Rusija

Nuo šių metų balandžio, Kongresui patvirtinus papildomą finansavimą, JAV iki spalio mėnesio pristatė Ukrainai 83 proc. pažadėtos amunicijos, 67 proc. oro gynybos sistemų ir 60 proc. ugnies pajėgumų iš savo atsargų. Tai per spaudos brifingą pareiškė Pentagono atstovas spaudai Patas Ryderis, pranešė „Ukrinform“, remdamasi „Voice of America“. Pasak atstovo spaudai, 83 proc.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas trečiadienį įspėjo, kad dėl Šiaurės Korėjos karių dislokavimo drauge su rusais kariauti prie Ukrainos sienos reikia tvirto atsako. Pasak A. Blinkeno, jis Briuselyje su NATO vadovu Marku Rutte aptarė faktą, kad Šiaurės Korėjos karių buvo pasiųsta į kovos veiksmus. Dėl to reikia tvirto atsako ir jis bus duotas, pabrėžė A. Blinkenas.

Novosibirsko srityje, Kočenevo kaime (Rusija) esančiame kariniame dalinyje buvo paskelbta 12 pabėgusių karių paieška, skelbiama regioninėse informavimo priemonėse. Iš karinio dalinio Kočeneve pabėgo 10 žmonių, pripažino rajono vadovas Jevgenijus Antipovas. Jo teigimu, jie išvyko iš karinio dalinio teritorijos taksi automobiliais ir bent jau kol kas jokių nusikaltimų rajone neįvykdė.

JAV Valstybės departamentas antradienį pranešė, kad Šiaurės Korėjos kariai Ukrainos pasienyje pradėjo „dalyvauti kovinėse operacijose“ kartu su rusų pajėgomis. „Šiandien galiu patvirtinti, kad į rytų Rusiją buvo pasiųsta daugiau nei 10 000 KLDR karių ir didžioji jų dalis buvo perkelta į toli vakaruose esančią Kursko apskritį, kur jie pradėjo dalyvauti kovinėse operacijose kartu su Rusijos pajėgomis“, – kalbėdamas su žurnalistais sakė departamento atstovas Vedantas Patelis.

Rusijos politinės sistema nėra patvari ir gali pradėti byrėti, įsitikinęs ilgametis rusų komunistų vadas Genadijus Ziuganovas. Jo teigimu, žmonės neina į rinkimus ir nemėgsta partijų, o tai rodo šalies politinės sistemos nestabilumą. „Kalbant apie politinę sistemą, tai turiu pasakyti, kad ji pas mus nėra stabili. Aš manau, kad tie, kurie užsiima politine sistema, rizikuoja mūsų šalyje.

Rusijos parlamento nariai antradienį galutiniu trečiuoju svarstymu priėmė prieštaringai vertinamą teisės aktą, draudžiantį „propagandą“ neturėti vaikų – tai naujausia priemonė, nukreipta prieš tai, ką Maskva vadina vakarietiškomis liberaliomis idėjomis.

Irano banko korteles dabar galima naudoti Rusijoje, pranešė valstybinė televizija, nes abi šalys susiejo savo bankų sistemas, kad atremtų sankcijas. Irano bankai nuo 2018 m. yra atkirsti nuo tarptautinės finansinių pranešimų paslaugos SWIFT, valdančios daugumą operacijų visame pasaulyje. Tai dalis sankcijų, vėl įvestų Iranui Jungtinėms Valstijoms 2015 m. pasitraukus iš svarbaus branduolinio susitarimo.

Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi antradienį Pekine surengė saugumo derybas su Rusijos aukšto rango pareigūnu Sergejumi Šoigu.  Antradienį Rusijos valstybinė žiniasklaida TASS socialiniame tinkle „Telegram“ pasidalijo Wang Yi ir S. Šoigu susitikimo vaizdo įrašu.  Maskva ir Pekinas išplėtė karinius ir gynybinius ryšius nuo tada, kai Rusija daugiau nei prieš dvejus metus pasiuntė karius į Ukrainą.

Reti neramumai kilo Rusijos kontroliuojamoje Abchazijos teritorijoje. Lapkričio 11-ąją vietos statytinių valdžiai sulaikius kelis opozicionierius prie pagrindinių sostinės Suchumio valdžios pastatų susirinko minios žmonių. Jie užblokavo ir visus tris pagrindinius išvažiavimus iš miesto. Vietos gyventojai protestavo prieš Rusijos įtakos regione didinimą.

Šiaurės Korėja ratifikavo svarbią „visapusės strateginės partnerystės“ sutartį su Rusija, antradienį pranešė Pchenjano valstybinė naujienų agentūra KCNA. Pasak Ukrainos ir kitų karinių šaltinių, į Rusiją pasiųsti Šiaurės Korėjos kariai kovoja prieš Ukrainą. Birželio 19 d. Pchenjane sudaryta sutartis „buvo ratifikuota lyderio Kim Jong Uno įsaku“, antradienį pranešė KCNA. Ji įsigalios, kai abi šalys apsikeis ratifikavimo dokumentais, nurodė agentūra.

Voronežo srityje kelių mokymo įstaigų darbuotojos, paragintos  pasigamino ir užsidėjo ant galvų „kepurėles iš folijos“, kurios turėtų padėti joms „apsiginti nuo NATO palydovų“. Iškart kelių Voronežo srities (Rusija) mokymo įstaigų darbuotojos pakluso „valdininko“ nurodymui ir pasigamino „kepurėles iš folijos“ ir noriai su jomis pozavo nuotraukoms.

Rusų pajėgos balistinėmis raketomis atakavo Kryvyj Riho miestą Dnipropetrovsko regione, platformoje „Telegram“ pranešė Dnipropetrovsko regiono karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas. „Priešai užpuolė Kryvyj Rihą. Apgriautas penkių aukštų pastatas. Tiksliname informaciją apie nukentėjusiuosius“, – rašė S. Lysakas. Kryvyj Riho gynybos tarybos vadovas Oleksandras Vilkulas ragino gyventojus nieko nefilmuoti ir neskelbti internete. Raketas priešai paleido iš Krymo.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį aptars, ar JAV prezidentas Joe Bidenas gali būti įtikintas duoti Ukrainai leidimą paleisti raketas „Storm Shadow“ giliai į Rusiją, rašo „The Telegraph“, remdamasis šaltiniais Jungtinės Karalystės vyriausybėje.

Nepaisant prezidento Vladimiro Putino pradėto persiginklavimo, NATO gynybos aljansas vis dar turi karinį pranašumą prieš Rusiją , teigiama pirmadienį publikuotoje organizacijos „Greenpeace“ užsakymu atlikto tyrimo ataskaitoje. Vakarų aljanso ir Rusijos karinių pajėgumų analizė „neleidžia abejoti dėl bendro NATO karinio pranašumo“. Tyrimo autoriai Herbertas Wulfas ir Christopheris Steinmetzas daro išvadą, kad šios dvi šalys skiriasi tik branduolinių ginklų atžvilgiu.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas nori „netrukus“ atnaujinti dialogą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir aptarti karą Ukrainoje. „Taip, aš pasiryžau tam tinkamu laiku pasikalbėti su Rusijos prezidentu“, – sakė Vokietijos vadovas sekmadienį vakare visuomeninio transliuotojo ARD pokalbių laidoje. „Bet aš esu atsakingas politikas, nedarau to vienas“, – pridūrė O. Scholzas. Pokalbiui su V. Putinu reikalingi kontaktai ir pokalbiai su daugeliu kitų šalių.

Kišiniovo valdžia pareiškė protestą dėl Moldovos oro erdvės pažeidimo, rytinėje šalies dalyje radus du iš Rusijos atskriejusius nepilotuojamuosius orlaivius. Abu bepiločiai orlaiviai buvo rasti po naujausių rusų dronų atakų prieš kaimyninę Ukrainą, sekmadienį pranešė Moldovos žiniasklaida, pažymėdama, kad sprogstamųjų užtaisų orlaiviuose nebuvo.

Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, cituodamas informuotų šaltinių žodžius sekmadienį pranešė dienraštis „The Washington Post“. D. Trumpas patarė V. Putinui neeskaluoti karo Ukrainoje, rašoma straipsnyje. Pats D. Trumpas jokios informacijos apie tai kol kas neatskleidė. Remiantis anoniminių šaltinių suteikta informacija, straipsnyje teigiama, kad D. Trumpas taip pat užsiminė apie JAV karių dislokavimą Europoje.

Šiaurės Korėjos karių prisijungimas prie Ukrainoje kovojančių rusų kelia daug taktinių ir karinių klausimų, todėl kai kurie analitikai abejoja jų veiksmingumu ir galutiniais tikslais. Šiaurės Korėja niekada anksčiau nėra siuntusi karių kariauti užsienyje, pirmiausia baimindamasi, kad jie gali dezertyruoti arba lyginti užsienio kariuomenes su savąja ne savo šalies naudai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis smerkia Rusijos dronų atakas prieš jo šalį, kurių skaičius – rekordinis. „Praėjusią naktį Rusija prieš Ukrainą paleido rekordinį dronų skaičių – 145 dronus „Shahed“ ir smogiamuosius bepiločius orlaivius“, – V. Zelenskis sekmadienį parašė socialiniame tinkle X, turėdamas omenyje Irane pagamintus savižudžius bepiločius.

Per Ukrainos dronų atakas Maskvos srityje užsiliepsnojo du namai, praneša regiono gubernatorius Andrejus Vorobjovas. Namai nukentėjo nuo krintančių nuolaužų po to, kai buvo numušti bepiločiai lėktuvai, „Telegram“ rašė A. Vorobjovas. Į pietryčius nuo Maskvos esančiame Stanovojės kaime 52 metų moteris apdegė kaklą, veidą ir rankas ir buvo nuvežta į ligoninę, pridūrė A. Vorobjovas. Incidentą jis apibūdino kaip masinę dronų ataką.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įstatymą dėl svarbaus gynybos pakto su Šiaurės Korėja ratifikavimo. Susitarimas finalizuotas jau pasirodžius pranešimams, kad Pchenjanas išsiuntė tūkstančius karių talkinti rusams kovoti su Ukraina. V. Putinas susitarimą sudarė birželį lankydamasis Šiaurės Korėjoje. Tačiau tam, kad jis įsigaliotų, jį dar turėjo patvirtinti Rusijos parlamentas ir pasirašyti Kremliaus šeimininkas.

Jungtinės Karalystės ginkluotųjų pajėgų vadas sekmadienį pareiškė, kad Rusija pastarosiomis savaitėmis patyrė daugiausiai nuostolių nuo pat plataus masto karo Ukrainoje pradžios prieš beveik trejus metus. Spalio mėnesį per dieną vidutiniškai žūdavo arba būdavo sužeidžiami apie 1,5 tūkst.

Lietuvos oro uostų (LOU) valdybos pirmininkas Gediminas Almantas pastebi, kad Lietuvai ir Europos Sąjungai (ES) įvedus apribojimus asmenims keliaujantiems iš Rusijos, šie naudojasi trečiųjų pasaulio šalių pasais. „Iki karo, keleivių iš Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos Lietuvos oro uostuose buvo 15-16 proc. Kas yra įdomu, kad jų dabar nėra, bet yra keleivių su rusiškomis pavardėmis, kurie atvyksta su Barbudos, Dramblio kaulo ar kitų valstybių pasais.

Ukrainos gynybos pajėgos naktį į sekmadienį surengė išpuolį prieš 1060-ojo materialinio ir techninio aprūpinimo centro amunicijos sandėlius Rusijos Briansko srityje. Pranešama, kad kilo mažiausiai du gaisrai ir įvyko pakartotinis sprogimas. Tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. Taikytasi į buvusį Rusijos gynybos ministerijos Vyriausiosios raketų ir artilerijos valdybos 120-ąjį arsenalą.

Ukrainos karinės pajėgos pastarąją parą sunaikino arba iš kovos eliminavo dar 1 350 rusų kareivių. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų lapkričio 10 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 708 890 kareivių (žuvusių ir sužeistų). Tai sekmadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 9 249 tankų (+11 per pastarąją parą), 18 726 šarvuotųjų kovos mašinų (+29), 20 280 artilerijos sistemų ...

Rusijoje dėl Vakarų izoliacijos stipriai išaugo sviesto kainos. Maskva bando rasti naujus tiekimo maršrutus, kad kompensuotų sankcijų padarinius, rašo „Unian“ Rusija, nors ir yra viena iš pagrindinių pasaulinių žemės ūkio produktų gamintoja, tačiau Vakarų sankcijos itin veikia jos ekonomiką. Pasak pramonės lobistų grupės, ketvirtadalis Rusijoje suvartojamo sviesto yra iš užsienio. Nuo tada, kai 2022 m. vasario mėn.

Vladimiras Putinas antrą kartą per šiuos metus apsilankė Sočyje, vykdamas į „Valdai“ klubo susitikimą. Anksčiau Rusijos autoritarinis lyderis čia gyveno kelias savaites, tačiau nustojo lankytis mieste po to, kai čia ėmė skraidyti Ukrainos dronai, rašoma „Agentstvo“. „Valdai“ klubo susitikimo išvakarėse, iš trijų žinomų lėktuvų, kuriais naudojosi V. Putinas, į orą pakilo tik vienas – RA-96021. RA-96021 iš Maskvos išvyko lapkričio 7 d. 01.54 val. ir nusileido 03.50 val.

 Rusijos teismas už „valstybės išdavystę“ skyrė 13 metų kalėjimo bausmę vyrui, neva paaukojusiam 50 eurų Ukrainos kariuomenei. Maskvos miesto teismas penktadienį pranešė, kad Aleksandras Krajčikas buvo pripažintas kaltu dėl „valstybės išdavystės“, mat teikė „finansinę paramą užsienio valstybei, (kad paremtų) prieš Rusijos Federacijos saugumą nukreiptus veiksmus“. Po to, kai 2022 m. vasarį prasidėjo plataus masto Maskvos invazija, Rusijoje pradėta dešimtys bylų dėl „valstybės išdavystės“, ...

Per aukšto Kremliaus pareigūno vizitą Karakase ketvirtadienį Venesuela ir jos sąjungininkė Rusija pasirašė sutartis dėl žvalgybos duomenų rinkimo ir kontržvalgybos bei bendradarbiavimo energetikos srityje. Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Černyšenka pareiškė Venesuelos viceprezidentei Delcy Rodriguez, kad jo šalis yra pasirengusi paremti Venesuelos ginkluotąsias pajėgas „pažangiausiais ginklais ir karine įranga“, paskelbė Venesuelos valstybinė televizija.

 Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir kovą dėl Baltųjų rūmų laimėjęs Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad yra pasirengę deryboms. „Naudojuosi proga jį pasveikinti“, – sakė V. Putinas per Valdajaus forumą pietiniame Sočio mieste.  Paklaustas, ar yra atviras deryboms su D. Trumpu, Rusijos prezidentas atsakė: „Pasiengęs“. Interviu „NBC News“ D. Trumpas atskleidė, kad taip pat yra pasirengęs tam tikram pokalbiui.

Didžiausia branduolinės valstybės pareiga yra apsaugoti savo kovines galvutes. Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą 2022 m. vasarį, maždaug 30 procentų iš deklaruojamų 5 580 kovinių galvučių atsidūrė nepagrįstai pavojingoje padėtyje.  Karo pradžioje nuogąstavimai, kad invazija padidino branduolinio konflikto ar atsitiktinio sprogimo pavojų, buvo sutelkti į pavojų keturioms Ukrainos atominėms elektrinėms ir Rusijos grasinimus tyčia eskaluoti konfliktą peržengus branduolinį slenkstį.

Išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjai pateikė keletą pasiūlymų, kurie veiksmingai įšaldytų karą Ukrainoje, sustiprindami Maskvos teritorinius laimėjimus, trečiadienį pranešė „The Wall Street Journal“, cituoja „The Moscow Times“.  D. Trumpas, kritikavęs kadenciją baigiančio prezidento Joe Bideno sprendimus dėl Ukrainos, per savo kampaniją pažadėjo užbaigti karą prieš pradėdamas eiti pareigas kitų metų sausį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vėliau šį mėnesį vyks į Kazachstaną, ketvirtadienį pranešė Maskva ir Astana. Tai bus oficialus vizitas į plotu didžiausią Vidurinės Azijos šalį. Kazachstanas yra tradicinis Rusijos sąjungininkas, tačiau Maskvos invazija į Ukrainą sukėlė nerimą buvusioje sovietinėje respublikoje. Apie V. Putino vizitą buvo pranešta per Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo vizitą Kazachstane, jis ten susitiko su kolega Muratu Nurtleu.

Skiriamasis Rusijos karinės politikos bruožas yra išreikštas noras įvesti į karą branduolinį ginklą. Tai padeda paaiškinti, kodėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino retorika apie branduolinį arsenalą kelia tokį nerimą. Jis dažnai grasina Vakarams, kad „išprovokuotas“ gali paskatinti Rusiją paleisti strateginius branduolinius ginklus JAV ir Europos teritorijoje.  Susirūpinimą kelia ir išskirtinė Rusijos laikysena vadinamųjų taktinių, arba nestrateginių, branduolinių ginklų atžvilgiu.

Šiaurės Korėjos kariai „užsikabino“ už pornografijos po to, kai perkelti į Rusiją pirmą kartą gavo prieigą prie interneto.  Apie tai skelbia leidinys „New York Post“, remdamiesi „Financial Times“ korespondento Gideono Rachmano šaltiniais.  Gavo nevaržomą prieigą prie interneto Šiaurės Korėjos kariškiai, Rusijos vardu stoję į karo frontą Ukrainoje, pirmą kartą turi nevaržomą interneto prieigą. Skelbiama, kad ją korėjiečiai gali naudoti aktyviai naršydami pornografijos tinklapiuose.

Trečiadienį į Rusijos užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Moldovos ambasadorius Lilianas Darii. Jam buvo pareikštas „griežtas protestas“ dėl neva nedraugiškų ir diskriminacinių oficialiojo Kišiniovo veiksmų rinkimų stebėtojų iš Rusijos atžvilgiu.

Rusijos valdžios struktūroje, Sveikatos ministerijos pirmuoju viceministru, dirba Vladimiras Zelenskis, tik jo tėvavardis yra Anatoljevičius, rašoma UNIAN. Sąsajos su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu čia ir baigiasi, tačiau dirbant Rusijoje jam tenka išklausyti nuolatines patyčias. Rusijos Federacijos Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenka savo tautietį Vladimirą Zelenskį išjuokė prieš visą susirinkusią politikų salę.

Rusijos senatoriai trečiadienį vienbalsiai nubalsavo už svarbaus abipusės gynybos pakto su Šiaurės Korėja ratifikavimą, Kyjivui ir Vakarams tvirtinant, kad Pchenjanas jau nusiuntė tūkstančius savo karių padėti rusams kare prieš Ukrainą. Susitarimu oficialiai įforminamas ne vieną mėnesį plėtotas abiejų šalių bendradarbiavimas saugumo srityje. Šiaurės Korėja tapo viena svarbiausių Rusijos didelio masto invazijos į Ukrainą rėmėjų.

Tūkstančiai ukrainiečių lenktyniauja su laiku, kad rekonstruotų, apsaugotų ir vystytų energetikos sistemą, praradusią pusę savo energijos gamybos pajėgumų. Apie tai rašo leidinys  „Politico“ ir priduria, kad Ukrainos laukia sunkiausia žiema.  Branduolinė energetika neapsaugota Rusijai rengiant oro atakas, Ukraina tapo daugiausia priklausoma nuo branduolinės energetikos, kuri lieka neapsaugota nuo Rusijos raketų smūgių. Kyla problemų, nes ir laiko neliko pakankamai tai ištaisyti.

Kai Donaldas Trumpas 2016 metais laimėjo rinkimus, Maskvoje iššauti šampano kamščiai. Nors įprasta manyti, kad Kremlius vėl nori D. Trumpo prezidentavimo, realybė yra tokia, kad nė vienas iš dviejų galimų būsimų prezidentų greičiausiai nesuteiks visko, ko nori Maskva. Apie tai rašo leidinys „Politico“. Donaldas Trumpas D. Trumpas nuo pat pirmosios prezidento rinkimų kadencijos turėjo tam tikrų simpatijų iš Maskvos.

Antradienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas regiono gubernatore paskyrė pareigūnę, kurios sūnus žuvo Ukrainoje, o ankstesnę dieną paaukštino kare dalyvavusį buvusį merą vadovauti kitam regionui. V. Putinas ne kartą yra sakęs, kad Ukrainos puolime dalyvaujantys rusai ir jų šeimos yra „naujasis šalies elitas“, pasisako už jų paaukštinimą į įtakingas pareigas.

Rusijos pajėgų pažangiausias reaktyvinis naikintuvas „Suchoi Su-57“ Kinijoje sulaukė pajuokų.  Kaip rašo leidinys „Forbes“, Rusija šį lėktuvą atgabeno į Kiniją netrukus vyksiančiai tarptautinei aviacijos ir kosmoso parodai. Tai pirmas kartas, kai šis Rusijos lėktuvas bus pristatytas šioje parodoje. Sulaukė kritikos Planuojama, kad „Su-57“, kurį Kremlius vadina pažangiausiu eksploatuojamu naikintuvu, atliks skrydžių demonstracijas.

Rusijos tarnybos ir toliau rengia išpuolius prieš NATO valstybes, bet apie tinkamą atsaką vis dar negirdėti. Amerikiečių žurnalistai paskelbė, kad Rusijos karinė žvalgyba iš Lietuvos į Angliją ir Vokietiją siuntė savaimę užsidegančius krovinius. Diversiniai paketai turėjo sukelti gaisrus į Ameriką bei Kanadą skrendančiuose lėktuvuose. Tą dabar patvirtino ir mūsų prezidentūra.

Rusijos ir prokremliški agentai pradėjo informacinę operaciją, kurios tikslas – diskredituoti dabartinės Moldovos prezidentės Maios Sandu pergalę valstybės vadovo  rinkimuose. Tai sakoma ISW ataskaitoje, kuria remiasi „Ukrinform“. „Lapkričio 4 d. Rusijos ir prokremliški veikėjai pradėjo informacinę operaciją, siekdami diskredituoti dabartinės Moldovos prezidentės Maios Sandu pergalę Moldovos prezidento rinkimuose“, – sakoma pranešime.

Juodojoje jūroje budi vienas Rusijos raketnešis, kurio bendra salvė – iki 4 kruizinių raketų „Kalibr“. Tai lapkričio 5 d. 6 val. operatyvinėje informacijoje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinės jūrų pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“. Azovo jūroje priešo laivų nėra. Viduržemio jūroje budi vienas priešo laivas, kuris yra kruizinių raketų „Kalibr“ nešėjas, jo bendra salvė – iki 8 raketų.

Liepą Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje užsidegę siuntiniai buvo dalis slaptos Rusijos operacijos, kuria siekta sukelti gaisrus krovininiuose ir keleiviniuose lėktuvuose, skrendančiuose į JAV ir Kanadą, pirmadienį pranešė laikraštis „Wall Street Journal“ (WSJ), rašo CNN. Apie tai leidiniui patvirtino Vakarų saugumo pareigūnai. Siuntiniai siųsti iš Lietuvos Sprogimai liepos mėnesį įvyko DHL logistikos centruose Leipcige, Vokietijoje, ir Birmingeme, Jungtinėje Karalystėje.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pirmą kartą smogė ir padarė žalos Šiaurės Korėjos kariams, atvykusiems į Kursko sritį.  Apie tai skelbia leidinys „Financial Times“, kuram šią informaciją patvirtino šaltinis Ukrainos žvalgyboje.  Apie smūgį Šiaurės Korėjos kariams pirmadienio rytą skelbė ir Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos dezinformacijos padalinio vadovas Andrijus Kovalenka.

Rusija ruošiasi smogti branduolinės infrastruktūros objektams Ukrainos teritorijoje.  Apie nerimą keliančius Rusijos užmojus bendroje spaudos konferencijoje su kolege iš Vokietijos Annalena Baerbock kalbėjo Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.  „Dar kartą priminsiu, kad turime įrodymų, jog Rusija ruošiasi ir rengia smūgius Ukrainos branduolinei infrastruktūrai.

Rusija pirmadienį apkaltino Vakarų šalis „akivaizdžiu kišimusi“ į Moldovos prezidento rinkimus po to, kai Kišiniove buvo perrinkta proeuropietiška lyderė Maia Sandu.