Verslas

Seimui antradienį vėl teikiamas prezidento Gitano Nausėdos siūlymas keisti antros pensijų pakopos sistemą numatant galimybę žmonėms vieną kartą iš fondų išsiimti iki 25 proc. lėšų, jų neapmokestinant.  Tai bus antras bandymas Seime išgirsti prezidento atstovų argumentus dėl pataisų. Praėjusį ketvirtadienį opozicijai baiminantis, kad pakeitimų neparems valdantieji ir dėl to neužteks balsų pradėti jas Seime svarstyti, paprašė inicijuojamų pakeitimų pristatymą atidėti.

Mirus artimam žmogui, tenka rūpintis ne tik laidotuvėmis, bet ir jo sąskaitomis už įvairias paslaugas. Teisininkai perspėja, kad nesusitvarkius palikimo dokumentų, mirusio asmens pinigais naudotis draudžiama. Todėl nereikia skubėti apmokėti ir mirusio žmogaus sąskaitų už telefoną ar internetą. Portalo tv3.lt skaitytoja Eglė teiravosi, ar gali naudotis mirusios mamos banko kortele. „Mama mirė prieš tris savaites. Mus užplūdo telefono, interneto sąskaitos ir raginimai jas apmokėti.

Antradienį Seimas turėtų pradėti svarstyti prezidento siūlomas įstatymų pataisas, kuriomis siūloma leisti pensiją kaupiantiems gyventojams iš pensijų fondų pasiimti ketvirtadalį sukaupto turto. Jeigu įstatymas būtų priimtas, gyventojai atsiimtų ne tik savo nuosavus pinigus, bet ir kitų žmonių mokesčiais mokėtas lėšas į pensijų fondus. Dabar atsiimti pinigų negalima Šiuo metu II pensijų pakopoje pensiją papildomai kaupia apie 1,4 mln. gyventojų, rodo „Sodros“ duomenys.

 JAV medicinos priemonių ir medikamentų gamintojos „Baxter International“ antrinė rinkodaros ir reklamos bendrovė Lietuvoje „Baxter Lithuania“ rugsėjį mokėjo didžiausias algas šalyje – penkiems darbuotojams priskaičiuota po 33,7 tūkst. eurų iki mokesčių, rodo „Sodros“ duomenys. Reklamos agentūra „Future Technologies“ šešiems darbuotojams išmokėjo po 26,6 tūkst. eurų, mašinų įrangos komponentų projektavimo, remonto ir prekybos įmonė „SKF Lietuva“ (7 darbuotojai) – po 21,2 tūkst.

JAV „McDonald's Corp.“, didžiausio pasaulyje greitojo maitinimo tinklo, trečiojo metų ketvirčio įplaukos augo 14 proc., pelnas – 17 procentų. Abu rodikliai pranoko rinkos lūkesčius. Korporacija pranešė, jog liepą-rugsėjį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, grynasis pelnas padidėjo nuo 1,98 mlrd. iki 2,32 mlrd. dolerių. Suderintas pelnas siekė 3,19 dolerio akcijai. Pardavimų pajamų gauta 6,69 mlrd. dolerių.

Milijardinės vertės giluminį radioaktyviųjų atliekų atliekyną ateityje statysianti Ignalinos atominė elektrinė (IAE) ieško, kas už 0,57 mln. eurų (su PVM) galėtų parengti bendrąją jo koncepciją.  IAE paskelbė jos rengėjo konkursą, o paraiškų laukia iki lapkričio 27 dienos.

Seimo komitetas griebėsi svarstyti įstatymo pataisas – siūloma, kad taršius automobilius galėtų kontroliuoti ir techninę apžiūrą naikinti ne tik policijos pareigūnai, bet ir Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) atstovai, aplinkosaugininkai.  Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas prieš kelias savaites pradėjo toliau svarstyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimus, kuriais norima užtikrinti eismo saugumą ir mažinti aplinkos taršą.

Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) vadovas Renaldas Radvilas sako, kad 2018–2021 metais susidariusią 160 mln. eurų vartotojų permoką įmonė suinteresuota grąžinti anksčiau nei per 15 metų, kaip sutarta su energetikos rinkos reguliuotoju.

Technologijų įranga prekiaujanti mažmeninės prekybos grupė Estijoje ir Latvijoje, veikianti su prekės ženklu „Euronics“, įsigijo Lietuvos mažmeninės prekybos tinklą „Avitelos Prekyba“, valdantį „Avitelos“ ir „ElektroMarkt“ parduotuves. Po sandorio verslo veikla bus tęsiama įprastai, o fizinės bei elektroninės parduotuvės toliau veiks su „Avitela“ ir „ElektroMarkt“ prekės ženklais.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Inovacijų agentūra sukūrė Lietuvos verslininkų, norinčių įgyvendinti Ukrainos atstatymo projektus, duomenų bazę, pranešė ministerija. Joje užsiregistravusios įmonės gaus naują tikslinę informaciją, susijusią su Ukrainos atstatymo projektais, finansavimo šaltiniais ir bus viešai matomos didžiausios eksporto duomenų bazės Lietuvoje „B2Lithuania“ puslapyje.

 JAV technologijų bendrovė „Meta“ pirmadienį paskelbė, kad nuo kito mėnesio „Facebook“ ir „Instagram“ naudotojai Europoje galės nusipirkti prenumeratą, leisiančią naudotis šiais socialiniais tinklais be jokios reklamos. Įmonė teigė, kad Europos naudotojai galės užsiprenumeruoti paslaugą už 9,99 euro per mėnesį internete arba 12,99 euro „iOS“ ir „Android“ sistemose.

Lietuvos prezidento rinkimus kitąmet siūloma rengti gegužės 12 dieną. Parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen registravo atitinkamą Seimo nutarimo projektą. Pagal Konstituciją, Seimas skiria prezidento rinkimų datą. Pavasarį Seimas paskelbė, kad gegužės 12 dieną Lietuvoje vyks ir privalomasis referendumas dėl daugybinės pilietybės įteisinimo. Nepavykus per pirmąjį turą išrinkti valstybės vadovo, antrasis būtų rengiamas po dviejų savaičių – gegužės 26 dieną.

Į viešas diskusijas apie nekilnojamojo turto (NT) mokestį įsijungė ir žinomas šalies verslininkas bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis. Kalbėdamas per „Žinių radiją“ jis neslėpė esąs įsitikinęs, kad ilgainiui visi šalies gyventojai turės mokėti didesnį ar mažesnį NT mokestį, kurį bent jau dabar moka tik tie, kurių turto vertė viršija 150 tūkst. eurų. NT mokestį mokės visi Verslininkas tikino, kad jam šypseną kelia dabartinis NT mokesčio įstatymo projektas.

Vilniuje neteisėtų metalinių garažų masyvų turėtų nelikti per ateinančius dvejus metus, sako sostinės meras Valdas Benkunskas. „Visi terminai, kurie buvo duoti atlaisvinti valstybinę žemę, jau yra praėję. Dabar iš esmės vyksta visur teisminiai procesai, per teismus bandome gauti vykdomuosius raštus, kad su antstoliu galėtume savo iniciatyva tuos garažus nukelti“, – BNS pirmadienį sakė Vilniaus vadovas.

Trijuose Lietuvos oro uostuose spalį fiksuojami rekordiniai keleivių srautai, tikimasi, kad jų skaičius viršys 600 tūkst., sako Lietuvos oro uostų vadovas Simonas Bartkus. „Šių metų spalio mėnesį per Lietuvos oro uostus, tikime, kad bus viršytas 600 tūkst. keleivių srautas“, – pirmadienį žurnalistams Vilniaus oro uoste teigė S. Bartkus.

Lietuvai skatinant susisiekimą oro transportu tarp jos ir verslui bei keliautojams svarbių Europos miestų 2024 metais tam numatoma skirti apie 10 mln. eurų. Verslui ir atvykstamajam turizmui svarbių krypčių sąraše yra 27 kryptys, iš kurių 23 – iš Vilniaus. Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, jog prioritetinės skrydžių kryptys – didieji Europos centrai, pavyzdžiui,  Vokietijos miestai Diuseldorfas, Hamburgas, Ispanijos Madridas ir kiti.

Džakartoje viešintis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lietuvos verslai atranda Indonezijos rinką, o dvišalė prekyba auga. „Džiaugiuosi, kad mūsų dvišalė prekyba sparčiai auga. Nuo aukštųjų technologijų iki energetikos sektoriaus bei maisto produktų pramonės mūsų įmonės atranda Indoneziją ir yra pasiruošusios įsitvirtinti rinkoje“, – pirmadienį išplatintame pranešime teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Svarbu užtikrinti, kad skaitmeninė atskirtis netaptų socialinės atskirties priežastimi, pirmadienį susitikęs su Vilniuje viešinčia Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) generaline sekretore Doreen Bogdan-Martin (Doryn Bogdan-Martin) sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Savo šalyje darome daug, kad sumažintume socialinę atskirtį. Šiais technologijų vystymosi laikais svarbu, kad skaitmeninė atskirtis netaptų socialinės atskirties didėjimo priežastimi.

Per savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo 48,9 proc., tuo metu gamtinės dujos pabrango 3,5 proc. Spalio 23–29 dienomis vidutinė elektros megavatvalandės (MWh) kaina Lietuvoje siekė 130,9 euro, kai prieš savaitę kainavo 87,9 euro už MWh, pirmadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Tai daugiausiai lėmė 47 proc. mažėjusi vėjo elektrinių gamyba, 44,5 proc. mažesnė saulės elektrinių generacija ir 2,7 proc.

Valdantiesiems pasiūlius pagrindiniam būstui taikyti mažesnius – 0,05–0,5 proc. nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifus, Lietuvos banko (LB) vadovas sako diskusijose dėl naujo mokesčio modelio pasigendantis įvertinimo, koks bus jo finansinis rezultatas.   „Tai, ko aš pasigendu, kai teikiami įvairūs siūlymai, kaip tai atliepia šituos siekius ir koks yra rezultatas, tame tarpe ir finansinis, iš tų visų siūlymų“, – žurnalistams pirmadienį sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

„Sodrai“ pirmadienį pradėjęs vadovauti Kęstutis Čereška kol kas neatskleidžia savo artimiausių planų ir vizijos bei teigia, kad jam reikia laiko susipažinti su fondo veikla.  „Į „Sodrą“ aš atėjau iš verslo, kur 27-erius metus dirbau didelėj tarptautinėj kompanijoj, dirbdamas ten aš mokiausi, augau, tobulėjau kaip vadybininkas.

Nuo spalio 31 d. iki gruodžio 29 d. pirmą kartą bus priimamos paraiškos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros plano priemonę „Labai smulkių ūkių plėtra“, praneša Žemės ūkio ministerija. Šiam paraiškų teikimo etapui skirta 3 mln. eurų paramos lėšų, o didžiausia galima paramos suma vienam paramos gavėjui – 25 tūkst. eurų. Numatyta parama skirta būtent labai smulkiems ūkiams.

Vyriausybė pirmadienį pritarė ekonomikos gaivinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ keitimui ir papildymui naujomis investicijomis. Tam prieštaravo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, o susisiekimo ministras Marius Skuodis susilaikė.  Planą Vyriausybė pakeitė pagal su Europos Komisija (EK) šią savaitę baigtą derinti jo versiją. Su šių įsipareigojimų vykdymu susijęs ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų gavimas. Naująjį planą sudarys 2,3 mlrd.

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytis per metus – trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti pernai tuo pat laiku, buvo nuo 0,5 proc. augimo iki 0,9 proc. nuosmukio, prognozuoja BNS kalbinti ekonomistai.  Analitikų vertinimu, didžiausios neigiamos įtakos BVP augimui liepą-rugsėjį turėjo smukusi pramonė. Jos apimtims stabilizavusis, kai kurie ekonomistai mano, kad pramonė turėtų pradėti kilti, tačiau dėl silpnų eksporto rinkų spartaus atsigavimo ir augimo spurto nesitikima.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį pirmą kartą po 15-kos mėnesių nepadidinus bazinių palūkanų normos, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad kalbėti apie jų mažinimą dar anksti.  Jo teigimu, per metus stebėti rinkos vertinimų, tarp jų ir ECB projekcijų, pokyčiai rodo išliekantį didelį ekonominį neapibrėžtumą, be to, išlieka aukšti infliacijos rodikliai.  „Todėl kalbėti apie palūkanų normų mažinimą, manau, kad šiuo metu tikrai yra per anksti.

Valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija informuoja apie sezoninius Kelių eismo taisyklių pasikeitimus: nuo lapkričio 1 d. mažėja maksimalus leistinas greitis magistralėse ir greitkeliuose, prasideda žieminių padangų sezonas, rašoma pranešime.

Valstybės valdoma Ignalinos atominė elektrinė (IAE) iš Kauno telekomunikacijų diegimo ir priežiūros bendrovės „NT Service“ už 53 tūkst. eurų (su PVM) įsigijo įrangą, apsaugančią nuo bepiločių orlaivių. IAE vadovas Linas Baužys sako, kad tokia įranga yra labai svarbi, nes aplink elektrinę yra skrydžiams draudžiama zona. „Aplink elektrinę yra skrydžiams draudžiama zona, todėl tokios įrangos įdiegimas mums yra ypatingai svarbus.

Nuo lapkričio 1 d. keičiamas dalies prekybos tinklo „Rimi“ parduotuvių darbo laikas. Iš viso pokyčiai įsigalios 4 tinklo parduotuvėse Vilniuje, o likusios ir toliau dirbs įprastais grafikais. Anot „Rimi“ prekybos centrų valdymo vadovės Irinos Miklienės, toks pokytis vykdomas atsižvelgiant į pirkėjų srautus rudens bei žiemos sezonais, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kinijos internetinės prekybos milžinė „Alibaba“ per šešis šių metų mėnesius Lietuvoje gavo 21,3 mln. eurų pajamų – 16 proc. daugiau nei pernai tuo pat laiku, o Kinijos drabužių internetinės prekybos milžinė „Shein“ – 5 mln.

Didžiausia Europoje internetinei naudotų drabužių prekybos platforma ir pirmasis Lietuvos „vienaragis“ „Vinted“ Lenkijoje ir Italijoje tebesibylinėja dėl jai skirtų milijoninių baudų. Tuo metu Prancūzijos teisme tebevyksta ginčas su Vartotojų asociacija dėl platformos nariams taikytų mokesčių kompensacijų.   Lenkijos konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnybos „Vinted“ skirtą 1,14 mln. eurų baudą šiemet gegužę teismas sumažino daugiau nei 4 kartus, tačiau ginčas dar nesibaigė.

Valstybės kontrolei nurodžius, kad vartotojai bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) 2018–2021 metais permokėjo 160 mln. eurų, o įmonei šią skolą su 40 mln. eurų palūkanų ketinant gražinti maždaug per 15 metų, prezidento vyriausiasis patarėjas Jarekas Niewierowiczius teigia, kad permoką įmonė turėtų grąžinti per metus. „Per metus“, – LRT radijui pirmadienį teigė J. Niewierowiczius, paklaustas, per kiek laiko, jo nuomone, reikėtų grąžinti šią skolą.

Vilniaus riešutų ir džiovintų vaisių importo, apdorojimo ir prekybos bendrovė „Arimex“ plečiasi – iki 2026 metų įrengs dvi naujas riešutų gruzdinimo linijas, į kurias investuos apie 5 mln. eurų, įdarbins apie 25 naujus darbuotojus. „Sėkmingai įgyvendiname ambicingus plėtros planus. Mūsų siekis – dvigubinti gamybos pajėgumus: praplėtėme sandėliavimo ir gamybos patalpas, šiemet įsigijome ir naują fasavimo bei riešutų apdorojimo įrangą. Į plėtrą jau investavome 3 mln.

Seime skinasi kelią pataisos, leisiančios valstybės įmonei „Regitra“ vairuotojo kvalifikacijos korteles išduoti nuo 2024 metų liepos. Anksčiau tai daryti buvo planuota nuo šių metų lapkričio.  Seimas praėjusią savaitę po svarstymo bendru sutarimu pritarė tokioms Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms, o galutinis balsavimas dėl jų numatytas antradienį.

Vieną didžiausių šalyje vėjo parkų Anykščių rajone statyti planuojanti bendrovė „Vašuokėnų vėjas“ teigia, kad sumanymą tenka atidėti dėl teisminių ginčų su bendrove „Litgrid“, kuri rezervavo linijos Utena–Panevėžys pajėgumus kitai įmonei. Tinklų operatorė tikina, kad „Vašuokėnų vėjas“ turi tokią galimybę, bet ja nepasinaudojo. „Vašuokėnų vėjo“ vadovas Giedrius Avsiukevičius BNS sakė, jog teismai trukdo bendrovei vystyti projektą.

Vilniaus savivaldybė, Susisiekimo bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pirmadienį pasirašys trišalę sutartį dėl verslui ir atvykstamajam turizmui svarbių maršrutų sąrašo bei priemonių skatini skrydžius į sostinę ir iš jos. „Partneriai dės pastangas užtikrinti tvarius skrydžius svarbiausiomis kryptimis bei skatinti ne tik skrydžių pasiūlą, bet ir paklausą“, – teigia Susisiekimo ministerija.

Užimtumo tarnyba skaičiuoja, kad pastaruoju metu Lietuvoje auga darbo netekusių gyventojų skaičius. Darbą praradę gyventojai kreipiasi į „Sodrą“ dėl nedarbo išmokos. Daugiausiai darbo netekusiems žmonėms mokama 1,1 tūkst. eurų per mėnesį. Nieko neveikiant išmoką galima gauti kelis mėnesius. Užimtumo tarnyba pirmą kartą šiais metais fiksavo didesnį nei pernai registruotą nedarbą – spalio pradžioje darbo ieškančių asmenų buvo 6,9 tūkst. (4,8 proc.

Ne paslaptis, kad korepetitorių kainos auga kaip ant mielių, nes jų paslaugų prireikia vis didesnei daliai mokinių. Be viso to, mokėti šimtus eurų už pamokas, kurių kokybės niekas negali patikrinti, yra dar sunkiau. Viena moteris papasakojo, kad, vedant dukrą pas korepetitorius, rezultatas pasimato tik vėliau. Ir, jei po kelių pamokų išaiškėja, kad korepetitorius dirba nekaip, dešimtys ar šimtai eurų būna išleisti perniek – tenka ieškoti kito mokytojo ir vėl mėginti laimę.

Seimas svarstys pataisas, kuriomis siekiama supaprastinti mokslo ir studijų institucijų viešuosius pirkimus. Pataisų iniciatoriaus, Seimo Ateities komiteto pirmininko Raimundo Lopatos teigimu, jos leistų efektyviau pirkti iš užsienio tiekėjų.  R. Lopatos teigimu, pataisos iki dviejų mėnesių sutrumpintų pirkimų procedūras atliekant supaprastintus pirkimus – būtų  atsisakyta pažymų, patvirtinančių, kad tiekėjas yra patikimas.

Teismas iš naujo neperžiūrės sprendimo, kuriuo Lietuvoje veikiančiai didmeninės prekybos įmonei „Unishop“ uždraudė pardavinėti plaukų kosmetiką su ženklu „Olaplex“. Vilniaus apygardos teismas praėjusią savaitę atmetė „Unishop“ skundą, kuriuo ji prašė panaikinti šio teismo rugpjūčio sprendimą peržiūrėti už akių ir bylos nagrinėjimą atnaujinti bei atmesti „Olaplex“ skundą.

Nuo 2024 metų Lietuvoje siūloma mokėti naują valstybinę pensiją – į ją pretenduotų greitosios medicinos pagalbos (GMP) sistemoje nebedirbantys virš 55 metų amžiaus medikai, bent 20 metų dirbę GMP brigadose.   Vieni parlamentarai sako į tokias išmokas žiūrintys skeptiškai, nes nemano, kad dar vieną žmonių grupę reikia įtraukti į valstybinių pensijų sistemą, kiti mano, kad GMP medikai jų nusipelnė dėl savo sunkaus ir pavojingo darbo.

Seimas ėmėsi siūlymo leisti skirti baudas vairuotojams, palikusiems automobilį svetimoje privačioje stovėjimo vietoje. Parlamentas šią savaitę 33 parlamentarams balsavus už, trims – prieš, 14 susilaikius po pateikimo pritarė tokioms konservatorių Viliaus Semeškos ir Andriaus Vyšniausko pataisoms. Toliau jas svarstys Seimo komitetai, svarstymas plenariniame posėdyje suplanuotas gruodį.

Artėjant Vėlinėms ir per visas šventines dienas, visoje šalyje itin suintensyvėja automobilių eismas. Ypač daug transporto priemonių ir pėsčiųjų būna prie kapinių. Kai kurie vairuotojai važiuoja ir savo mašinas palieka taip, kad trukdo kitiems eismo dalyviams. Pėstieji irgi dažnai pamiršta pareigas – pavyzdžiui, kerta gatvę ar kelią neleistinose vietose. Tačiau už tokius Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus numatytos nemažos baudos. Jos siekia iki 240 eurų.

Dauguma darbuotojų atostogauja savaitę arba dvi. Specialistai įspėja, kad rinktis ilgesnes atostogas gali būti rizikinga. Toks darbuotojas grįžęs iš atostogų gali tapti nebereikalingu, nes įmonės įpras dirbti be jo. Tačiau ne visi darbdaviai akcentuoja ilgų atostogų minusus. Kiti priešingai – išleidžia darbuotojus 2 mėnesių atostogoms ir tikina, kad grįžę jie tampa dar produktyvesni.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia kitąmet pradėsiąs telkti paramą įvesti vadinamąjį gynybos mokestį, kad jis įsigaliotų 2025 metais. Tiek partneriai, tiek opozicijos atstovai sutinka, kad būtina rasti tvarų sprendimą krašto apsaugai finansuoti, tačiau tam jie mato skirtingus sprendimo būdus. „Idėja ieškoti geriausio sprendimo dėl gynybos mokesčio – ant stalo. Matyt, nespėsime šiais metais, kalbame apie kitų metų laikotarpį.

Radę tinkamą pirkti būstą žmonės nori būti užtikrinti, kad jis nebus parduotas kitiems. Tam yra sumokamas avansas. Vis tik pasitaiko atvejų, kai davus avansą sužinoma, kad bankas nesuteiks paskolos dėl netvarkingų buto dokumentų. O brokeris negrąžina pinigų. Į tokią situaciją pakliuvęs lietuvis papasakojo, kad pinigus padavė brokeriui.

Paskolą būstui imantis žmogus privalo iš karto padengti bent 15 proc. jo kainos. Įprastai tai siekia 15 tūkst. ar net daugiau eurų. Vis tik gali kilti problemų, jei asmuo įnašą kaupė daug metų ir dar grynaisiais pinigais, mat, jei nepavyks įrodyti jų kilmės, bankai paskolos neduos. Vienas asmuo, norėjęs likti anonimu, socialiniame tinkle „Facebook“ nurodė, kad ruošiasi imti būsto paskolą ir bankas paprašė išrašo, įrodančio, ar klientas tikrai turi lėšų pradiniam įnašui.

Lietuviai vis dažniau socialiniuose tinkluose stebi ir piktinasi nuotraukomis, kuriose matyti, kad užsienyje tie patys lietuviški gaminiai – sūriai, saldainiai, ledai – kainuoja gerokai pigiau, dažnai net perpus, nei gimtojoje Lietuvoje. Žmonės nesupranta, kodėl tiek už savo produkciją, tiek kitas populiariausių pasaulio prekių ženklų prekes mes mokame daugiau. Nors uždirbame daug mažiau nei, tarkime, Vokietija, kurioje už daugelį prekių žmonės ir moka gerokai mažiau nei lietuviai.

Darbas ne visuomet būna monotoniškas – kai kurie darbdaviai siunčia žmones į komandiruotes kvalifikacijai pasikelti, leidžia dirbti iš namų ar organizuoja darbostogas. Vienais atvejais darbuotojai nemokamai pakeliauja ir dar papildomai uždirba, kitais – už viską susimoka patys. Vis tik kai kurie sumąsto pagudrauti ir atostogas įforminti kaip komandiruotes.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija skyrė baudas 25 asmenims, neteisėtai atsisiuntusiems filmus iš autorių teises pažeidžiančios interneto svetainės linkomanija.net. Komisija teigia atlikusi stebėseną ir nustačiusi, kad iš pažeidėjų  IP adresų be autorių teisių sutikimo interneto svetainėje linkomanija.