Klasę lemia pastato energinis efektyvumas
Lietuvoje pastato energinės klasės žymimos raidėmis nuo G (žemiausia) iki A++ (aukščiausia). Energinio naudingumo klasė nustatoma įvertinus pastato konstrukcija, inžinerines sistemas ir naudojamus energijos šaltinius.
Pasak Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidento Mindaugo Statulevičiaus, pirmiausia vertinamos pastato atitvarų – išorinių sienų, stogo, perdangų – šilumos izoliacinės savybės. Kitaip tariant, ar pastatas sandarus ir efektyviai išlaiko šilumą.
„Norint pasiekti aukštesnę energinio efektyvumo klasę, neužtenka tik kokybiškų konstrukcinių sprendimų. Pavyzdžiui, sandarus pastatas privalo turėti ir mechaninę vėdinimo sistemą su rekuperacija. Tokiai įrangai taip pat keliami reikalavimai: rekuperatoriai turi būti efektyvūs ir sunaudoti kuo mažiau elektros energijos, kad nebūtų prarandama dalis pastato bendro energinio efektyvumo“, – dalinasi asociacijos vadovas.
Jo teigimu, be konstrukcinių ir technologinių sprendimų, aukštesnei energinio naudingumo klasei pasiekti būtina naudoti ir atsinaujinančius energijos išteklius. Nuo A klasės ir aukščiau tai tampa privalomu reikalavimu. Pavyzdžiui, jei pastatas šildomas iš centralizuotų miesto tinklų, dalis naudojamos šilumos energijos turi būti pagaminta iš biokuro. Kai kurios savivaldybės biokurą naudoja 100 proc., kitose jis sudaro tam tikrą dalį, tačiau dažnai to pakanka aukštesnei klasei pasiekti.
M. Statulevičius priduria, kad siekiant aukščiausios (A++) klasės, būtina papildomai naudoti atsinaujinančius elektros energijos šaltinius, dažniausiai – saulės elektrines.
Taupant gali tekti sumokėti dvigubai
Nors žemesnės energinio naudingumo klasės būstai dažnai kainuoja mažiau, ilgalaikėje perspektyvoje jų eksploatacija gali tapti brangesnė. Didesni šilumos nuostoliai lemia prastesnį vidaus mikroklimatą, dėl kurio gyventojai greičiau nusprendžia imtis renovacijos ar papildomo apšiltinimo. Anot pašnekovo, tai ypač aktualu senos statybos namams – poreikis juos atnaujinti įprastai atsiranda gerokai anksčiau nei pastatų, statytų pagal šiuolaikinius standartus.
„Paprastai kokybiškai pastatytam namui neturėtų reikėti didelių remonto darbų 30–40 metų, tačiau dažnai žemesnės klasės būstuose medžiagų ilgaamžiškumas būna mažesnis, o statybos sprendimai – trumpalaikiai. Tokiems pastatams greičiau prireikia atnaujinti šilumos izoliaciją, fasadą ar net keisti konstrukcinius elementus. Vis dėlto, pastato ilgaamžiškumui ir energiniam efektyvumui įtakos turi ne tik energinė klasė, bet ir pastato priežiūros kokybė. Net žemesnės energinės klasės būstas, jei yra tinkamai prižiūrimas, gali ilgai išlaikyti gerą būklę. Tuo tarpu net ir A++ klasės pastatas, esant prastam administravimui ir ignoruojant sistemų nusidėvėjimą, gali greitai prarasti savo efektyvumą“, – aiškina M. Statulevičius.
Kylant klasei mažėja poveikis aplinkai
Kaip pažymi Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto Statybinės fizikos laboratorijos vadovas dr. Karolis Banionis, įgyvendinus daugiabučio renovaciją, sumažinamos energijos sąnaudos šildymui, o kartais ir elektros energijai. Kartu mažėja ne tik išlaidos, bet ir poveikis aplinkai.
„Kalbant apie pastato tvarumą plačiąja prasme, svarbu atsižvelgti ne tik į eksploatacijos laikotarpį, bet ir į tai, iš kokių medžiagų jis pastatytas, bei kas nutiks šioms medžiagoms, pasibaigus pastato gyvavimo ciklui. Naudojant atsinaujinančios ar organinės kilmės medžiagas, perdirbtus statybos elementus, tvarumo indeksas gerėja. Tokios medžiagos mažina CO₂ pėdsaką ir gali būti lengviau perdirbamos ar pakartotinai panaudojamos“, – sako K. Banionis.
Anot KTU atstovo, valstybiniu mastu jau pradėti rengti projektai, kuriais siekiama kurti ir diegti tvarumo vertinimo metodikas. Tai rodo kryptingą žingsnį link tvaresnės ir atsakingesnės statybos. Vienas iš pavyzdžių – skydinė renovacija, kurioje naudojamos medienos ar kitos natūralios kilmės medžiagos. Tokie sprendimai ne tik spartina pastatų modernizavimą, bet ir padeda užtikrinti tvaresnę statybos sektoriaus plėtrą.
Dabar yra tinkamas metas apsispręsti daugiabučio renovacijai. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paskelbtas kvietimas valstybės paramai daugiabučiams atnaujinti siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės taikant įprastinės bei tvarios skydinės renovacijos technologijas galioja iki spalio 1 dienos.
Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje: apva.lrv.lt. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Teksto autorė: Benita Gaižiūnaitė
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
