Karas Ukrainoje

Ukrainos gynybos pajėgos patvirtino, kad anksčiau šią savaitę smogė naftos bazei Feodosijoje, rašo UNIAN. Feodosija yra uostamiestis Kryme. Spalio 13-osios naktį buvo sunaikinti 16 degalų rezervuarų, išlikusių po ankstesnio išpuolio, esančių įmonėje „Morskoy Neftyanoy Terminal“. Objekto teritorijoje kilo didelis gaisras. Minėtas portalas pažymi, kad šis naftos terminalas yra svarbi okupantų logistikos grandis.

Ukrainos institucijos nurodė evakuoti šeimas iš kaimų netoli beveik visiškai sugriauto šiaurės rytinio Kupjansko miesto. To priežastimi nurodoma „blogėjanti saugumo situacija“ regione, kurį intensyviai atakuoja rusų pajėgos, praneša agentūra „Reuters“. Charkivo srities gubernatorius Olehas Synehubovas tinkle „Telegram“ rašė, kad iš viso 409 šeimos su 601 vaiku paragintos palikti 27 kaimus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį iš Odesos mero Henadijaus Truchanovo atėmė pilietybę dėl įtarimų, kad jis turėjo Rusijos pasą. „Odesos mero Henadijaus Truchanovo Ukrainos pilietybė sustabdyta“, – socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos saugumo tarnyba (SBU), remdamasi  V. Zelenskio pasirašytu dekretu. SBU apkaltino merą turint Rusijos pilietybę ir „galiojantį tarptautinį pasą iš šalies agresorės“. H. Truchanovas neigia kaltinimus.

Likus kelioms dienoms iki susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė savo nepasitenkinimą Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu.  „Esu labai nusivylęs, nes Vladimiro ir mano santykiai buvo labai geri. Tikriausiai jie vis dar tokie, – sakė D. Trumpas Baltuosiuose rūmuose. – Nežinau, kodėl jis tęsia šį karą“. Trumpas: Putinas galėtų karą greitai baigti Anot respublikono, V. Putinas tiesiog nenori užbaigti šio karo.

Naujasis įstatymas leis Rusijai dislokuoti apie du milijonus karinių rezervistų Ukrainoje. Apie tai skelbia „The Telegraph“, rašo UNIAN. Šie taisyklių pakeitimai gali atverti prieigą prie milžiniškų žmogiškųjų išteklių. Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas patiria spaudimą mobilizuoti naujas pajėgas, kad atnaujintų ir išplėstų 700 tūkstančių karių armiją, kariaujančią Ukrainoje.

NATO ir Europos Sąjungos gynybos ministrai trečiadienį Briuselyje rinksis vienos dienos deryboms, kuriose daugiausia dėmesio bus skiriama Rusijos keliamai grėsmei, karinėms išlaidoms, Europos gynybos pajėgumams ir paramai karo draskomai Ukrainai. NATO ministrai planuoja pradėti konsultacijas savo pirmajame susitikime po to, kai Vakarų gynybos aljansas rugsėjį pradėjo naują misiją, kuria siekiama geriau apsaugoti Rytų Europos narių oro erdvę po virtinės Rusijos padarytų oro erdvės pažeidimų.

Vokietija prisidės prie Gazos Ruožo atstatymo, antradienį pareiškė šalies finansų ministras Larsas Klingbeilas. Po susitarimo dėl paliaubų dabar svarbu, kad humanitarinė pagalba regioną pasiektų greitai ir visapusiškai ir kad būtų pradėtas atstatymas, sakė jis prieš išvykdamas į Vašingtoną, kur vyksta Tarptautinio valiutos fondo (TVF) kasmetinis susitikimas. „Vokietija čia dirbs kartu su partneriais“, – sakė L. Klingbeilas, kuris taip pat yra vicekancleris.

„Putinas stebi, ką mes darome“ – perspėja Jungtinės Karalystės gynybos ministras Johnas Healey. Jis ragina NATO ryžtingai remti Ukrainą ir teigia, kad Aljanso parama turi atitikti Rusijos eskalaciją. Pasak ministro, Londonas didina spaudimą Kremliui tiek karinėmis, tiek ekonominėmis priemonėmis – šiemet Ukrainai jau pristatyta 85 tūkstančiai dronų ir įvestos 92 naujos sankcijos Rusijos energetikos sektoriui.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis intensyviai ruošiasi artėjančiam susitikimui su JAV vadovu Donaldu Trumpu. Pasak jo, derybose bus aptariami svarbiausi gynybos klausimai – nuo „Patriot“ sistemų iki „Tomahawk“ raketų tiekimo.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka vėl svaidosi grasinimais. Jis pareiškė, kad JAV perduodant Ukrainai raketas „Tomahawk“, tai esą reikštų „branduolinį karą“. Tokį perspėjimą A. Lukašenka adresavo JAV prezidentui Donaldui Trumpui, rašo „The Independent“. „Tomahawk“ raketos neišspręs problemos: jos tik paaštrins situaciją ir gali nuvesti prie branduolinio karo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia nutraukti karą Ukrainoje, tačiau, kaip rašo CNN, su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu jam teks elgtis visai kitaip nei su Izraeliu dėl taikos Gazos Ruože. Analitikai perspėja, kad Maskva – ne sąjungininkas, o oponentas, kurį sustabdyti gali tik jėga, o ne derybos ar pažadai. JAV prezidentas D. Trumpas savo kalboje Izraelio Knesete aiškiai leido suprasti, kad sunkiai pasiekiama taika Ukrainoje yra vienas iš jo svarbiausių prioritetų.

Ukrainai rengiant tikslius smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, itin svarbų vaidmenį galėjo suvaidinti žvalgybos duomenų mainai su Jungtinėmis Valstijomis. Kaip praneša užsienio žiniasklaida, Vašingtonas perduoda Kyjivui informaciją apie Rusijos radarų ir oro gynybos sistemų išdėstymą, o tai leidžia ukrainiečiams efektyviau planuoti atakas prieš Kremliaus energetinę infrastruktūrą.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis atėmė Ukrainos pilietybę iš trijų žinomų asmenų – Odesos mero Henadijaus Truchanovo, buvusio parlamentaro Oleho Carevo ir baleto šokėjo Serhijaus Polunino. Sprendimą, kaip praneša „Ukrinform“, prezidentas priėmė patvirtinus, kad šie asmenys turi ir Rusijos pilietybę.

Prieš artėjantį žiemos sezoną Rusija suintensyvino atakas prieš Ukrainą ir jos energetikos infrastruktūrą, tačiau ukrainiečiai kasdien 9 val. vietos (ir Lietuvos) laiku prisimena žuvusius per daugiau nei trejus metus trunkantį Maskvos karą šalyje. Ši iniciatyva, pradėta ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio dekretu, prasidėjo 2022 metais, praėjus kelioms dienoms po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą. Nuo to laiko ji tapo bendra nacionaline praktika.

Karinė pagalba Ukrainai šių metų liepą ir rugpjūtį smarkiai sumažėjo, nepaisant NATO prioritetinių Ukrainos reikalavimų sąrašo (PURL) iniciatyvos, sakoma naujame antradienį paskelbtame Kylio instituto tyrime.  Per pastaruosius du vasaros mėnesius karinė pagalba lyginant su pirmuoju pusmečiu sumažėjo 43 procentais. Diduma šiuo laikotarpiu pristatytos pagalbos buvo teikiama pagal naująją NATO iniciatyvą PURL.

Kremlius palankiai sureagavo į naujausius JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimus apie ketinimus „susitvarkyti su Rusija“. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, kad Maskva vertina D. Trumpo sprendimą pavesti savo specialiajam atstovui Steve‘ui Witkoffui sutelkti dėmesį į karo Ukrainoje klausimo sprendimą ir tikisi, jog jo „efektyvumas Artimuosiuose Rytuose“ padės pasiekti pažangą derybose, skelbia „Unian“. „Mes palankiai vertiname tokius ketinimus.

Jei Kinija pultų Taivaną, tuo metu Rusija tikriausiai bandytų pulti NATO šalis, kad atitrauktų Aljanso dėmesį, sako NATO vadovas Markas Rutte, rašo „RBC Ukraina“. „Jei Kinija imtųsi veiksmų prieš Taivaną, labai tikėtina, kad Pekinas priverstų savo jaunesnį partnerį, Rusiją, vadovaujamą Vladimiro Putino, imtis tam tikrų veiksmų prieš NATO, kad mus užimtų“, – sako jis. M. Rutte pastebi, kad šiuo metu Rusijos karinės pajėgos yra išsisklaidžiusios ir dislokuotos įvairiose vietose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas suderino pozicijas Rusijos karui prieš Ukrainą užbaigti. Apie tai V. Zelenskis pranešė socialiniame tinkle „Facebook“. „Dabar, pasibaigus karui Artimuosiuose Rytuose, svarbu neprarasti postūmio siekti taikos. Karas Europoje taip pat gali būti užbaigtas, o tam labai svarbus tiek Jungtinių Valstijų, tiek kitų partnerių lyderio vaidmuo“, – rašė V. Zelenskis.

Rusijos pajėgos smogė Jungtinių Tautų (JT) pagalbos vilkstinei iš dalies okupuotoje Ukrainos pietinėje Chersono srityje, antradienį pranešė Kyjivas ir pridūrė, kad aukų per ataką nebuvo.  Regiono karinės administracijos vadovas teigė, kad Rusijos dronų ir artilerijos ataka įvyko prie netoli fronto linijos esančio Bilozerkos miesto.  „Okupantai tyčia dronais ir artilerija taikėsi į JT OCHA sunkvežimius“, – socialiniuose tinkluose parašė vietos pareigūnas Oleksandras Prokudinas.

Spalio antroje pusėje Rusijos propaganda planuoja suintensyvinti dezinformacijos kampaniją teigiant, kad Ukraina esą „nepasirengusi žiemai“ ir „nepajėgi pasipriešinti Rusijai“. Apie tai pranešė Kovos su dezinformacija centras (KDC) prie Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos. „Artėjant šildymo sezonui Centras prognozuoja Rusijos propagandinės kampanijos, sąlyginai pavadintos „nepasiruošusi žiemai“, eskalavimą.

NATO vadovas Markas Rutte pirmadienį pašiepė Rusiją dėl vieno iš jos povandeninių laivų būklės, skelbia „Reuters“. Anksčiau skelbta, kad rusų dyzelinis povandeninis laivas „Novorossiysk“ išplaukė į paviršių prie Prancūzijos. Pasirodė versijų, kad laivas stipriai sugedo. Rusija savo ruožtu neigia, kad laivas buvo priverstas išplaukti į paviršių dėl techninių problemų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas įvardijo Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą lyderiu, kuris galėtų padėti sureguliuoti Rusijos pradėtą karą prieš Ukrainą. Pasak „Ukrinform“ korespondento, D. Trumpas tai sakė būdamas lėktuve, kuriuo grįžo į JAV po vizito Artimuosiuose Rytuose. Trumpas apie Erdoganą: „Jį gerbia Putinas“ „Erdoganas gali“, – sakė jis, atsakydamas į klausimą, ar kiti lyderiai, ypač Turkijos prezidentas, gali padėti sureguliuoti Rusijos ir Ukrainos karą.

Charkive paskelbus oro pavojų buvo girdėti sprogimų garsai – Rusijos pajėgos bombardavo miestą valdomomis bombomis. Pranešama apie sužeistuosius. Pasak Charkivo srities karinės administracijos vadovo Oleho Syniehubovo „Telegram“ tinkle paskelbtų pirminių pranešimų, priešas miestui smogė valdomomis bombomis (KAB). „Renkama išsamesnė informacija“, – rašė jis.

Lenkijos vicepremjeras ir užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė, kad karą Ukrainoje užbaigti būtų lengviau nei sustabdyti konfliktą Artimuosiuose Rytuose. Politiko teigimu, viskas priklauso tik nuo vieno Vladimiro Putino sprendimo ir vieno jo telefono skambučio.

Po dar kelių Rusijos išpuolių Ukraina gali likti be dalies elektros energijos – Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėja, kad šaliai gali tekti pradėti importuoti elektrą. Valstybės vadovas taip pat pripažino, jog didžiausias iššūkis šią žiemą gali būti ne tiek energijos trūkumas, kiek lėšų stoka jos įsigijimui. V. Zelenskis pareiškė, kad po vieno ar dviejų išpuolių Ukrainai gali tekti importuoti elektros energiją.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė besitikintis, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas padės užbaigti Rusijos pradėtą karą prieš Ukrainą. Politikos lyderis šią viltį išsakė kalbėdamas Artimųjų Rytų konferencijoje Šarm el Šeiche, kur pabrėžė, jog karas Europoje išlieka didžiausia grėsme žemyno laisvei, rašo „Evropeiskaja pravda“. „Neturime pamiršti, kad Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi jau trejus su puse metų – vos už kelių valandų skrydžio nuo mūsų“, – pabrėžė F. Merzas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau šią savaitę gali susitikti su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu. Kaip skelbia užsienio žiniasklaida, susitikimas, kuris, pasak šaltinių, gali įvykti spalio 17 dieną, būtų dar vienas ženklas, kad tarp Vašingtono ir Kyjivo tęsiasi intensyvios derybos dėl karinės paramos Ukrainai. JAV prezidentas D. Trumpas šią savaitę gali priimti Ukrainos prezidentą V. Zelenskį, rašo „Financial Times“ žurnalistas Christopheris Milleris, remdamasis trimis šaltiniais.

  Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pasveikino „nepaprastas“ paliaubas Gazos Ruože kaip suteikiančias vilties, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali padėti užbaigti Rusijos invaziją į jo šalį. „Kai taika pasiekiama vienoje pasaulio dalyje, tai suteikia daugiau vilties dėl taikos kituose regionuose“, – socialiniuose tinkluose pareiškė V. Zelenskis.

Po ES ir NATO oro erdvėje įvykusių incidentų, susijusių su iš Rusijos atskridusiomis bepilotėmis skraidyklėmis, Ukraina yra pasirengusi perduoti savo kovinę patirtį Europos šalims. Apie tai Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pranešė Kijeve surengtame susitikime su ES vyriausiąja įgaliotine užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas atskleidė netikėtą istoriją apie savo pasiuntinį Steve‘ą Witkoffą, kuris, nors ir beveik nieko nežinojo apie Rusiją bei politiką, su Vladimiru Putinu kalbėjosi net penkias valandas – vietoj planuotų 20 minučių.

Per Rusijos ataką pietryčių Ukrainos Zaporižios srityje žuvo du žmonės, pirmadienį pranešė Ukrainos valdžios institucijos. Dronas smogė į civilinę transporto priemonę, žuvo vyras ir moteris, „Telegram“ kanale parašė Zaporižios gubernatorius Ivanas Fiodorovas.  Odesos gubernatorius Olehas Kiperis pranešė, kad Rusija puolė civilinę infrastruktūrą regione, pataikė į du objektus ir sužeidė vieną žmogų.

Rusijos pajėgos paleido droną į parduotuvę pasienio mieste Semenivkoje, Černihivo srityje, žuvo vyras, buvo sužeista moteris.  Apie ataką feisbuke pranešė Novhorodo-Siverskio rajono karinės administracijos vadovas Oleksandras Seliverstovas. „Rusija toliau vykdo nusikaltimus žmoniškumui. Spalio 13 d. rytą dronas puolė parduotuvę Semenivkoje. Dėl to nukentėjo du civiliai: vyras žuvo įvykio vietoje, moteris patyrė vidutinio sunkumo sužalojimus“, – parašė O. Seliverstovas.

Rusijos sabotažo ir šnipinėjimo veikla rodo, kad ruošiamasi galimam karui su NATO iki 2036 metų. Apie tai sekmadienį pranešė Vašingtone įsikūręs Karo studijų institutas (ISW). Rusija pradėjo naują pasirengimo potencialiam karui su NATO etapą, dar vadinamą „nuliniu etapu“. Vadinamųjų „žaliųjų žmogeliukų“ aptikimas netoli sienos su Estija rodo, kad prieš galimą būsimą karą formuojamas informacinis-psichologinis placdarmas, rašo ISW.

Rusijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pagrasino JAV prezidentui Donaldui Trumpui. Savo „Telegram“ kanale jis pasisakė apie D. Trumpo svarstymą siųsti „Tomahawk“ raketų į Ukrainą. „Trumpas sakė, kad jei Rusijos prezidentas neišspręs Ukrainos konflikto, tai „jam tai baigsis blogai“. Trumpas grasina jau šimtąjį kartą. Jei „verslo taikos kūrėjas“ kalba apie „Tomahawkus“, tai jo frazė yra neteisinga. Šių raketų tiekimas gali baigtis blogai visiems.

Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė Kaja Kallas pirmadienį atvyko į Kyjivą pokalbių dėl finansinės ir karinės paramos. „Šiandien esu Kyjive pokalbių dėl finansinės ir karinės paramos, Ukrainos energetikos sektoriaus saugumo ir Rusijos patraukimo atsakomybėn už karo nusikaltimus“, – socialiniame tinkle X parašė K. Kallas. Ji pridūrė, kad ukrainiečiai įkvepia pasaulį savo drąsa, o jų atsparumas reikalauja tolesnės Europos paramos.

Ukraina pirmadienį pranešė, kad dėl naujausių Rusijos oro atakų prieš energetikos objektus mažiausiai septyniose šalies srityse įveda elektros tiekimo apribojimus. „Dėl sudėtingos padėties Ukrainos elektros energijos sistemoje, kurią sukėlė ankstesni Rusijos smūgiai, septyniose srityse imamasi elektros tiekimo nutraukimų“, – socialiniuose tinkluose pranešė Energetikos ministerija, išvardindama teritorijas, daugiausia esančias šalies rytuose ir centre.

Ukraina pirmadienį pranešė, kad dėl naujausių Rusijos oro atakų prieš energetikos objektus mažiausiai septyniose šalies srityse įveda elektros tiekimo apribojimus. „Dėl sudėtingos padėties Ukrainos elektros energijos sistemoje, kurią sukėlė ankstesni Rusijos smūgiai, septyniose srityse imamasi elektros tiekimo nutraukimų“, – socialiniuose tinkluose pranešė Energetikos ministerija, išvardindama teritorijas, daugiausia esančias šalies rytuose ir centre.

Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė Kaja Kallas pirmadienį atvyko į Kyjivą pokalbių dėl finansinės ir karinės paramos. „Šiandien esu Kyjive pokalbių dėl finansinės ir karinės paramos, Ukrainos energetikos sektoriaus saugumo ir Rusijos patraukimo atsakomybėn už karo nusikaltimus“, – socialiniame tinkle X parašė K. Kallas. Ji pridūrė, kad ukrainiečiai įkvepia pasaulį savo drąsa, o jų atsparumas reikalauja tolesnės Europos paramos.

Laikinai okupuotame Kryme, Feodosijoje, buvo atakuota naftos bazė. Tai jau antra ataka per kelias dienas, skaičiuoja UNIAN. Apie ataką pranešama „Telegram“ kanale „Krymskyj Veter“.   Kryme kilo galingas gaisras Vietoje kilo galingas gaisras. Paskelbtame vaizdo įraše matyti, kad naftos bazėje užsidegė trys rezervuarai. Į vietą išskubėjo gausios tarnybų pajėgos. „Gaisro mastas įspūdingas: termovizinės kameros rodo karšto oro debesis virš miesto ir jūros“, – rašo kanalas.

Po pokalbio su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Rusija turės sumokėti, jei toliau sieks karo. Apie tai jis sekmadienį parašė platformoje „X“. „Aš kalbėjausi su prezidentu Zelenskiu. Nors Gazos susitarimas teikia vilties dėl taikos Artimuosiuose Rytuose, Ukrainoje taip pat reikia užbaigti karą. Jei Rusija ir toliau atkakliai sieks karo ir atsisakys sėsti prie derybų stalo, ji turės už tai sumokėti kainą.

Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Ukraina gali išnykti kaip valstybė, rašo „Ukrainska Pravda“. A. Lukašenka tikina, kad Volodymyras Zelenskis turi „veikti skubiai“ ir „susėsti bei susitarti“. Jis nurodė, kad anksčiau buvo linkęs „kaltinti Europos lyderius ir Europą nesugebėjimu susitarti“, bet esą pastarosiomis dienomis gauna „daug informacijos“, kad „problema yra ne JAV, kurios labai nori pažangos šioje srityje, ne Rusija, kuri yra pasirengusi pažangai, ir ne Europos ly...

Vokietijos užsienio žvalgybos vadovas pirmadienį pareiškė, kad Rusija kelia tiesioginę grėsmę, o dabartinė „šalta taika“ su Europos Sąjunga (ES) bet kuriuo metu gali virsti karšta konfrontacija.

Ukrainos žvalgyba pasiklausė pokalbio, kuriame rusų karys skundžiasi dėl dviejų mėnesių vėlavimo rotuoti net ir sužeistus karius iš fronto pozicijų, rašo naujienų agentūra „Ukrinform“. Apie tai pranešė Ukrainos gynybos ministerijos pagrindinė žvalgybos tarnyba. „Mes čia iš esmės esame bejėgiai, turime tik vieną šautuvą. (…) Jūs sakėte, kad kas nors mus netrukus pakeis – tai buvo prieš mėnesį ar du“, – pokalbio įraše skundžiasi rusų karys.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pranešė, kad antrą kartą per dvi dienas kalbėjosi su JAV vadovu Donaldu Trumpu, pavadindamas jų pokalbį „labai produktyviu“. „Aptarėme visus situacijos aspektus: gyvybės gynybą mūsų šalyje, mūsų pajėgumų stiprinimą – oro gynybos, atsparumo ir tolimojo nuotolio pajėgumų srityje“, – sakė V. Zelenskis įraše socialiniame tinkle „X“. Zelenskis reikalauja imtis veiksmų prieš Maskvos „terorą iš oro“ V. Zelenskis sekmadienį paragino tarptautinę be...

Kaudamasis fronte žuvo keturiskart Ukrainos galiūnų daugiakovės čempionas ir šalies rekordininkas Pavlas Iščenka, pranešė  portalas „Sport.ua“. „Sporto bendruomenė gavo dar vieną tragišką žinią iš fronto. Keturiskart Ukrainos galiūnų daugiakovės varžybų čempionas ir Ukrainos rekordininkas Pavlas Iščenka žuvo kare su rusais, vykdydamas kovinę užduotį“, – teigiama pranešime.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas apkaltino Europos Sąjungą siekiant karo ir paskelbė, kad pradeda rinkti parašus prieš Europos planus, rašo UNIAN. „Mūsų laukia karštas ruduo. Europa vis greičiau dreifuoja link karo. Prieš keletą savaičių Kopenhagoje buvo pristatytas Briuselio karinis planas: Europa moka, ukrainiečiai kariauja, o Rusija galiausiai išseks. Kiek tai kainuos ir kiek truks, mes nežinome.

Rusijos pajėgos naktį į sekmadienį ir ryte dronais ir artilerija smūgiavo Dnipropetrovsko srities Pavlohrado ir Nikopolio rajonams. Tai pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas. „Vakare ir naktį priešas smogė Nikopolio rajonui. Sunkioji artilerija buvo nukreipta į rajono centrą ir Pokrovsko bendruomenę. Žmonės nenukentėjo.

Rusijos pajėgos naktį iš šeštadienio į sekmadienį atakavo Ukrainos energetikos objektus, skelbia „Kanal24“. Dėl išpuolio Donecko sritis liko be elektros. „12 spalio ryte Rusijos karinės pajėgos dar kartą tiksliai smogė Donecko srities energetikos infrastruktūrai. Dėl apšaudymo sritis liko be elektros tiekimo“, – cituojamas Donecko srities administracijos vadovas Vadimas Filaškinas. Tarnybos dirba vietoje, vertina žalą ir bando atstatyti elektros energijos tiekimą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį paragino tarptautinę bendruomenę imtis veiksmų po Rusijos šią savaitę surengtų daugiau nei 4 tūkst. oro antpuolių prieš jo šalį.