Būstas

Dalis gyventojų į tam tikrus saugumo reikalavimus – ypač savo namuose – dažnai numoja ranka ir viliasi, kad nereikės tuo užsiimti, leisti tam pinigų, o baudų pavyks išvengti. Tokia situacija Lietuvoje yra su autonominiais dūmų detektoriais, kurių savo namuose neturi 2 iš 5 lietuvių, nors už tai gresia nemenkos baudos, viršijančios pačių prietaisų kainą, ir ką jau kalbėti apie gaisro pavojus. Autonominiai dūmų detektoriai Lietuvoje vidutiniškai gali atsieiti nuo 4 iki 30 ar 60 eurų.

Prasidėjus šaltajam sezonui gyventojai savo namuose šildosi įvairiausiais būdais. O tai ir lemia, ar neteks šalti ir už šildymą pakloti daugiau dėl kaimynų kaltės. Visa tai priklauso nuo to, kokia šildymo sistema yra name ir ar ji iš viso yra. Kadangi atsiranda gudručių, kurie savo radiatorius užsuka, norėdami sutaupyti, bet tokia strategija veikia ne visada.

Nors daugiabučių priežiūros specialistai kasdien lankosi šimtuose namų, kur vykdo būtinus remonto darbus, gyventojai ne visada pastebi jų pastangas užtikrinti pastato saugumą. „Mano BŪSTO“ atstovai sako, kad jų klientams tereikia naudotis vienu paprastu įrankiu ir visi būsto priežiūros reikalai bus kaip ant delno. „Mano BŪSTO“ specialistai kasdien rūpinasi tūkstančiais daugiabučių, atlikdami būtinus remonto, priežiūros ir kitus svarbius darbus klientų objektuose.

Ar esate girdėję apie tokį darbą, kaip klientų atstovai? Šiandien išsiaiškinsime, ką gi veikia ir kaip atrodo darbo diena žmonių, dirbančių „Mano būstas“ įmonėje kaip klientų atstovai. „Mano būstas“ klientų atstovas Evaldas pasakoja, kad klientų atstovo darbas – būti tarpininku tarp klientų ir rangovų. „Mes esame ta grandis, kuri, išgirdusi kliento poreikius, suveda juos su rangovu,  pasirūpina, kad reikalingi darbai būtų atlikti kuo greičiau ir klientui patogiu metu.

Daugelis, matyt, sutiktų, kad tokie akivaizdūs žmonių poreikiai, kaip vanduo ar tualetas, yra būtini, todėl turėtų būti suteikti. Ypač, kai gyveni sostinėje ir dar pačiame jos centre. Vis tik, deja, net ir šiais laikais gali pasitaikyti atvejų, kai namuose gali turėti televiziją ar internetą, bet negali išsivalyti dantų, išsiplauti indų ar paprasčiausiai išsituštinti. Leidimą gavo, sumokėjo 2 tūkst. eurų, bet liko be nieko Naujienų portalą tv3.lt pasiekė sunerimusios motinos laiškas.

Ar jums yra tekę grįžti namo, kuriuose nebėra elektros? Ir ne dėl to, kad įvyko audra ar trumpasis jungimas, o dėl to, kad pamiršote apmokėti sąskaitas? Skolas už elektrą turi tūkstančiai lietuvių, tik vieniems ją atjungia greitai, o kitiems esą – tik po metų ar pusantrų. Elektros tiekėjai tikina, kad klientus įspėja bent 3 ar 5 kartus, o perdavimas antstoliams ar elektros tiekimo nutraukimas – tik kraštutinė priemonė.

Gyventojai, norintys atnaujinti savo individualų gyvenamąjį namą, taikant energetinio efektyvumo didinimo priemones, iki spalio pabaigos dar gali teikti paraiškas ir pasinaudoti iki 14,5 tūkst. eurų siekiančia parama, primena Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). „Namo atnaujinimas – tai ne tik investicija į savo šeimos komfortą ir gyvenimo kokybę, bet ir svarus indėlis į šalies pastangas mažinti energijos suvartojimą.

Nusprendę atsinaujinti savo butą ar patį namą gyventojai dažnai išleidžia nemažai pinigų, todėl tikisi, kad darbai bus atlikti kokybiškai ir vėl imtis remonto neprireiks dar ilgai. Vis tik taip pasiseka ne visiems, ypač, kai išlindusius defektus atsisakoma taisyti ar už juos atlyginti žalą.

Atrodo, kad triukšmo problema yra gan opi – policija skambučių dėl garsios muzikos ar vakarėlių nakties metu sulaukia gana dažnai. Vis tik daug sunkiau yra pričiupti ir nubausti tuos, kurie ramybę drumsčia dieną, net jei tą daro nuolatos. Tokiu atveju, panašu, padėti negali niekas – belieka išsikraustyti. Skaitytoja Akvilina (vardas pakeistas) pasakojo, kad virš jos buto gyvenantys kaimynai turi mažametį vaiką, kuris nėra vedamas į darželį.

Kasmet šalyje parduodami vis mažesni nauji butai. Tačiau paprastai jie būna didesni nei kai kuriose tankiai gyvenamose šalyse. Vis dėlto, panašu, kad netrukus teks pratintis prie naujų dydžių. Bent jau toks įspūdis gali susidaryti pamačius skelbimą vienoje soscialinio tinklo grupėje. Pasirodo, „šviesus ir šiltas“ (be to, ne kampinis) butas yra vos 10 kv. metrų ploto. „Butas po kapitalinio remonto, būsite pirmieji gyventojai.

Liepos mėnesio gale praūžusi audra gyventojams sukėlė daug nuostolių: sugedo ne tik maistas, bet ir įvairūs elektros prietaisai, kai kuriems teko pirkti generatorių ar net laikinai gyventi kitur. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atskleidė, kiek daugiausia pinigų išmokės už nuostolius. Pensininkė Aldona (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kad po audros ji liko be elektros 4 paroms.

Ieškantiems išsinuomoti būstą tenka pamatyti skelbimų, kuriuose nuomininkai rėžia be užuolankų: „priimamos tik merginos“, „prašome be vaikų“, „pirmenybė lietuviams“ ir pan. Daliai žmonių tai ne tik apsunkina būsto paieškas, bet ir atstumia morališkai. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba primena, jog tam tikros formuluotės nuomos skelbimuose gali būti laikomos diskriminacija, o už tai taikomos nuobaudos. „Merginoms išnuomojamas 3 kambarių butas Pilaitėje.

Nesutarimų tarp nuomojamų būstų šeimininkų ir jų klientų pasitaiko gana dažnai. Pvz., kai liepiama susimokėti daugiau, nei tartasi, kai svečiai yra slapta filmuojami ar kilus nesutarimams tiesiog išvaromi. Specialistai vardija, ką tokiais atvejais reikia turėti, kad pavyktų atgauti pinigus.

„Drive-In“ arba įvažiuojamoji prekybos zona – tai dar vienas būdas, kaip patogiai apsipirkti statybos, remonto ir buities prekių parduotuvių tinkle „Senukai“.  Ši apsipirkimo sistema „Senukuose“ veikia jau daugiau 10 metų, taip vis dažniau apsiperka ne tik profesionalūs meistrai, bet ir naujakuriai, į prekybos centrą atvykstantys vienu pirkimu įsigyti daugiau prekių.  Į prekybos centro „Senukai“ prekybos zonas „Drive-In“ klientai įvažiuoja automobiliu.

Liepos mėnesio gale praūžusi audra Lietuvai atnešė milijonus eurų nuostolių. Kaip žinia, be elektros likę gyventojai gali kreiptis dėl kompensacijos. Tačiau vos kelioms minutėms atsiradusi elektra šiuos planus gali sugriauti. Taip nutiko Vilniaus rajone gyvenančiai skaitytojai Evelinai (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi). Naujienų portalui tv3.lt ji pasiskundė dėl esą nesąžiningo Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) elgesio.

Priėmę palikimą galite likti be namų: atskleidė kelias gudrybes

Būsto paskola yra rimtas ir ilgalaikis įsipareigojimas, tad neretai gyventojai ją ima keliese, pvz., kaip bendraskoliai ar laiduotojai. Vis tik pastarąjį variantą vertėtų gerai apmąstyti, kad po to nereikėtų mokėti paskolos už turtą, kuris niekada jums nepriklausys ir dar apsunkins galimybes įsigyti nuosavą. Vilnietė Vaiva papasakojo, kad būdama jauna, 20-ties metų, sutiko būti vyro būsto paskolos laiduotoja.

Iš negalios pašalpos per 2 savaites turi surinkti 1,8 tūkst. eurų: to reikalauja daugiabučio administratorius Daugiabučio atnaujinimui – 1,8 tūkst. eurų iš kiekvieno: ir tai – tik pirma įmoka

Per pastaruosius 10 metų nekilnojamojo turto (NT) vertė Užupio mikrorajone išaugo 2,8 karto. „Vertinant pagal lokaciją ir investicijas į projekto išpildymą, NT vystytojai naujos statybos būstus skirsto į tris klases: ekonominę – miegamuosius Vilniaus rajonus, vidutinę – strategiškai geresnes vietas arčiau centro bei prestižinę – centrinę Vilniaus dalį“, – pranešime cituojamas „EIKA Development“ plėtros departamento direktorius Tomas Žiaugra.

Natūralus būsto nusidėvėjimas: kada ir kiek nuomininkams reikia už jį mokėti?

Atostogoms ar savaitgaliui nuomojatės apartamentus? Nenustebkite, jei atsidursite internete

Būsto nuomos rinka Lietuvoje stabilizavosi – kainos svyruoja nežymiai, pasiūla panaši į paklausą, sako nekilnojamojo turto (NT) ekspertai.  NT bendrovės „Capital“ valdomasis partneris ir NT brokeris Kaune Česlovas Savickas sako, kad 2022-aisiais metais į Lietuvą atvykus daug ukrainiečių ir jiems užplūdus nuomos rinką, lietuviai dar aktyviau susidomėjo investicijomis į NT. Anot jo, įsigiję butus dar nepradėtuose projektuose jų savininkai juos rinkoje realizuoja tik dabar.

Vidaus durys gali papuošti namus, suteikti erdvėms funkcionalumo, apsaugoti nuo erzinančių garsų. Kad durys puikiai atitiktų namų šeimininkų, jų atžalų ir augintinių norus, teks pasukti galvą – kaip teisingai išsirinkti ir apie ką pagalvoti? „Senukų“ ekspertai dalinasi svarbiausiais žingsniais, kaip pasirinkti jums tinkamiausias vidaus duris.

Senuose daugiabučiuose bene brangiausia ir daugeliui galvos skausmą kelianti įranga yra liftai. Daugelis jų gana dažnai genda, tad gyventojai patiria ne tik nepatogumų, bet ir papildomų išlaidų. Vis dėlto šiemet pastebimos tendencijos, kurių nebuvo daugelį metų. Daugiabučių namų prižiūrėtojai nepamena tokių metų, kad naujų liftų paklausa būtų taip smarkiai išaugusi.

Būsto kainos Lietuvoje, lyginant didmiesčius su mažais miesteliais ar kaimais, gali skirtis ir šimtais tūkstančių eurų. Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai įvardijo, kas lemia kainų skirtumus ir išskyrė, kiek gyvenamieji namai ar butai kainuoja didžiausiuose Lietuvos miestuose ir šalia jų esančiuose rajonuose. NT kainos Vilniuje ir už jo skiriasi 400 tūkst.

Gyvenant daugiabutyje name privalumas yra tas, kad nereikia pačiam jaudintis dėl remonto darbų, vamzdynų taisymų, kitų įrengimų ar atnaujinimų. Tačiau problema iškyla tada, kai vieni ar kiti bendri sprendimai dėl būsto gyventojų netenkina, o pinigus už juos vis tiek reikia mokėti. Taip nutiko ir vieno daugiabučio namo gyventojams, kurie nesutiko su šlagbaumo (užkardos) įrengimu automobiliams įvažiuoti į kiemą.

Trečiadienį Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo išplečiamas ratas gyventojų, kuriems bus kompensuojamos išlaidos už namų atnaujinimą. Projektu siekiama užtikrinti valstybės paramos teikimą nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, žuvusių ir nukentėjusių gynėjų šeimos nariams (vaikams (įvaikiams), našliams (našlėms) ir tėvams (įtėviams). Taip pat projektu siekiama paspartinti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyv...

Nuolat pasigirsta diskusijų, kur gyventi geriau: didmiestyje ar kaime. Vieniems labiau patinka veiksmas ir šurmulys, kitiems – gamta ir ramybė. Vis tik svarbiausias klausimas – kur pragyvenimas yra pigesnis? Daugelis gyventojų yra įsitikinę, kad mažame miestelyje pragyvenimo kaštai yra daug mažesni, mat tiek nekilnojamasis turtas (NT), tiek prekės ar paslaugos yra pigesnės ir kainos nėra tiek užkeltos, kiek, pvz., Vilniuje. Vis tik apie kai kurias išlaidas pagalvoja ne visi.

Ne paslaptis, kad daugiausia visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio Lietuvos pajūris sulaukia dėl itin didelių maisto ir apgyvendinimo kainų. Remdamiesi šiuo įsitikinimu dalis gyventojų net nepatikrina, ar egzistuoja pigesnių variantų. Visgi tiek Palangoje, tiek Klaipėdoje, tiek ir Nidoje galima rasti prieinamesnių apgyvendinimo galimybių, kurios leidžia mėgautis atostogomis be didelių išlaidų.

„Mano BŪSTO“ klientai pirmieji Lietuvoje jau gali išbandyti naujovę – laiptinių siurbliavimą. Atlikus pirmuosius bandymus paaiškėjo, kad toks valymo būdas yra 4 kartus efektyvesnis už įprastą patalpų šlavimą sausuoju būdu. Šiuo metu daugiabučių laiptinės Lietuvoje paprastai valomos keliais būdais: sausuoju, šlapiuoju arba derinant šiuos abu būdus tarpusavyje.

Nekilnojamojo turto (NT) rinkoje pastaraisiais metais – šiek tiek ramesnės nuotaikos. Ko tikėtis artimiausiais mėnesiais? Mažesnis birželio NT sandorių rinkos aktyvumas neleido sumažinti atotrūkio nuo praėjusių metų rezultato – pirmasis šių metų pusmetis maždaug 10 proc. kuklesnis nei pernai, skelbia įregistruotus NT sandorius analizuojantis Registrų centras. Pirmąjį šių metų pusmetį visoje Lietuvoje iš viso įregistruota 50,9 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų – 9,6 proc.

 Artėjant mokslo metams, būsimų pirmakursių dėmesys krypsta į būsto paieškas. Nekilnojamojo turto ekspertas pastebi, jog butų nuomos kainos mieste verčia vis daugiau studentų atsigręžti į aukštųjų mokyklos siūlomą apgyvendinimą. Universitetai tikina, jog vietos pirmakursiams bendrabučiuose nepritrūks. Už gyvenimą aukštosios mokyklos bendrabutyje būsimi studentai turi pasiruošti mokėti maždaug nuo 40 iki 250 eurų per mėnesį. Kaina svyruoja priklausomai nuo kambario būklės ir vietų jame.

Stogo dangos pasirinkimas retai sulaukia didelių svarstymų. Namų savininkai dažniausiai kliaujasi kaimynų pasirinkimais arba klausia pažįstamų atsiliepimų. Dar kiti tiesiog beda pirštu į parduotuvėje populiariausią tuo metu medžiagą. Nebūtinai tai blogas scenarijus. Tačiau prastas stogo dangos pasirinkimas gali lemti padidėjusias elektros išlaidas, neplanuotai ankstyvą remontą ir nepatogumus.

Birželį Vilniuje gyventojai įsigijo 187 naujos statybos butus, jų vertė siekia 33,5 mln. eurų, rodo „Hanner“ analitikų duomenys. Skelbiama, kad per pirmus šešis šių metų mėnesius Vilniaus rinkoje buvo parduoti 1 292 butai, o tai yra 17 procentų daugiau nei praėjusiais metais, kuomet pirkėjai įsigijo 1 106 butus. Kainos nesikeičia 20 mėnesių iš eilės – vidutinė laisvų butų 1 kv. metro kaina birželio mėnesį siekė 3 354 eurus.

Pro lubas varvantis vanduo, sugadintas turtas, užlietos bendrojo naudojimo patalpos, lifto šachtos, elektros instaliacija laiptinėse. Visa tai ir dar daugiau žalos pridaro ne kas kita, o susidėvėjęs daugiabučio namo stogas, kurių vien Vilniuje skaičiuojama šimtais. Ir nors kasmet namų priežiūros specialistai naujas kepures uždeda kelioms dešimtims daugiabučių, spartesniam proveržiui koją kiša gyventojų neaktyvumas bei sąlyginai trumpas šiltasis sezonas, kuomet šie darbai gali būti atliekami.

Seimas įpareigojo didžiausius šalies bankus būsto paskolas duoti ir su fiksuotomis palūkanomis. Namus įsigyti norintys gyventojai banke galės rinktis iš 2 pasiūlymų: vieno su kintamomis ir kito su fiksuotomis. Valdžia taip viliasi sumažinti žalą, kurią patiria gyventojai, kai staiga pakyla bazinės palūkanų normos ir tenka mokėti didesnes mėnesines įmokas už būstą.

Ne paslaptis, kad nekilnojamojo turto (NT) pirkimas su paskola dažnai yra įsipareigojimas 30-čiai metų. Vis tik ne visi nori ir ne visiems pavyksta šio įsipareigojimo laikytis. Gali nutikti taip, kad būstą teks parduoti ar norėsis pakeisti į kitą. Bankai paaiškino, ką tokiais atvejais daryti. Skaitytoja Aistė (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) papasakojo, kad pirko būstą su 90 tūkst. eurų paskola.

Įsirengiant namus, itin svarbu išsirinkti tinkamą grindų dangą skirtingoms erdvėms – svetainei, virtuvei, vonios kambariui. Tinkamai parinktos ir paklotos grindys gali padidinti namų erdvę, suteikti jai jaukumo ir, svarbiausia – tarnauti ilgai. O kai kurios klaidos gali greitai išlįsti girgždėjimu ir deformacijomis.

Pasitelkęs inovatyvius sprendimus „Mano BŪSTAS“ sostinės daugiabučiuose pradėjo taikyti efektyvų metodą, padedantį apsaugoti gyventojus ir jų turtą nuo brangių bei stresą keliančių avarijų nuotekų tinkluose. „Mano BŪSTO“ duomenimis, vien pernai įmonės prižiūrimuose namuose Vilniuje įvyko 5200 avarijų buitinių nuotekų tinkluose.

Kaip jaustumėtės, jei ramia sąžine 20 metų gyventumėte jums priklausančioje namo dalyje, bet staiga atsiradę paveldėtojai imtų veržtis į kambarius su jūsų daiktais ir reikalauti būtent šios namo pusės? Pasak teisininkų, tokiu atveju negalėtumėte jiems uždrausti naudotis net ir tomis patalpomis, kuriose gyvenate, rakinti durų ar keisti spynų, o ir dėl įsilaužimo ar kitų buitinių konfliktų nepadėtų net policija.

Lietuvos gyventojai už būsto paskolas mokės mažesnes įmokas. Dėl gana mažos infliacijos euro zonoje, Europos Centrinis Bankas pagaliau ryžosi 25-iais baziniais punktais sumažinti palūkanų normas. Pasak eknomistų, tai tik pradžia. Esą palūkanos turėtų mažėti ir toliau, tiesa, daug lėtesniu tempu nei pakilo.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Klaipėdietis Vytis norėtų imti būsto paskolą, tačiau į banką keliauti neskuba. Skaičiuoja, kad šiuo metu skolintis būstui tiesiog per brangu.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Eika Development“ skaičiuoja, kad naujos statybos butų pardavimai gegužę Vilniuje išliko stabilūs, o pasiūla toliau augo. Pastebima, kad NT vystytojų pasiūlyti nauji projektai prabangiame segmente sparčiai augina prestižinės klasės butų pardavimus. Bendrovės „Eika“ duomenimis, 2024 m. gegužę Vilniuje būsto rinką papildė 6 nauji NT projektai ar projektų etapai su 480 naujų butų.

Komunaliniai mokesčiai už gyvenamąsias patalpas atrodo savaime suprantamas dalykas, į kurį daugelis mažai gilinasi. Vis tik gali būti, kad permokate, jei į būsto plotą, už kurį mokate, įtraukiamas rūsys, sandėliukas ar kita jums priklausanti patalpa, net jei faktiškai jos nenaudojate. Tačiau ir teisininkai iki galo ne visai sutaria, ar gyventojams reikėtų mokėti tik už tą būsto plotą, kuriame jie gyvena, ar ir tą, kuriame ne gyvena, bet faktiškai užima, pvz., balkoną.

Kiekvienais metais tūkstančiai Lietuvos gyventojų įsigyja būstą, kurį nori įsirengti pagal savo poreikius ir pomėgius. Daugeliui iškyla labai panašūs klausimai: nuo ko pradėti, kaip nepermokėti, kokias medžiagas ar įrangą rinktis. Kiekvienas naujakurys nori, kad namai būtų ne tik gražūs, bet ir praktiški, ilgaamžiai – kad po metų jų netektų remontuoti iš naujo. Galiausiai, visi rūpinasi, kad tilptų į numatytą biudžetą.

Nors Rusijos piliečiams nuo karo Ukrainoje pradžios pasunkėjo sąlygos Lietuvoje pirkti ir parduoti nekilnojamąjį turtą, tačiau rusų susidomėjimas Lietuvos rinka niekur neišblėso. Registrų centro duomenys rodo, kad butų, namų, žemės sklypų ir kitų objektų skaičius Rusijos piliečių rankose auga kiekvienais metais – daugiau rusai nuperka būstų nei parduoda. Iš viso Rusijos piliečių rankose yra nekilnojamojo turto už 1,2 mlrd. eurų. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Daugiabučių gyventojai viliasi, kad namo administratoriais pasamdytos įmonės rūpinsis jų gerove, užtikrins geriausią kainą, kokybę ir atsižvelgs į gyventojų norus bei nuomonę. Vis tik būna atvejų, kai namo administratoriai, ieškodami spragų įstatymuose, iš gyventojų, kaip sako jie patys, siekia tik pasipelnyti.

Būstą besinuomojantys gyventojai neretai būna įsitikinę, kad, kol galioja nuomos sutartis, jie yra namų šeimininkai, tad ten gali daryti ir kviesti, ką tik nori. Vis tik, net susiradus antrą pusę ir norint gyventi kartu, reikia gauti nuomotojo leidimą, kuris nebūtinai bus suteiktas.

Kol Lietuvoje dėl ypač išaugusių kainų ir palūkanų įsigyti net ir nedidelį butą daugeliui atrodo misija neįmanoma, kitur, pavyzdžiui, Italijoje, namui užteks vos 1 euro. Tiesa, viskas nėra taip paprasta, kadangi nusipirktą nekilnojamąjį turtą (NT) reikės renovuoti. Vis tik nenorintiems pirkti ir po to remontuoti griuvėsių, yra ir kita, taip pat labai patraukli galimybė. Kur kas geriau išsilaikę namai, kuriems nereikia didelės priežiūros, yra siūlomi už, pvz., 7 tūkst. ar 12 tūkst. eurų.

Tūkstančiams lietuvių emigravus ar tiesiog išmirus, nemažai butų ir namų lieka tušti. Jų paveldėtojams ar pirkėjams atrodo, kad toks turtas yra saugus. Tačiau, jame apsigyvenus nekviestiems svečiams, gali kilti rimtų problemų, o mėginant išvaryti gali tekti mokėti ne tik baudas.