Zelenskis ruošiasi svarbiam pokalbiui su Trumpu: „Viskas turi būti išnagrinėta taip, kad Ukraina būtų sustiprinta“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis intensyviai ruošiasi artėjančiam susitikimui su JAV vadovu Donaldu Trumpu. Pasak jo, derybose bus aptariami svarbiausi gynybos klausimai – nuo „Patriot“ sistemų iki „Tomahawk“ raketų tiekimo. V. Zelenskis pabrėžia, kad kai kurie pokalbio aspektai tokie jautrūs, jog jų nederėtų aptarti telefonu, rašo „Evropeiskaja pravda“.
Lukašenka pagrasino Trumpui: „Tomahawk“ raketų perdavimas Ukrainai „gali nuvesti prie branduolinio karo“
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka vėl svaidosi grasinimais. Jis pareiškė, kad JAV perduodant Ukrainai raketas „Tomahawk“, tai esą reikštų „branduolinį karą“. Tokį perspėjimą A. Lukašenka adresavo JAV prezidentui Donaldui Trumpui, rašo „The Independent“.
„Tomahawk“ raketos neišspręs problemos: jos tik paaštrins situaciją ir gali nuvesti prie branduolinio karo. Galbūt Donaldas Trumpas tai supranta geriau nei kiti, nes neskuba perduoti šių mirtinų ginklų, skirtų smūgiams giliau Rusijos teritorijoje, ko tikisi prezidentas Zelenskis“, – pažymėjo Baltarusijos lyderis.
CNN: Trumpas karo Ukrainoje neužbaigs taip, kaip Artimuosiuose Rytuose – su Putinu reikia elgtis kitaip
JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia nutraukti karą Ukrainoje, tačiau, kaip rašo CNN, su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu jam teks elgtis visai kitaip nei su Izraeliu dėl taikos Gazos Ruože. Analitikai perspėja, kad Maskva – ne sąjungininkas, o oponentas, kurį sustabdyti gali tik jėga, o ne derybos ar pažadai.
Ukrainos smūgius Rusijos objektams sustiprino JAV žvalgybos duomenys: atskleista, kaip viskas veikia
Ukrainai rengiant tikslius smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, itin svarbų vaidmenį galėjo suvaidinti žvalgybos duomenų mainai su Jungtinėmis Valstijomis. Kaip praneša užsienio žiniasklaida, Vašingtonas perduoda Kyjivui informaciją apie Rusijos radarų ir oro gynybos sistemų išdėstymą, o tai leidžia ukrainiečiams efektyviau planuoti atakas prieš Kremliaus energetinę infrastruktūrą.
9 Ukrainos regionuose įvesti avariniai elektros išjungimai
Ukrainos Sumų, Charkivo, Poltavos ir Dnipropetrovsko srityse, taip pat iš dalies Kirovogrado, Kyjivo ir Čerkasų regionuose buvo įvesti avariniai elektros išjungimai, tinkle „Telegram“ pranešė šalies energetikos ministerija.
Remiantis atnaujinta ministerijos informacija, dėl sudėtingos padėties elektros energijos sistemoje, kuri susidarė dėl pastarųjų Rusijos atakų, minėtuose regionuose buvo įvesti avariniai išjungimai. Zaporižios srityje avariniai išjungimai šiuo metu paveikia tik pramonės vartotojus, o Černihivo srityje vietos paskirstymo sistemos operatorius įvedė tris planinių valandinių išjungimų etapus.
Pažymima, kad stengiamasi pašalinti Rusijos smūgių į energetikos objektus padarinius visuose paveiktuose regionuose.
Kaip jau skelbė naujienų agentūra „Ukrinform“, spalio 14 d. rytą elektros suvartojimas visoje Ukrainoje išliko tokiame pat lygyje, kaip ir ankstesnę dieną, o Černihivo srityje buvo įvesti trys planinių valandinių išjungimų etapai.
Zelenskis atėmė pilietybę iš 3 ukrainiečių: tarp jų – Odesos meras
Prezidentas Volodymyras Zelenskis atėmė Ukrainos pilietybę iš trijų žinomų asmenų – Odesos mero Henadijaus Truchanovo, buvusio parlamentaro Oleho Carevo ir baleto šokėjo Serhijaus Polunino. Sprendimą, kaip praneša „Ukrinform“, prezidentas priėmė patvirtinus, kad šie asmenys turi ir Rusijos pilietybę.
„Žurnalistai be sienų“ atidaro biurą Čekijoje kovai su Rusijos propaganda
Žiniasklaidos laisvės priežiūros organizacija „Žurnalistai be sienų“ (RSF) antradienį Prahoje atidarė Vidurio ir Rytų Europos biurą – pirmąjį šiame Rusijos propagandos užtvindytame regione, kuriame, anot grupės, žiniasklaidos laisvei yra iškilęs beprecedentis pavojus.
Daugelis regiono buvusių sovietų satelitinių valstybių ribojasi su karo krečiama Ukraina ir yra veikiamos Maskvos skleidžiamos dezinformacijos.
„Man nerimą kelia tai, kad Rusijos naratyvas patenka į pagrindines žiniasklaidos priemones“, – prieš biuro atidarymą interviu naujienų agentūrai AFP sakė RSF vadovas Thibaut Bruttinas (Tibo Brutenas).
Jis pridūrė, kad dėl Rusijos propagandos, dezinformacijos ir vyriausybių politikos, silpninančios viešąją žiniasklaidą, laisvosios spaudos ateitis Vidurio ir Rytų Europoje „atsidurs pavojuje“.
„Norime būti pasiruošę ir struktūrizuoti, todėl nusprendėme čia įsikurti“, – sakė Th. Bruttinas, Čekijos sostinėje atidaręs 15-ąjį RSF biurą visame pasaulyje.
Įvairūs atvejai parodė, kad Rusijos propaganda naudojosi „mūsų reguliavimo sistemos spragomis“, kad apsimestų „teisėta žiniasklaida ir toliau veiktų kai kuriose šalyse“.
Th. Bruttinas pateikė RT (buvusios „Russia Today“) pavyzdį, kuri vis dar prieinama visoje Europoje dėl veidrodinių svetainių, nors po invazijos į Ukrainą buvo įvestos sankcijos.
Karo triukšme – minutė tylos: Ukrainoje kasryt pagerbiami žuvusieji
Prieš artėjantį žiemos sezoną Rusija suintensyvino atakas prieš Ukrainą ir jos energetikos infrastruktūrą, tačiau ukrainiečiai kasdien 9 val. vietos (ir Lietuvos) laiku prisimena žuvusius per daugiau nei trejus metus trunkantį Maskvos karą šalyje.
Ši iniciatyva, pradėta ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio dekretu, prasidėjo 2022 metais, praėjus kelioms dienoms po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą.
Nuo to laiko ji tapo bendra nacionaline praktika.
Britų žvalgybos skaičiavimu, Rusija Ukrainoje prarado daugiau nei 1,1 mln. karių
Tikėtina, kad 2025 m. Ukrainoje jau žuvo arba buvo sužeista apie 332 tūkst. karių, o nuo 2022 m., kai pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, visas aukų skaičius gali siekti apie 1,1 mln.
Apie tai Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pranešė socialiniame tinkle „X“.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, 2025 m. rugsėjį rusų nuostoliai per parą sudarė vidutiniškai 950 karių, t. y. šiek tiek daugiau nei 2025 m. rugpjūčio mėnesį. Vidutinis paros rodiklis 2025 m. rugsėjį buvo antras mažiausias nuo 2024 m. balandžio – mažesnis šiemet jis buvo tik rugpjūtį.
Nuo 2025 m. kovo iki 2025 m. rugpjūčio fiksuojamas Rusijos aukų skaičius kas mėnesį mažėjo. Tačiau 2025 m. spalį žuvusių ir iš rikiuotės išvestų rusų karių skaičius nuolat augo ir nuo spalio 5 d. iki spalio 12 d. kasdien viršijo tūkstantį.
Tuo metu, kai Rusija per mėnesį ėmė prarasti mažiau karių, rusų pajėgos visoje fronto linijoje išlaikė aukštą kovinių veiksmų tempą ir palaipsniui užimti vis didesnę Ukrainos teritorijos dalį.
Kaip remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. spalio 14 d. Rusija Ukrainoje prarado maždaug 1 125 150 karių, iš kurių 1,2 tūkst. žuvo arba buvo išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
„Tai pakeistų Putino planus“: JAV ambasadorius NATO apie tolimųjų raketų poveikį Rusijai
JAV ambasadorius NATO Matthew Whitakeris pareiškė, kad Ukrainos gebėjimas smogti giliai į Rusijos teritoriją, pasitelkiant tolimojo veikimo raketas „Tomahawk“, galėtų iš esmės pakeisti Vladimiro Putino planus ir priversti Kremlių sėsti prie derybų stalo. Diplomatas pabrėžė, jog galutinį sprendimą dėl šių ginklų perdavimo priims JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris, anot jo, „turi galutinį žodį ir kalba pats už save“.
JAV ambasadorius NATO įsitikinęs, kad tolimojo veikimo ginklų suteikimas Ukrainai galėtų tapti vienu iš veiksnių, darančių spaudimą V. Putinui, kad šis pradėtų derybas, rašo „Evropeiskaja pravda“.
„Galutinį sprendimą šiuo klausimu priims prezidentas Trumpas. Jis neseniai išsakė savo mintis apie tai, ko reikia Ukrainai, įskaitant „Tomahawk“ raketas. Prezidentas Trumpas, be abejo, turi galutinį žodį šiuo klausimu ir kalba pats už save“, – taip M. Whitakeris pakomentavo galimybę suteikti Ukrainai tolimojo veikimo raketų.
Tuo pat metu jis pažymėjo, kad tokių ginklų tiekimas Ukrainai galėtų paveikti Kremliaus poziciją dėl karo Ukrainoje.
„Galimybė smogti giliai į Rusijos teritoriją galėtų pakeisti Putino planus ir kelti grėsmę daugeliui objektų, ypač didelei daliai Rusijos energetinės infrastruktūros“, – pabrėžė JAV ambasadorius.
Diplomatas taip pat teigė, kad „karas ir žudymai turi baigtis, o tam reikia, kad abi pusės susėstų prie derybų stalo ir pasiektų susitarimą“.
„Kol kas neatrodo, jog rusai pasirengę atsisakyti savo maksimalistinių tikslų, tačiau pažiūrėsime, ar tokie žingsniai kaip „šešėlinio laivyno“ veiklos nutraukimas, galimas „Tomahawk“ raketų panaudojimas ir kitos priemonės paskatins Vladimirą Putiną bei Rusiją sėsti prie derybų stalo, kad būtų pasiektas taikus susitarimas“, – sakė diplomatas.
„Jei kas nors ir gali tai pasiekti, tai neabejotinai yra prezidentas Trumpas“, – įsitikinęs M. Whitakeris.
Nepaisant NATO iniciatyvos PURL, karinė pagalba Ukrainai smarkiai sumažėjo
Karinė pagalba Ukrainai šių metų liepą ir rugpjūtį smarkiai sumažėjo, nepaisant NATO prioritetinių Ukrainos reikalavimų sąrašo (PURL) iniciatyvos, sakoma naujame antradienį paskelbtame Kylio instituto tyrime.
Per pastaruosius du vasaros mėnesius karinė pagalba lyginant su pirmuoju pusmečiu sumažėjo 43 procentais. Diduma šiuo laikotarpiu pristatytos pagalbos buvo teikiama pagal naująją NATO iniciatyvą PURL.
Jungtinėms Amerikos Valstijoms 2025 m. pradžioje nustojus skelbti apie naujus pagalbos paketus, Europos šalys ėmėsi iniciatyvos ir reikšmingai padidino savo karinę paramą. Dėl to 2025 m. pirmąjį pusmetį vidutinė mėnesio karinė pagalba viršijo 2022–2024 m. rodiklius, nepaisant to, kad JAV neprisidėjo.
Tačiau vasarą šis pagreitis buvo prarastas: Europos šalių kariniai asignavimai sumažėjo 57 proc. lyginant su 2025 m. sausio–birželio mėnesiais, net ir įskaičiavus jų įnašus į NATO PURL iniciatyvą. Taigi visos karinės pagalbos mėnesio vidurkis šiuo laikotarpiu buvo 43 proc. mažesnis nei pirmąjį šių metų pusmetį.
„Kadangi karinė parama Ukrainai vis labiau priklauso nuo naujų ginklų įsigijimo, o jiems įgyvendinti dažnai prireikia mėnesių ar net metų, NATO iniciatyva PURL yra svarbi priemonė aprūpinti Ukrainą parengtais naudoti ginklais iš JAV atsargų. Tuo pačiu metu stebina karinės pagalbos sumažėjimas liepą ir rugpjūtį. Nepaisant NATO iniciatyvos PURL, Europa mažina bendrą karinę paramą. Dabar svarbiausia bus tai, kaip skaičiai keisis rudenį“, – sakė Christophas Trebeschas, paramos Ukrainai stebėjimo skyriaus vadovas ir Kylio instituto tyrimų direktorius.
Finansinė ir humanitarinė pagalba išliko stabili, ją daugiausia teikia ES institucijos. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais finansinė ir humanitarinė pagalba siekė 7,5 mlrd. eurų, o tai atitinka ankstesnių metų ir šių metų pirmojo pusmečio lygį.
„Bendras finansinės ir humanitarinės paramos lygis išliko palyginti stabilus – net ir nesant JAV įnašų. Dabar labai svarbu, kad toks pats stabilumas išliktų ir teikiant karinę paramą, nes Ukraina ja kliaunasi, kad galėtų palaikyti savo gynybos pastangas vietoje“, – sakė Ch. Trebeschas.
PURL iniciatyva, dėl kurios buvo susitarta liepos mėnesį per NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte‘s ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimą, leidžia NATO pirkti Ukrainai parengtus naudoti ginklus iš JAV atsargų, šiuos pirkimus finansuoja valstybės narės. Iki rugpjūčio iniciatyvoje dalyvavo aštuonios NATO šalys – Belgija, Kanada, Danija, Vokietija, Latvija, Nyderlandai, Norvegija ir Švedija – jos iš viso įnešė 1,9 mlrd. eurų.
Trumpo planai „susitvarkyti su Rusija“ sulaukė Kremliaus reakcijos
Kremlius palankiai sureagavo į naujausius JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimus apie ketinimus „susitvarkyti su Rusija“. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, kad Maskva vertina D. Trumpo sprendimą pavesti savo specialiajam atstovui Steve‘ui Witkoffui sutelkti dėmesį į karo Ukrainoje klausimo sprendimą ir tikisi, jog jo „efektyvumas Artimuosiuose Rytuose“ padės pasiekti pažangą derybose, skelbia „Unian“.
Rutte atskleidė, koks įvykis gali paskatinti Rusiją pulti NATO
Jei Kinija pultų Taivaną, tuo metu Rusija tikriausiai bandytų pulti NATO šalis, kad atitrauktų Aljanso dėmesį, sako NATO vadovas Markas Rutte, rašo „RBC Ukraina“.
„Jei Kinija imtųsi veiksmų prieš Taivaną, labai tikėtina, kad Pekinas priverstų savo jaunesnį partnerį, Rusiją, vadovaujamą Vladimiro Putino, imtis tam tikrų veiksmų prieš NATO, kad mus užimtų“, – sako jis.
M. Rutte pastebi, kad šiuo metu Rusijos karinės pajėgos yra išsisklaidžiusios ir dislokuotos įvairiose vietose.
Zelenskis ir Stubbas suderino pastangas užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas suderino pozicijas Rusijos karui prieš Ukrainą užbaigti.
Apie tai V. Zelenskis pranešė socialiniame tinkle „Facebook“.
„Dabar, pasibaigus karui Artimuosiuose Rytuose, svarbu neprarasti postūmio siekti taikos. Karas Europoje taip pat gali būti užbaigtas, o tam labai svarbus tiek Jungtinių Valstijų, tiek kitų partnerių lyderio vaidmuo“, – rašė V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas pažymėjo, kad su Alexanderiu Stubbu apie šiuos klausimus kalbėjosi beveik valandą.
„Deriname savo pozicijas. Svarbu, kad Prezidentui Trumpui pavyko įgyvendinti būtinus veiksmus, kad būtų išlaisvinti įkaitai ir sustabdytas karas Gazoje. Neabejotina, kad tinkami Jungtinių Valstijų veiksmai gali padėti nutraukti ir Rusijos karą prieš Ukrainą. Turime atitinkamą viziją šiuo klausimu“, – pabrėžė V. Zelenskis.
V. Zelenskis su Suomijos Prezidentu taip pat aptarė pastarojo meto Rusijos išpuolius prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą ir būtinybę stiprinti priešlėktuvinę gynybą bei padėkojo Suomijai už jos norą padėti ukrainiečiams.
„Iš Rusijos turi būti atimtos priemonės tęsti karą ir terorą – tai gali tapti patikimiausiu taikos mūsų regione pagrindu“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, spalio 10 d. V. Zelenskis ir A. Stubbas telefonu aptarė saugumo garantijas Ukrainai.
Per naktinį rusų smūgį Charkive apgadinta ligoninė, sužeisti 7 žmonės
Per Rusijos pajėgų smūgį antrame pagal dydį Ukrainos mieste apgadinta ligoninė ir sužeisti septyni žmonės, pranešė pareigūnas, pridūręs, kad rusai per naktines atakas paleido galingų sklandančiųjų bombų ir dronų.
Per rusų ataką Charkive buvo smogta pagrindinei miesto ligoninei, pranešė srities gubernatorius Olehas Synjehubovas, pridūręs, kad dėl smūgio teko evakuoti 50 pacientų.
Pagrindiniai Rusijos naktinės atakos taikiniai buvo energetikos objektai, pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Kiekvieną dieną, kiekvieną naktį Rusija atakuoja elektrines, elektros linijas ir mūsų (gamtinių) dujų įrenginius“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė V. Zelenskis.
Be to, antradienį vietos pareigūnai ukrainiečiai pranešė, kad Rusijos pajėgos smogė Jungtinių Tautų (JT) pagalbos vilkstinei iš dalies okupuotoje Ukrainos Chersono srityje.
Jie pridūrė, kad aukų nebuvo.
Rutte atsakė, kodėl NATO nenumušinės visų oro erdvę pažeidusių rusų orlaivių: „Esame stipresni“
NATO vadovas Markas Rutte paaiškino, kodėl NATO šalys nenumušinės visų jų oro erdvę pažeidusių rusų orlaivių.
Kaip skelbia „Clash Report“ viešėdamas Slovėnijos sostinėje Liublianoje M. Rutte pareiškė, kad jei orlaivio maršrutas kelia grėsmę, sąjungininkai gali suduoti maksimalų atsaką. Tačiau jei orlaiviai nekelia grėsmės, jie bus švelniai išlydimi iš NATO oro erdvės.
Anot jo, toks atsakas yra proporcingas, kadangi NATO yra daug stipresnė už Rusiją. M. Rutte sako, kad jeigu NATO nebūtų tokia stipri, kokia yra, galbūt orlaivius numuštų iš karto.
„Kadangi esame stipresni, manau, kad yra stipriau, jei mūsų reakcija yra tokia, kokia yra, proporcinga“, – sakė jis.
Vis dėlto M. Rutte pridūrė, kad būtina informuoti Rusiją, jog NATO „nėra laiminga“ dėl tokių pažeidimų.
Rusai okupuotose Ukrainos teritorijose nusavino 25 tūkst. ukrainiečių būstų
Rusija okupuotose Ukrainos teritorijose nusavino arba ruošiasi nusavinti mažiausiai 25 tūkst. gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto vienetų, pranešė portalas „Euromaidanpress“, remdamasis „Le Figaro“ surinktais dokumentais, liudijimais ir atvirais šaltiniais.
Pirmaisiais okupacijos mėnesiais daugiausia dėmesio buvo skiriama įmonių ir valstybinio turto nusavinimui, o dabar okupantai taikosi į ukrainiečių namus. Trejus su puse metų Maskva vykdė sistemingą konfiskacijos kampaniją, kurios pagrindinis tikslas – milijonų ukrainiečių, pabėgusių iš karo zonų, turtas, teigiama straipsnyje.
Namai, kurių nėra Rusijos žemės registruose, vadinami „bešeimininkiu turtu“, aiškina „Le Figaro“. Iš tikrųjų tai namai, priklausantys ukrainiečiams, kurie žuvo arba buvo priversti bėgti.
Kai turtas pripažįstamas bešeimininkiu, ukrainiečiai turi per 30 dienų asmeniškai atvykti į okupacinės „valdžios“ instituciją su rusišku pasu, kad išvengtų nusavinimo. Jei savininkas neatvyksta per tris mėnesius, turto nusavinimas įforminamas „teismo“ sprendimu.
Analizuodamas okupacinių „administracijų“ paskelbtus dokumentus, laikraštis nustatė, kad Luhansko, Donecko, Zaporižios ir Chersono srityse yra beveik 25 tūkst. namų, kuriuos Rusija laiko „bešeimininkiu turtu“, o tai reiškia, kad jie yra „konfiskuotini“. Šis skaičius yra mažesnis už tikrąjį – vien Kryme, okupuotame nuo 2014 m., JT užfiksavo 5 516 nekilnojamojo turto objektų, nusavintų per 10 metų.
Ekspertų skaičiavimais, okupuotose teritorijose nusavinta dešimtys tūkstančių namų ir butų.
„Tai liečia ne tik proukrainietiškai nusiteikusius gyventojus. Kiekvienas žmogus yra taikinys [...] Prisidengiant biurokratine „įforminimo“ procedūra, vykdomas plataus masto nusavinimas. Tai žiaurus, suplanuotas ir plačiai paplitęs procesas“, – sakė organizacijos „Eastern Human Rights“ direktorė Vera Jastrebova, kurios butą Debalcevėje užėmė Rusijos kariai.
Maskva pirmą kartą šią strategiją išbandė Kryme. Nuo 2014 m. ji išleido daugybę dekretų dėl nacionalizacijos, ekspropriacijos ir konfiskacijos, kurių kulminacija – 2020 m. kovo mėnesį paskelbtas Rusijos prezidento Vladimiro Putino dekretas, draudžiantis „užsieniečiams“ ten turėti turto. Užsieniečių savininkų skaičius 2024 m. sausį buvo nukritęs iki 5 500, palyginti su 13 859 ketveriais metais anksčiau.
Švedija nutraukė tyrimą dėl kabelio su Latvija Baltijos jūroje pažeidimo
Švedijos prokurorai pirmadienį pranešė, kad nutraukė tyrimą dėl Bulgarijos laivo, kuris sausį pažeidė kabelį tarp Švedijos ir Latvijos Baltijos jūroje, nusprendusi, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas, tačiau pažymėjo, kad laivas turėjo techninių gedimų.
Švedijos pareigūnai sulaikė su Maltos vėliava plaukiojusį laivą „Vezhen“, kai sausio 26 dieną buvo aptiktas povandeninio šviesolaidinio kabelio, jungiančio Švedijos Gotlando salą su Ventspiliu Latvijoje, pažeidimas.
Švedų prokurorai pirmadienį atmetė diversijos galimybę ir laivą paleido.
„Tyrimas aiškiai rodo, kad kabelis buvo pažeistas dėl atšiaurių oro sąlygų, techninių trūkumų ir, kaip įtariama, nepakankamo jūreivystės įgūdžių derinio“, – pareiškime teigė vyresnysis prokuroras Matsas Ljungqvistas (Matsas Jungkvistas).
„Tyrimas rodo, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas“, – pridūrė jis.
Buvo išanalizuota „Vezhen“ juodoji dėžė, apklausti keli žmonės ir išnagrinėta vaizdo medžiaga, kurioje matyti, kaip buvo pažeistas kabelis, teigė prokuratūra.
Tą naktį oro sąlygos buvo blogos, o Baltijos jūra – audringa.
Paprastai laivo inkaras tvirtinamas trimis nepriklausomais saugos įtaisais. Tačiau du iš jų „kurį laiką“ neveikė, parodė tyrimas.
Vienintelis veikiantis inkarą laikęs įtaisas sugedo po to, kai sausio 25-ąją 4 val. 11 min. vietos (5 val. 11 min. Lietuvos) laiku į jį atsimušė didelė banga, sakoma tyrime.
Dėl to inkaras ir grandinė visiškai atsipalaidavo, o laivas pradėjo lėtėti ir pamažu suktis.
„Kadangi tuo metu buvo įjungtas laivo autopilotas, jis tai kompensavo. (...) Jokia signalizacija apie tai neperspėjo“, – teigė prokuratūra.
Kitą dieną laivas plaukė virš kabelio prie Gotlando salos, ir traukiamas inkaras jį pažeidė.
„Todėl galime daryti išvadą, kad kabelis nebuvo pažeistas tyčia“, – sakė M. Ljungqvistas.
Šių metų pavasarį išvados buvo pateiktos Latvijos institucijoms, kurios atlieka savo tyrimą.
Tuo metu politiniai lyderiai ir ekspertai teigė, kad šis incidentas buvo Rusijos vykdomo „hibridinio karo“ prieš Vakarus dalis, tęsiantis įtampai dėl rusų plataus masto invazijos į Ukrainą.
Rusija šiuos kaltinimus atmetė.
Ukrainos pajėgos neutralizavo 69 Rusijos dronus
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 69 rusų paleistus dronus, pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo pirmadienio 19.00 val. rusai atakavo Ukrainą 96 koviniais dronais ir įvairaus tipo imitaciniais bepiločiais.
Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Antradienio 8.30 val. duomenimis, 69 dronai numušti arba neutralizuoti šiauriniuose, pietiniuose, rytiniuose ir centriniuose Ukrainos regionuose.
Registruotis 27 dronų smūgiai septyniose vietose ir numuštų oro taikinių nuolaužos vienoje vietoje.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1 tūkst. 200 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų spalio 14 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 125 tūkst. 150 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 tūkst. 200 priešo kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 11 tūkst. 256 (+5) priešo tankus, 23 tūkst. 345 (+0) šarvuotas kovos mašinas, 33 tūkst. 628 (+29) artilerijos sistemas, 1 tūkst. 520 (+0) daugkartinių raketų paleidimo įrenginių, 1 tūkst. 225 (+0) oro gynybos sistemas, 427 (+0) karo lėktuvus, 346 (+0) sraigtasparnius, 69 tūkst. 632 (+290) taktines bepiločių orlaivių sistemas, 3 tūkst. 859 (+0) kruizines raketas, 28 karo laivus/ katerius, 1 povandeninį laivą, 64 tūkst. 188 (+145) automobilius ir degalų cisternas, 3 tūkst. 977 (+1) specialiosios įrangos vienetus.
„Šlubuoja namo“: NATO vadovas Markas Rutte išjuokė rusų laivą
NATO vadovas Markas Rutte pirmadienį pašiepė Rusiją dėl vieno iš jos povandeninių laivų būklės, skelbia „Reuters“.
Rusija savo ruožtu neigia, kad laivas buvo priverstas išplaukti į paviršių dėl techninių problemų.
Anksčiau skelbta, kad rusų dyzelinis povandeninis laivas „Novorossiysk“ išplaukė į paviršių prie Prancūzijos. Pasirodė versijų, kad laivas stipriai sugedo. Rusija neigia tokią informaciją.
Zacharova pratrūko dėl latvių sprendimo: „Nacizmas“
Latvijos valdžios sprendimas deportuoti daugiau nei 800 Rusijos piliečių, kurie neišlaikė kalbos testo, Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės Marijos Zacharovos teigimu, atitinka nacizmo apibrėžimą, skelbia „Radio RBK“.
JAV generolas įvardijo, kaip vyktų NATO ir Rusijos karas: Kaliningrade ir Sevastopolyje būtų smogiama per pirmas valandas
Jei Rusija nuspręstų pulti NATO narę, jos kariniai objektai Kaliningrade ir Sevastopolyje būtų sunaikinti per pirmąsias valandas, pareiškė buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas generolas Benas Hodgesas.
Apie tai jis kalbėjo interviu projektui „Vot Tak“, rašo UNIAN.
Anot jo, Rusijos susidūrimas su NATO nebūtų panašus į karą Ukrainoje.
„Jei 2025 m. Rusija užpultų Lenkiją taip pat, kaip užpuolė Ukrainą, ją sunaikintų NATO oro pajėgos ir Aljanso sausumos pajėgos. Galima būti tikriems: Kaliningradas būtų sunaikintas per pirmąsias valandas. Per pirmąsias valandas Kaliningrado nebebūtų, visi Rusijos objektai būtų sunaikinti. Taip pat ir visi Rusijos kariniai objektai Sevastopolyje. Todėl tiesioginiai palyginimai čia yra netinkami“, – sako jis.
B. Hodgesas taip pat pastebi, kad 2014 m., kai prasidėjo karas, Europa, JAV ir Kanada apskritai rėmė Ukrainą, bet daugelis šalių vis dar buvo pernelyg priklausomos nuo Rusijos naftos ir dujų tiekimo.
„Žmonės sakė: „Nereikia dramatizuoti, Rusija yra svarbi šalis, ji turi branduolinį ginklą“. Ir tada, dar 2014 m., mes nesugebėjome aiškiai parodyti, kad Rusijos agresija neliks nenubausta. Net Minsko susitarimai pasirodė esą farsas. Jokios sankcijos nepakeitė Rusijos elgesio – ji negerbė šių priemonių“, – pastebi generolas.
Jo vertinimu, jei NATO šalys būtų buvusios geriau pasirengusios ir karo pradžios aiškiai įspėjusios Rusiją, kad suteiks Ukrainai viską, kas reikalinga jos suverenumui atkurti, „jei tai būtų buvęs mūsų aiškus tikslas, situacija būtų buvusi visiškai kitokia, o Ukraina būtų atsidūrusi kitokioje padėtyje“.
„Vietoj to mes praleidome metus kalbėdami: „O jei Rusija panaudos branduolinį ginklą? Galbūt reikia derėtis? Turime susitarti dėl Rusijos pasitraukimo iš Ukrainos teritorijos“, – pastebi jis.
Trumpas atsakė, kas be jo gali sureguliuoti karą Ukrainoje: „Jį gerbia Putinas“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas įvardijo Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą lyderiu, kuris galėtų padėti sureguliuoti Rusijos pradėtą karą prieš Ukrainą.
Pasak „Ukrinform“ korespondento, D. Trumpas tai sakė būdamas lėktuve, kuriuo grįžo į JAV po vizito Artimuosiuose Rytuose.
„Erdoganas gali“, – sakė jis, atsakydamas į klausimą, ar kiti lyderiai, ypač Turkijos prezidentas, gali padėti sureguliuoti Rusijos ir Ukrainos karą.
Pasak D. Trumpo, Rusija gerbia Turkijos vadovą. „Jį gerbia Putinas. Ir jis yra mano draugas“, – sakė jis.
Rusai bombardavo Charkivą: kilo didelis gaisras, dalis miesto liko be elektros
Charkive paskelbus oro pavojų buvo girdėti sprogimų garsai – Rusijos pajėgos bombardavo miestą valdomomis bombomis. Pranešama apie sužeistuosius.
Pasak Charkivo srities karinės administracijos vadovo Oleho Syniehubovo „Telegram“ tinkle paskelbtų pirminių pranešimų, priešas miestui smogė valdomomis bombomis (KAB).
Trumpas ruošiasi susitikimui su Zelenskiu: aiškėja, apie ką kalbės
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pranešė, kad vėliau šią savaitę priims Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį, pastarajam pareiškus, kad ruošiasi vykti į Vašingtoną susitikti su savo Jungtinių Valstijų kolega.
„Manau, kad taip“, – į žurnalisto klausimą, ar penktadienį jis priims Ukrainos lyderį Baltuosiuose rūmuose, atsakė JAV prezidentas, grįždamas namo iš Artimųjų Rytų.
D. Trumpas patvirtino, kad tai bus jau trečiasis Ukrainos lyderio vizitas Baltuosiuose rūmuose nuo sausio.
V. Zelenskis sakė, kad jis prisijungs prie Ukrainos delegacijos, kuri ten rengia derybas su JAV politikais ir bendrovėmis, ir tikisi, kad susitikimas su D. Trumpu įvyks penktadienį.
V. Zelenskis pabrėžė, kad savaitgalį du kartus kalbėjosi telefonu su D. Trumpu ir aptarė iššūkius, su kuriais susiduria Ukraina, ir padėtį mūšio lauke, Rusijai suintensyvinus smūgius prieš šalies energetikos infrastruktūrą.
„Aptarėme keletą jautrių klausimų. Šio pokalbio nepakako, nors jis ir buvo reikšmingas“, – teigė Ukrainos vadovas, priėmęs Kyjive viešinčią Europos Sąjungos (ES) vyriausiąją diplomatę Kają Kallas.
Jis sakė, kad Ukrainos delegacijoje, kuri jau išvyko į Jungtines Valstijas, yra premjerė Julija Svyrydenko, taip pat jo prezidento kanceliarijos ir nacionalinio saugumo tarybos vadovai bei diplomatiniai atstovai.
Prie jų prisijungęs V. Zelenskis planuoja surengti daugiau susitikimų, įskaitant su JAV karinėmis bendrovėmis, senatoriais ir kongreso nariais, teigė jis.
„Pagrindinės temos – oro gynyba ir mūsų galimybės (...) daryti spaudimą Rusijai“, – sakė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
patinka-Taja iš Jekaterinburgo A dydis chaturbate/tayasha
širdelė-Ieva iš Taganrogo r. B dydis chaturbate/sunshine13_
juokutis-Lėja Iš Peterburgo D dydis chaturbate/im_jasmine
oho-Katya iš Krasnodaro E dydis chaturbate/_keti_
piktukas-aš gėjus ir dročinu tik palei putino foto
Pjaustysime rusofašistams gerkles.
Rusija didžiausia pasaulyje teroristinė organizacija
Sikorskis: „Vienas Putino skambutis galėtų užbaigti karą Ukrainoje“
Lenkijos vicepremjeras ir užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė, kad karą Ukrainoje užbaigti būtų lengviau nei sustabdyti konfliktą Artimuosiuose Rytuose. Politiko teigimu, viskas priklauso tik nuo vieno Vladimiro Putino sprendimo ir vieno jo telefono skambučio.
R. Sikorskio teigimu, norint užbaigti karą Ukrainoje, tereikia V. Putino sprendimo išvesti Rusijos kariuomenę ir jo skambučio Rusijos generalinio štabo vadui Valerijui Gerasimovui.
Būtent todėl, pridūrė Lenkijos užsienio reikalų ministras, konfliktą Ukrainoje išspręsti lengviau nei užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose, rašo „Evropeiskaja pravda“.
Atsakydamas į klausimą, ar didėja tikimybė, kad V. Putinas paskambins V. Gerasimovui, R. Sikorskis teigė, jog „ji didėja, kai Rusijos ekonomika pradeda lėtėti“.
„Ukraina parodė, kad jau dešimt metų sulaiko Putiną Donbase. Putinas nelaimės. Reikia parodyti, kad esame pasirengę remti Ukrainą vidutinės trukmės laikotarpiu ir įgyvendinti mūsų vakarietiškas sankcijas Rusijos naftai, dujoms ir technologijoms“, – pridūrė jis.