozicija. Dažniausias siūlomas yra 6–10 Eur/val. atlygis neatskaičius mokesčių“, – komentavo įmonės vadovas.
Anot jo, įmonės, ieškančios papildomų darbuotojų, nurodo, kokiam laikui, t.y. kiek valandų reikalinga pagalba, o darbuotojas savo sprendimus daro pagal tai, kiek nori uždirbti ar kiek laisvo laiko turi – tai individualu.
„Pavyzdžiui, studentams patraukliausios darbo galimybės pusdieniui, tačiau laisvadieniais jie mielai renkasi ir visos darbo dienos pasiūlymus. Papildomo darbo paieška per skaitmenines platformas ir patraukli tuo, kad leidžia darbą pritaikyti prie turimos dienotvarkės“, – sakė J. Kovas.
Pavyzdžiui, jeigu žmogus papildomai dirba pusę dienos, t.y. 4 valandas ir gauna 10 eurų užmokestį, per dieną jis uždirba 40 eurų, per savaitę 200 eurų, o per mėnesį – 800 eurų ant popieriaus.
J. Kovo teigimu, kasmet susidomėjimas papildomais darbais svyruoja panašiu ritmu.
„Pavyzdžiui, rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje jis sumažėja, nes jaunimas grįžta studijuoti ir kelias savaites dėmesį sutelkia į mokslus, o rugsėjo pabaigoje jau pradeda ieškoti galimybių progų uždirbti.
Šiuo metu dominuoja sezoniniai darbai turizmo, statybų ir kitose srityje, o susidomėjimas jais stabilus kaip ir kasmet“, – komentavo įmonės vadovas.
Kokį papildomą darbą rinktis
„Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė vardijo sritis, kuriose kiekvienam norinčiam užsidirbti papildomai, reikėtų ieškoti darbo.
„Vieniems puikiai sekasi prisidurti papildomai įdarbinant pagrindinę savo profesiją bei tampant laisvai samdomu specialistu po pagrindinio darbo valandų. Kitiems norisi nerti į naują veiklos lauką.
Kad ir kuris modelis jums artimesnis, reikėtų turėti omenyje, kad papildomu pajamų šaltiniu turėtų tapti širdžiai miela veikla. Jei žmogus darys ko nemėgsta, ilgainiui tai taps kančia, net jei papildomas uždarbis iš pradžių ir džiugins“, – patarė finansų specialistė.
Anot jos, kai finansai – pagrindinė priežastis, dėl kurios ieško papildomo darbo, verta išnaudoti jau turimas kompetencijas.
„Pavyzdžiui, būdamas mokytoju gali teikti privačias pamokas, o buhalteriu – papildomai apsiimti nedidelės įmonės apskaitą. Tikėtina, kad pritaikydamas jau turimus įgūdžius žmogus uždirbs daugiau, nei pradėdami nuo nulio“, – patarė J. Bagdanavičiūtė.
Taip pat ji patarė, kokie darbai būtų pelningiausi.
„Pavyzdžiui, laisvai samdomas darbuotojas pagal jau turimą veiklą. Nemažai gyvenimo daliai persikėlus į internetą, laisvai samdomas darbas tapo pelningu būdu įgyti papildomų pajamų, jeigu žmogus yra rašytojas, grafikos dizaineris, architektas, programuotojas, buhalteris, ar kitos srities specialistas. Pagrindiniai laisvai samdomo darbo privalumai – lankstus grafikas ir galimybė patogiai dirbti namuose.
Dar įsidarbinti galima paslaugų srityje. Jeigu žmogui patinka būti tarp žmonių, jam verta pasikalbėti su savo mėgstamiausios parduotuvės, kavinės ar baro personalu. Gal vakarais ar savaitgaliais jiems reikia pagalbos? Dėl slenkančio grafiko šią veiklą bus įmanoma suderinti su pagrindiniu darbu“, – komentavo finansų specialistė.
J. Bagdanavičiūtė papildomai įsidarbinti siūlė ir keleivių ar maisto išvežiojimo platformose.
„Tai – perspektyvus pasirinkimas, nes paklausa pavėžėjimo, ar maisto išvežiojimo paslaugoms nuolat auga. Tačiau norint gabenti keleivius ar maistą, reikės atitikti tam tikrus platformų nustatytus amžiaus, vairavimo patirties ir automobilio būklės reikalavimus, o uždirbama suma tiesiogiai priklausys nuo aptarnautų klientų skaičiaus.
Be to, papildomų pajamų galima gauti ir nedirbant papildomo darbo, o nuomojant savo daiktus – automobilį, fotoaparatą ar kitus daiktus“, – siūlė finansų specialistė.
Didžiausi atlyginimai didmiesčiuose
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, bruto (ant popieriaus) darbo užmokestis 2023 m. pirmąjį ketvirtį išaugo visose savivaldybėse.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2023 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, išaugo 54 savivaldybėse nuo 0,2 (Klaipėdos m.) iki 12,7 proc. (Varėnos raj.).
Didžiausią bruto darbo užmokestį – 2 262,7 euro– gavo Vilniaus miesto savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Šioje savivaldybėje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 302,8 euro viršijo šalies vidurkį.
Mažiausiai – 1 383,5 euro– uždirbo Zarasų raj. savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai, jų bruto darbo užmokestis buvo 879,2 euro mažesnis nei Vilniaus miesto savivaldybės.
Per metus (2023 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis augo visose savivaldybėse nuo 3,9 iki 21,4 proc.
Darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo nuo 2023 m. sausio 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga, padidintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir kitos priežastys.
"Bent" reiškia minimum 4, o greičiausiai 5 - 7 val.
Žodžiu baigiate pirmą darbą 5-tą val., 6-tą valandą jau esate papildomame darbe. Jame dirbate iki 10 val., o greičiausiai iki 11 - 12 val.
Kada grįšite namo ar atsigulsite į lovytę net nebesvarbu.
Sėkmės taip dirbant, nes kai gausite traumą ir pačiuoš stogas, greitos pagalbos nesitikėkite.
Vergai trumpiau dirbdavo ankščiau. Sveikinu iššvaistant savo gyvenimą :)