Tuo piktinosi Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė, kuri savo asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalijo iš „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) gautu laišku.
Jame buvo pranešta, kad spalio 28 d. (antradienį) elektros jos darbovietėje nebus nuo pat 9 iki 21 val.
„Čia taip ESO planuoja darbus. O mums – „karinės pratybos buhalterijoje“. Ir, žinoma, nėra jokio mechanizmo, kuris atlygintų žalą. O gal yra? Ar iš viso mus gina teisės aktai nuo monopolisto vienašališkų sprendimų?
Elektra atjungiama visą darbo dieną, nes privatus statytojas nori šalia mano ofiso pajungti elektra savo objektams, nes jis nori iš to uždirbti. ESO irgi gaus puikų uždarbį dėl šio atjungimo“, – rašė D. Čibirienė.
Ir tuo piktinasi ne ji viena. Pvz., vieno daugiabučio Kaune gyventojai gavo pranešimą, kad darbo dieną (penktadienį) taip pat bus atjungta eletra nuo 8 iki 17 val.:
„Aš dirbu iš namų. Tai ką man dabar daryti? Kompiuteris mano neveiks, interneto nebus. Teks ieškoti kažkokių alternatyvų, mokėti pinigus.“
Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokiais atvejais ESO gali taip ilgai palikti gyventojus be elektros ir kokiais atvejais jiems priklauso kompensacijos.
Dėl elektros atjungimų galima tartis?
ESO atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė aiškino, kad minėti atvejai yra rajonuose, kurie sparčiai plečiasi, tad reikia prijungti naujus vartotojus.
Ji teigė suprantanti, kad tai gali sukelti daug nepatogumų, tačiau darbų metu dėl darbuotojų saugumo yra privaloma nutraukti elektros tiekimą.
Pašnekovė patikino, kad ESO visuomet stengiasi suderinti esamiems klientams patogų laiką ir tuo pačiu atliepti naujų klientų teisėtus lūkesčius juos prie tinklo prijungti kuo greičiau.
Anot R. Juodkienės, daliai klientų būna patogiau, kad darbai būtų atlikti per vieną dieną trunkant 12 val., nei per 2 dienas, trunkant po 6 val.
Ji pripažino, kad tokiais atvejais, klientams išsinuomojus elektros generatorių, ESO kompensacijos už jų nuomą neteikia. Tačiau klientai turi galimybę prašyti, kad jų namuose ar biure būtų pajungtas elektros generatorius:
„Tokia galimybė yra ir tokį variantą aptariame su klientais, kai toks poreikis išsakomas. Tariamės su klientais ir ieškome visoms pusėms geriausio varianto.“
R. Juodkienės aiškinimu, kartais klientai, išgirdę, kokie darbai ir dėl kokių priežasčių turi būti atlikti, sutinka ir pakeičia savo planus, jei tai yra įmanoma.
O kartais dėl klientų įvardintų aplinkybių atjungimai nukeliami į kitą sutartą ir patogesnį laiką.
Panašiai nutiko ir šiuo atveju, kai dėl elektros atjungimo biure visai darbo dienai buvo kreiptasi į žiniasklaidą – ESO klientams pranešė, kad planuotas 12 val. elektros atjungimas yra atšaukiamas.
Kompensacijos už dingusią elektrą
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad kompensacijos už dingusią elektrą vartotojo prašymu teikiamos tuomet, kai elektra dingsta dėl įvairių sutrikimų, bet ne planinių darbų.
Taigi kompensacija priklauso, jei elektros energijos nespėjama atstatyti per:
- 6 val. (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ar laisvosios ekonominės zonos teritorijoje);
- 12 val. (kituose Lietuvos regionuose);
- 72 val., jei elektra dingo dėl gamtos reiškinių (potvynio, perkūnijos, apšalo, šlapdribos, audros, škvalo, ižo ar pan.) sukeltos energetikos objektų ir įrenginių avarijos ar gaisro.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) yra aiškinusi, kad kompensacijos dydis priklauso nuo:
- sumos, kuri buvo sumokėta už elektros energijos persiuntimo paslaugas praėjusiais kalendoriniais metais (30 proc. nuo šios sumos);
- elektros atjungimo trukmės (+ 0,7 proc. nuo minėtos sumos už kiekvieną papildomą vėlavimo valandą).
Taigi, jei gyventojas vidutiniškai suvartoja 150 kWh per mėnesį, o elektros tiekimas jam nėra atnaujinamas per 72 val., jam priklauso beveik 35 eurų dydžio fiksuota kompensacijos dedamoji bei 0,82 euro dedamoji už kiekvieną vėlavimo valandą.
Kaip anksčiau yra vardijusi R. Juodkienė, neatstačius elektros tiekimo per numatytą terminą, klientams atlyginami nuostoliai už:
- išsinuomotą arba įsigytą generatorių (reikia pateikti nuomos ar pirkimo dokumentą su datomis ir mokėjimo kvitą) – iki 36 eurų už parą;
- kurą kiekvieną generatoriaus veikimo valandą (reikia pateikti mokėjimo kvitą ar banko pavedimo išrašą su nurodyta kuro pirkimo data) – iki 69 eurų už parą;
- sugedusį maistą (reikia pateikti sugedusio maisto ar šaldiklio / šaldytuvo nuotrauką, arba maisto įsigijimo kvitą) – iki 50 eurų;
- kiekvieną apgyvendinimo naktį, jei dėl elektros sutrikimų buvo atsiradusi jo būtinybė (reikia pateikti rezervacijos įrodymą su datomis, apmokėjimo kvitą arba banko pavedimo išrašą) – iki 52 eurų už parą;
- elektros prietaisus, kurie sugedo audros padarinių šalinimo metu.
Žala dėl elektros atjungimo – štai ką pataria
Pasak advokatų kontoros „Advocatera“ advokatės Raimondos Lazauskienės, planuoti elektros tiekimo nutraukimai nėra savavališki ESO veiksmai – tokie darbai yra būtini siekiant užtikrinti tinklo saugumą ir patikimumą.
Todėl pats tiekimo nutraukimo faktas savaime teisės aktų nepažeidžia, jei jis pagrįstas objektyvia būtinybe ir buvo laiku apie jį pranešta.
Tačiau R. Lazauskienė priduria, kad teisėtumas dar nereiškia teisingumo – šiuo atveju svarbiausias yra proporcingumo principas.
„Net ir teisėtai vykdant darbus, tiekimo nutraukimo trukmė turi būti pagrįstai būtina, o poveikis gyventojams ar verslui – minimalus.
Jei elektros tiekimas nutraukiamas visai darbo dienai ar ilgiau, o dėl to gyventojai ar įmonės patiria realių nuostolių – sugenda maistas, neįmanoma dirbti, reikia nuomotis generatorius – tai gali tapti pagrindu žalos atlyginimo reikalavimui“, – kalbėjo advokatė.
Anot jos, tiekėjas privalo užtikrinti tinkamą paslaugos kokybę. Jei ji laikinai negali būti užtikrinta, tiekėjas vis tiek atsako už padarytą žalą, jei neįrodo, kad ji kilo dėl aplinkybių, kurių jis negalėjo kontroliuoti:
„Kitaip tariant, kompensacija – teoriškai įmanoma, tačiau praktikoje ji priklauso nuo to, ar vartotojas gali pagrįsti realius nuostolius, o tiekėjas – įrodyti, kad veikė proporcingai ir teisėtai.“
R. Lazauskienė vardijo, kad tokiais atvejais pirmiausia reikėtų kreiptis į ESO klientų aptarnavimo centrą su rašytiniu prašymu atlyginti žalą ir pridėti įrodymus: sąskaitas už generatoriaus nuomą, sugadintų produktų vertę, prarastų pajamų pagrindimą.
Jei atsakymas netenkintų, vartotojas turi teisę kreiptis į VERT arba į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. O verslo subjektai dėl didesnių nuostolių gali kreiptis tiesiogiai į teismą.
„Nors ESO užima monopolinę padėtį tinklų atžvilgiu, tačiau tai nesuteikia jai teisės elgtis vienašališkai.
Kiekvienas tiekimo nutraukimas turi būti pagrįstas, proporcingas ir vykdomas taip, kad visuomenės bei vartotojų interesai būtų kuo mažiau pažeidžiami“, – dėstė advokatė.
Nors, pasak jos, Lietuvoje kol kas nėra plačiai žinomo precedento, kuriame būtų priteista visa (o ne dalinė) žala už planinį atjungimą, teoriškai vartotojas turi gynybos priemones – nuo ESO pretenzijos iki kreipimosi į VERT ar teismą:
„Taigi, planiniai atjungimai teisėti tiek, kiek jie yra būtini ir proporcingi, o kilus ginčui kiekvienas atvejis vertinamas individualiai.“
Kada ir kuriam laikui gali atjungti elektrą
ESO atstovė vardijo, kad tinklų operatorius gali laikinai nutraukti elektros energijos persiuntimą tinklų naudotojams nesant tinklų naudotojų kaltės:
- siekdamas apsaugoti visuomenės interesus;
- paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį;
- įgyvendindamas ypatingos valstybinės svarbos projektus;
- atlikdamas naujų vartotojų ar gamintojų prijungimo prie elektros tinklų;
- atlikdamas elektros tinklų priežiūros darbus.
R. Juodkienė pabrėžia, kad planinių elektros tinklų priežiūros darbų metu elektros energijos persiuntimas gali būti laikinai nutrauktas ar apribotas ne ilgiau kaip 336 val. per 2 kalendorinius metus.
336 val. laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo 2023 m. liepos 1 d. ir tęsiasi iki 2025 m. birželio 30 d.
Kitas 336 val. laikotarpis skaičiuojamas nuo 2025 m. liepos 1 d. iki 2027 m. birželio 30 d. ir t. t.
Anot R. Juodkienės, daroma viskas, kad atjungimai truktų kuo trumpiau, tad kartais darbai baigiami greičiau, nei numatyta, o kartais dėl techninių ypatumų gali ir užsitęsti.
Pašnekovė nurodė, kad apie planinius atjungimus klientai informuojami įstatymo numatyta tvarka – ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
