JAV prezidentas D. Trumpas savo kalboje Izraelio Knesete aiškiai leido suprasti, kad sunkiai pasiekiama taika Ukrainoje yra vienas iš jo svarbiausių prioritetų.
Tačiau, kaip rašo CNN korespondentas tarptautinio saugumo klausimais Nickas Patonas Walshas, vienintelė pamoka, kurią D. Trumpas gali išmokti iš taikos Gazos Ruože pasiekimo, yra tai, jog Jungtinės Valstijos vis dar gali primesti savo sąlygas dėl savo galios.
„Tačiau tuo panašumai ir baigiasi. Pirmasis neįveikiamas skirtumas tas, kad Izraelio atveju Trumpas įtikino sąjungininką, kuris kariniu požiūriu nuo jo priklauso, nutraukti siaubingą karą, sukėlusį beveik visuotinį pasipiktinimą. Tuo tarpu Rusija yra istorinė JAV priešininkė, remiama pagrindinės Amerikos konkurentės – Kinijos. Kai kalbama apie Maskvos invaziją, pasaulio reakcija į jos pasmerkimą yra gana nevienareikšmė“, – pabrėžė straipsnio autorius.
Putinas paliko Trumpą tuščiomis rankomis
Pasak korespondento, D. Trumpo „kortos“, kai kalbama apie Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, greičiausiai buvo nuspėjamos nuo pat pradžių, tačiau dabar jos yra ribotos – arba jų apskritai nebėra.
„Jis jau išbandė raudonus kilimus, asmeninį žavesį ir ekonominius įtikinėjimus. Buvo bent septyni terminai, grasinantys papildomomis sankcijomis. Net Kremlius pripažįsta, kad derybos yra „rimtoje pauzėje“, – analizavo N. Walshas.
Palyginti su Gazos Ruožu, D. Trumpas negali paskelbti apie susitarimo tarp Rusijos ir Ukrainos sudarymą ir sudėtingus klausimus palikti aptarti vėliau.
CNN korespondento teigimu, V. Putinas po derybų Aliaskoje mielai paliko D. Trumpą tuščiomis rankomis ir, tikėtina, tai pakartos, kai tik pasitaikys proga.
„Trumpo komanda, dar neatsigavusi po praėjusios savaitės pasididžiavimo bangos, rizikuoja šiek tiek pasimesti Ukrainos klausimu. Planai dėl saugumo garantijų, kuriuos valstybės sekretorius Marco Rubio turėjo parengti Ukrainai – planai, reikalingi tik ilgalaikės taikos sąlygomis – išlieka neaiškūs“, – pridūrė žurnalistas.
Pasak N. Walsho, rizika Ukrainos atžvilgiu yra akivaizdi. D. Trumpas galėtų grasinti Izraelio ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu sankcijomis, kurias būtų lengva įvesti politiškai.
Tačiau JAV lyderis neturi lengvų svertų daryti įtaką V. Putinui, todėl dabar jam tenka įrodyti, kad jo grasinimai panaudoti jėgą – tiek ekonominę, tiek karinę – bus įgyvendinti, pabrėžė korespondentas.
N. Walshas teigė: „Tai kelia pavojų, kad Trumpas bus pastūmėtas ta kryptimi, kuria Bidenas nedrįso eiti. „Tomahawk“ raketos gali patirti „antrinių sankcijų“ likimą – tapti tik grasinimu, o ne realia priemone. Tačiau, ko gero, tai ir yra vienintelė naudinga pamoka Trumpui – ta, kuri nuo pat pradžių buvo jo Europos sąjungininkų mantra.“
„Kremlius reaguoja tik į jėgą, į tai, kas fiziškai užblokuoja jam kelią. Norėdamas pasiekti dar vieną „taikią“ pergalę, Trumpas turi rasti savyje jėgų ir ryžto padaryti tai, ko, atrodo, iš prigimties vengia – fiziškai pasipriešinti Putinui“, – apibendrino jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
