Istorija kartojasi: praėjus daugiau nei šešiasdešimčiai metų po Karibų raketų krizės, JAV vėl telkia karinę galią tame pačiame regione.
Tuo tarpu Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ir Kinijos lyderis Xi Jinpingas imasi atsakomųjų veiksmų.
Kaip rašo nacionalinio saugumo ekspertas Markas Totas ir JAV žvalgybos pulkininkas Jonas Sweetas leidinyje „The Hill“, daugiau nei 10 proc. JAV laivyno jau yra dislokuota arba plaukia į operacijų zoną.
Tarp jų – lėktuvnešis „USS Gerald Ford“ ir raketinis eskadrinis minininkas „USS Gravely“. Formaliai Vašingtonas tai aiškina kaip „kovą su narkokarteliais“, tačiau ekspertų vertinimu, tikrasis tikslas – pademonstruoti jėgą Maskvai, Pekinui ir Karakasui.
Sureagavo Kinija ir Rusija
Grįždamas prie „maksimalaus spaudimo“, D. Trumpas faktiškai atkuria Monroe doktriną – pareiškimą, kuriuo teigiama, kad bet koks kišimasis į Vakarų pusrutulį yra nepriimtinas.
Tuo tarpu Rusija aktyvino bendradarbiavimą su Venesuela: Karakase nusileido karinis lėktuvas, anksčiau siejamas su „Wagner“ grupe.
Jo maršrutas ėjo aplinkiniu keliu per Armėniją, Alžyrą, Maroką, Senegalą ir Mauritaniją – tai tik sustiprina įtarimus dėl galimo ginklų tiekimo.
Kinija taip pat sureagavo į stiprėjantį JAV karinį buvimą regione. Užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning pareiškė, kad Pekinas „prieštarauja bet kokiems veiksmams, pažeidžiantiems Venesuelos suverenitetą“.
Vis dėlto stebėtojai šiuos žodžius vertina kaip „tuščią signalą“, atsižvelgdami į agresyvų Kinijos elgesį Taivano sąsiauryje.
Analitikų teigimu, pasaulis įžengia į naują globalios konfrontacijos etapą, kurio pagrindinis frontas gali būti ne tik Ukraina ar Artimieji Rytai, bet ir pačios JAV pakrantės.
„Trečiasis pasaulinis karas jau čia – jis priartėjo pernelyg arti namų. Tačiau šįkart Amerika, atrodo, turi pranašumą“, – pažymėjo ekspertai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
