„Forbes“: branduolinio karo rizika šiandien yra didesnė nei Šaltojo karo laikais

Autorius pažymi, kad kalbėjosi su branduolinio saugumo ekspertais, kurie pabrėžė – visuomenė dabar tik netinkamai suvokia branduolinio ginklo panaudojimo grėsmę. Tuo tarpu vyksta branduolinio ginklo bei nacionalinių branduolinių arsenalų kontrolės griūtis.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Čekija suka kitu keliu: naujoji valdžia žada atšaukti karinę pagalbą Ukrainai

Trumpas mini savo pergalės metines: socialiniuose tinkluose – išdidus sveikinimas

Rutte apie JAV karių mažinimą Europoje: „Nėra nieko neįprasto“

S. Montgomery primena, kad 1980-aisiais JAV ir SSRS arsenaluose buvo daugiau nei 70 tūkst. branduolinių galvučių. Tarp jų buvo strateginiai ginklai, kurių sprogimo galia siekė nuo 100 kilotonų iki 100 megatonų ir veikimo nuotolis viršijo 1 tūkst. km, taip pat taktiniai ginklai: nuo 1 iki 50 kilotonų sprogimo galios ir iki 1 tūkst. km veikimo nuotolio.

Po SSRS žlugimo 1991 m. 41-asis JAV prezidentas George‘as H. W. Bushas paskelbė apie beveik visų amerikietiškų taktinių branduolinių ginklų likvidavimą; tuo pačiu atsakė ir tuometinis Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas.

S. Montgomery teigia, kad Vladimiro Putino valdymo laikotarpiu, įgyvendinant „modernizacijos“ programą, Rusija atkūrė apie 2 tūkst. taktinių ginklų, maždaug dešimt kartų daugiau nei turi JAV.

Kai kuriems lyderiams gali susidaryti įspūdis, kad Rusijos branduolinio ginklo panaudojimo riba yra žemesnė, t. y. jis galėtų būti integruojamas į karinių operacijų planus kartu su konvenciniais ginklais.

Kokia tikimybė, kad prasidės branduolinis karas?

Autorius primena, kad žiniasklaida rašė apie 2023 m. kovo pokalbį tarp V. Putino ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo, esą buvo aptarta branduolinio ginklo panaudojimo idėja Ukrainoje, siekiant pakeisti padėtį fronte.

Tuometinis JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas teigė, kad Kinijos vadovas kategoriškai atmetė šią mintį.

Jis taip pat sakė, kad JAV rimtai nerimavo dėl Rusijos galimo branduolinio ginklo panaudojimo; CŽA tuo metu vertino, kad šio įvykio tikimybė gali būti ne mažesnė nei 50 proc.S, jei Ukrainos sėkmė fronte tęstųsi.

S. Montgomery dar atkreipia dėmesį, jog netrukus po plataus masto įsiveržimo į Ukrainą rusų pajėgos užėmė Černobylio atominę elektrinę: prieš tai į tą zoną buvo paleisti dronai, kurie smarkiai apgadino 4-ojo energetinio bloko apsauginį apvalkalą.

Po mėnesio Rusija perėmė kontrolę ir Zaporižios atominėje elektrinėje, apšaudydama jos įrenginius ir gadindama pastatus; vėliau elektrinė buvo paversta priekinės operatyvinės bazės, iš kurios buvo vykdomi išpuoliai prieš netoliese esančius miestus.

S. Montgomery nuomone, branduolinio atgrasymo galia smarkiai susilpnėjo, todėl idėja apie branduolinį karą dabar nebeatrodo visiškai nereali.

Jis svarsto, kad branduolinio karo atveju pirmasis smūgis greičiausiai galėtų būti nukreiptas prieš Rusiją.

Taip pat neatskleidžia galimybės, jog tai nebūtinai būtų tiesioginis branduolinio ginklo panaudojimas, o galėtų būti organizuojama katastrofa branduolinio objekto teritorijoje Ukrainoje.