Kreditų išdavimas Lietuvoje, kaip sakė „Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, įsibėgėjęs.
Tai, pasak ekonomistės, lėmė ir Europos Centrinio Banko (ECB) priimti sprendimai dėl palūkanų normų mažinimo. Esą aktyviai skolinosi tiek gyventojai, tiek įmonės.
I. Genytė-Pikčienė taip pat atkreipė dėmesį, kad artimiausiu metu tikėtis dar palankesnių ECB sprendimų kreditų turėtojų atžvilgiu, panašu, nevertėtų.
„ECB atstovas visai neseniai kalbėjo, kad ECB jaučiasi komfortabiliai su esančia palūkanų norma. Dabartinis 2 proc. lygis yra, matyt, ir bus kurį laiką nusistovėjęs“, – kalbėjo ekonomistė.
Jos vertinimu, euro zonoje yra prasidėjęs „palankios pinigų politikos ciklas“.
„Po truputėlį įsibėgėja euro zonoje ir atsisuka tie vadinamieji kredito kraneliai, kurie maitina euro zonos, kaip regiono vidaus paklausos, mechanizmus, kuomet kreditas yra prieinamesnis, palūkanų normos žemesnės.
Natūralu, kad tai yra tarsi papildomi degalai tiek kalbant apie įmonių plėtrą, tiek apyvartines lėšas, taip pat tai yra papildomas stimulas namų ūkių paklausai. Nes žemesnių palūkanų normų aplinkoje sprendimai dėl būsto įsigijimų yra padaromi lengviau“, – vertino ekonomistė.
Toks palūkanų normų ciklas, I. Genytės-Pikčienės pastebėjimu, „priimtas operatyviausiai“.
„Mes tikrai dinamiškai sureagavome kaip šalis, turėjusi tikrai labai sveikas startines makroekonomines pozicijas.
Priešingai negu kitose valstybėse, mūsų šalis išvengė per pastarąjį penkmetį recesijos. Nei per pandemiją, nei per 2023 m. tokią sudėtingą situaciją mūsų šalis nesmuko. Ir atitinkamai tos geros startinės pozicijos leido gana greitai įšokti į atsigavimo traukinį“, – dėmesį atkreipė ekonomistė.
NT rinkoje – bumas
I. Genytė-Pikčienė sako, kad suspausta NT rinkos paklausos spyruoklė atšoko ir šiuo metu išgyvena bumą.
„Žinoma, kažkiek, matyt, įtakos tolesnei NT rinkos raidai turės ir kitų metų II pakopos pensijų fondų reforma.
Tikėtina, kad dalis žmonių gali sugalvoti prisidėti tų lėšų prie pradinio įnašo, norint įsigyti NT. Tai, matyt, kažkiek to papildomo žibalo čia įsilies“, – tokio scenarijaus neatmetė I. Genytė-Pikčienė.
Tačiau ji viliasi, kad pensijai skirti pinigai NT rinkos nesukrės, mat sukauptos sumos nėra pakankamai didelės. Kitaip tariant, NT rinkos kainų smarkaus didėjimo gali pavykti išvengti.
Vis tik NT rinkoje veiksnių, galinčių daryti galutinę įtaką turto kainai, netrūksta.
„NT išgyvena ciklinį atsigavimą dėl žemų palūkanų normų, paklausos suaktyvėjimo, komercinio NT turto atsigavimo tam tikruose segmentuose.
Kita vertus, statybų sektorių užsakymai ateina ir iš gynybos reikmių plėtros. Ir čia tie vien statybų sektoriaus riboti pajėgumai gali suformuoti savotiškus butelio kaklelio efektus, kurie natūralu, kad lems statybų brangimą.
O tai galiausiai gali persimesti ir į NT kainas, kurios ir taip kyla gana sparčiai – Lietuvos banko duomenimis, dviženkliais tempais“, – dėmesį atkreipė I. Genytė-Pikčienė.
Registrų centras: NT rinka auga stabiliai
Pastarąjį mėnesį Lietuvoje įregistravus 11,6 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) sandorių, Registrų centro analitikai sako, kad rinka stabiliai auga.
„Rugpjūtis ir apskritai visa šių metų vasara NT sandorių rinkoje buvo aktyvi. Rinkos augimas yra pakankamai stabilus, be didelių svyravimų. Bendras šių metų rezultatas jau ne pirmą mėnesį yra maždaug penktadaliu didesnis nei praėjusiais metais“, – pranešime cituojamas Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
Registrų centro duomenimis, vien tik per šių metų rugpjūtį Lietuvoje buvo įregistruota 11,6 tūkst. NT sandorių – 11,4 proc. daugiau nei pernai rugpjūtį (10,4 tūkst.), bet 4,8 proc. mažiau nei šių metų liepą (12,1 tūkst.).
Per aštuonis šių metų mėnesius visoje Lietuvoje iš viso įregistruota 86,6 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų – 20,9 proc. daugiau nei 2024 metų sausį–rugpjūtį, kai buvo įregistruota 71,6 tūkst. NT objektų pardavimų.
Šiemet visoje šalyje įregistruota 24,3 tūkst. butų pardavimų – 27,9 proc. daugiau nei 2024 metų sausį–rugpjūtį (19 tūkst. sandorių).
Vilniuje šiemet įregistruota 8,6 tūkst. butų pardavimų, arba 37,8 proc. daugiau nei 2024 metų sausį–rugpjūtį, Kaune – 3,3 tūkst. (18 proc. daugiau), Klaipėdoje – 2,1 tūkst. (22,5 proc. daugiau).
Per aštuonis mėnesius Lietuvoje įregistruota ir 8,4 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 20,1 proc. daugiau nei 2024 metų sausį–rugpjūtį, kai buvo įregistruota beveik 7 tūkst. namų pardavimų. Vien tik rugpjūčio mėnesį įregistruota 1,3 tūkst. gyvenamųjų namų sandorių, arba 14,1 proc. daugiau nei pernai rugpjūtį ir 2 proc. daugiau nei šių metų liepą.
Šiais metais visoje šalyje taip pat įregistruota 40,3 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų – 17,6 proc. daugiau nei 2024 metų sausį–rugpjūtį, kai buvo įregistruota 34,3 tūkst. žemės sklypų sandorių. Vien tik rugpjūčio mėnesį įregistruota 5,4 tūkst. žemės sklypų sandorių, arba 9,4 proc. daugiau nei pernai rugpjūtį, bet 3 proc. mažiau nei šių metų liepą.
