Rusija

Rusijos saugumo tarybos sekretorius Sergejus Šoigu apkaltino Vakarus darant agresyvų spaudimą Rusijai ir bandant ją padalyti į dešimtis nepriklausomų valstybių, rašo „Moscow Times“. „Jų tikslas – mūsų šalies desuverinizavimas. Jie nori padalyti mūsų Tėvynę į dešimtis mažų valstybių, kad vėliau galėtų jas pavergti, išnaudoti ir panaudoti savo savanaudiškiems interesams“, – savo straipsnyje rašė S. Šoigu.

Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas pasisakė apie galimą V. Putino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimą, skelbia „Kanal 24“. Susitikimas buvo planuojamas Vengrijoje, tačiau D. Trumpas jį atidėjo, netrukus įvedė sankcijų Rusijai. J. Ušakovas komentuodamas galimą V. Putino ir D. Trumpo susitikimą pareiškė, kad dėl jo „nėra jokių orientyrų“. Tačiau kartu J. Ušakovas pareiškė, kad Rusija išlieka „iš esmės pasirengusi“ susitikimui.

Pirmadienio vakarą Rusijos sostinėje Maskvoje vėl neramu, skelbia „Kanal 24“. Anot leidinio, socialinėse medijos plinta informacija, kad Maskvoje esą vėl girdėti sprogimai, tačiau oficialiai pranešama tik apie du numuštus dronus, skridusius link Maskvos. Kaip rašo minėtas kanalas, rusai neoficialiai skelbia, kad Maskvą vėl bandoma atakuoti dronais. Vis dėlto daug įrašų nėra, o oficialiai informacija taip pat neskelbiama, komentavo tik Rusijos sostinės meras Sergejus Sobianinas.

Čekijos vyriausybės atstovas teigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praranda galimybę daryti įtaką Donaldui Trumpui – JAV lyderis esą nebenusileidžia Kremliaus vadovo manipuliacijoms ir netgi gali tapti tuo, kas privers V. Putiną sėsti prie derybų stalo. Tokią nuomonę naujienų agentūrai „Ukrinform“ išreiškė Čekijos vyriausybės įgaliotinis Ukrainos atstatymo klausimais Tomašas Kopečny.

Vietnamas slapta perka ginklus iš Rusijos – šį sprendimą, kaip teigiama, lėmė chaotiška JAV prezidento Donaldo Trumpo politika Hanojaus atžvilgiu. Nutekinti „Rostec“ dokumentai atskleidžia milijardinius sandorius ir sudėtingas mokėjimo schemas, kuriomis siekiama apeiti sankcijas Maskvai, rašo „The New York Times“. Žurnalistai išanalizavo apie 1 tūkst. Rusijos korporacijos „Rostec“ dokumentų, kuriuos gavo įsilaužėliai, ir atliko interviu su Vietnamo, JAV bei kitų šalių pareigūnais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas oficialiai nutraukė vieną iš paskutinių Šaltojo karo laikų branduolinio saugumo susitarimų su Jungtinėmis Valstijomis. Maskva atsisako įsipareigojimų dėl plutonio šalinimo, tuo dar labiau didindama įtampą su Vašingtonu ir silpnindama pasaulinę branduolinių ginklų kontrolės sistemą.

Rusijos energetikos ministras Sergejus Civiliovas sekmadienį pareiškė, kad vartotojų panika, naftos perdirbimo gamyklų techninė priežiūra ir sezoninė paklausa lėmė tai, kad šalyje nuo vasaros smarkiai pakilo degalų kainos, praneša „The Moscow Times“. Duomenys rodo, kad benzino kainos Rusijoje nuo metų pradžios padidėjo 11,6 proc.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį Kremliuje priėmęs Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministrę Choe Son Hui sakė, kad Maskvos ir Pchenjano ryšiai vystosi taip, kaip planuota. Kremliaus paskyroje platformoje „Telegram“ paskelbtame įraše matyti, kaip V. Putinas pasveikina Choe Son Hui ir paspaudžia jai ranką. „Viskas vyksta pagal planą“ Tuomet V. Putinas sako: „Viskas vyksta pagal planą.

Dar vienas Libijos nacionalinės armijos (LNA) specialiųjų pajėgų būrys atvyko į Baltarusiją mokytis karo meno, skelbiama „Zerkalo“. „Facebook“ pasirodė vaizdo įrašas, kuriame ginkluoti libiečiai eina keliu, beržų apsupty. Vaizdo įrašą su Libijos specialiųjų pajėgų kariais Baltarusijoje paskelbė organizacija „Judėjimas pagrindinio štabo paramai“. „Specialiosios pajėgos iš Benino regiono poligone Baltarusijoje. Tegul Alachas saugo mudžahedų sūnus, generolą leitenantą Vanisą Bukhamadą.

JAV Karo studijų institutas (ISW) teigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra visiškai dezinformuojamas apie realią padėtį fronte. Analitikai nurodo, kad Rusijos generalinis štabas pateikia jam klaidingus pranešimus apie tariamas pergales ir ukrainiečių karių apsuptis, kurios neturi nieko bendro su tikrove.

Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministrė Choe Son Hui pirmadienį lankosi Maskvoje, kur susitiko su Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu ir gyrė savo šalies ryšių su Rusija artumą. Choe Son Hui vėliau Kremliuje susitiks su prezidentu Vladimiru Putinu, sakė šio atstovas spaudai. Choe Son Hui vizitas, naujausias iš virtinės susitikimų tarp abiejų šalių atstovų, vyksta praėjus kelioms dienoms po to, kai Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas pažadėjo plėtoti karinius ryšius su Maskva.

Maskvos ir Maskvos srities gyventojai pirmadienio rytą pastebėjo danguje neidentifikuotą objektą, kuris paliko ryškų ugnies pėdsaką. Ekspertų teigimu tai galėjo būti meteoras arba „kosmoso šiukšlės“, tačiau tikslių duomenų dar reikės palaukti. Nuotraukose matomas neidentifikuotas objektas, kuris skrenda pro gyvenamuosius namus ir palieka ryškų žalsvą pėdsaką danguje, rašoma „Lenta“. Remiantis „Shot“ duomenimis, nežinomą objektą danguje matė Maskvos ir jos apylinkių gyventojai.

Kremliaus vykdomas karas Ukrainoje sukėlė ekonomines problemas Rusijoje. Šios kelia gyventojų nepasitenkinimą ir sustiprino Rusijos prezidento Vladimiro Putino nuogąstavimus dėl galimo valstybės perversmo, rašo „The Telegraph“, cituoja „The Moscow Times“. Vakarų analitikai pažymi, kad Rusijos diktatorius turi vis daugiau priežasčių nerimauti: ES ir JAV įveda naujas sankcijas, verslas paralyžiuotas dėl aukštų palūkanų normų, valstybės skola auga, prekės brangsta, o šalies ekonomikos ministras ...

Po rugsėjo 11-ąją mirus vienam atviros Rusijos istorijos balsų – Nikolajui Svanidzei – valstybinė televizija galutinai persijungė į propagandos režimą: „istoriniai“ serialai šlovina SSRS, demonizuoja Vakarus ir represijas vadina „būtina kaina“. Nuo „Istorinių kronikų“ iki „SSRS amžiaus“ – dokumentika virsta įrankiu, pateisinančiu šiandienos karą. 2024 m. rugsėjo 11 d. mirė Rusijos žurnalistas ir televizijos laidų vedėjas N. Svanidzė.

Rusų prezidento Vladimiro Putino tarptautinis pasiuntinys ekonomikos klausimais Kirilas Dmitrijevas sekmadienį pasmerkė „titaniškus bandymus“ sužlugdyti dialogą su Jungtinėmis Valstijomis, jam lankantis šioje šalyje, reaguojant į Vašingtono įvestas sankcijas Rusijos naftos bendrovėms.  „Matome titaniškus bandymus sužlugdyti bet kokį dialogą tarp Rusijos ir JAV ir skleisti dezinformaciją“, – platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše sakė K. Dmitrijevas.

Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministrė Choe Son Hui apsilankys Rusijoje ir Baltarusijoje, sekmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida, nenurodydama vizito datos. Choe Son Hui „apsilankys Rusijos Federacijoje ir Baltarusijos Respublikoje Rusijos ir Baltarusijos užsienio reikalų ministerijų kvietimu“, pranešė valstybinė naujienų agentūra KCNA.

 Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį paskelbė apie sėkmingą galutinį naujos branduolinės kruizinės raketos „Burevestnik“ bandymą ir išgyrė šį „unikalų“ branduolinį ginklą, kurio veikimo nuotolis siekia 14 tūkst. kilometrų. „Lemiami bandymai jau baigti“, – Kremliaus paskelbtame vaizdo įraše pareiškė V. Putinas, kalbėdamas susitikime su karininkais.

JAV prezidentasDonaldas Trumpas pakartojo, kad su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu susitiks tik tuo atveju, jei žinos, kad bus sudarytas susitarimas dėl Ukrainos. „Turiu žinoti, kad sudarysime susitarimą. Neketinu gaišti laiko“, – sekmadienį lėktuve „Air Force One“ žurnalistams pareiškė D. Trumpas, paklaustas, ką Rusija turės padaryti, kad jis perkeltų planuotą susitikimą su V. Putinu.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas pareiškė, kad Maskva, Vašingtonas ir Kyjivas esą priartėjo prie galimo diplomatinio sprendimo, galinčio užbaigti karą Ukrainoje. Tiesa, konkrečių detalių jis neatskleidė, tačiau tokie pareiškimai jau sulaukė politologų dėmesio. „Manau, kad Rusija, JAV ir Ukraina iš tiesų yra pakankamai arti diplomatinio sprendimo“, – „Reuters“ citavo K. Dmitrijevo žodžius. Jis neatskleidė jokių detalių, ką konkrečiai turėjo omenyje.

Nepaisydamas Kremliaus bandymų apsimesti nepažeidžiamu, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad naujausių sankcijų smūgį labiausiai jaučia Rusijos autoritarinis lyderis Vladimiras Putinas. Tai jis pasakė savo vakariniame kreipimesi į ukrainiečius, rašo „Ukrainska Pravda“. „Ir nors rusai dabar pasauliui siunčia signalą, kad sankcijos tariamai nepaliečia jų ekonomikos, visi mato eiles degalinėse Rusijoje, Rusijos regionų bankrotą ir Rusijos federalinio biudžeto deficitą.

Ketvirtadienį Europos Sąjunga (ES) įvedė naujų apribojimų Rusijos naftos ir dujų sektoriui pagal 19-ąjį bloko sankcijų paketą, priimtą nuo Kremliaus invazijos pradžios 2022 metais. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pasmerkė ES ir pažėrė naujų grasinimų blokui. „Tiek įsitraukusi į savo išskirtinumą, ES šantažuoja vis daugiau trečiųjų šalių, plisdama „antrines“ sankcijas“, – sako ji. „Tai darydama, ji (Europa – red. past.

Remiantis naujais valstybinės statistikos tarnybos „Rosstat“ duomenimis, Rusijos gynybos pramonės kompleksas, kuris dėl milžiniškų karo išlaidų buvo pagrindinis šalies ekonomikos variklis, po beveik trejus metus trukusio augimo dviženkliais skaičiais pagaliau parodė pirmuosius sulėtėjimo požymius, pranešė „The Moscow Times“. Duomenys rodo, kad su kariniu sektoriumi susijusiose pramonės šakose, kurias skatino trilijonų rublių vertės valstybinės gynybos sutartys, rugsėjį pirmą kartą nuo invazijos...

Rusija sureagavo į naujas JAV ir Europos Sąjungos sankcijas. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Maskva analizuoja ribojimus ir ketina veikti „pagal savo interesus“. „Šiuo metu analizuojame nustatytas ir paskelbtas sankcijas ir, žinoma, elgsimės taip, kaip geriausiai atitinka mūsų interesus. Tai yra pagrindinis mūsų veiksmų motyvas. Mes veikiame ne prieš kitus, o savo pačių labui. Taip ir elgsimės“, – aiškino D. Peskovas.

Atkakli Europos Sąjunga neketina trauktis – ji paskatino JAV prezidentą Donaldą Trumpą griežčiau spausti Maskvą ir „skaudžiai“ nubausti Rusiją. Įvedus naujas sankcijas ir pažadėjus Ukrainai 140 mlrd. eurų paramos paketą, Europa siekia išlaikyti JAV Kyjivo pusėje ir sustiprinti spaudimą Kremliui, rašo „The New York Times“. Europos Sąjunga įvedė naujas sankcijas Rusijai ir įsipareigojo per dvejus metus suteikti Ukrainai finansinę ir karinę paramą.

Kremlius pirmą kartą viešai pavadino Jungtines Amerikos Valstijas Rusijos priešu. Po naujų sankcijų Rusijos energetikos sektoriui Vladimiras Putinas ir Dmitrijus Medvedevas pratrūko aštria retorika, o analitikai įspėja – tai ženklas, kad Maskva galutinai nutraukia bandymus ieškoti kompromiso su Vašingtonu. Kaip pažymi Karų studijų instituto (ISW) analitikai, tai rodo „esminį posūkį“ Rusijos retorikoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vėl pratrūko grasinimais. Ketvirtadienį jis pareiškė, kad Maskvos atsakas į tolimus smūgius Rusijos teritorijai bus „pribloškiantis“ – nors dar visai neseniai tikino, kad reaguos tik stiprindamas oro gynybą.  Į klausimą, kaip vertina „prieštaringus signalus iš Vašingtono“ – galimą apribojimų panaikinimą naudoti tolimą ginkluotę prieš Rusiją ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimą apie galimybę smogti iki 3 tūkst.

Po netikėto tono pasikeitimo, paaiškėjo, kas privertė JAV prezidentą Donaldą Trumpą griežčiau kalbėti apie Vladimirą Putiną ir smogti sankcijomis Rusijai. Kaip skelbia CNN, tokį sprendimą lėmė ilgainiui augęs nusivylimas, kad po viršūnių susitikimo Aliaskoje V. Putino pozicija dėl karo Ukrainoje visiškai nepasikeitė. Daugelis net Baltuosiuose rūmuose buvo nustebinti tuo, kaip netikėtai JAV prezidentas D. Trumpas patvirtino naują sankcijų paketą prieš Rusiją.

Įšaldytą Rusijos centrinio banko turtą sunku konfiskuoti, nes teisiškai jis vis dar priklauso Rusijai. Norint turtą oficialiai perduoti kitai šaliai, reikia atitinkamų teismo sprendimų ir šalių veiksmų derinimo. Apie tai išskirtiniame komentare „Ukrinform“ korespondentui Hagoje sakė Nyderlandų teisininkė ir sankcijų Rusijai ekspertė Heleen over de Linden.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sarkastiškai sureagavo į Rusijos vadovo Vladimiro Putino teiginį, kad naujos sankcijos Rusijai nepaveiks jos ekonomikos. D. Trumpas atitinkamas pastabas išsakė kalbėdamasis su žurnalistais Baltuosiuose rūmuose, praneša naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas. Žurnalistai JAV lyderio paklausė, ką jis mano apie V. Putino pareiškimą, kad naujausios JAV sankcijos neturės rimto poveikio Rusijos ekonomikai.

Vietos valdžios institucijos praneša, kad spalio 24-osios naktį per dronų ataką Krasnogorske, Maskvos srityje, buvo apgadintas gyvenamasis namas. Pasak Maskvos srities gubernatoriaus Andrejaus Vorobjovo, dronas įskrido į 14 aukšto butą, rašo „Kyiv Independent“. Leidinys negalėjo patikrinti šių duomenų. Sužeisti 5 žmonės „Penki žmonės buvo sužeisti, tarp jų ir vaikas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, regis, vis dėlto nusprendė imtis ne pačių griežčiausių sankcijų prieš Rusiją. Kaip rašo „The Wall Street Journal“, po to, kai Rusija smogė Ukrainai praėjus vos kelioms valandoms po atšaukto D. Trumpo susitikimo su V. Putinu, Baltieji rūmai parengė tris galimus atsako scenarijus, tačiau prezidentas pasirinko vidutinio griežtumo variantą. Kaip rašo leidinys, pareigūnų teigimu, prezidento kantrybė išseko po to, kai jis padarė išvadą, jog V. Putinas vilkina laiką.

Ketvirtadienio vakarą Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad šalies kariniai lėktuvai negalėjo pažeisti Lietuvos oro erdvės, skelbia „SkyNews“. Pareiškime teigiama, kad Rusijos orlaiviai SU-30 atliko „mokomąjį skrydį“ virš su Lietuva besiribojančio Kaliningrado. Kremlius tvirtina, kad orlaiviai nepažeidė jokios kitos šalies sienų. Pareiškime nebuvo paminėta Lietuva.

Prie Maskvos prieigų antžeminės raketos „Pantsir“ paleidimo blokas rėžėsi į autobusą su keleiviais, praneša „Astra“. Opozicinis rusų leidinys atkreipė dėmesį į bendrovės „Mostransavto“ pareiškimą, kuriame teigiama, kad per ukrainiečių antpuolį šį rytą „drono nuolaužos“ kliudė vieną iš važiavusių autobusų. Jis esą patyrė „nežymius pažeidimus“, aukų nebuvo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina niekada nenaudojo amerikietiškų ilgojo nuotolio ginklų Rusijos teritorijoje. Anot jo, ukrainiečiai remiasi savo šalies gamybos ginkluote, kurios veikimo nuotolis siekia iki 3 tūkst. kilometrų. Valstybės vadovas komentavo leidinio „The Wall Street Journal“ teiginį, esą JAV tariamai panaikino apribojimus naudoti ilgojo nuotolio ginkluotę prieš taikinius Rusijos teritorijoje.

Rusija rado būdą išvengti skaudžiausio JAV sankcijų smūgio: planuoja naudoti šešėlinį laivyną ir naujus prekybos kelius. JAV paskelbtos naujos sankcijos prieš didžiausias Rusijos naftos bendroves gali smarkiai smogti Kremliaus biudžetui, tačiau Maskva jau ieško būdų, kaip sušvelninti padarinius. „Bloomberg“ šaltiniai teigia, kad Rusija ketina pasitelkti šešėlinį tanklaivių tinklą ir plėsti naftos prekybininkų ratą, kad išlaikytų eksporto srautus ir biudžeto pajamas.

Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas, komentuodamas Donaldo Trumpo pareiškimą apie dvišalio susitikimo Budapešte atšaukimą, kalbėjo apie galimą jo „atidėjimą“, rašo „Evropeiskaja pravda“. Kremliaus propagandisto Pavelo Zarubino paprašytas pakomentuoti D. Trumpo pareiškimą dėl Budapešto viršūnių susitikimo atšaukimo, V. Putinas teigė, kad iniciatyva surengti šį susitikimą kilo iš amerikiečių pusės.

Nerimą keliantis judėjimas Baltijos jūroje: jau keletą dienų tiesiai prie Liubeko įlankos stovi laivas, kurį stebi Vokietijos jūrų policija ir karinis jūrų laivynas. Pagal laikraščio „Kieler Nachrichten“ duomenis, laivas priklauso Rusijos kariniam jūrų laivynui. Jo ilgis siekia 112 metrų. Laivas ten atvyko sekmadienį – jį lydėjo Vokietijos federalinės policijos patrulinis laivas „Bambergas“ ir kateris.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Rusija „labai bijo“ galimo sprendimo panaudoti jos įšaldytus turtus karo padariniams atlyginti. Pasak jo, Maskva puikiai supranta, kad už agresiją prieš Ukrainą teks sumokėti, o sprendimas dėl įšaldyto turto panaudojimo gali būti priimtas jau artimiausiu metu. V. Zelenskis savo kalbą pradėjo pagerbdamas žurnalistus, kurie šiandien žuvo per Rusijos ataką Kramatorske.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Ukraina jau veda derybas su ilgojo nuotolio ginklų turinčiomis Europos šalimis dėl galimo tokios ginkluotės tiekimo.

Ukrainos dronai pataikė į didelę naftos perdirbimo gamyklą Rusijos mieste Riazanėje ir sukėlė gaisrą.  Gubernatorius Pavelas Malkovas pareiškė, kad virš Riazanės apylinkių buvo perimta 14 dronų. „Krintančios nuolaužos sukėlė gaisrą pramonės objekto teritorijoje“, – „Telegram“ kanale parašė jis.  Gubernatorius priminė žmonėms, kad draudžiama skelbti nuotraukas ir vaizdo įrašus iš įvykio vietos.

Lenkijos Gdynės uostamiesčio savivaldos tarybos nariai ragina valdžią sustiprinti vietos policijos pajėgas, nes mieste, pasak jų, Rusija vykdo hibridinį karą prieš ukrainiečių bendruomenę, pranešė Lenkijos naujienų portalas „TVP World“. Tarybos nariai priėmė atitinkamą rezoliuciją po mieste fiksuotų antiukrainietiškų provokacijų, įskaitant šį mėnesį įvykusį incidentą, kai dėl įtarimų kelių automobilių su Ukrainos valstybiniais numeriais padegimu buvo sulaikytas 42-ejų vyras.

Per sprogimą gamykloje centriniame Rusijos Kopeisko mieste žuvo 10 žmonių, dar 12 dingo be žinios, ketvirtadienį pranešė regiono gubernatorius. Valdžios institucijos nenurodė, dėl ko vėlai trečiadienį įvyko sprogimas, ir nepateikė gamyklos pavadinimo, tačiau Rusijos žiniasklaida pranešė, kad joje buvo gaminami sprogmenys kariuomenei.

Londono policija ketvirtadienį pranešė areštavusi tris 44, 45 ir 48 metų amžiaus vyrus, įtariamus bendradarbiavimo su Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba. Vyrai ketvirtadienį buvo sulaikyti Londono vakarinėje ir centrinėje dalyse ir bus apklausiami policijos kovos su terorizmu skyriaus dėl pažeidimų pagal Nacionalinio saugumo įstatymą, savo pareiškime pranešė Metropoliteno policija.

Kinijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad spaudimas Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui nepadės užbaigti Rusijos ir Ukrainos karo. Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Guo Jiakunas tai pareiškė ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje, praneša „Ukrinform“. „Dialogas ir derybos yra vienintelis galimas būdas išspręsti Ukrainos krizę (taip Kinija oficialiai vadina Rusijos karą prieš Ukrainą – „Ukrinform“)“, – sakė ministerijos atstovas spaudai, atsakydamas į klau...

Buvęs Rusijos prezidentas, Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas „pasuko karo keliu“, skelbia „SkyNews“. D. Medvedevas teigia, kad JAV yra Rusijos „priešininkė“ ir kad „taikos kūrėjas“ D. Trumpas „dabar visiškai pasiryžęs kariauti su Rusija“. Medvedevas: „Trumpas visiškai susitapatino su beprotiška Europa“ D. Medvedevas šia tema pasisakė socialiniame tinkle „Telegram“. „Jei kas nors iš gausybės ...

JAV trečiadienį paskelbė naujas sankcijas dviem didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms, signalizuodamos apie naują posūkį prezidento administracijos taktikoje karui Ukrainoje užbaigti.

Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad naujos JAV sankcijos jos naftos pramonei gali pakenkti diplomatinėms pastangoms užbaigti karą Ukrainoje, ir pridūrė, kad ji yra joms atspari. „Mūsų šalis įgijo stiprų imunitetą Vakarų apribojimams ir toliau užtikrintai plėtos savo ekonominį potencialą, įskaitant ir energetinį potencialą“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.

Norint priversti Rusiją pradėti tikras derybas dėl taikos Ukrainoje, iš Vladimiro Putino reikia atimti tikėjimą pergale ir parodyti, kad jis pralaimi karą, o tai Rusijai atneš rimtus padarinius, išskirtiniame komentare naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje (1998–2000 m.) Stevenas Piferis. „Nemanau, kad naujausios Rusijos atakos rodo esminį derybų proceso atmetimą.

Per sprogimą gamykloje Rusijos Kopeisko mieste, Uralo kalnų regione, žuvo mažiausiai devyni žmonės, o dar penki buvo sužeisti, ketvirtadienį pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS, remdamasi Čeliabinsko gubernatoriumi Aleksejumi Teksleriu. Kol kas nebuvo galima patvirtinti pranešimų, kad į fabriką rėžėsi bepilotis orlaivis. A. Teksleris tinkle „Telegram“ paskelbtame įraše nenurodė paveiktos gamyklos tipo. Pasak vietos pranešimų, joje gaminama amunicija Rusijos kariuomenei.