Rusija

Ukrainos saugumo tarnybos atsargos generolas Hryhorijus Omelčenka pareiškė, kad Vladimiras Putinas ketino okupuoti Baltijos šalis dar 2004-aisiais, bet „nespėjo“, nes NATO „žaibiškai“ priėmė jas į savo gretas.

Nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo plataus masto karinę invaziją Ukrainoje, rusų kalbos Lietuvos mokyklose sumažėjo 20 procentų. Tad kasdien rusų kalbos, kaip antros užsienio kalbos, atsisakymas lietuvių mokyklose tampa vis aktualesnis – mažėjantis mokinių susidomėjimas ir įtempta geopolitinė situacija verčia vaikų ateitį planuoti kitaip. Švietimo ekspertai siūlo pereiti prie kitų Europos kalbų, kaip vokiečių, kurios vaikams bus siūlomos pasirinkti mokytis kaip antroji užsienio kalba.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka interviu Rusijos leidiniui gyrė JAV prezidentą Donaldą Trumpą už tiesmuką bendravimą, teisinosi dėl santykių su Lenkija krizės ir pasakojo apie savo sporto rutiną. Tai – ne pirmas kartas, kai A. Lukašenka teigiamai atsiliepia apie JAV lyderį: jis ne kartą gyrė D. Trumpą už taikos iniciatyvas, yra siūlęs jam Nobelio premiją, o šiemet net padėkojo už pastangas siekti taikos Ukrainoje.

Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas savo „Telegram“ kanale paskelbė įžeidžiančių komentarų apie Ukrainos sąjungininkes, NATO ir Europos Sąjungą. Jis vėl pasitelkė agresyvią retoriką, grasino tarptautinei bendruomenei ir piktinosi planuojamais sprendimais dėl Rusijos turto.

Mažėjant atsargoms ir didėjant trečiųjų šalių paklausai, pranešama, kad Rusija kreipėsi į Turkiją su pasiūlymu atpirkti 2019 m. Ankarai parduotas oro gynybos sistemas „S-400“, cituodamas Turkijos žiniasklaidos kanalo „Nefes“ paskelbtą informaciją pranešė naujienų portalas „TVP World“. Ankara šio pranešimo oficialiai nepatvirtino, nors kariniais klausimais besispecializuojanti Ukrainos naujienų svetainė „Militarnyj“ teigė, kad šaltiniai rodo, jog Turkijos pareigūnai Maskvos pasiūlymą „vertina te...

Rusijos ambasada Bukarešte pareiškė, kad dronų įsiveržimas į Rumunijos oro erdvę esą buvo Ukrainos provokacija, kai dėl incidento Užsienio reikalų ministerija iškvietė Maskvos pasiuntinį. Ambasadorius Vladimiras Lipajevas pareiškė, kad Rumunijos kaltinimas, jog Rusija atsakinga už įsiveržimą, yra nepagrįstas. Ambasados ​​pareiškime teigiama: „Visi faktai leidžia manyti, kad tai buvo tyčinė Kyjivo režimo provokacija.

Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose gilėja humanitarinė katastrofa – gyventojai jau ne vienerius metus kovoja su vis didėjančiu geriamojo vandens trūkumu. Susprogdinta Kachovkos užtvanka, sugriauta infrastruktūra ir okupacinės valdžios abejingumas paliko milijonus žmonių be patikimo vandens tiekimo, o kai kur vanduo iš čiaupo – geltonas, dvokiantis ir pavojingas sveikatai.

2025 m. gegužę Europos ministrai pranešė, kad nuo 2022 m. Baltijos jūros regione buvo fiksuojami GPS trukdžiai ir klastojimo atvejai, daugiausia kylantys iš Rusijos ir Baltarusijos. GPS trukdžių padažnėjimas pastebimas tokiose vietovėse kaip Baltijos ir Juodosios jūros regionai, ypač netoli oro uostų bei kritinės infrastruktūros objektų. „Nuo karo pradžios ir Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį pastebimas žymus GNSS (pasaulinės navigacijos palydovų sistemos) trukdžių suintensyvėjimas.

Lenkija gali manyti, kad Rusija ją „bando“, sakė Lenkijos naikintuvo „F-16“ pilotas Lukaszas Piatekas iš Lenkijos karinių oro pajėgų vadavietės Debline, komentuodamas trečiadienį Maskvos įvykdytą pakartotinį Lenkijos oro erdvės pažeidimą per didelio masto puolimą Ukrainoje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas greičiausiai neįves sankcijų Rusijai. Priežastis yra ta, kad kai kurios Europos šalys neįvykdys jo pagrindinių reikalavimų, rašo „The New York Times“ (NYT). Leidinyje primenama, kad anksčiau D. Trumpas iškėlė sąlygas naujų sankcijų Rusijai įvedimui. Jis pareiškė, kad tai padarys tik tuo atveju, jei visos NATO šalys narės padarys tą patį. Be to, jis pareikalavo, kad visos Aljanso narės nutrauktų Rusijos naftos pirkimą ir įvestų didelius muitus Kinijai.

Sekmadienį ryte dviejose skirtingose Leningrado srities Rusijos vakaruose dalyse nuo bėgių nuvažiavo du traukiniai, incidentų metų žuvo vieno iš jų mašinistas ir sutriko geležinkelių eismas, pranešė regiono gubernatorius. Šie incidentai įvyko praėjus kelioms valandoms po to, kai šeštadienį vakare Oriolo regione vakarinėje Rusijos įvyko geležinkelio bėgių atkarpos padėto sprogstamojo užtaiso sprogimas, nusinešdamas trijų žmonių gyvybes.

Pasiųsdamas į Lenkiją ne mažiau nei 19 bepiločių orlaivių, Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas aiškiai parodė, kad artimiausiu metu neketina nutraukti karo su Vakarais.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio šeštadienį pavadino trečiadienio Rusijos dronų įsiveržimą į Lenkijos oro erdvę „apgailėtinu ir pavojingu įvykiu“. „Kyla klausimas, ar tie dronai buvo specialiai nukreipti į Lenkiją. Jei taip yra, jei įrodymai mus prie to prives, tuomet akivaizdu, kad tai bus (...) labai eskaluojantis veiksmas“, – sakė M. Rubio žurnalistams Vašingtone.

Rusijos vakarinėje Oriolo srityje šeštadienį sprogus sprogstamajam užtaisui geležinkelio ruože, žuvo du žmonės ir dar vienas buvo sužeistas, pranešė regiono gubernatorius. Pasak jo, incidentas įvyko pareigūnams tikrinant bėgius. „Deja, du žmonės žuvo ir vienas buvo sužeistas“, – gubernatorius Andrejus Klyčkovas rašė socialiniame tinkle „Telegram“. Jis nenurodė žuvusiųjų tapatybės, tačiau kaimyninės Kursko srities gubernatorius sakė, kad tai buvo Rusijos nacionalinės gvardijos pareigūnai.

Daugiau nei pusė vokiečių mano, kad Ukraina turėtų atsisakyti dalies teritorijų dėl taikos, rodo nauja apklausa. Tuo metu JAV ir Rusijos lyderiai apsikeitė griežtais pareiškimais dėl NATO karių buvimo Ukrainoje. Daugiau nei pusė Vokietijos gyventojų mano, kad Ukraina turėtų atsisakyti Rusijos okupuotų teritorijų, jei tai padėtų pasiekti taikos susitarimą. Apie tai skelbia „Welt“, remdamasis viešosios nuomonės tyrimų instituto „Forsa“ atliktos apklausos duomenimis.

Kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo kolega iš Kinijos Xi Jinpingas vaikščiojo po Tiananmeno aikštę per iškilmingą Kinijos Pergalės dienos karinį paradą, jie buvo užfiksuoti kamerų diskutuojantys apie galimybę atlikti daugkartines organų transplantacijas, siekiant nemirtingumo. Atsižvelgiant į tai, kad abu lyderiai neseniai pakeitė savo šalių konstitucijas, panaikindami kadencijų apribojimus, atrodo, jog vienintelis barjeras jų neribotam valdymui yra biologinis mirtingumas.

Po naktinio Rusijos dronų įsibrovimo į Lenkijos oro erdvę pasirodė įvairių interpretacijų – nuo „NATO reakcijos patikrinimo“ iki tikslingos informacinės-karinės operacijos, skirtos susilpninti paramą Ukrainai. Buvęs Didžiosios Britanijos armijos karininkas pulkininkas Richardas Kempas savo straipsnyje „The Telegraph“ atskleidė tikrąjį Rusijos veiksmų planą.

Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalų ir saugumo politikos klausimais Kaja Kallas mano, kad vien kalbos apie galimas Ukrainos teritorines nuolaidas reiškia žengti į Rusijos spąstus, rašo „Evropeiskaja pravda“. K. Kallas pažymėjo, kad klasikinė Rusijos derybų taktika susideda iš trijų etapų: pirmiausia Maskva reikalauja to, kas jai niekada nepriklausė, vėliau seka ultimatumai ir grasinimai panaudoti jėgą, o galiausiai mobilizuojami Vakarų balsai, pasirengę pasiūlyti Rusijai bū...

Lenkija ir maždaug 40 jos sąjungininkių penktadienį pasmerkė rusų dronų įsibrovimą į Lenkijos oro erdvę ir paragino Maskvą vengti tolesnių provokacijų.

Šeštadienį prie Kamčiatkos krantų Rusijos Tolimuosiuose Rytuose įvyko 7,4 balo žemės drebėjimas, pranešė JAV geologijos tarnyba (USGS). Pasak Ramiojo vandenyno cunamių perspėjimo centro (PTWC), nėra pavojaus, kad jis sukėlė cunamį.

Finansavimas Rusijos mokslo fondo senėjimo ir gyvenimo trukmės pratęsimo tyrimams per pastaruosius penkerius metus padidėjo daugiau nei aštuonis kartus, skelbia „Moscow Times“. Skaičiuojama, kad paramos apimtis padidėjo nuo 21 milijono rublių 2016–2020 m. bent iki 172 milijonų rublių 2021–2025 m. Fondo globos tarybai vadovauja Andrejus Fursenko – senas Vladimiro Putino draugas ir bendražygis.

Varšuva neslepia nepasitenkinimo Vašingtono reakcija į Rusijos dronų provokaciją. Ir premjeras Donaldas Tuskas, ir ministras Radoslawas Sikorskis neigia naujausią Donaldo Trumpo pareiškimą, esą dronai Lenkijoje galėjo būti tiesiog klaida. R. Sikorskis ragina D. Trumpą nepamiršti pažado ginkluoti Ukrainą, kad ši smūgiuotų Rusijos naftos gamykloms. Tiesa, Ukraina tai daro nieko nelaukdama – šią naktį ukrainiečiai sėkmingai atakavo „Lukoil“ gamyklą Smolenske ir rusų uostą Leningrado srityje.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Yvette Cooper, penktadienį viešėdama Kyjive ir pirmą kartą naujose pareigose išvykusi vizito į užsienį, paskelbė apie sankcijas Rusijai. 100 naujų sankcijų įvestos Maskvos kariniam ir energetikos sektoriams, pranešė JK užsienio reikalų ministerija. Y. Cooper penktadienio rytą atvyko į Kyjivą, kur miesto geležinkelio stotyje ją pasitiko Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.

Kremlius atmetė Vakarų nuogąstavimus dėl penktadienį prasidėjusių bendrų Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Zapad 2025“. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad kaimyninės šalys įprastomis aplinkybėmis tiesiog stebėtų viena kitos karines pratybas, pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS. „Tačiau dabar Vakarų Europa mūsų atžvilgiu laikosi priešiškos pozicijos, o tai šiose šalyse sukelia emocinę perkrovą“, – tvirtino jis.

Vienas iš rusų, kuris dėl „techninių priežasčių“ buvo išbrauktas iš Europos Sąjungos sankcijų sąrašo, yra Rusijos Valstybės Dūmos deputatas. Toks sprendimas priimtas remiantis ES Bendrojo Teismo nutartimi jo naudai, rašo „Evropeiskaja pravda“. Šaltinis nurodė, kad iš atnaujinto sankcijų sąrašo išbrauktas Rusijos pilietis yra Pavelas Ezubovas. Jo išbraukimą nulėmė 2025 m. birželio 25 d. ES Bendrojo Teismo sprendimas.

NATO penktadienį sakė nematanti tiesioginės karinės grėsmės, kurią keltų Rusijos ir Baltarusijos pradėtos bendros karinės pratybos prie Aljanso rytinių sienų. „Raginame Rusiją ir Baltarusiją veikti prognozuojamai ir skaidriai, pagal savo tarptautinius įsipareigojimus“, – sakė vienas NATO pareigūnas. NATO grėsmės nemato „Nematome jokios tiesioginės karinės grėsmės prieš jokią NATO sąjungininkę“, – pridūrė jis.

NATO turėtų paspartinti Baltijos šalių oro gynybos misijos steigimą, pabrėžė Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius, penktadienį Rygos pilyje susitikęs su NATO vyriausiuoju sąjungininkų pajėgų Europoje vadu ir JAV pajėgų Europoje vadu generolu Alexusu Grynkewichiumi.

Nuo rugsėjo 12 iki 16 d. planuojamos Rusijos ir Baltarusijos pratybos „Zapad-2025“. Oficialiai skelbiama, kad Baltarusijos teritorijoje vyksiančios pratybos bus skirtos „konfliktų lokalizavimui vienos iš valstybių narių teritorijoje“. Apie tai, kuo baigsis „Zapad-2025“ pratybos, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja buvęs kariuomenės vadas, generolas Vytautas Jonas Žukas ir atsargos pulkininkas, „Baltic Corporate Intelligence“ partneris Gintaras Bagdonas.

Rusijos karių, dalyvaujančių karinėse pratybose „Zapad-2025“, skaičius yra mažesnis nei 2023 m., kai Rusija Baltarusijoje dislokavo apie 10–12 tūkst. kareivių, per televiziją sakė Ukrainos sienos apsaugos tarnybos atstovas Andrijus Demčenka. „Šiuo metu Baltarusijos teritorijoje nematome didelių Rusijos pajėgų. Teroristinė valstybė šioms pratyboms atsiuntė dalinius, kareivius ir įrangą, tačiau jų skaičius yra gerokai mažesnis net nei 2023 m., kai Baltarusijoje buvo apie 10 tūkst.–12 tūkst.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pavadino Rusijos dronų skrydį virš Lenkijos nepriimtinu, tačiau, jo teigimu, toks incidentas buvo tikėtinas, rašo „Evropeiskaja pravda“. „Negalima ignoruoti fakto, kad tai įvyko Lenkijoje. Lenkai yra mūsų draugai, nepriklausomai nuo dabartinės politinės situacijos. Jie – mūsų istoriniai sąjungininkai, mums artimi dvasia, todėl jie tikrai yra mūsų draugai“, – sakė jis.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo teiginius, kad maždaug 20-ies Rusijos dronų įsiveržimas į lenkų oro erdvę galėjo įvykti per klaidą. „Taip pat norėtume, kad dronų ataka prieš Lenkiją būtų buvusi klaida. Bet taip nebuvo. Ir mes tai žinome“, – socialiniame tinkle „X“ pareiškė Lenkijos premjeras.

Rugsėjo 12-osios naktį daugiau nei 30 Ukrainos dronų atakavo Leningrado sritį. Tai pirmasis tokio masto puolimas per pastaruosius tris su puse mėnesio. Daugiausia smūgių teko didžiausiam šalies naftos iškrovimo uostui – Primorskui, praneša „Moscow Times“. „Gaisras viename iš laivų yra gesinamas. Pavojaus, kad laivas nuskęs ar išsilies naftos produktai, nėra“, – sakė regiono gubernatorius Aleksandras Drozdenko. Jis pridūrė, kad Primorske taip pat buvo užgesintas gaisras siurblinėje.

Rusija ir jos sąjungininkė Baltarusija penktadienį pradėjo bendras karines pratybas „Zapad 2025“ arba „Vakarai 2025“. „Bendros Rusijos ir Baltarusijos kariuomenių strateginės pratybos (...) prasidėjo“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime. Pratybos vyksta tvyrant įtampai su NATO šalimis po to, kai Lenkija, besiribojanti su Ukraina, šią savaitę apkaltino Maskvą dronų įsiveržimu į jos teritoriją.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos lyderio Vladimiro Putino mokytojai nesutrukdė jam tapti žudiku bei karo nusikaltėliu. Pasak jo, V. Putinas ne tik ignoravo europietiškas vertybes, bet ir suformavo agresyvią politiką, kuri vedė Rusiją į karus su kaimyninėmis valstybėmis. V. Zelenskis pareiškė, kad V. Putino išsilavinimas nė kiek nepaveikė Kremliaus vadovo taip, kad šis nesukeltų karų, rašo „Unian“. „Visi mes galime rasti informacijos apie Putino mokytojus.

Prancūzija ir Vokietija ketvirtadienį ėmėsi veiksmų sustiprinti Lenkijos oro erdvės gynybą, o Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba rengiasi skubiam posėdžiui dėl Maskvos dronų jos teritorijoje. Varšuva šį incidentą, dėl kurio Lenkijos ir NATO pajėgos naktį iš antradienio į trečiadienį numušė kelis dronus, pavadino tyčiniu, precedento neturinčiu išpuoliu prieš šalį, Aljansą ir Europos Sąjungą (ES). Maskva neigė, kad taikėsi į šalį, ir teigė, esą nėra jokių įrodymų, jog tai buvo rusiški dronai.

Pigūs Rusijos dronai atskleidė NATO silpnybes: Aljanso šalys buvo priverstos panaudoti milijardus kainuojančią ginkluotę, kad numuštų dronus. Ekspertai įspėja – tokia taktika neefektyvi, o Ukraina rodo, kad su šia grėsme galima kovoti daug paprasčiau ir pigiau. NATO narės neturi ekonomiškai efektyvių priemonių kovoti su pigiais Rusijos bepiločiais orlaiviais. Rusijos dronai įsiveržė į Lenkijos oro erdvę ir buvo numušti kelių milijonų vertės ginkluotės sistemomis.

NATO vadovas Markas Rutte penktadienį pranešė, kad Aljansas sustiprins savo rytinio flango gynybą po šią savaitę įvykusio Rusijos bepiločių orlaivių įsiveržimo į Lenkijos oro erdvę.

Rusija ketvirtadienį paragino Lenkiją atidaryti sieną su Baltarusija, pavadindama šį Varšuvos sprendimą „destruktyviu“ ir įspėdama apie galimas pasekmes. „Raginame Varšuvą apsvarstyti tokių destruktyvių žingsnių pasekmes ir kuo greičiau peržiūrėti savo sprendimą“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės spaudai Marijos Zacharovos išplatintame pranešime.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas šalį valdo iš specialiai sukurtų operatyvinių buveinių tinklo – būdamas viename iš šių bunkerių Kremliaus vadovas dėl sufabrikuotų kaltinimų šnipinėjimu įsakė suimti Evaną Gershkovichių, rašoma Drew Hinshaw ir Joe Parkinsono knygoje. Apie tai pranešė „The Times“, kurio informaciją cituoja naujienų portalas „Unian“. Straipsnyje teigiama, kad 2023 m. kovą Kremliaus diktatorius prisijungė prie vaizdo skambučio, kad koordinuotų dar vieno JAV piliečio suėmimą.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė, jog Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas turi suvokti, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas tyčiojasi iš jo ir taikos iniciatyvų, skirtų karui Ukrainoje nutraukti, rašo „Ukrinform“. R. Sikorskis pabrėžė, kad gerbia D. Trumpo pastangas siekti taikos. „Mes visi – Ukrainos ir Rusijos kaimynai – norime, kad taika būtų atkurta.

Čečėnijos vadovo Ramzano Kadyrovo sveikata dar labiau pablogėjo, dėl to jis pradėjo nešiotis šlapimo surinkimo maišelį. Apie tai pranešė „Novaja Gazeta. Europa“ šaltinis Čečėnijos administracijoje, rašo „Moscow Times“. Anot šaltinio, R. Kadyrovas taip pat kiek atsitraukė nuo tiesioginio valdymo. Skelbiama, kad Kadyrovo būklė prastėja Šaltinis sako, kad R. Kadyrovas negali susitaikyti su savo liga ir jos keliamais apribojimais.

Rusijos pietuose esantis Krasnodaro oro uostas ketvirtadienį vėl buvo atidarytas po trejus su puse metų trukusio uždarymo dėl saugumo problemų, t. y. dėl karo Ukrainoje, pranešė valdžios institucijos. Maskva uždarė daugumą oro uostų, esančių netoli sienos su Ukraina, dėl Kyjivo atsako į Rusijos puolimą.

Prekės ženklas „Armija Rosiji“ uždaro visas 35 parduotuves ir išparduoda likusius diržus, sausainius, chaki kelnes ir kitus karinius reikmenis „su pernelyg dideliu antkainiu“, skelbiama prokremliškame „Mash“. Naujienų portalo duomenimis, priežastis – nuostoliai. Parduotuvės nutraukia veiklą Maskvoje, Sankt Peterburge, Kaliningrade ir Engelse. Kolekcijų, skirtų karinei tematikai, kūrimas ir gamyba baigti.

Naktinis Rusijos puolimas, per kurį kelis kartus buvo pažeista Lenkijos oro erdvė, parodė šalies pažeidžiamumą. Tarptautinių santykių ekspertas dr. Vitoldas Sokala teigia, kad Lenkija faktiškai jau gyvena karo sąlygomis, o incidentas rodo, jog NATO turi imtis ryžtingų veiksmų, kad užtikrintų regiono saugumą, rašoma „Onet“. Rusijos naktinio puolimo metu Ukrainos teritorijoje Lenkijos erdvė buvo pažeista keletą kartų.

Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis pranešė, kad kalbėjosi su JAV prezidentu Donaldu Trumpu apie oro erdvės pažeidimą naktį iš antradienio į trečiadienį, rašo „Evropeiskaja pravda“. Socialiniame tinkle „X“ K. Nawrockis teigė, kad su D. Trumpu aptarė „pakartotinį Lenkijos oro erdvės pažeidimą Rusijos dronais, įvykusį šią naktį“. Jis pridūrė, jog pokalbis su JAV prezidentu yra „dalis konsultacijų, kurias vedu su mūsų sąjungininkais“, ir pažymėjo, kad derybos patvirtino jų vienybę.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragina sukurti Europos oro gynybos skydą, reaguodamas į Rusijos įsiveržimą į Lenkiją, rašo „Sky News“. Jis taip pat pabrėžė, kad sąjungininkai turi žymiai padidinti bendrą finansavimą dronų gamybai.

Rusijos dronai ir raketos pažeidė Lenkijos oro erdvę, o NATO reagavo pasiųsdama naikintuvus ir surengusi plataus masto operaciją. Ekspertai perspėja, kad tokie išpuoliai gali kartotis, todėl Aljansui teks „pasistengti labiau nei praėjusią naktį“. „Sky News“ karo analitikas Michaelas Clarke‘as teigė: „Gali būti, kad Putinas pervertina savo galimybes, tačiau žinia, kurią jis siunčia Vakarų sąjungininkams ir Donaldui Trumpui, yra ta, jog ši krizė tik dar labiau aštrės, kol jūs nesusitvarkysi...

Lenkija rugsėjo 10 d. patvirtino, kad Rusijos atakos prieš Ukrainą metu bepiločiai ne kartą pažeidė šalies oro erdvę. Incidentai sukėlė nerimą dėl augančios įtampos regione, o Lenkijos kariuomenė mobilizavo aviaciją bei vykdo operaciją dronams identifikuoti ir neutralizuoti. Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operacinė vadovybė socialiniuose tinkluose paskelbė, kad trečiadienio Rusijos atakos metu bepiločiai ne kartą pažeidė šalies oro erdvę.

Į Lenkijos oro erdvę įskridę dronai privertė svarstyti apie 4-ojo straipsnio aktyvavimą. Pasak Kęstučio Budrio, incidentų tikimybė tik auga, o NATO privalo reaguoti ryžtingai. Be to, Lietuva ragina dislokuoti papildomas oro gynybos ir antidronines sistemas, nes grėsmė kyla visam rytiniam Aljanso pasienio ruožui. Apie oro gynybos spragas ir galimas pasekmes, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu.