Vienas asmuo, norėjęs likti anonimu, socialiniame tinkle „Facebook“ nurodė, kad ruošiasi imti būsto paskolą ir bankas paprašė išrašo, įrodančio, ar klientas tikrai turi lėšų pradiniam įnašui.
„Mes turime jį grynaisiais. Jei padarysime įnešimą į sąskaitą, ar bankas neprisikabins?“ – klausė gyventojas.
Viena moteris taip pat nurodė, kad pradiniam įnašui yra sutaupiusi apie 15 tūkst. eurų, tačiau juos kaupė daug metų stalčiuje. Ir teiravosi, ar bankas neprisikabins ir neprašys įrodyti, iš kur tie pinigai:
„Neįsivaizduoju, kaip tą reikėtų įrodyti, nes ten dėjome įvairias švenčių dovanas, atlyginimų likučius, grąžas po pirkinių ir pan.“
Paskolos gavimo tvarka
SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė nurodė, kad remiantis Lietuvos banko patvirtintais Atsakingojo skolinimo nuostatais, įsigyjant būstą su būsto paskola kliento turimų finansinių įsipareigojimų dydis neturi viršyti 40 proc. jo (jo šeimos) nuolatinių tvarių pajamų.
O gyventojo nuosavų lėšų dalis (kuri negali būti skolinta) turi sudaryti ne mažiau kaip 15 proc. įsigyjamo būsto vertės arba kainos (nuo tos, kuri mažesnė).
Medicinos banko Verslo tarnybos direktoriaus Juliaus Ivaškos teigimu, kai asmuo nori gauti paskolą būstui, jis turi įrodyti, kad turi pakankamai lėšų pradiniam įnašui ar kitoms būsto paskolos sąlygoms atitikti.
„Paprastai jam reikės pateikti banko sąskaitos išrašą ir paaiškinti, kokia yra santaupų kilmė. Jei pradinis įnašas yra formuojamas grynaisiais pinigais, jų kilmė taip pat turi būti pagrįsta dokumentais“, – aiškino specialistas.
Šiaulių banko finansavimo paslaugų vystymo departamento produktų vadovė Dovilė Kalvaitienė papildė, kad, jei klientas dar nėra sumokėjęs nuosavos dalies pardavėjui, dažniausiai taikoma praktika yra sąskaitos išrašo pateikimas (jei lėšos laikomos kitame banke nei tas, į kurį kreipiamasi dėl paskolos).
O, jei nuosava dalis sumokėta, dažniausiai prašoma pateikti tai įrodančio pavedimo kopiją (vėlgi – jei pavedimas atliktas iš kito banko sąskaitos).
Iš kur lietuviai gauna pinigų pradiniam įnašui?
Paklausus, iš kur dažniausiai klientai traukia pinigų pradiniam įnašui, Medicinos banko atstovas atsakė, kad įprastai tai būna santaupos iš atlyginimo, parduoto turto arba artimųjų dovanos.
O Šiaulių banko specialistė atkreipė dėmesį, kad santaupos dažniausiai naudojamos tuomet, kai kredito ir pradinio įnašo sumos nėra didelės.
„Klientai pinigus uždirba, susitaupo, gauna dovanojimo pagrindu, parduoda savo asmeninį kilnojamą ar nekilnojamą turtą“, – vardijo „Citadele“ banko komunikacijos vadovė Aurelija Grikinaitė-Čepėnienė
SEB banko atstovė pastebi, kad klientai pradiniam įnašui sutaupo patys arba gauna pinigų dovanų iš tėvų, ypač tuo atvejui, jei būstui skolinasi jaunos šeimos ar asmenys.
„Dažniausiai gyventojai pradiniam įnašui naudoja savo asmenines santaupas, kurias taupo banko sąskaitoje. Kitais atvejais viskas priklauso nuo kiekvieno asmens individualios situacijos.
O dažniausiai gyventojai mums pateikia tokius pagrindžiančius dokumentus, kaip dovanojimo sutartis, mokėjimo sąskaitos išrašas, kuriame atsispindi santaupos, turto pardavimo sutartis ir kt.“ – komentavo „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas.
Pradinio įnašo grynaisiais nepriims
Šiaulių banko atstovė atkreipė dėmesį, kad santaupos dažnai vis dar kaupiamos grynaisiais ir tik vėliau įnešamos į sąskaitą.
„Turimos lėšos grynaisiais, įsigyjant nekilnojamąjį turtą, įnešamos į banko sąskaitą. Jų kilmei pagrįsti prašome kliento pateikti paaiškinimą ir / ar papildomus dokumentus“, – nurodė „Citadele“ banko komunikacijos vadovė.
A. Grikinaitė-Čepėnienė primena ir tai, kad, pagal įsigaliojusį įstatymą, nuo 2022 m. lapkričio mėnesio visi sandoriai, didesni nei 5 tūkst. eurų, yra vykdomi tik pavedimais.
Tad ir kliento nuosava lėšų dalis, pašnekovės aiškinimu, turėtų būti banko sąskaitoje, tačiau nebūtinai būsto kreditą duodančio banko sąskaitoje.
Pradinį įnašą kaupė grynaisiais – kas tokiu atveju daroma?
Vis tik kyla klausimas, ar asmuo, imantis paskolą, gali vienu kartu į sąskaitą įnešti 15 tūkst. eurų ir sakyti, kad šiuos pinigus kaupė stalčiuje keletą metų. Bankai neslėpė, kad jų kilmę tokiu atveju vienu ar kitu būdu tektų įrodyti.
„Grynųjų lėšų turėjimas nėra draudžiamas, tačiau jas įnešant į banko sąskaitą, bankas privalo įsitikinti, kad grynųjų kilmė yra aiški. Klientams gali būti užduodami papildomi klausimai, prašoma raštiškai paaiškinti lėšų kilmę, esant poreikiui – pateikti kilmę įrodančius dokumentus.
Verta paminėti, kad darbo užmokestis, pagal teisės aktus, turi būti mokamas pavedimu į banko sąskaitą. Santaupų dydis vertinamas, atsižvelgiant į kliento istoriškai uždirbtą atlyginimą ir galimybę tokią sumą per minėtą laikotarpį susitaupyti“, – dėstė „Citadele“ banko komunikacijos vadovė.
SEB banko specialistė įvardijo, kad įstatymai įpareigoja finansų įstaigas vykdyti nuolatinę klientų dalykinių santykių stebėseną, suprasti jų vykdomus sandorius ir pasirinkti tinkamas priemones klientų lėšų bei turto šaltiniams nustatyti ir patikrinti.
Anot E. Dovbyšienės, daugiau klausimų bankui gali kilti, jei klientas nuosavų lėšų dalį imant būsto kreditą nori įmokėti grynaisiais: „Tokiu atveju bankas gali pasiteirauti dėl grynųjų pinigų lėšų kilmės, paprašyti kliento pateikti reikiamus dokumentus.“
Pasak Medicinos banko atstovo, kai asmuo nori naudoti savo sutaupytus grynuosius pinigus kaip pradinį įnašą, bankai paprastai paprašo informacijos apie tokių grynųjų pinigų šaltinį, ypač, jei tai yra didelė suma.
J. Ivaškos aiškinimu, tai daroma, siekiant patikrinti, ar tai nėra teroristų finansavimas, pinigų plovimas ar nelegaliai gautos lėšos.
Šiaulių banko atstovė kaip pavyzdžius pateikė situaciją, jei asmuo lėšas kaupė grynaisiais, jo gali būti paprašyta banko sąskaitos išrašų, kad būtų galima įsitikinti, jog jis atliko gryninimo operacijas.
„Jei grynieji pinigai buvo gauti sandorio metu, pavyzdžiui, pardavus kažkokį turtą ir lėšas gavus grynaisiais pinigais, gali būti prašoma sandorio dokumentų“, – kalbėjo D. Kalvaitienė.
„Swedbank“ atstovas pridūrė, kad kredito davėjas dar privalo įsitikinti, kad pradinio įnašo lėšos nėra skolintos.
Prašo raštiško paaiškinimo, kaip pavyko tiek sutaupyti
Šiaulių banko specialistės teigimu, sunku tiksliai nurodyti, kokių klausimų gali susilaukti klientas, nes kiekviena situacija – individuali:
„Pirmiausia tokiu atveju atsižvelgiama į sukauptos sumos realumą, t. y. koks kliento amžius, kokios pajamos ir kaip realu, kad iš gaunamų pajamų jis galėjo sukaupti tokią sumą.“
„Citadele“ banko komunikacijos vadovė įvardijo, kad klientų prašo raštiškai paaiškinti, per kiek laiko ir kaip jis sugebėjo susitaupyti tą pinigų sumą.
„Jeigu lėšos – taupomos banko sąskaitoje, tą nesunku patikrinti pateikus bankui kliento sąskaitos išrašą už kelis metus.
Jei santaupos suformuotos iš asmeninio turto pardavimo, prašome pateikti registruojamo turto pirkimo/pardavimo sutartis. Taigi, jei lėšos buvo įgytos legaliai, paprastai klientams nekyla sunkumų tai pagrįsti“, – komentavo A. Grikinaitė-Čepėnienė.
Medicinos banko atstovas įvardijo reikalingus dokumentinius įrodymus: sąskaitos išrašai, dovanų, skolų dokumentai, jei tai grynieji pinigai – juos pagrindžiantys dokumentai.
Jei nepavyks pagrįsti – paskolos neduos
J. Ivaška pridūrė, kad, jeigu bankas negali nustatyti pinigų kilmės ar trūksta dokumentų, jis negali vertinti ir priimti pradinio įnašo: „Tokiu atveju nepradedame kreditavimo proceso.“
D. Kalvaitienė paantrino, kad nepavykus nustatyti pradinio įnašo kilmės ar patvirtinti, kad lėšos – nuosavos, kredito sutartis nėra sudaroma.
Bankų atstovai tikino, kad jokių panašių atvejų, kai asmuo negali įrodyti pinigų kilmės pradiniam įnašui ar išaiškėja, kad jį yra pasiskolinęs ir pan., nėra turėję.
Šiaulių banko atstovė tik nurodė, kad nestandartinių situacijų dabar pasitaiko retai, o anksčiau būdavo, kad išgirdę apie nuosavos dalies poreikį klientai bandydavo sudaryti vartojimo kredito sutartis.
