Rusija

Milijardierius, vyresnysis Baltųjų rūmų patarėjas Elonas Muskas sekmadienį po aršaus ginčo internete su Lenkijos užsienio reikalų ministru pažadėjo išsaugoti Ukrainos prieigą prie jo palydovinio tinklo „Starlink“. Jungtinės Valstijos sustabdė karinę pagalbą ir dalijimąsi žvalgybos informacija su Ukraina po vasario 28 dieną įvykusio prezidentų Donaldo Trumpo ir Volodymyro Zelenskio susitikimo Baltuosiuose rūmuose, virtusio viešu ginču.

„Buvau sekso vergė“, – 1999 m. keturiskart SSRS olimpinė čempionė apkaltino savo trenerį baltarusį, iš Grodno kilusį Renaldą Knyšą išprievartavimu. Sekso žaislai, pornografiniai žurnalai, nuolatinis priekabiavimas automobilyje, psichologinis smurtas – dabar apie tai pasakoja dar keturios buvusios jo mokinės. Į moterų žodžius sureagavo ir pats treneris, rašoma „Krym. Realiji“. „Maniau, kad niekada negyvensiu ir nesulauksiu, kol visi tai sužinos.

Rusijos valdančiosios partijos vietos pareigūnai sukėlė prieštaringų vertinimų bangą, Ukrainoje žuvusių karių motinoms padovanoję mėsmalių – prietaisų, kurių pavadinimas plačiai naudojamas žiauriai Rusijos taktikai fronto linijoje apibūdinti.

Vienas iš jų buvo Komunistų partijos pareigūnas, kurio iškilimas į valdžią galiausiai lėmė Sovietų Sąjungos žlugimą. Kitas – ryškus Niujorko verslininkas, kurio sugrįžimas į Baltuosius rūmus sukrėtė ne tik Vašingtoną. Michailą Gorbačiovą ir prezidentą Donaldą Trumpą skiria dešimtmečiai ir geopolitikos svoris.

Rusija ketina išbandyti Vakarų vienybę, ypač kalbant apie NATO kolektyvinės gynybos principą, tvirtina Vokietijos žvalgybos tarnybos BND vadovas Bruno Kahlis. Duodamas interviu transliuotojui „Deutsche Welle“ jis pareiškė, kad Rusija svarsto galimybę išbandyti NATO 5-ojo straipsnio, kuris numato, kad vieno sąjungininko užpuolimas turi būti traktuojamas kaip visų užpuolimas, patikimumą. „Labai tikimės, kad tai netiesa ir kad nebūsime pastatyti į sudėtingą padėtį, kuomet tai bus išbandoma.

JAV Prezidentas Donaldas Trumpas 2019 m. vykusiame vyriausybės posėdyje pasakė daug keistų, neteisingų dalykų. Tačiau keisčiausia nuotrupa buvo jo istorijos pamoka apie Sovietų Sąjungą. D. Trumpas, kuris patikino esąs geriausias ekspertas daugeliu temų, kurioms neturi jokio formalaus išsilavinimo ar pasirengimo, buvo pateikęs savo versiją, kodėl žlugo SSRS, rašoma „The Washington Post“. Sovietų Sąjungos žlugimo ir žygio į Afganistaną sutapimas akivaizdus.

Penktadienį Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas parlamente pareiškė, kad Lenkija, siekdama sukurti 500 tūkst. karių armiją, kuri galėtų atremti Rusijos keliamą grėsmę, sieks gauti galimybę įsigyti branduolinių ginklų ir užtikrinti, kad kiekvienas vyras dalyvautų kariniuose mokymuose, rašoma „Politico“. D. Tuskas sakė, kad Lenkija „rimtai kalbasi“ su Prancūzija apie tai, kad ją saugotų Prancūzijos branduolinis skėtis.

Europos finansų rinkos infrastruktūros įmonė „Euroclear“, turinti 183 mlrd. eurų įšaldyto Rusijos turto, pasamdė asmens sargybinius, kad apsaugotų savo aukščiausio lygio vadovus nuo galimų grėsmių iš Rusijos, atskleidė bendras „EUobserver“, Belgijos leidinių „De Morgen“ ir „Humo“ bei Prancūzijos laikraščio „Le Monde“ tyrimas, rašoma „The Insider“. Trys anoniminiai šaltiniai žurnalistams sakė, kad „Euroclear“ pasamdė Prancūzijos saugumo įmonę „Amarante“, kad ši saugotų generalinę direktorę Vale...

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį pareiškė paramą Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio raginimui dėl paliaubų Ukrainoje ore ir jūroje. „Palaikome mintį kuo greičiau nustatyti paliaubas ir sustabdyti atakas ore ir jūroje, kaip šalių pasitikėjimo stiprinimo priemonę“, – per Europos Sąjungos suorganizuotą susitikimą internetu sakė R. T. Erdoganas. „Mūsų pastangos pasiekti susitarimą, kuris garantuotų laivybos Juodojoje jūroje saugumą, atitinka šį požiūrį“, – sakė jis.

Po to, kai Maskva naktį įvykdė „masinę“ Ukrainos energetinių tinklų ataką, penktadienį šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą pasiūlė paskelbti oro paliaubas su Rusija. V. Zelenskis socialiniame tinkle paskelbė įrašą, kuriame prašė „tylos danguje – uždrausti naudoti raketas, tolimojo nuotolio dronus ir bombas.

Viena iš pagrindinių Rusijos propagandos sklaidos veikėjų, Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, išsakė savo nuomonę apie Lietuvoje šiandien paskelbtą nacionalinių grėsmių ataskaitą, bandydama pajuokauti apie vampyrų medžioklę. „Lietuvos spec. tarnybos paviešino ataskaitą, kurioje įvardijo Rusiją, Baltarusiją ir Kiniją pagrindinėmis grėsmėmis respublikai.

Penktadienį Rusijai dronais ir raketomis smūgiuojant į Vakarų Ukrainą, Lenkija pakėlė į orą savo lėktuvus.  „Ginkluotųjų pajėgų operatyvinis vadas pagal nustatytas procedūras suaktyvino visas turimas pajėgas ir priemones“, – penktadienio rytą pranešė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadovybė (DORSZ).  Ji pridūrė, kad į orą buvo pakeltos „budinčių naikintuvų poros, antžeminės oro gynybos ir radiolokacinės žvalgybos sistemos buvo padidintos parengties“.  Per naujausią dron...

JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas sako, kad karinės pagalbos įšaldymas Ukrainai nebus nuolatinis. Tuo tarpu JAV prezidentas sako, kad gali neginti NATO sąjungininkų, kurie gynybai išleidžia per mažai lėšų, rašoma „The Times“. JAV prezidentą D. Trumpą „labai padrąsino“ Ukrainos įsipareigojimas siekti taikos, pareiškė JAV gynybos sekretorius P. Hegsethas, JAV ruošiantis kitą savaitę vyksiančioms deryboms su šalies vyriausybe dėl pagrindų sudarymo.

Tikimybę, kad JAV prezidentui Donaldui Trumpui pavyks sutaikinti Ukrainą su Rusija derėtų vertinti atsargiai, šįryt duodamas interviu Latvijos televizijai pasakė Latvijos ambasadorius NATO Maris Riekstinsas. Jo nuomone, pareiškimai, kad NATO neteko savo galių, yra nesąmonė. Nors pasaulyje vienu metu vyksta daugybė įvykių, dėl kurių kyla daugybė klausimų, NATO tebėra svarbiausia platforma, kurioje derėtų kalbėti transatlantinės erdvės saugumo klausimais.

„Vieningoji Rusija“ partijos Murmansko srities (Rusija) skyriaus atstovai nusprendė nukautų ar žuvusių Ukrainoje karių motinoms Kovo 8-osios šventės proga padovanoti mėsmales, atkreipė dėmesį „Mediazona“. Soc. tinkle „Vkontakte“ partijos atstovai pasidalijo nuotraukomis iš apsilankymo Poliarnyje Zori mieste, kur dalijo dovanas karių motinoms.

Didžioji Britanija toliau teiks Ukrainai žvalgybinę informaciją, nors ribotų Londono ir kitų Europos šalių siūlomų galimybių nepakaks kompensuoti šią savaitę nutrūkusio JAV duomenų srauto. Anot savo šaltinių informacija besiremiančio „The Guardian“, JK toliau teiks ir neapdorotų duomenų analizę, tačiau vadovaudamasi įprastine žvalgybos praktika informacijos, gautos iš JAV pagal su šia šalimi sudarytas ilgalaikes sutartis, neperdavinės.

Lietuvos žvalgyba penktadienį perspėjo, kad per trejus–penkerius metus Rusija gali išvystyti pajėgumus, kurių pakaktų ribotiems veiksmams prieš NATO. Vis dėlto tokio laikotarpio pasiruošti plataus masto karui su Aljansu nepakaktų, nurodo institucijos. „Vidutinėje perspektyvoje tikėtina, kad Rusijai nepavyks sukurti pajėgumų, reikalingų plataus masto konvenciniam karui prieš NATO.

„Europa turi pati pasirūpinti savo gynyba“, – sako naujoji geopolitinė klišė, tačiau tai neturi didelės prasmės. Europą sudaro šalys, kurių interesai neatpažįstamai skiriasi priklausomai nuo jų atstumo su Rusija. Donaldo Trumpo posūkis į Maskvą atkuria Šaltojo karo geografiją. Matome, kaip grįžta Rytų Europa ir Vakarų Europa, rašo „Financial Times“ apžvalgininkas Simonas Kuperis.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad atėjo laikas svarstyti karinių pajėgų buvimo Rusijos ir Baltarusijos pasienyje klausimą. „Daug kalbama apie saugumo garantijų suteikimą Ukrainai, tačiau mes patys turėtume būti saugūs“, – sakė D. Tuskas, prieš prisijungdamas prie kitų ketvirtadienį lyderių Briuselyje vykstant neeiliniam Europos aukščiausiojo lygio susitikimui dėl Ukrainos.

Rusijos kariuomenės generolas leitenantas, čečėnų spec. pajėgų „Achmat“ vadas Apti Alaudinovas ragina „pagalvoti“ apie kelių milijonų vyrų mobilizaciją karui prieš Europą. Tai jis paskelbė savo „Telegram“ paskyroje, rašoma „The Moscow Times“. „Jau dabar turime galvoti – jei susiklostys tokia situacija apie visuotinę mobilizaciją, surinkti bent poros milijonų kariuomenę – pastatysime (europiečius) į tokią padėtį, iš kurios jie niekada neišeis“, – pareiškė jis.

Turkija būtų pasirengusi prireikus dislokuoti savo taikdarių Ukrainoje, ketvirtadienį sakė šaltinis turkų Gynybos ministerijoje. Pasak jo, turkų kariai būtų taikos palaikymo misijos dalis. „Indėlio į kokią nors misiją klausimas (...) bus vertinamas su visomis suinteresuotomis šalimis, jei bus manoma, kad to reikia regiono stabilumui ir taikai“, – sakė šaltinis. Jis kalbėjo Europos Sąjungos (ES) lyderiams susirinkus Briuselyje aptarti Ukrainos ir Europos saugumo klausimų.

Latvijos vidaus reikalų ministras Rihardas Kozlovskis ragina Europos Sąjungos (ES) valstybes nares suvokti, kokias rizikas Rusijos turistų buvimas ES teritorijoje gali kelti vidaus saugumui, ir nebeišduoti Šengeno turistinių vizų Rusijos piliečiams.  Šią savaitę Briuselyje buvo pristatytas Šengeno barometras su 2024 m. duomenimis apie galimas grėsmes ES. Jis rodo didėjančią Šengeno turistinių vizų Rusijos piliečiams išdavimo tendenciją lyginant su 2023 metais.

Kyjivas ir Varšuva parengė bendrą veiksmų įgyvendinant ilgalaikius gynybos projektus planą. Apie tai ketvirtadienį Varšuvoje surengtoje spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo su Lenkijos krašto gynybos ministru Władyslawu Kosiniaku-Kamyszu, paskelbė Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas. „Mes parengėme planą, pagal kurį įgyvendinsime tiek skubius, tiek ilgalaikius projektus“, – pasakė R. Umerovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį sakė, kad jo šalis planuoja surengti naujas derybas su Jungtinėmis Valstijomis, sustabdžiusiomis žvalgybinę paramą Kyjivui ir taip sudavusiomis naują smūgį su Rusijos invazija kovojantiems ukrainiečiams.

Ukrainos prezidentas platformoje „X“ padėkojo savo kolegai iš Prancūzijos Emmanueliui Macronui už pastangas siekiant taikos šiuo metu vykstančiame kare. „Esu dėkingas Emmanueliui Macronui už jo aiškią viziją ir mūsų bendras pastangas siekiant taikos. Taika negali būti vien žodis – ji turi būti reali ir negali reikšti Ukrainos kapituliacijos ar žlugimo“, – atkreipė dėmesį prezidentas.

Rusija baigė išduoti pasus ukrainiečiams, gyvenantiems rusų kariuomenės užimtose Ukrainos dalyse, trečiadienį sakė rusų prezidentas Vladimiras Putinas. Kyjivas procesą smerkė kaip neteisėtą bandymą ištrinti šiose teritorijose ukrainietišką tapatybę. Nuo 2022-ųjų vasario, kai pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, Maskva spaudžia Ukrainos pietuose ir rytuose gyvenančius ukrainiečius tapti Rusijos piliečiais.

Rumunija trečiadienį nurodė išsiųsti du Rusijos diplomatus, prieš tai supeikusi Rusijos „kišimąsi“ ir kritiką dėl kaltinimų kraštutinės dešinės kandidatui į prezidentus Calinui Georgescu. Kaip pranešama, NATO narės Rumunijos užsienio reikalų ministerija paskelbė Rusijos karo atašė Bukarešte ir jo pavaduotoją „personae non gratae“. Ji teigė, kad šie asmenys vykdė veiklą, prieštaraujančią Vienos konvencijai dėl diplomatinių santykių, tačiau detalių nepateikė.

Rusijos teismas nuteisė 19 metų kalėti Didžiosios Britanijos pilietį Jamesą Scottą Rhysą Andersoną, pakliuvusį į nelaisvę Kursko srityje. Jis kariavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pusėje. Andersonui buvo pateikti kaltinimai pagal du baudžiamuosius straipsnius: terorizmas ir samdinystė. Tai trečiadienį pranešė „Laisvės radijas“, remdamasis Rusijos jungtine teismų spaudos tarnyba.

Rusija nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios daugiau kaip 6 900 kartų panaudojo šaudmenis su pavojingomis cheminėmis medžiagomis. Tai pranešė Ukrainos gynybos ministerija, kuria remiasi „Ukrinform“. Pasak Gynybos ministerijos Vyriausiosios priešmininės veiklos, civilinės saugos ir ekologinio saugumo valdybos viršininko pavaduotojo pulkininko Valerijaus Veberio, plataus masto karo metu medicininė pagalba buvo suteikta beveik 3 400 Ukrainos karių, kuriems pasireiškė apsinuodijimo nežino...

Kyjivas pareikalavo, kad Maskva nutrauktų kasdieninius oro antskrydžius Ukrainoje ir taip pademonstruotų, kad nori taikos. „Rusija turi nedelsiant nutraukti kasdieninį Ukrainos apšaudymą, jei tikrai nori karo pabaigos“, – tinkle „Telegram“ rašė rezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos svarstomas sankcijų atšaukimas nebus naudingas Rusijai, kuri per apribojimus „įgijo daugiau nepriklausomybės“, aiškino Rusijos Valstybės Dūmos deputatas Anatolijus Vasermanas portalui „News.ru“. „Sankcijų atšaukimas mums nėra naudingas, nes kai mums buvo įvesta daug apribojimų bendrauti su kitomis šalimis, buvome priversti prisiminti, kad galime veikti savarankiškai. Nenorime to pamiršti.

Pagrindinis Rusijos tikslas, pasak buvusio šalies prezidento, o dabar Nacionalinės saugumo tarybos vicepirmininko Dmitrijaus Medvedevo, lieka „maksimalus Ukrainos pralaimėjimas“. „Rusija veržiasi į priekį. Priešas priešinasi ir dar nėra nugalėtas, – pareiškė jis.

Baltarusijos režimo lyderis Aliaksandras Lukašenka pasiūlė Ukrainos, JAV ir Rusijos derybas surengti Minske, rašo UNIAN. Jis pabrėžė, kad reikia derėtis ir kad už Volodymyro Zelenskio, „kad ir koks jis bebūtų“, stovi „didelė Ukrainos visuomenės dalis“. „Jei norite – ateikite. Čia, netoliese – 200 kilometrų nuo Baltarusijos sienos iki Kyjivo. Pusvalandis kelio lėktuvu. Atvažiuokite. <...> Susėsime ir ramiai susitarsime“, – sako A. Lukašenka.

JAV tariantis dėl retųjų metalų gavybos Ukrainoje ir Rusijoje neatsilikti nuo tendencijų nusprendė kaimyninės Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka.

Ukrainiečiai antradienį buvo įsiutę ir šokiruoti, išgirdę apie JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą sustabdyti karinę pagalbą Kyjivui, sakydami, kad tai naudinga Kremliui.

Kremlius palankiai vertina JAV pagalbos Ukrainai sustabdymą ir teigia, kad „tai gali paskatinti Kyjivą siekti taikos, rašo „Sky news“. Kremlius Donaldo Trumpo sprendimą sustabdyti JAV karinę pagalbą Ukrainai pavadino „geriausiu indėliu į taikos siekį“. Trumpas po ginčo su Zelenskiu sustabdė karinę pagalbą Ukrainai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį sustabdė karinę pagalbą Ukrainai, pranešė Baltųjų rūmų pareigūnas, taip stiprindamas spaudimą Kyjivui susitarti dėl taikos derybų su Rusi...

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija laikinai stabdo JAV karinės pagalbos teikimą Ukrainai, patvirtino Baltieji Rūmai. D. Trumpas visiškai aiškiai leido suprasti, kad pagrindinis tikslas, kurio jis siekia, yra taika, naujienų agentūrai „dpa“ paaiškino Baltieji Rūmai. Toks sprendimas buvo priimtas po to, kai D. Trumpas prieš keletą dienų Ovaliajame kabinete susikirto su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Pirmadienį Prancūzija pareiškė, kad vieno mėnesio Rusijos ir Ukrainos paliaubų planas patikrintų Maskvos įsipareigojimą užbaigti karą, jos pradėtą įsiveržimu į Ukrainą 2022 metais.

Ilgametis Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas Matthiasas Warnigas, siekia, kad JAV paremtų galimą dujotiekio projekto „Nord Stream 2“ atnaujinimą, sekmadienį pranešė leidinys „Financial Times“, remdamasis neatskleistais šaltiniais.

JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas nurodė sustabdyti visas šalies kibernetines operacijas prieš Rusiją, įskaitant puolamuosius veiksmus, sekmadienį pranešė keletas JAV žiniasklaidos kanalų. Dienraštyje „The New York Times“ pasirodžiusiame straipsnyje teigiama, kad toks nurodymas priimtas, siekiant naujai įvertinti prieš Maskvą nukreiptas JAV operacijas, o tai, kokia apimtimi ir kuriam laikui jos bus sustabdytos, kol kas nežinoma.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį atsakė į kritiką dėl vis glaudesnių santykių su Rusija Ukrainos atžvilgiu, pareikšdamas, kad Jungtinės Valstijos turėtų „mažiau“ nerimauti dėl Vladimiro Putino. „Mums derėtų mažiau nerimauti dėl Putino ir daugiau – dėl į mūsų Šalį patenkančių migrantų prievartautojų gaujų, narkotikų baronų, žudikų ir žmonių iš psichiatrinių ligoninių – kad galiausiai netaptume tokie, kaip Europa!“, – sekmadienį vakare savo platformoje „Truth Social“ parašė D. Trumpas.

Buvęs JAV prezidentas Ronaldas Reaganas kartą pajuokavo, kad per pirmuosius kelerius jo prezidentavimo metus sovietų lyderiai „vis mirdavo“. Nors jis tuo metu buvo vyriausias prezidentas – 1981 m. inauguracijos metu jam buvo 69-eri, Joe Bidenas savo kadenciją baigė būdamas 82-iejų metų.

Šimtmečius tarpusavyje besivaržiusios Kinija ir Rusija dabar de facto yra sudariusios aljansą. Per pastarąjį dešimtmetį puoselėti ekonominiai, kariniai ir politiniai ryšiai tarp dviejų galingiausių pasaulio autoritarinių valstybių, kurios abi siekia sugriauti bent dalį Vakarų dominuojamos tvarkos po Šaltojo karo, sustiprėjo, nepaisant Kinijos nepasitenkinimo Rusijos invazijos nesėkmėmis ir ekscesais, rašoma „Bloomberg“. Kinijos ir Rusijos suartėjimą paskatino bendras susvetimėjimas su Vašington...

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pradėjęs karą Ukrainoje, nerimauja, kad priešai gali ištirti jo išmatas, todėl jis, kaip pranešama, įdarbino specialią žmonių komandą, kuri surinkinėja išmatas, kad ir kur prezidentas bekeliautų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienio vakarą atvyko į jungtinę Andrews karinę bazę. Išlipęs iš lėktuvo D. Trumpas kalbėjosi su žurnalistais apie kivirčą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.  Jo teigimu, V. Zelenskis prarado savo šansą sėkmei per derybas Ovaliajame kabinete ir pridūrė, kad jis neatrodė kaip žmogus, kuris norėtų sudaryti taiką.  Apie tai rašo CNN.

Maskva paskyrė karjeros diplomatą Aleksandrą Darčijevą naujuoju ambasadoriumi Jungtinėse Valstijose, penktadienį pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija. Jam atiteks nuo praėjusių metų neužimtas postas. „Jo išvykimo į tarnybos vietą Vašingtone tikimasi artimiausiu metu“, – teigė ministerija. Ji pridūrė, kad A. Darčijevas paskirtas po ketvirtadienį Stambule įvykusių Jungtinių Valstijų ir Rusijos derybų.

Rusų Užsienio reikalų ministerija penktadienį sakė, kad per šios savaitės derybas Stambule Maskva pasiūlė amerikiečiams atnaujinti tiesioginius skrydžius tarp Rusijos ir JAV. „Amerikiečiams buvo pasiūlyta išstudijuoti galimybę atnaujinti tiesiogines oro jungtis“, – sakoma ministerijos pareiškime. Nurodoma, kad per derybas buvo aptarta daug dvišaliams santykiams trukdančių dalykų.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas penktadienį Pekine susitiko su Rusijos saugumo vadovu Sergejumi Šoigu, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“. S. Šoigu atvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai Xi Jinpingas kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o Kinijos lyderis pasveikino Maskvos „teigiamas pastangas sušvelninti“ Ukrainos krizę.

Du narai iš Rusijos, kuriuos vienoje iš populiarių Filipinų nardymo vietų stipri srovė atskyrė nuo pagrindinės grupės, buvo rasti negyvi, vienas iš jų – ryklio nasruose, penktadienį pranešė pakrantės apsaugos tarnybos atstovas. Keturi nuo 18 iki 57 metų amžiaus rusai ketvirtadienį po pietų nardė netoli Batangaso kurorto Luzono saloje, kai juos ir nardymo instruktorių išskyrė stipri srovė, naujienų agentūrai AFP pasakojo rajono pakrantės apsaugos tarnybos vadovas Airlandas Lapitanas.